Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS SISTEMOS ÁSTATYMO PAKEITIMO

ÁSTATYMAS

1998 m. ……………..d. Nr. ……….

Vilnius

(Þin., 1994, Nr. 63-1231,1996, Nr.102-2315,1997,Nr.64-1507,Nr.67-1661)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos ástatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos ástatymà ir já iðdëstyti taip :

“LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS

ÁSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas,

pripaþindamas, kad

gyventojø sveikata yra didþiausia visuomenës socialinë ir ekonominë vertybë,

sveikata - tai ne tik ligø ir fiziniø defektø nebuvimas, bet ir fizinë, dvasinë bei socialinë þmoniø gerovë,

sveikatos potencialà  ir jo  palaikymo  sàlygas  lemia ekonominës sistemos raidos stabilumas, visuomenës socialinio saugumo ir  ðvietimo garantijos, gyventojø uþimtumas ir jø pakankamos pajamos, apsirûpinimas bûstu, prieinama, priimtina ir tinkama  sveikatos  prieþiûra,  kokybiðka  mityba,  darbo, gyvenamosios ir gamtinës aplinkos kokybë, gyventojø pastangos ugdyti sveikatà,

asmens pastangos bûti sveikam gali bûti skatinamos tik gyvenamam laikui ir þmogaus orumui priimtinomis socialinëmis ir ekonominëmis priemonëmis,

kuo geresnë  visuomenës sveikata  yra bûtina  Lietuvos valstybës saugumo ir klestëjimo  bei atviros, teisingos ir darnios pilietinës visuomenës kûrimo prielaida;

atsiþvelgdamas á Pasaulio sveikatos organizacijos priimtà sveikatos  strategijà “Sveikata visiems”, Otavos  sveikatos stiprinimo chartijos ir  Lietuvos nacionalinës sveikatos koncepcijos nuostatas;

siekdamas uþtikrinti prigimtinæ þmogaus teisæ turëti kuo geresnæ sveikatà,  taip pat  teisæ turëti  sveikà aplinkà, priimtinà, prieinamà ir tinkamà sveikatos prieþiûrà;

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija,

priima Sveikatos sistemos ástatymà.

I DALIS

SVEIKATOS SISTEMA 

I SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ástatymo paskirtis

Lietuvos  Respublikos  sveikatos  sistemos  ástatymas reglamentuoja Lietuvos  nacionalinæ sveikatos  sistemà,  jos struktûrà, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykiø  teisinio reguliavimo  ribas, asmens  ir  visuomenës  sveikatos prieþiûros organizavimo, valstybës ir savivaldybiø laiduojamos (nemokamos) sveikatos prieþiûros uþtikrinimo, valdymo, sveikatos rëmimo, sveikatinimo veiklos sutarèiø sudarymo pagrindus, atsakomybës uþ sveikatinimo veiklos  teisës  normø  paþeidimus  pagrindus,  gyventojø, sveikatinimo veiklos subjektø teises ir pareigas.

2 straipsnis. Pagrindinës ðio ástatymo sàvokos

1. Sveikata -  asmens ir visuomenës fizinë, dvasinë ir socialinë gerovë.

2. Visuomenës sveikatos sauga –  organizaciniø, techniniø, socialiniø, ekonominiø ir teisiniø priemoniø, skirtø apsaugoti visuomenës ar atskirø jos grupiø sveikatà nuo aplinkos veiksniø kenksmingo poveikio arba minimaliai sumaþinti ðio poveikio rizikà, visuma.

3.  Visuomenës sveikatos stiprinimas - valstybës institucijø, vietos savivaldos vykdomøjø institucijø, kitø juridiniø ir fiziniø asmenø ágyvendinamos organizacinës, teisinës socialinës ir ekonominës priemonës, kurios padeda  gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos prieþiûros iðteklius, formuoti visuomenës sveikatos problemø sprendimo socialinës kontrolës sistemà, skatina visuomenës dalyvavimà formuojant valstybës ir savivaldybiø sveikatos politikà , padeda kurti sveikà aplinkà, skatina þmones gyventi sveikai  ir didina sveikos gyvensenos motyvacijos efektyvumà, skatina sveikatos draudimo organizacijas ir asmens sveikatos prieþiûros ástaigas orientuotis á ekonomiðkai efektyvesnes sveikatinimo  priemones, grindþiamas ligø profilaktika.

4. Lietuvos nacionalinë sveikatos sistema -  valstybës sveikatos reikalø, institucijø, sveikatinimo veiklos bei jos iðtekliø tvarkymo sistema.

5. Sveikatinimo veikla – asmens sveikatos prieþiûra, visuomenës sveikatos prieþiûra, farmacinë  ir kita sveikatinimo veikla, kurios rûðis ir reikalavimus jà vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

6. Asmens sveikatos prieþiûra -  valstybës licencijuotø fiziniø ir juridiniø asmenø veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir uþkirsti jiems kelià, padëti  atgauti ir sustiprinti sveikatà.

7. Visuomenës sveikatos prieþiûra – organizaciniø, teisiniø, ekonominiø, techniniø, socialiniø bei medicinos priemoniø, padedanèiø ágyvendinti ligø ir traumø profilaktikà, iðsaugoti visuomenës sveikatà bei jà stiprinti, visuma. 

8. Farmacinë veikla - juridiniø ir fiziniø asmenø veikla, kurià reglamentuoja Farmacinës veiklos ástatymas.

9. Sveikatos prieþiûros priimtinumas - valstybës nustatyta tvarka pripaþástamos sveikatos prieþiûros sàlygos, uþtikrinanèios sveikatos prieþiûros paslaugø ir  medicinos mokslo principø bei medicinos etikos reikalavimø atitiktá.

10. Sveikatos prieþiûros prieinamumas -  valstybës nustatyta tvarka pripaþástamos sveikatos prieþiûros sàlygos, uþtikrinanèios asmens sveikatos prieþiûros paslaugø ekonominá, komunikaciná ir organizaciná priimtinumà asmeniui ir visuomenei.

11. Sveikatos prieþiûros tinkamumas - tai valstybës nustatyta tvarka pripaþástamos sveikatos prieþiûros sàlygos, uþtikrinanèios sveikatos prieþiûros paslaugø bei patarnavimø kokybæ ir efektyvumà.

12. Valstybës laiduojama (nemokama) asmens sveikatos prieþiûra –  asmens sveikatos prieþiûros paslaugos, apmokamos ið privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybës ar savivaldybiø  biudþetø, valstybës ar savivaldybiø sveikatos fondø lëðø.

13. Medicininis auditas -  sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo ir tinkamumo ekspertizë ir kontrolë.

14. Lokalus medicininis auditas – sveikatos prieþiûros ástaigø organizuotas ar uþsakytas medicininis auditas.

15. Valstybinë visuomenës sveikatos kontrolë - valstybës ágaliotø valstybiniø inspekcijø, valstybiniø tarnybø, kitø institucijø ir jø pareigûnø atliekami tarnybiniai veiksmai, turint tikslà:

1)kontroliuoti, kaip ámonës ir ástaigos,  kiti juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi visuomenës sveikatos saugos teisës aktø bei taikyti ástatymø nustatytà atsakomybæ uþ jø paþeidimus (tiesioginë valstybinë visuomenës sveikatos kontrolë);

2) derybomis ar sutartimis siekti, kad ámonës ir ástaigos, kiti juridiniai asmenys  prisiimtø ásipareigojimus gerinti  visuomenës sveikatos saugos bûklæ (visuomenës sveikatos saugos rëmimas);

3) pagal kompetencijà rinkti, kaupti, apdoroti ir analizuoti informacijà apie visuomenës sveikatos saugos teisës aktø paþeidimus, jø socialines, ekonomines ir kitokias prieþastis, taip pat  apie visus kitus veiksnius, daranèius átakà visuomenës sveikatos saugos bûklei (netiesioginë visuomenës sveikatos kontrolë).

16. Visuomenës sveikatos monitoringas - visuomenës sveikatos veiksniø, ávykiø, veiksniø poveikio  visuomenës sveikatai, visuomenës sveikatos iðtekliø bei visuomenës sveikatos prieþiûros procesø ir rezultatø stebëjimo (duomenø registravimo, kaupimo ir apdorojimo) sistema.

17. Visuomenës  sveikatos ekspertizë -  visuomenës sveikatos  veiksniø galimo ar esamo poveikio  visuomenës sveikatai nustatymo bei iðvadø ir pasiûlymø, kaip uþkirsti kelià ðiam poveikiui ar já riboti, rengimo procesas.

3 straipsnis. Sveikatos santykiø teisinio reguliavimo ribos

Tik   ástatymai nustato:

1) sveikatos teisës veikimo sritá, uþdavinius ir principus;

2) sveikatinimo  veiklos rûðiø  ir sveikatinimo veiklos subjektø sistemà,  pagrindiniø sveikatinimo  veiklos  valdymo subjektø  kompetencijà,  sveikatinimo  veiklos  koordinavimo, sveikatos  prieþiûros  valstybiniø  tarnybø  ir  valstybiniø inspekcijø, asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigø bei farmacinës veiklos  subjektø teises  ir pareigas ar farmacinëje veikloje, jø steigimo, veiklos, jos nutraukimo teisinius pagrindus;

3) Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldþiø visuomenës sveikatos kontrolës valstybiniø inspekcijø steigimo,  veiklos, reorganizavimo teisinius  pagrindus, visuomenës sveikatos valstybinës kontrolës sàlygas ir tvarkà;

4) nacionalinës sveikatos sistemos iðtekliø struktûrà ir jø valdymo pagrindus;

5) sveikatinimo veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rëmimo bei finansavimo pagrindus;

6) sveikatinimo veiklos bûtinàsias sàlygas ir jø kontrolës teisinius pagrindus;

7) gyventojø teises  ir pareigas sveikatinimo veikloje, visuomenës dalyvavimo  tvarkant sveikatos reikalus  teisinius pagrindus;

8) asmenø, turinèiø aukðtàjá ar specialøjá viduriná medicinos ar kitos specialybës iðsilavinimà, sveikatinimo veiklos licencijavimo  teisinius pagrindus, pagrindines profesines sveikatos prieþiûros specialistø pareigas, teises, kvalifikaciniø reikalavimø nustatymo,  kvalifikacijos këlimo bei praktikos ribojimo tvarkà, sveikatos prieþiûros reklamos ribojimo, civilinës atsakomybës uþ þalà pacientø sveikatai, padarytà atliekant asmens sveikatos prieþiûrà, nustatymo teisinius pagrindus;

9) sveikatinimo veiklos sutarèiø sudarymo tvarkà ir sàlygas;

10) visuomenës  sveikatos  prieþiûros  sistemà,  jos organizavimo, valdymo ir finansavimo  bei visuomenës  sveikatos  prieþiûros ágyvendinimo tvarkà;

11) þmoniø saugos  darbe,  darbo  medicinos,  vartotojø sveikatos saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

12) bendrus maisto  produktø kokybës  reikalavimus. Ðiø produktø gamybos, importo, prekybos, reklamos sàlygø, maisto produktø ir jø taros kokybës kontrolës, taros þenklinimo tvarkà;

13) bendrus geriamojo vandens kokybës reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybës gerinimo teisinius pagrindus;

14) narkotiniø  ir psichotropiniø  medþiagø, prekursoriø, alkoholio produktø, tabako ir jo gaminiø gamybos, prekybos, importo, eksporto,  licencijavimo,   vartojimo kontrolës  tvarkà, alkoholiniø gërimø, tabako  vartojimo  maþinimo  sistemà, alkoholiniø gërimø ir tabako reklamos ribojimo ar draudimo tvarkà;

15) nuodø, kitø toksiniø ir radioaktyviøjø medþiagø gamybos, prekybos, importo, eksporto, transportavimo, naudojimo sàlygas, darbø su jonizuojanèio spinduliavimo ðaltiniais reikalavimus, radiacinio saugumo uþtikrinimo sàlygas ir kontrolës tvarkà;

16) uþkreèiamøjø ligø  profilaktikos sistemà,  ðiø ligø profilaktikos ir kontrolës organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

17) visuomenës sveikatos monitoringo, visuomenës sveikatos ekspertizës sàlygas,  jø organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;

18) kûno kultûros ir sporto organizavimo, valdymo, dopingo ir lyties kontrolës teisinius pagrindus;

19)psichikos sveikatos prieþiûros sàlygas, jos organizavimo bei valdymo, ðios prieþiûros sàlygø kontrolës teisinius pagrindus;

20) invalidø medicininës  ir  socialinës  reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus;

21) stomatologinës  prieþiûros,  narkologinës  prieþiûros sàlygas, jø organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;

22) biomedicininiø tyrimø etikos reikalavimus, jø laikymosi kontrolës tvarkà bei atsakomybæ uþ biomedicininiø tyrimø etikos reikalavimø paþeidimus;

23) donoro kraujo  paëmimo, kraujo produktø gamybos, þmogaus kraujo ir jo produktø transfuzijos sàlygas bei tvarkà;

24) organø  ar audiniø  paëmimo  transplantacijai,  jø panaudojimo  transplantacijai,  medicinos  mokslo  tyrimams, diagnostikai, gydymui  pagrindus, sàlygas bei tvarkà;

25) asmens terminaliniø bûkliø ir mirties fakto nustatymo kriterijus, asmens  atsisakymo   dalies ar visø gyvybës pratæsimo paslaugø sàlygas, lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sàlygas ir tvarkà;

26) farmacinës  veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

27) vaistø registravimo ir jø kokybës kontrolës  tvarkà;

28) sveikatos draudimo  sistemà,  privalomojo  sveikatos draudimo lëðø surinkimo tvarkà, savanoriðkojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustøjø, draudëjø ir draudikø teises ir pareigas, sveikatos draudimo ástaigø steigimo ir  veiklos tvarkà, ðiø ástaigø teises ir pareigas;

29) atsakomybës uþ sveikatinimo veiklos ástatymø reikalavimø paþeidimus pagrindus.

4 straipsnis. Sveikatinimo veiklos tikslai

Sveikatinimo veiklos tikslai:

1) maþinti atskirø  visuomenës socialiniø ir profesiniø grupiø atsilikimà nuo kitø visuomenës grupiø pagal sveikatos bûklës rodiklius, nepabloginant bendrojo gyventojø sveikatos lygio;

2) saugoti gyventojus nuo ligø, iðvengiamos mirties ir invalidumo;

3) ilginti gyvenimo be ligø ir traumø laikà bei gerinti jo kokybæ;

4) didinti gyvenimo ekonominá ir socialiná naðumà.

5 straipsnis. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai

1. Ðio ástatymo 1 ir 3 straipsniuose nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi ðie principai:

1) visapusë asmens ir visuomenës sveikatos sauga;

2) asmens, visuomenës  sveikatos bei valstybës interesø derinimas;

3) asmens teisiø  turëti kuo  geresnæ sveikatà  lygybë, nesvarbu, kokios jis bûtø lyties, rasës, tautybës, pilietybës, socialinës padëties ir profesijos;

4) asmens laisvë pasirinkti kuo geresnës sveikatos sàlygas;

5) asmens sveikatos prieþiûros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas;

6) asmenø laisvë vienytis á visuomenines organizacijas, ginanèias asmens ir visuomenës sveikatos interesus,ir valstybës parama ðiø organizacijø veiklos programoms;

7) visuomenës informavimas visapusiðkai  teisingai  ir  laiku apie kuo geresnës sveikatos ugdymo sàlygas bei ðiø sàlygø reklama;

8) visuomeniniø  organizacijø  dalyvavimas  valdant sveikatinimo veiklà valdyme tiek tiesiogiai, tiek per iðrinktus savo atstovus;

9) valstybës  parama  asmenims  saugant,  atgaunant  ir stiprinant jø sveikatà;

10) valstybës laiduojamos (nemokamos) sveikatos prieþiûros nustatymas;

11) visø sveikatinimo veiklos subjektø vykdoma visapusë pavojaus ir þalos asmens ir visuomenës sveikatai prevencija;

12) valstybës vykdomas sveikatai naudingø ûkinës veiklos  ir iniciatyvos skatinimas.

2. Jeigu ðio ástatymo 1 ir 3 straipsnyje nurodyti santykiai ástatymø nëra sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti panaðius  santykius reguliuojanèiø teisës normø nuostatø, tai sprendþiant kilusius ginèus taikomi ðio straipsnio 1 dalyje iðvardyti principai.

II SKYRIUS

LIETUVOS NACIONALINË SVEIKATOS SISTEMA

6 straipsnis. Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos sudarymo   pagrindai

Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra:

1) bendras sveikatos reikalø tvarkymas Lietuvos Respublikoje;     

2) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje uþtikrinimas;

3) visø  sveikatinimo veiklos  iðtekliø integravimas á bendrà sistemà, jø planavimas ir naudojimas atsiþvelgiant á nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus;

4) asmens sveikatos prieþiûros bei visuomenës sveikatos prieþiûros integravimas á bendrà sistemà;

5) Lietuvos  sveikatos  programos, valstybës ir savivaldybiø sveikatos  programø ágyvendinimo uþtikrinimas;

6) sveikatinimo  veiklos   tarpþinybinio  koordinavimo uþtikrinimas;

7) visuomenës dalyvavimo formuojant  sveikatos politikà   uþtikrinimas.

7 straipsnis. Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos struktûra

Lietuvos nacionalinæ  sveikatos sistemà  (toliau  - LNSS) sudaro:

1) LNSS vykdomieji subjektai;

2) sveikatinimo veiklos valdymo subjektai;

3) LNSS iðtekliai;

4) LNSS veikla ir teikiamos paslaugos.

8 straipsnis. LNSS vykdomieji subjektai

LNSS vykdomieji subjektai – tai sveikatos prieþiûros ar farmacinës veiklos licencijas turinèios:

1) valstybës ir savivaldybiø asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros biudþetinës ir vieðosios ástaigos;

2) valstybës ir savivaldybiø ámonës;

3) kitos ámonës bei ástaigos, ástatymø nustatyta tvarka sudariusios sutartis su   Valstybine ar teritorinëmis ligoniø kasomis arba kitais  LNSS veiklos uþsakovais -  ðiø   sutarèiø galiojimo laikotarpiu.

9 straipsnis. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai

1. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai yra:

1) Sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo subjektai (Vyriausybë, ministerijos, kitos Vyriausybës ástaigos, apskrièiø virðininkai);

2) sveikatinimo  veiklos koordinavimo institucijos;

3) sveikatinimo veiklos  specialieji valdymo ir  kontrolës subjektai;

4) savivaldos vykdomosios  institucijos;

2. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai pagal kompetencijà ðio ir kitø ástatymø bei teisës aktø nustatyta tvarka priþiûri kitø sveikatinimo  veiklos  vykdomøjø subjektø,  nepriklausanèiø  LNSS sistemai, sveikatinimo veiklà.

10 straipsnis. LNSS iðtekliai

1. LNSS iðtekliai yra:

1) LNSS valdymui laiduoti skirti materialiniai iðtekliai, 

2) LNSS vykdomøjø ir valdymo subjektø turtas;

3) LNSS veiklai laiduoti skirti valstybës ir savivaldybiø  biudþeto iðtekliai;

4) privalomojo sveikatos draudimo lëðos;

5) kitas turtas, ástatymø priskirtas LNSS veiklai laiduoti;

6) valstybës ir savivaldybiø ástaigø, ámoniø, turinèiø asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros, farmacinës veiklos licencijà, specialistai ir kiti darbuotojai;

7) asmens ir  visuomenës sveikatos informacijos duomenø bankai.

2. LNSS iðteklius reglamentuoja ðis ir kiti ástatymai bei teisës aktai.

3. Á  biudþetiniø  sveikatos prieþiûros ástaigø  turtà ir lëðas negali bûti nukreiptas iðieðkojimas.

11 straipsnis. LNSS vykdomøjø subjektø veikla ir teikiamos paslaugos

1. LNSS vykdomøjø subjektø veiklai ir teikiamoms paslaugoms priskiriama:

1) asmens sveikatos prieþiûra;

2) visuomenës sveikatos prieþiûra;

3) farmacinë veikla;

4) LNSS vykdomøjø subjektø teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos prieþiûros ir farmacinëms paslaugoms, taèiau reikalingos jø teikimui uþtikrinti. Paslaugø kainas nustato paslaugas teikianèiø ástaigø  administracija.

2. LNSS vykdomieji subjektai pagal savo kompetencijà teikia ðiø rûðiø sveikatos prieþiûros paslaugas:

1)  asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros paslaugas, uþ kurias jø gavëjai tiesiogiai nemoka sveikatos prieþiûros ástaigoms, o jos apmokamos ið privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybës ar savivaldybiø biudþetø ar sveikatos fondø lëðø;

2) mokamas asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros paslaugas, uþ kurias jø gavëjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokëti. Ðiø paslaugø sàraðà, kainas, kainø indeksavimo ir teikimo tvarkà tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

12 straipsnis. LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos prieþiûros lygiai

1. LNSS veiklos organizavimo lygiai yra:

1) savivaldybiø;

2) apskrièiø;

3) valstybës.

2. Sveikatos prieþiûros  lygii yra:

1) pirminis (pirminë sveikatos prieþiûra);

2) antrinis (antrinë sveikatos prieþiûra);

3) tretinis (tretinë sveikatos prieþiûra).

3.Savivaldos vykdomosios institucijos organizuoja pirminæ asmens ir  visuomenës sveikatos prieþiûrà. Pirminës sveikatos prieþiûros organizavimo tvarkà nustato Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

4. Savivaldos vykdomosios institucijos taip pat ágyvendina ástatymo deleguotà valstybës funkcijà - organizuoja antrinæ asmens sveikatos prieþiûrà, kurios apimtá ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

5. Apskrièiø virðininkai organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos apimties ir profiliø  antrinæ asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûrà.

6. Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldþios valstybinës institucijos pagal  kompetencijà organizuoja nustatytos apimties asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûrà jai pavaldþiose LNSS ástaigose. Sveikatos prieþiûros ástaigose, kuriø steigëjais yra Kraðto apsaugos ministerija arba Vidaus reikalø ministerija, nustatytos apimties asmens sveikatos prieþiûrà organizuoja atitinkamai Kraðto apsaugos ministerija, Vidaus reikalø ministerija arba joms  pavaldþios valstybinës institucijos.

7. Tretinio LNSS sveikatos prieþiûros organizavimo lygio ástaigos, pirmine ir antrine sveikatos prieþiûra gal uþsiimti tik mokslo ir mokymo tikslais.

8. Sveikatos prieþiûros apimtá pagal LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos prieþiûros lygius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

13 straipsnis. LNSS  veiklos ir LNSS vykdomøjø subjektø teikiamø paslaugø uþsakovai

1. LNSS veiklos ir teikiamø paslaugø uþsakovai yra Vyriausybë, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybinës institucijos, apskrièiø virðininkai, savivaldybiø tarybos, Valstybinë ir teritorinës ligoniø kasos bei kitos LNSS iðtekliais disponuojanèios institucijos.

2. LNSS vykdomøjø subjektø kitos veiklos ir teikiamø paslaugø uþsakovais gali bûti ir  kiti juridiniai bei fiziniai asmenys arba ámonës, neturinèios juridinio asmens teisiø.

II DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Sveikatinimo veiklos turinys

Sveikatinimo veiklà sudaro:

1) asmens sveikatos prieþiûra;

2) visuomenës sveikatos prieþiûra;

3) farmacinë veikla;

4) kita sveikatinimo veikla, kurios rûðis ir reikalavimus jà vykdantiems  subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

15 straipsnis. Sveikatinimo veiklos bûtinosios sàlygos

1. Sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje bûtinosios sàlygos yra:

1) teisës uþsiimti tam tikrø rûðiø  sveikatinimo veikla ágijimas;

2) asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros prieinamumas, priimtinumas ir tinkamumas;

3) asmens sutikimas gauti sveikatos prieþiûros paslaugas, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus, kai tokios paslaugos gali bûti suteiktos be jo sutikimo.

2. Sveikatinimo veikla apima tik Lietuvos Respublikos teritorijà, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys.

3. Sveikatinimo veiklos bûtinàsias sàlygas turi uþtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai.

16 straipsnis. Teisë uþsiimti sveikatinimo veikla

1. Teisë uþsiimti tam tikros rûðies sveikatos prieþiûros praktika pripaþástama fiziniams asmenims, ástatymo nustatyta tvarka gavusiems licencijà ir sertifikatà. Teisë uþsiimti tam tikros rûðies farmacine praktika pripaþástama fiziniams asmenims, ástatymø nustatyta tvarka gavusiems leidimà.

2.  Ámonës ir ástaigos teisæ  uþsiimti sveikatos prieþiûros veikla ágyja tik Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas.

3.   Ámonës, ástaigos ir organizacijos ágyja teisæ  uþsiimti farmacine veikla tik Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Farmacinë veikla vykdoma pagal Farmacinës veiklos ástatymà, kitus ástatymus bei teisës aktus.

4. Ámonës ir ástaigos gali bûti akredituojamos sveikatos prieþiûrai.

5. Fiziniø asmenø, ámoniø, ástaigø vykdoma sveikatos prieþiûros ar farmacine veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisëta.

6. Teisë uþsiimti kita sveikatinimo veikla, kurios rûðis ir reikalavimus jà vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, pripaþástama tik toms ámonëms ir ástaigoms, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos prieþiûros specialistai, ðio ir kitø ástatymø nustatyta tvarka ágijæ teisæ tokiai veiklai. Fiziniai asmenys, kurie nëra sveikatos prieþiûros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytø reikalavimø, neturi teisës uþsiimti sveikatinimo veikla.

II SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEÞIÛRA

17 straipsnis. Prevencinës medicinos pagalbos turinys

Prevencinæ medicinos pagalbà sudaro:

1) informacinës paslaugos ligø profilaktikos klausimais, kurias privalo teikti visi asmens sveikatos prieþiûros specialistai;

2) atskirø asmenø grupiø (atrankiniai) sveikatos patikrinimai;

3) uþkreèiamøjø ligø imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika;

4) profilaktiniai patikrinimai.

18 straipsnis. Profilaktiniai patikrinimai

1. Nustatytø profesijø darbuotojai bei nustatytuose darbuose ir gamybos ðakose bei baruose dirbantys asmenys, prieð uþsiimdami profesine veikla ir jos metu privalo pasitikrinti sveikatà. Ðiø profesijø, darbø ir gamybø ðakø bei barø sàraðà, asmenø sveikatos tikrinimo tvarkà nustato  Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

2. Sveikatos prieþiûros ástaigos privalo per nustatytà laikà tikrinti nëðèiøjø, vaikø iki 16 metø, motinø, iki vaikui sukaks vieneri metai, ir kitø asmenø, kuriø sàraðà nustato Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatà.

3. Asmenø patikrinimo, izoliavimo, stebëjimo  dël uþkreèiamøjø ligø tvarkà ir sàlygas nustato Þmoniø uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir  kontrolës ástatymas.

19 straipsnis. Bûtinoji   medicinos pagalba ir jos  teikimo ypatumai

1. Bûtinajai medicinos pagalbai priskiriama:

1) pirmoji medicinos pagalba;

2) institucinë (nestacionarinë  ar  stacionarinë)  skubi medicinos pagalba.

2. Bûtinosios medicinos pagalbos mastà ir teikimo tvarkà nustato  Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Gelbstint asmenø, kuriems  dël nelaimingo  atsitikimo, avarijø, ekologiniø ir gaivaliniø nelaimiø arba dël ûmaus susirgimo yra bûtina medicinos pagalba, gyvybæ pirmàjà medicinos pagalbà privalo nedelsiant suteikti sveikatos prieþiûros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys, buvæ  kartu su  nukentëjusiais  ar  ligoniais nelaimingø atsitikimø  ar gyvybei pavojingo ûmaus susirgimo vietose. Sveikatos prieþiûros, farmacijos specialistø bei kitø asmenø, privalanèiø suteikti pirmàjà medicinos pagalbà, sàraðà ir kompetencijà nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

20 straipsnis. Diagnostikos ir gydymo priemoniø taikymo ypatumai

1. Sveikatos prieþiûros specialistai turi teisæ pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas.

2. Sveikatos prieþiûros specialistai gali panaudoti naujus, moksliðkai pagrástus, bet dar nustatyta tvarka neáregistruotus vaistus, neaprobuotus profilaktikos, diagnostikos  ir gydymo  metodus,  medicininæ aparatûrà ir instrumentus tik stengdamiesi pacientà iðgydyti, iðgelbëti ar pratæsti jo gyvybæ. Ðiuo atveju jie privalo gauti paciento, o jeigu jis yra  nesàmoningos bûsenos arba nepilnametis, - jo tëvø, artimøjø, globëjø ar jo atstovo, taip pat sveikatos prieþiûros ástaigos medicinos etikos komisijos sutikimà. Toks sutikimas turi bûti patvirtintas raðtu.  Kai pacientas yra nesàmoningos bûsenos ir kai nëra jokiø þiniø apie jo artimuosius, tëvus, globëjus ar jo atstovà, ðios technologijos gali bûti taikomos tik raðtiðkai pritarus ne maþiau kaip dviejø atitinkamos specialybës gydytojø konsiliumui bei sveikatos prieþiûros ástaigos medicinos etikos komisijai.

3. Priverstinës hospitalizacijos, priverstinës diagnostikos bei priverstinio gydymo  priemoniø taikymas  galimas tik ástatymø nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grësmë, kad ðie asmenys veiksmais ar dël savo sveikatos bûklës gali padaryti esminæ þalà savo sveikatai, gyvybei arba aplinkiniø asmenø sveikatai, gyvybei.

21 straipsnis. Þmogaus kraujo ir jo produktø transfuzija

Þmogaus kraujas transfuzijai ar kraujo produktø gamybai gali bûti paimtas ið donoro tik ðio laisva valia ir sutikimu. Su þmogaus kraujo paëmimu ir jo produktø gamyba, eksportu, importu bei transfuzija susijusius santykius reguliuoja Kraujo donorystës ástatymas.

22 straipsnis. Þmogaus kûno audiniø ir organø panaudojimo ribojimas

1. Þmogaus kûno audiniai  ar organai negali bûti komerciniø sandoriø objektais.

2. Ið þmogaus kûno paimamø audiniø ar organø  panaudojimo sàlygas bei tvarkà, audiniø ar  organø donorø teises nustato Þmogaus audiniø ir organø donorystës ir transplantacijos  ástatymai.

23 straipsnis. Medicininë reabilitacija ir sanatorinis gydymas

Pacientø atrankos ir siuntimo á medicininës reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos prieþiûros ástaigas sàlygas ir tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

24 straipsnis. Pacientø slauga

1. Slaugos paslaugos pacientams  teikiamos namuose, kur jie gyvena, sveikatos prieþiûros bei socialinës globos ástaigose.

2. Slaugos paslaugø pacientams teikimo tvarkà reglamentuoja ástatymai ir kiti teisës aktai.

25 straipsnis. Socialinës paslaugos atliekant asmens sveikatos prieþiûrà

1. Socialiniø paslaugø teikimas asmens sveikatos prieþiûroje organizuojamas norint garantuoti pacientø, vaikø ir pagyvenusiø þmoniø, neágaliø asmenø, kitø rizikos grupëms priklausanèiø asmenø socialiná saugumà, jø psichikos sveikatos prieþiûrà ir psichosocialinæ reabilitacijà. Socialines paslaugas teikia asmens sveikatos prieþiûros ástaigø socialiniai darbuotojai.

2. Socialiniø paslaugø teikimo  sveikatos prieþiûros ástaigose tvarkà reglamentuoja ástatymai ir kiti teisës aktai.

3. Sveikatos prieþiûros ástaigø socialiniø darbuotojø veiklos sveikatos prieþiûros ástaigose nuostatus tvirtina, jø rengimo bei kvalifikacijos këlimo tvarkà nustato Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

26 straipsnis. Laikinojo nedarbingumo ekspertizë

1. Laikinojo asmens nedarbingumo ekspertizæ atlieka sveikatos prieþiûros ástaigos gydytojai arba gydytojø konsultacinë komisija. Ðios ekspertizës organizavimo ir atlikimo tvarkà nustato  Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerija.

2. Kariø laikinojo nedarbingumo ekspertizës atlikimo tvarkà nustato Kraðto apsaugos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

27 straipsnis. Medicininë  socialinë ir specializuota medicininë ekspertizë

1. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo atvejais medicininë socialinë ekspertizë atliekama  Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka.

2. Specializuotos medicininës ekspertizës organizavimo ir atlikimo tvarkà pagal  kompetencijà nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalø ministerija,  arba Kraðto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

28 straipsnis. Teismo medicinos ekspertizë

Teismo medicinos ekspertizë atliekama pagal kvotos, tardymo organø ar prokuroro nutarimà, taip pat pagal teismo nutartá. Ðios ekspertizës vykdomuosius subjektus, jos organizavimo ir atlikimo tvarkà nustato Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

29 straipsnis. Teismo psichiatrinë, teismo narkologinë ir teismo psichologinë ekspertizës

Teismo psichiatrinë, teismo narkologinë ir teismo psichologinë ekspertizës atliekamos pagal kvotos, tardymo organø ar prokuroro nutarimà, taip pat pagal teismo nutartá. Ekspertizes atlieka Valstybinë teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai  pavaldþios sveikatos prieþiûros ástaigos. Ðios ekspertizës organizavimo ir atlikimo tvarkà nustato Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

30 straipsnis. Patologoanatominë ekspertizë

Patologoanatominë ekspertizë  atliekama asmeniui  mirus. Lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sàlygas ir tvarkà reglamentuoja Sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymas ir kiti teisës aktai.

III SKYRIUS

VISUOMENËS SVEIKATOS PRIEÞIÛRA

31 straipsnis. Visuomenës sveikatos prieþiûros visuotinumas

Vykdyti visuomenës  sveikatos prieþiûrà, kuria siekiama ugdyti sveikatà, uþkirsti kelià vartojimui skirtø produktø, maisto, geriamojo  vandens, gyvenamosios, darbo ir gamtinës aplinkos kokybës blogëjimui, uþkirsti kelià ligoms ir traumoms, sumaþinti sergamumà,  yra visø juridiniø ir fiziniø asmenø pareiga.

32 straipsnis. Visuomenës sveikatos ugdymas ir stiprinimas

1. Visuomenës sveikatos ugdymo sàlygas ir tvarkà nustato ðis ir kiti ástatymai. Visuomenës sveikatos ugdymà sudaro:

1) sveikatos propaganda visuomenës informavimo priemonëse;

2) sveikatos þiniø populiarinimas;

3) sveikatos mokymas;

4) ðeimos planavimo konsultavimas.

2. Sveikatos propagandà, remianèià sveikatos politikos iniciatyvas, visuomenës informavimo  priemonëse ið valstybës ar savivaldybiø biudþeto lëðø pagal kompetencijà organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybës kitos ástaigos, apskrièiø virðininkai, savivaldos vykdomosios institucijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

3. Sveikatos mokymà sudaro savanoriðko, privalomojo sveikatos mokymo ir kûno kultûros priemoniø visuma.

4. Visuomenës sveikatos stiprinimo turiná nustato ástatymai ir kiti teisës aktai.

33 straipsnis. Visuomenës sveikatos sauga

1. Visuomenës sveikatos saugos pagrindà sudaro pavojaus ir þalos sveikatai ribojimo priemoniø sistema darbo, gyvenamojoje bei gamtinëje aplinkoje.

2. Pavojaus ir þalos sveikatai prevencija ir ribojimas ágyvendinamas ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka, taikant:

1) darbo, gyvenamosios bei gamtinës aplinkos, maisto, geriamojo vandens, þaliavø, technikos bei árangos ir kitø prekiø, ûkinës ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodikliø ir reikalavimø higieniná reglamentavimà;

2) ûkinës komercinës veiklos licencijavimà;

3) juridiniø ir fiziniø asmenø, ámoniø, neturinèiø juridinio asmens teisiø, licencijavimà asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros veiklai;

4) sanitarines apsaugos zonas;

5) sveikatai kenksmingø prekiø gamybos kvotas;

6) visuomenës sveikatos saugos ekspertizæ;

7) sveikatai kenksmingos ar pavojingos ûkinës-komercinës ar kitokios veiklos sustabdymà;

8)  individualius akcizus sveikatai þalingoms prekëms, áraðytoms á Akcizø ástatymà, ir kitas ástatymø nustatytas ekonominio reguliavimo priemones;

9)  ástatymø nustatytà atsakomybæ uþ sveikatinimo veiklos teisës aktø paþeidimus.

3. Þaliavos, technika, áranga, statybinës medþiagos, gyvenamøjø patalpø interjero elementai, maistas, jo pakuotë, tara bei kitos prekës, geriamasis vanduo neturi sukelti jokios rizikos sveikatai arba gali kelti jai tik minimalià rizikà. Darbo, gyvenamosios bei gamtinës aplinkos, ûkinës ar kitokios veiklos, vartojimui skirtø produktø nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus  nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

4. Ámonës bei asmenys, kurie  uþsiima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sàraðo ûkine  komercine veikla, privalo turëti leidimà – higienos pasà.

5. Leidimo – higienos paso iðdavimo tvarkà bei atsisakymo iðduoti pagrindus nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Leidimus – higienos pasus iðduoda Sveikatos apsaugos ministerijos ágaliotos valstybinës visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigos, taip pat  ámonës, ástatymø nustatyta tvarka turinèios teisæ vykdyti visuomenës sveikatos saugos ekspertizæ.

6. Visuomenës sveikatos kontrolës institucijos ástatymø nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisæ uþdrausti, sustabdyti ar riboti ûkinæ komercinæ  veiklà, prekiø importà, jø realizavimà, paslaugø teikimà.

34 straipsnis. Ligø  profilaktika ir kontrolë

1. Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës pagrindus bei tvarkà nustato Þmoniø uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës ástatymas.

2. Sveikatos prieþiûros ástaigos, kitos ámonës ir  ástaigos, pagal kompetencijà privalo organizuoti neinfekciniø susirgimø bei traumø profilaktikà.

3. Neinfekciniø ligø profilaktikos ir kontrolës tvarkà  nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

4. Traumatizmo, kurá lemia transportas, profilaktikos priemones ir turiná pagal kompetencijà nustato  Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalø  ir kitos ministerijos.

5. Profesiniø ligø ir nelaimingø atsitikimø darbe  profilaktikos tvarkà  nustato  Þmoniø saugos darbe ástatymas, kiti ástatymai ir teisës aktai.

35 straipsnis. Ekstremalios visuomenës sveikatai situacijos

1. Ekstremali visuomenës  sveikatai situacija  -  tokios visuomenës sveikatos raidos aplinkybës, kai aplinkos veiksniø poveikis lemia staigø:

1) grupiniø ar masiniø sveikatos pakenkimø pavojaus atsiradimà;

2) grupiniø ar masiniø gyventojø sveikatos pakenkimø atsiradimà.

2. Teritorija, kurioje staigiai atsiranda grupiniø ar masiniø sveikatos pakenkimø pavojus,  Vyriausybës sprendimu yra skelbiama pavojaus visuomenës sveikatai rajonu.

3.Teritorija,  kurioje  pakenkiama  gyventojø  grupiø  ar pakenkiama didelës gyventojø dalies sveikata,  Vyriausybës sprendimu yra skelbiama þalos visuomenës sveikatai rajonu.

4. Ekstremaliø  visuomenës  sveikatai  situacijø  nustatymo kriterijus, ypatingø visuomenës sveikatai situacijø valdymo, kontrolës, neigiamø  pasekmiø visuomenës sveikatai ir ûkiui ðalinimo priemoniø bei jø finansavimo tvarkà tvirtina  Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

36 straipsnis. Visuomenës sveikatos monitoringas ir ekspertizë

1. Informacijos apie visuomenës sveikatà vieðumas negali bûti ribojamas ir ji negali bûti laikoma valstybine ar komercine  paslaptimi.

2.Visuomenës sveikatai, jai darantiems poveiká veiksniams, ðiam poveikiui stebëti, registruoti, kaupti apie tai informacijà Lietuvos Respublikoje vykdomas visuomenës sveikatos monitoringas.

3.Valstybiná visuomenës sveikatos monitoringà organizuoja ar ástatymo nustatyta tvarka vykdo valstybës valdymo, savivaldos vykdomosios institucijos, ástaigos, ir ámonës.

4.Visuomenës sveikatos problemoms, visuomenës sveikatos monitoringo duomenims ir valdymo sprendimams ávertinti ir pagrásti Lietuvos Respublikoje atliekama visuomenës sveikatos ekspertizë.

5. Ámonës ir ástaigos, vykdanèios ûkinæ  komercinæ veiklà, kelianèià pavojø ar daranèià þalà visuomenës sveikatai, privalo teisës aktø  nustatyta tvarka organizuoti visuomenës sveikatos monitoringà ir visuomenës sveikatos ekspertizæ savo lëðomis. Tokiø ámoniø ir ástaigø sàraðus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

6.Visuomenës sveikatos monitoringo ir ekspertizës tvarkà reglamentuoja ástatymai ir kiti teisës aktai.

37 straipsnis. Visuomenës sveikatos kontrolë

1. Visuomenës sveikatos kontrolës tvarkà  nustato ástatymai ir kiti teisës aktai. Visuomenës sveikatos kontrolës ágyvendinimà koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Visuomenës sveikatos kontrolë yra:

1) valstybinë visuomenës sveikatos kontrolë;

2)  savivaldybiø visuomenës sveikatos kontrolë.

3. Valstybinës visuomenës sveikatos kontrolës rûðys yra:

1) valstybinë alkoholio kontrolë;

2)  valstybinë tabako kontrolë;

3) valstybinë narkotiniø, psichotropiniø medþiagø ir prekursoriø (toliau – narkotikø) kontrolë;

4)  valstybinë saugos darbe kontrolë (kiek tai susijæ su darbo higienos norminiø aktø laikymosi kontrole);

5) valstybinë veterinarijos kontrolë (kiek tai susijæ su bendrø þmonëms ir gyvûnams uþkreèiamøjø ligø epidemiologine prieþiûra);

6) valstybinë aplinkos kontrolë (kiek tai susijæ su aplinkos tarðos, kenkianèios sveikatai, prevencija ir ribojimu);

7) valstybinë radiacinës saugos kontrolë;

8) valstybinë maisto ir ne maisto produktø saugos kontrolë;

9) valstybinë higieninë kontrolë.

4. Savivaldybiø visuomenës sveikatos kontrolë apima savivaldybiø tarybø patvirtintø sanitarijos ir higienos taisykliø reikalavimø vykdymo kontrolæ.

III DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMO IR EKONOMINIO REGULIAVIMO YPATYBËS

38 straipsnis. LNSS vykdomøjø subjektø vykdomos sveikatos prieþiûros  finansavimo ðaltiniai

1. LNSS vykdomøjø subjektø vykdomos sveikatos prieþiûros ir teikiamø paslaugø finansavimo ðaltiniai yra:

1) valstybës ar savivaldybiø biudþetø lëðos;

2) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðos;

3) draudimo nuo nelaimingø atsitikimø lëðos;

4) savanoriðkojo sveikatos draudimo lëðos;

5) ðio ástatymo reglamentuojamø sveikatos fondø lëðos;

6) lëðos uþ mokamas paslaugas;

7)palûkanos, mokamos uþ bankuose saugomas asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigø  lëðas.

2. LNSS vykdomøjø subjektø finansavimo ið privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðø tvarkà nustato  Sveikatos draudimo ástatymas.

39 straipsnis. Bazinis Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis

Bazinis Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis, áskaitant valstybës biudþeto, savivaldybiø biudþetø lëðas  bei privalomojo  sveikatos draudimo  lëðas, kiekvienais metais turi sudaryti  ne maþiau kaip 5 procentus bendrojo vidinio produkto vertës.

40 straipsnis. Valstybinis sveikatos fondas

1. Valstybinis sveikatos fondas sudaromas siekiant sukaupti lëðas privalomosioms valstybinëms sveikatos programoms finansuoti ir visuomeniniø organizacijø programoms sveikatos stiprinimo srityje remti.  Valstybiná sveikatos fondà sudaro, jo sàmatà tvirtina, juo disponuoja bei nustatyta tvarka jo lëðas naudoja Sveikatos apsaugos ministerija. Ðio fondo nuostatus tvirtina Vyriausybë.

2.Valstybinio sveikatos fondo lëðø ðaltiniai yra:

1) Seimo nustatyti valstybës biudþeto asignavimai, skirti valstybinëms sveikatos programoms;

2) ne maþiau kaip 0,7 procento  privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto, skiriama Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka;

3) Vyriausybës nustatyto dydþio akcizø uþ alkoholinius gërimus ir tabako gaminius bei etiliuotà benzinà ámokø, pervedamø á ðá fondà ið Valstybinës mokesèiø inspekcijos surenkamosios sàskaitos banke, dalis;

4) savanoriðkos fiziniø ar juridiniø asmenø ámokos;

5) palûkanos, mokamos uþ bankuose saugomas ðio fondo lëðas;

6) 50 procentø ekonominiø sankcijø  uþ sveikatinimo veiklos teisës aktø paþeidimus ámokø, kurias nustato ðias sankcijas reglamentuojantys ástatymai. Ðias lëðas á Valstybiná sveikatos fondà perveda institucijos, turinèios teisæ taikyti ekonomines sankcijas bei vykdanèios sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo, produktø saugos, farmacinës veiklos, alkoholio, tabako ir narkotiniø bei psichotropiniø medþiagø apyvartos kontrolæ;

7) kitos teisëtai ágytos lëðos.

41 straipsnis. Savivaldybiø sveikatos fondai

1. Savivaldybiø sveikatos fondai sudaromi norint sukaupti lëðas savivaldybiø visuomenës sveikatos programoms remti. Savivaldybës sveikatos fondà sudaro ir jo nuostatus tvirtina savivaldybës taryba, kuri paveda savivaldybës gydytojui disponuoti ðiuo fondu ir nustatyta tvarka naudoti jo lëðas.

2.Tipinius savivaldybiø sveikatos fondø nuostatus tvirtina  Seimas.

3. Savivaldybiø sveikatos fondø lëðø ðaltiniai yra:

1) nustatyta savivaldybës biudþeto asignavimø dalis;

2) 10 procentø þyminio mokesèio uþ prekybà alkoholiniais gërimais;

3) ne maþiau kaip 0,3 procento privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto, skiriama Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka;

4) savanoriðkos fiziniø ar juridiniø asmenø ámokos;

5) palûkanos, mokamos uþ bankuose saugomas ðio fondo lëðas;

6) ne maþiau kaip  20 procentø savivaldybiø gamtos apsaugos fondo lëðø  atskaitymai;

7) Vyriausybës nustatyta lëðø, gautø pritaikius baudas uþ sveikatinimo veiklos teisës aktø paþeidimus, dalis;

8) kitos teisëtai ágytos lëðos.

42 straipsnis. Ámoniø, ástaigø, organizacijø, religiniø bendruomeniø ir bendrijø, kitø juridiniø ir fiziniø asmenø sveikatos fondai

1. Ámonës, ástaigos, iðskyrus biudþetines ástaigas, organizacijos, religinës bendruomenës ir bendrijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisæ sudaryti sveikatos fondus (toliau - ámoniø sveikatos fondai), kuriø lëðos naudojamos savivaldybiø sveikatos programoms remti, ámonës, ástaigos ar organizacijos sveikatos saugos ar sveikatos stiprinimo programai finansuoti, ámoniø darbuotojams savanoriðku sveikatos  draudimu apdrausti, ámoniø, ástaigø ir organizacijø darbuotojø darbo higieninio ávertinimo ir sergamumo tyrimo darbams vykdyti. Ðiø sveikatos fondø sudarymo bei jø lëðø naudojimo tvarka nustatoma pavyzdiniuose nuostatuose, kuriuos tvirtina  Vyriausybës ágaliota institucija. Ðio fondo iðlaidø sàmatà tvirtina jo steigëjas (steigëjai).

2. Ámoniø sveikatos fondø pajamas sudaro:

1) ámonës,  ástaigos pelno (pajamø) dalis, pervedama á tos ámonës ar ástaigos sveikatos fondà;

2) juridiniø ir fiziniø asmenø savanoriðkos ámokos;

3) palûkanos, mokamos uþ bankuose saugomas fondo lëðas;

4) kitos teisëtai ágytos lëðos.

43 straipsnis. Sveikatos santykiø valstybinio reguliavimo ekonominës   priemonës

Sveikatos santykiai reguliuojami taikant ástatymø, kitø teisës aktø reglamentuojamas ekonomines priemones:

1) mokesèius;

2) privalomojo sveikatos draudimo lëðas;      

3) savanoriðkojo sveikatos draudimo lëðas;

4) draudimo nuo nelaimingø atsitikimø ir profesiniø ligø lëðas;

5) kitø rûðiø draudimo ámokas;

6) valstybës biudþeto tikslines dotacijas;

7) lengvatines paskolas;

8) kainodaros politikà;

9) licencijas;

10) ekonomines sankcijas uþ sveikatinimo veiklos ástatymø ir kitø teisës aktø paþeidimus;

11) kitas ekonomines priemones.

44 straipsnis. Valstybës biudþeto tiksliniø dotacijø skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai

1. Valstybës biudþeto tiksliniø dotacijø skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai yra:

1) integracijos á Europos Sàjungà proceso uþtikrinimas;

2) ekstremaliø   visuomenës  sveikatai situacijø  (epidemijø, gaivaliniø nelaimiø, ekologiniø katastrofø) sukeltø neigiamø gyventojø sveikatai pasekmiø ðalinimas;

3) kiti Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos patvirtinti prioritetai.

2. Konkreèius dotuojamus objektus ir sveikatinimo veiklos priemones nustato  Vyriausybë Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

45 straipsnis. Investicijos sveikatinimo veiklai  ir jø skaitinimas

1. Investicijomis sveikatinimo veiklai laikomas lëðø skyrimas ir naudojimas sveikatos prieþiûros paslaugø asortimentui plësti, naujoms  sveikatos prieþiûros technologijoms ásigyti ir ádiegti, valstybinëms ir savivaldybiø sveikatos programoms ágyvendinti, sveikatos prieþiûros prieinamumui ir tinkamumui gerinti, sveikatos informacinëms sistemoms kurti.

2. Investicijø sveikatinimo veiklai ekonominio skatinimo tvarkà nustato ástatymai ir kiti teisës aktai.

46 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

1. Seimas Vyriausybës teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos programà, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybës siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.

2. Lietuvos sveikatos programoje nustatytiems uþdaviniams ágyvendinti Vyriausybë, ministerijos, kitos Vyriausybës ástaigos, apskrièiø virðininkai, savivaldybës organizuoja valstybës, apskrièiø (regioniniø) ir savivaldybiø sveikatos programø ir ástatymø nustatytø planavimo dokumentø  rengimà bei jø  ágyvendinimà arba numato ðiø uþdaviniø ágyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio plëtojimo programose.

3. Sveikatos programø rengimo, finansavimo, ágyvendinimo ir kontrolës tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

II SKYRIUS

VALSTYBËS LAIDUOJAMA (NEMOKAMA) IR SAVIVALDYBIØ REMIAMA SVEIKATOS PRIEÞIÛRA IR JOS TEIKIMO TVARKA

47 straipsnis. Valstybës laiduojama (nemokama)   sveikatos prieþiûra

1. Valstybës laiduojamos  (nemokamos) sveikatos prieþiûros paslaugos apmokamos ið privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybës ar savivaldybiø biudþetø,  valstybës ar savivaldybiø sveikatos fondø lëðø. 

2. Valstybës laiduojamai (nemokamai)  sveikatos prieþiûrai priskiriama:

1) bûtinoji medicinos pagalba;

2) Lietuvos Respublikos kariø  asmens sveikatos prieþiûra;

3) papildomai per programas remiama policijos ir kitø vidaus reikalø pareigûnø asmens sveikatos prieþiûra;

4)  asmenø, sulaikytø policijos, esanèiø kardomojo kalinimo vietose, nuteistøjø asmens bei pabëgëliø ir nelegaliø migrantø sveikatos prieþiûra;

5)  apdraustøjø privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytø Sveikatos draudimo ástatyme, asmens sveikatos prieþiûra;

6) asmenø, serganèiø ligomis, kuriø sàraðà tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija,  galûniø, sànariø, kitø organø protezavimas;

7) asmenø, serganèiø  tuberkulioze, lytiniu keliu plintanèiomis ligomis, AIDS, uþkreèiamosiomis, endokrininëmis, psichikos, onkologinëmis ligomis, priklausomybës nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis ir  kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos  nustatyto sàraðo ligomis, asmens sveikatos prieþiûra;

8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sàraðo vaistø ir medicinos pagalbos priemoniø, kompensuojamø ið privalomojo sveikatos draudimo  biudþeto,  kompensavimas apdraustiesiems;

9) visuomenës sveikatos prieþiûra  pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintà bûtinøjø visuomenës sveikatos prieþiûros priemoniø ir paslaugø nomenklatûrà;

10) kraujo donorystë.

3. Valstybës laiduojamos  sveikatos prieþiûros apimtys numatomos ávertinus gyventojø demografinius, sveikatos ir aplinkos kokybës rodiklius bei jø kitimo tendencijas.

48 straipsnis. Savivaldybiø remiama   sveikatos prieþiûra

Savivaldybës remia savo teritorijos gyventojø sveikatos prieþiûrà jà papildomai finansuodamos ið savivaldybiø biudþetø lëðø.  Savivaldybiø remiamai  sveikatos prieþiûrai priskiriama:

1) pirminio  sveikatos prieþiûros organizavimo lygio bûtinoji medicinos pagalba;

2) nëðèiøjø  sveikatos prieþiûra;

3) bedarbiø, nedarbingø ðeimos nariø asmens sveikatos prieþiûra;

4) vaikø  iki 16 metø  sveikatos prieþiûra;

5) asmenø, kuriø pajamos yra maþesnës uþ valstybës remiamas, sveikatos prieþiûra;

6) naðlaièiø iki 18 metø  sveikatos prieþiûra;

7) I grupës invalidø  sveikatos prieþiûra;

8) nustatytø kategorijø asmenø dantø protezavimas;

9) kitos savivaldybës remiamos sveikatos prieþiûros paslaugos, kuriø  sàraðà ir  teikimo tvarkà nustato savivaldybiø tarybos.

49 straipsnis. Valstybës laiduojamø (nemokamø)  asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo LNSS ástaigose tvarka

1. Teisæ gauti valstybës laiduojamà (nemokamà) asmens sveikatos prieþiûrà turi Lietuvos Respublikos, kitø valstybiø pilieèiai ir asmenys be pilietybës, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Bûtinoji medicinos pagalba LNSS ástaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsiþvelgiant á tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsiþvelgiant á paciento apsilankymø ástaigoje per kalendorinius metus skaièiø ir jo gyvenamàjà vietà. Uþsienio ðaliø pilieèiams, asmenims be pilietybës, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams, LNSS ástaigos teikia  bûtinàjà medicinos pagalbà Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys.

2. Valstybës laiduojamø (nemokamø) asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo LNSS ástaigose esminës sàlygos yra:

1) paciento kreipimasis dël nemokamø paslaugø gavimo á pirminës sveikatos prieþiûros gydytojus, kuriø specialybiø sàraðà nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

2) paciento kreipimasis dël nemokamø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø gavimo á antrinës ar tretinës sveikatos prieþiûros ástaigas. Ðiais atvejais pacientas privalo pateikti 1 punkte nurodytø gydytojø  siuntimà.

3. Pacientas turi teisæ pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka  LNSS pirminës sveikatos prieþiûros ástaigà ir gydytojà, taip pat pagal ðio straipsnio nustatytas sàlygas antrinës ar tretinës sveikatos prieþiûros ástaigà ir gydytojà dël nemokamø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø suteikimo.

4. Ðio straipsnio 2 dalyje iðdëstytos sàlygos netaikomos pacientams, kurie kreipësi á LNSS ástaigà dël bûtinosios medicinos pagalbos suteikimo.

5.Valstybës laiduojama (nemokama) asmens sveikatos prieþiûra LNSS ástaigose teikiama nemokamai, uþ ðios prieþiûros paslaugas ið paciento negali bûti reikalaujama papildomo mokesèio. Jei pacientai, turintys teisæ á nemokamas asmens sveikatos prieþiûros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojanèias paslaugas, medþiagas, procedûras, tai ðiø paslaugø, medþiagø, procedûrø faktiniø kainø ir nemokamø paslaugø, medþiagø, procedûrø baziniø kainø skirtumà jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisæ á nemokamas asmens sveikatos prieþiûros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedûras, ðiø paslaugø ar procedûrø kainà jie apmoka patys.

6. LNSS ástaigos privalo teikti informacijà gyventojams apie nemokamø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø rûðis, jø teikimo mastà ir kainas.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALSTYBINIO VALDYMO KITOS YPATYBËS

50 straipsnis. Sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialistø profesinës pareigos, teisës ir atsakomybë

1. Pagrindines profesines sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialistø pareigas, teises, jø praktikos ribojimo tvarkà, atsakomybæ uþ padarytà þalà sveikatai nustato Gydytojø medicinos praktikos, Farmacinës veiklos, Þmoniø uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës, Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo ástatymai,  kiti ástatymai ir teisës aktai.

2. Sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialistai gali praktikuoti tik pagal ágytà specialybæ, o ástatymø nustatytais atvejais - tik gavæ licencijà. Specialybëms registruoti sudaromas sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialybiø registras, kurio tvarkytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Sveikatos prieþiûros  ástaigø specialistai, dirbantys valstybës ar savivaldybiø sveikatos prieþiûros ástaigose,  turi teisæ privaèiai praktikuoti  tik uþ ðiø  ástaigø ribø.

51 straipsnis. Sveikatos prieþiûros ir farmacijos  specialistø  profesinis tobulinimasis ir jo finansavimas

1. Sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialistø profesiniu tobulinimusi  rûpinasi sveikatos prieþiûros ir farmacinës veiklos ástaigos, ámonës, jø steigëjai bei profesinës sveikatos  prieþiûros ir farmacinës veiklos specialistø organizacijos. Ðiø specialistø rengimo ir profesinio tobulinimosi uþsakovai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Ðvietimo ir mokslo ministerija.

2. Sveikatos prieþiûros bei farmacijos specialistø kvalifikacijos këlimo tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija, derindama su  profesinëmis sveikatos prieþiûros ir farmacinës veiklos specialistø organizacijomis.

3.  Valstybës ir savivaldybiø  sveikatos prieþiûros ástaigø  specialistø kvalifikacijos këlimo ir persikvalifikavimo iðlaidos  Sveikatos apsaugos ministerijos  nustatyta tvarka ir sàlygomis yra padengiamos ið valstybës ar savivaldybiø biudþetø lëðø, jeigu kitø ðiø iðlaidø padengimo ðaltiniø nenustato kiti ástatymai.

4. Kitø sveikatos prieþiûros ir farmacijos ástaigø ir ámoniø  specialistø kvalifikacijos këlimo, persikvalifikavimo ir profesinio tobulinimosi iðlaidos  padengiamos ið ðiø ástaigø ir ámoniø ar paèiø specialistø lëðø.

52 straipsnis. Asmens sveikatos informacijos vieðumo ribojimas

1. Asmens sveikatos informacijos vieðumas yra ribojamas norint uþtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties nelieèiamumà.

2. Draudþiama skelbti visuomenës informavimo priemonëse informacijà, kurioje bûtø skelbiama  apie asmens sveikatà be raðtiðko jo sutikimo. Informacijos apie asmens sveikatà kompiuteriuose apsauga privalo garantuoti jos konfidencialumà.

3. Asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros specialistams draudþiama, iðskyrus ástatymuose numatytus atvejus, paþeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptá ir  kurià jie suþinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumà.

4. Asmens sveikatos paslapties kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

53 straipsnis. Medicininis ir visuomenës sveikatos prieþiûros auditas

1. Kiekvienos asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigos, ámonës, turinèios teisæ vykdyti asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûrà, administracija privalo organizuoti  lokaliná medicininá ar visuomenës sveikatos prieþiûros audità pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytà tvarkà.

2. Asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigø ir ámoniø, vykdanèiø asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros veiklà, valstybiná medicininá ar visuomenës sveikatos prieþiûros audità pagal kompetencijà atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos ágaliota institucija.

54 straipsnis. Asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros  technologijø ávertinimas

1. Draudþiama naudoti neávertintas ar neaprobuotas asmens sveikatos ir visuomenës sveikatos prieþiûros  technologijas, iðskyrus    ástatymø nustatytais atvejais.

2. Asmens ir  visuomenës sveikatos  prieþiûros  technologijø ávertinimo ir aprobavimo tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

55 straipsnis. Sveikatinimo veiklos moksliniø tyrimø organizavimo ir finansavimo ypatumai

1.Taikomøjø ir fundamentaliøjø biomedicininiø tyrimø kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba.

2.Taikomøjø biomedicininiø ir visuomenës  sveikatos tyrimø prioritetus nustato, tyrimus uþsako, finansuoja ir jø kontrolæ vykdo Sveikatos apsaugos ministerija.

3.Fundamentaliøjø biomedicininiø tyrimø prioritetus nustato, tyrimus uþsako, finansuoja ir jø kontrolæ vykdo Lietuvos mokslo taryba.

4. Draudþiama vykdyti  biomedicininius tyrimus be Lietuvos medicinos etikos komiteto leidimo. Biomedicininiø tyrimø etikos reikalavimus ir jø kontrolës tvarkà nustato  ástatymai ir kiti teisës aktai.

5.  Sveikatos prieþiûrai skirtos  valstybës ir savivaldybiø biudþetø lëðos gali bûti naudojamos ir sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems tyrimams finansuoti. Sveikatinimo veiklos moksliniams fundamentiniams tyrimams finansuoti turi bûti naudojamos mokslui ir techninei paþangai skirtos valstybës biudþeto lëðos.

56 straipsnis. Sveikatos prieþiûros rëmimo ið sveikatos programoms skirtø lëðø tvarka

Gyventojø grupiø, kuriø sveikatai daro didelæ átakà sveikatos rizikos faktoriai, iðskyrus sveikatos rizikos faktorius, kuriuos lemia þalingi áproèiai, asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros iðlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gali bûti padengiamos ið valstybiniø, savivaldybiø sveikatos programoms skirtø lëðø.

57 straipsnis. Prekiø, gaminiø ir paslaugø, galinèiø daryti átakà sveikatai, reklamos ribojimas ar draudimas

1. Lietuvos Respublikoje ribojama arba draudþiama prekiø, gaminiø bei paslaugø, galinèiø daranèiø kenksmingà átakà sveikatai, reklama. Tokiø prekiø, gaminiø ir paslaugø reklamos ribojimo ar draudimo  tvarkà nustato ástatymai ir kiti teisës aktai.

2. Tabako ir jo gaminiø reklama Lietuvos Respublikoje  draudþiama. Alkoholio produktø ir alkoholiniø gërimø reklama ribojama  ar draudþiama  Alkoholio kontrolës ástatymo nustatyta tvarka.

3. Vaistø reklamos ribojimo ypatumus nustato Farmacinës veiklos ástatymas.

58 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutartys ir jos  sàlygos

1. Sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos valstybës ar  savivaldybiø ir kitø  sveikatos programoms vykdyti bei sveikatos prieþiûros paslaugoms  teikti. Sveikatinimo veiklos sutartys paprastai sudaromos raðtu. Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje  ðalys privalo sulygti dël  ðiø sàlygø:

1) teikiamø sveikatinimo paslaugø rûðiø, jø nomenklatûros, teikimo apimèiø ir terminø;

2) paslaugoms apmokëti reikalingø iðlaidø padengimo;

3) sveikatinimo veiklos sutarties pakeitimo, papildymo ir nutraukimo tvarkos;

4) paslaugø tinkamumo ir organizacinio bei teritorinio prieinamumo reikalavimø, jeigu teisës aktuose ðie reikalavimai nëra nustatyti; 

5) netesybø dël sutarties ásipareigojimø netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienaðalio nutraukimo, áskaitant netesybas uþ nustatytø sveikatos prieþiûros bûtinøjø sàlygø reikalavimø nesilaikymà;

6) sutarties ásipareigojimø vykdymo ir jø kontrolës, tvarkos bei terminø;

7) kitø sàlygø, nustatomø ðaliø susitarimu.

59 straipsnis. Normatyviniø dokumentø privalomumas

1. Ûkinës  komercinës veiklos sàlygos, gyvenamoji ir darbo aplinka, þaliava, gaminiai, importuojamos ir realizuojamos prekës ir paslaugos turi atitikti visuomenës sveikatos saugos, uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës bei farmacinës veiklos normatyviniø dokumentø reikalavimus.

2. Normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys  visuomenës sveikatos saugos, uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës bei farmacinës veiklos reikalavimus, tampa privalomi ámonëms, ástaigoms ir fiziniams asmenims, patvirtinus juos Sveikatos apsaugos ministerijos teisës aktais ir paskelbus “Valstybës þiniose” .

IV DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO, KOORDINAVIMO  IR KONTROLËS SUBJEKTAI BEI  JØ KOMPETENCIJA

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO SUBJEKTAI IR JØ KOMPETENCIJA

60 straipsnis.  Vyriausybës pagrindiniai ágaliojimai sveikatinimo veiklai valdyti

Vyriausybë tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo veiklà:

1) tvirtina ir uþtikrina valstybiniø sveikatos programø ágyvendinimà;

2) nustato ministerijø, Vyriausybës ástaigø ar kitø valstybës institucijø kompetencijà sveikatinimo veiklos klausimais;

3)  uþtikrina tarpþinybinës sveikatinimo veiklos koordinavimà valstybiniu lygiu;

4) rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos ástatymø ir kitø teisës aktø projektus;

5) pagal kompetencijà rengia ir priima teisës aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

6) steigia valstybines tarnybas ir  inspekcijas ar kitas valstybës institucijas ir vykdo jø steigëjo funkcijas;

7) rûpinasi, kad Lietuvos valstybës sienos ir teritorija bûtø apsaugotos nuo uþkreèiamøjø ligø áveþimo, jø paplitimo;

8) vykdo kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias  Vyriausybei paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, ðis ir kiti ástatymai.

61 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai ágaliojimai sveikatinimo reikalams tvarkyti

1. Sveikatos apsaugos ministerija:

1) steigia, reorganizuoja, likviduoja jos pavaldumui priskirtas  ástaigas ir valdymo institucijas;

2) analizuoja gyventojø sveikatos bûklæ ir jos raidos prognozæ, prisideda nustatant sveikatinimo veiklos tikslus, valstybës siekiamo sveikatos lygio rodiklius ir Lietuvos sveikatos programà jiems pasiekti;

3) rengia valstybines sveikatos programas;

4) Vyriausybës pavedimu kartu su savivaldybëmis nustato pirminës sveikatos prieþiûros plëtojimo pagrindines kryptis;

5) organizuoja  akreditavimà ir licencijavimà sveikatos prieþiûrai ir priþiûri visø nuosavybës rûðiø asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros subjektø veiklà;

6) vykdo licencijavimà farmacinei veiklai, iðskyrus licencijavimà farmacinei veiklai veterinarijoje;

7) rengia ir priima pagal savo kompetencijà teisës aktus sveikatinimo veiklos rûðiø, iðvardytø ðiame straipsnyje, ágyvendinimo klausimais.

2. Sveikatos ministerija tvarko ir kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis ministerijomis bei vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas ðiame ástatyme, kituose ástatymuose ir teisës aktuose, ministerijos nuostatuose.

62 straipsnis. Bendroji ministerijø, Vyriausybës ástaigø kompetencija sveikatinimo reikalø klausimais

Ministerijos, kitos Vyriausybës ástaigos pagal savo kompetencijà:

1) sustabdo, riboja  ûkiniø subjektø veiklà, kenkianèià sveikatai bei aplinkai, kai paþeidþiami sveikatos prieþiûros ar aplinkos apsaugos teisës aktø reikalavimai;

2) skelbia visuomenei ûkinës ir kitokios veiklos, galinèios turëti kenksmingà  poveiká sveikatai,  projektus, planus ir programas;

3) laiku informuoja  gyventojus apie  sveikatos rizikos laipsná gyvenamojoje ir darbo aplinkoje;

4) riboja potencialiai pavojingas sveikatai darbinës veiklos rûðis;

5) remia þmoniø iðsilavinimo, kultûros ir informuotumo lygio këlimà, siekiant  daryti teigiamà  átakà  þmoniø  elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo bûdo formavimu;

6) organizuoja sveikatos propagandà per masinës informacijos priemones;

7) draudþia ar riboja sveikatai kenksmingø prekiø, vartojimo reikmenø reklamà;

8) draudþia  ar  riboja  sveikatai  kenksmingø  prekiø, produkcijos gamybà, paslaugø teikimà, importà, prekybà tokiomis prekëmis ir jø vartojimà;

9) prisideda prie aplinkos kokybës atstatymo ir palaikymo;

10) organizuoja priemoniø, skirtø atstatyti ir palaikyti nustatytà maisto produktø, geriamo vandens kokybæ, ágyvendinimà;

11) organizuoja veiklà,  kad bûtø  paðalintos ypatingos visuomenës sveikatai situacijos pasekmës þmoniø sveikatai ir gyvybei;

12) plëtoja ir optimizuoja valstybiniø sveikatos prieþiûros ástaigø, tarnybø, bei valstybiniø farmacijos ámoniø tinklà;

13) kontroliuoja, kaip  juridiniai ir  fiziniai asmenys laikosi Sveikatos prieþiûros ástatymø, vykdo sveikatos prieþiûros standartizacijos norminiø dokumentø reikalavimus;

14) teikia pasiûlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip ástatymø leidimo bûdu nustatyti fiziniø ir juridiniø asmenø atsakomybæ uþ sveikatinimo veiklos teisës aktø paþeidimus, uþ padarytà þalà sveikatai ir aplinkai;

15) plëtoja sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas;

16) plëtoja  tarptautiná  bendradarbiavimà  sveikatinimo veiklos srityje.

2. Ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø specialiàjà kompetencijà sveikatinimo veiklos valdymo klausimais nustato Vyriausybë.

63 straipsnis. Savivaldybës tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo klausimais

Savivaldybës taryba:

1) tvirtina  pirminës  sveikatos  prieþiûros  plëtojimo programà, kitas savivaldybës kompleksines ir tikslines sveikatos programas ir kontroliuoja jø ágyvendinimà;

2) tvirtina savivaldybës biudþeto lëðas sveikatinimo veiklai ir jø panaudojimo apyskaità;

3) tvirtina savivaldybës valdybos (mero)  sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;

4) pagal kompetencijà tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, uþ kuriø paþeidimus taikoma administracinë atsakomybë;

5) sudaro savivaldybës sveikatos fondà, tvirtina jo lëðø panaudojimo apyskaità ir kontroliuoja jø naudojimà;

6) sudaro  bendruomenës sveikatos  tarybà, skiria  jos pirmininkà ir tvirtina ðios tarnybos nuostatus;

7) steigia, reorganizuoja  ar likviduoja  pirminës sveikatos prieþiûros ástaigas, farmacijos ámones ir vykdo jø steigëjo funkcijas;

8) valdo jos pavaldumui priskirtas antrinio lygio sveikatos prieþiûros ástaigas;

9) nustato  savivaldybës reguliavimo  sferai  priskirtø ástaigø ágaliojimus saugant ir stiprinant gyventojø sveikatà;

10) atðaukia  prieðtaraujanèius  ástatymams ar savivaldybës tarybos sprendimams savivaldybës valdybos, virðaièio (mero) bei seniûnø  sprendimus  ir  potvarkius,  komitetø,  komisijø, bendruomenës sveikatos  tarybos bei  kitø tarybos  sudarytø institucijø sprendimus sveikatinimo veiklos klausimais;

11) vykdo ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytus kitus sveikatinimo veiklos ágaliojimus.

64 straipsnis. Savivaldybës mero ar savivaldybës valdybos kompetencija sveikatinimo veiklos  klausimais

Savivaldybës meras ar savivaldybës valdyba:

1) organizuoja Lietuvos sveikatos programos, valstybiniø sveikatos programø ágyvendinimà, savivaldybës pirminës sveikatos prieþiûros plëtojimo programos, kitø savivaldybës kompleksiniø ir tiksliniø sveikatos programø projektø rengimà ir savivaldybës tarybos patvirtintø programø, sveikatinimo veiklos ástatymø, kitø teisës aktø ágyvendinimà savivaldybës teritorijoje;

2) pagal   kompetencijà uþtikrina valstybës laiduojamà ir savivaldybës remiamà sveikatos prieþiûrà   savivaldybës  teritorijoje;

3) organizuoja pirminæ sveikatos prieþiûrà ir vykdo valstybës deleguotà funkcijà – organizuoja antrinæ sveikatos prieþiûrà;

4) organizuoja savivaldybës  tarybos patvirtintø sanitarijos ir higienos taisykliø laikymosi kontrolæ savivaldybës teritorijoje;

5) ðio ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybës tarybai ir kontroliuoja, kaip  jø laikomasi;

6) vykdo savivaldybës  nuosavybei priklausanèiø pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø projektavimo, statybos, kapitalinio remonto uþsakovo funkcijas;

7) organizuoja  savivaldybei  pavaldþiø  pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø medicininá ir visuomenës sveikatos prieþiûros audità;

8) organizuoja pacientø  teisiø  ágyvendinimo  prieþiûrà pirminio lygio asmens sveikatos prieþiûros ástaigose;

9) ástatymø numatytais pagrindais neleidþia ámonëms uþsiimti ûkine-komercine veikla,  nustatyta tvarka atðaukia juridiniams ir fiziniams asmenims iðduotas ðios veiklos licencijas;

10) organizuoja alkoholio ir tabako reklamos iðorinëse reklamos priemonëse ribojimo ir draudimø laikymosi kontrolæ;

11) vykdo ástatymø ir kitø teisës aktø  nustatytus kitus sveikatinimo veiklos ágaliojimus.

65 straipsnis. Savivaldybës gydytojas ir jo kompetencija   sveikatinimo veiklos reikalø klausimais

1. Savivaldybës gydytojais konkurso tvarka skiriami sveikatos prieþiûros specialistai, atitinkantys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

2. Savivaldybës    gydytojas  vadovauja savivaldybës sveikatinimo veiklos padaliniui, kurio tarnautojø etatø skaièiø nustato savivaldybës taryba.

3.  Pavyzdinius savivaldybës gydytojo nuostatus  tvirtina    Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

66 straipsnis. Apskrities gydytojas ir jo kompetencija sveikatinimo veiklos               klausimais

1. Apskrities gydytojà skiria ir atleidþia apskrities virðininkas, suderinæs su sveikatos apsaugos ministru.

2. Apskrities gydytojas:

1) priþiûri sveikatinimo veiklos ástatymø, kitø teisës aktø, Lietuvos sveikatos programos ir valstybiniø sveikatos programø ágyvendinimà ir remia savivaldybiø sveikatos programø ágyvendinimà apskrityje;

2) apibendrina sveikatos santykiø valstybinio reguliavimo priemoniø taikymo praktikà apskrityje ir rengia pasiûlymus Valstybinei sveikatos reikalø komisijai dël jø rengimo bei tobulinimo;

3) derina su apskrities administracija ir Sveikatos apsaugos ministerija antrinio lygio asmens sveikatos prieþiûros ástaigø steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo klausimus;

4) priþiûri, kaip apskrities administracija atlieka antrinio lygio sveikatos prieþiûros statybos, kapitalinio remonto ir uþsakovo funkcijas;

5) priþiûri antrinio lygio asmens sveikatos prieþiûros ástaigø veiklà;

6) organizuoja pacientø teisiø ágyvendinimo prieþiûrà antrinio lygio sveikatos prieþiûros ástaigose;

7) vykdo ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytus kitus sveikatinimo veiklos ágaliojimus.

3. Apskrities gydytojas savo funkcijoms ágyvendinti turi specialistø ir pagalbiná personalà, kuriø etatø struktûrà ir skaièiø nustato apskrities virðininkas, nevirðydamas nustatyto darbo uþmokesèio fondo. Prie apskrities gydytojo sudaroma visuomeninë konsultacinë taryba sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo racionalizavimui apskrityje ágyvendinti.

4. Pavyzdinius apskrities gydytojo nuostatus tvirtina Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

II SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI

67 straipsnis. Nacionalinë sveikatos taryba

1. Nacionalinë sveikatos taryba – tai  Seimui atskaitinga  sveikatos politikos koordinavimo institucija. Nacionalinë sveikatos taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Nacionalinæ sveikatos tarybà sudaro: 1/3  Lietuvos savivaldybiø asociacijos deleguotø savivaldybiø bendruomeniø sveikatos tarybø atstovø; 1/3 visuomeniniø organizacijø, ginanèiø visuomenës sveikatos interesus, atstovø, 1/3 visuomenës sveikatos prieþiûros specialistø. Nacionalinës sveikatos tarybos veikla yra finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Nacionalinë sveikatos taryba koordinuoja :

1) sveikatos ugdymo politikà;

2) alkoholio kontrolës politikà;

3) tabako kontrolës politikà;

4) narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ir narkomanijos prevencijos  politikà;

5) visuomenës sveikatos saugos politikà;

6) ligø profilaktikos ir kontrolës politikà;

3. Nacionalinë sveikatos taryba teikia iðvadas dël valstybës siekiamo sveikatos lygio rodikliø, sveikatinimo veiklos tikslø, Lietuvos sveikatos programos  bei kitø valstybiniø sveikatos programø, rengia ir kasmet teikia  Seimui praneðimà apie gyventojø sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir ágyvendinimo bûklæ bei vykdo  ðio ir kitø ástatymø bei tarybos nuostatø jai priskirtas kitas funkcijas.

4. Nacionalinë sveikatos taryba turi teisæ:

1) gauti ið Vyriausybës, ministerijø, kitø Vyriausybës ástaigø, savivaldybiø valdymo organø, ámoniø, ástaigø, organizacijø teisës aktø, programø projektus, kità informacijà, reikalingà ðiame ástatyme ir tarybos statute numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal kompetencijà atlikti ástatymø, kitø teisës aktø, socialinio ir ekonominio plëtojimo programø projektø ekspertizæ ir teikti ðiø programø rengëjams savo iðvadas;

3) pagal savo kompetencijà teikti konsultacijas  Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms Vyriausybës ástaigoms;

4) sudaryti ekspertø komisijas tarybos funkcijoms ágyvendinti.

68 straipsnis. Valstybinë sveikatos reikalø komisija

1. Valstybinë sveikatos  reikalø  komisija  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemoniø  planavimà  ir  ágyvendinimà  ministerijose,  kitose Vyriausybës ástaigose, sveikatinimo veiklos ástatymø ir kitø teisës aktø ágyvendinimà.

2. Valstybinæ sveikatos  reikalø komisijà  sudaro ir  jos nuostatus tvirtina  Vyriausybë. Valstybës sveikatos reikalø komisijos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.   

3. Valstybinë sveikatos reikalø komisija:

1) koordinuoja sveikatos politikos formavimà ministerijose ir kitose Vyriausybës ástaigose;

2) teikia iðvadas dël Vyriausybës sprendimø projektø sveikatos politikos klausimais.

3) teikia  Vyriausybei pasiûlymus dël ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo;

4) vykdo kitas jos nuostatuose numatytas  funkcijas.

4. Valstybinë sveikatos reikalø komisija turi teisæ:

1) gauti ið Vyriausybës, ministerijø, kitø Vyriausybës ástaigø, savivaldybiø valdymo organø, ámoniø, ástaigø, organizacijø  ástatymø, kitø teisës aktø, programø projektus bei kità informacijà, reikalingà ðiame ástatyme ir komisijos  nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal kompetencijà atlikti ástatymø, kitø teisës aktø, socialinio  ir ekonominio plëtojimo programø projektø ekspertizæ ir teikti ðiø programø rengëjams ekspertizës iðvadas;

3) pagal savo kompetencijà teikti siûlymus ministerijoms,  kitoms  Vyriausybës ástaigoms, apskrièiø virðininkams, savivaldos  vykdomosioms institucijoms;

4) dalyvauti svarstant  sveikatos politikos klausimus Vyriausybëje, savivaldos  vykdomosiose institucijose, apskrièiø administracijose, ministerijose, kitose Vyriausybës ástaigose;

5) sudaryti  laikinas ar  nuolatines ekspertø ar kitø specialistø  grupes  komisijos  kompetencijai  priskirtiems uþdaviniams spræsti.

69 straipsnis. Savivaldybës  bendruomenës sveikatos taryba

1. Savivaldybës bendruomenës sveikatos taryba - tai savarankiðka sveikatinimo veiklos koordinavimo institucija prie savivaldybës tarybos. Ðià tarybà sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybës taryba. Savivaldybës bendruomenës sveikatos tarybà sudaro: 1/3 savivaldybës paskirtø asmenø, 1/3 savivaldybës ámoniø, ástaigø, organizacijø atstovø, 1/3 visuomeniniø organizacijø, ginanèiø visuomenës sveikatos interesus, atstovø. Savivaldybës bendruomenës sveikatos tarybos  veiklos programa yra finansuojama ið savivaldybës biudþeto.

2. Savivaldybës bendruomenës sveikatos taryba koordinuoja savivaldybës teritorijoje sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikø  kontrolës, visuomenës sveikatos saugos ir sveikatos stiprinimo, ligø profilaktikos priemoniø rengimà ir  ágyvendinimà, nustato  savivaldybës sveikatos fondo  lëðø naudojimo prioritetus, teikia savivaldybës tarybai tvirtinti ðio fondo sàmatos projektà bei  vykdo kitas funkcijas, priskirtas tarybai pagal ðá ir kitus ástatymus bei tarybos nuostatus.

3. Savivaldybës bendruomenës sveikatos taryba turi teisæ:

1) gauti ið savivaldybës valdymo institucijø, savivaldybës teritorijoje esanèiø ámoniø, ástaigø, organizacijø informacijà, reikalingà ðiame ástatyme ir tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal savo kompetencijà teikti siûlymus savivaldybës tarybai, savivaldos vykdomosioms institucijoms.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO IR KONTROLËS  SUBJEKTAI

70 straipsnis. Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

1. Valstybinæ tabako ir alkoholio  kontrolës tarnybà prie Lietuvos Respublikos  Vyriausybës steigia  ir jos nuostatus tvirtina  Vyriausybë. Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba:

1) licencijuoja alkoholio, tabako gamybà, prekybà, importà;

2) kontroliuoja, kaip ûkiniai subjektai laikosi tabako kontrolës ir alkoholio kontrolës ástatymø;

3) kontroliuoja, kaip laikomasi  tabako ir alkoholio reklamos ribojimo ir draudimo  visuomenës informavimo priemonëse;

4) vykdo  kitas ástatymø,  tarnybos nuostatø  nustatytas funkcijas.

71 straipsnis. Valstybinë visuomenës sveikatos prieþiûros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ visuomenës sveikatos prieþiûros tarnybà prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinë visuomenës sveikatos prieþiûros tarnyba yra juridinis asmuo.

2. Valstybinë visuomenës sveikatos prieþiûros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinuoja jai pavaldþiø ástaigø vykdomà valstybiná visuomenës sveikatos monitoringà, valstybinæ visuomenës sveikatos ekspertizæ, visuomenës sveikatos saugos ekspertizæ, atlieka visuomenës sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, kokybës (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolæ  bei vykdo  kitas funkcijas, nustatytas jos nuostatuose. 

72 straipsnis. Valstybinë vaistø kontrolës tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ vaistø kontrolës tarnybà prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ði tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë vaistø kontrolës tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) registruoja vaistus;

2) kontroliuoja vaistø ir vaistiniø medþiagø kokybæ;

3) kontroliuoja farmacinæ veiklà;

4) vykdo farmacinës veiklos monitoringà (informacijos apie vaistus, jø gamybà, importà, prekybà, eksportà rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir platinimas);

5) vykdo ástatymø, tarnybos nuostatø nustatytas kitas  funkcijas.

73 straipsnis. Valstybinë teismo medicinos tarnyba

1.Valstybinæ teismo medicinos  tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë teismo medicinos tarnyba:

1) atlieka kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus;

2) vykdo kitas ðiame ir kituose ástatymuose, teisës aktuose bei ðios tarnybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

74 straipsnis. Valstybinë teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybà prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ði tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos, teismo psichiatrines, teismo narkologines ir teismo psichologines ekspertizes;

2) vykdo kitas ástatymø ir ðios tarnybos nuostatø nustatytas funkcijas.

75 straipsnis. Valstybinë akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ akreditavimo tarnybà prie Sveikatos  apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ði tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) licencijuoja ir akredituoja ámones ir ástaigas sveikatos prieþiûros veiklai;

2) registruoja sveikatos prieþiûros ástaigas Valstybiniame sveikatos prieþiûros ástaigø registre;

3) kartu su kitomis institucijomis rengia sveikatos prieþiûros veiklà reglamentuojanèius normatyvinius dokumentus;

4) vykdo  ástatymø ir ðios tarnybos nuostatø numatytas  kitas funkcijas.

76 straipsnis. Valstybinë ir teritorinës ligoniø kasos

Valstybinë ir teritorinës ligoniø kasos pagal savo kompetencijà uþtikrina nustatytø rûðiø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø apmokëjimà, kontroliuoja jø kieká ir kokybæ, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lëðø naudojimo finansinæ bei ekonominæ analizæ, teikia lëðas valstybës ir savivaldybiø fondams, vykdo ástatymø ir  ligoniø kasø nuostatø nustatytas funkcijas.

77 straipsnis. Valstybinë sveikatos prieþiûros tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos bei Karo medicinos tarnybos valdyba prie Kraðto apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ sveikatos prieþiûros tarnybà prie Vidaus reikalø ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Vidaus reikalø ministerija. Ði tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Karo medicinos tarnybos valdybà prie Kraðto apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Kraðto apsaugos ministerija. Ði tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama ið valstybës biudþeto.

3. Valstybinë sveikatos prieþiûros tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos bei Karo medicinos tarnyba prie Kraðto apsaugos ministerijos :

1) ágyvendina ðio bei kitø ástatymø Vidaus reikalø ministerijos bei Kraðto apsaugos ministerijos specialiàjai kompetencijai priskiriamà sveikatos prieþiûros veiklà;

2) vykdo   ástatymø ir ðiø tarnybø nuostatuose  numatytas kitas funkcijas.

78 straipsnis. Valstybinë higienos inspekcija

1. Valstybinæ higienos inspekcijà steigia ir jos  nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Valstybinë higienos inspekcija vykdo valstybinæ higieninæ kontrolæ, kontroliuoja kaip laikomasi visuomenës sveikatos prieþiûros ástatymø ir kitø teisës aktø  reikalavimø ir taiko sankcijas juridiniams ir fiziniams asmenims uþ ðiø teisës aktø paþeidimus, vykdo ástatymø ir ðios inspekcijos nuostatø  nustatytas kitas funkcijas.

79 straipsnis. Valstybinë medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1. Valstybinæ medicininio audito inspekcijà prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ði inspekcija yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Valstybinë medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka asmens sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, kokybës (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolæ;

2) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos  norminiø  dokumentø  reikalavimø  sveikatos prieþiûros kokybës klausimais;

4) vykdo ástatymø ir ðios inspekcijos nuostatø nustatytas  kitas funkcijas.

80 straipsnis. Lietuvos medicinos etikos komitetas

1. Lietuvos medicinos etikos komitetà steigia ir jo veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos medicinos etikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo veikla yra finansuojama ið valstybës biudþeto.

2. Lietuvos medicinos etikos komitetas:

1) atlieka asmens  sveikatos prieþiûros atitikimo medicinos etikos reikalavimams kontrolæ;

2) iðduoda leidimus biomedicininiams tyrimams;

3) vykdo komiteto nuostatø nustatytas kitas funkcijas;

3. Lietuvos medicinos  etikos komitetas  inicijuoja  regioniniø padaliniø apskrityse formavimà ir turi teisæ perduoti jiems funkcijas, numatytas ðio straipsnio 2 dalies 2 punkte.

81 straipsnis. Asmens sveikatos prieþiûros  ástaigø medicinos etikos komisijos

1. Asmens sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos  etikos komisijos priþiûri, kaip asmens sveikatos prieþiûros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimø.

2. Asmens sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus  pavyzdinius nuostatus.

82 straipsnis. Savivaldybiø sanitarijos inspekcija

1. Savivaldybiø sanitarijos  inspekcija yra  specializuotas savivaldybës  administracijos  padalinys,  kontroliuojantis, kaip laikomasi  sanitarijos reikalavimø  savivaldybës teritorijoje.

2. Savivaldybiø   sanitarijos   inspekcijos   uþdavinius, kompetencijà, struktûrà,  jos pareigûnø teises ir pareigas, sanitarinës kontrolës turiná ir tvarkà reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybë Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

83 straipsnis. Kitø sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolës institucijø                      kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais

Kitø sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolës institucijø (Valstybinës veterinarijos tarnybos, Valstybinës darbo inspekcijos ir kt.) kompetencijà sveikatinimo veiklos klausimais nustato ástatymai, kiti teisës aktai bei ðiø  institucijø nuostatai.

V DALIS

ASMENØ IR ÛKIO SUBJEKTØ TEISËS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE

84 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojø teisës sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisæ:

1) turëti sveikà, saugià fizinæ ir socialinæ aplinkà bei gauti informacijà apie pavojø sveikatai ðioje aplinkoje;

2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas þaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas;

3) gauti informacijà apie sveikatos prieþiûros ástaigas bei jø teikiamas sveikatos prieþiûros paslaugas;

4) gauti informacijà apie savo sveikatà bei teisæ á ðios informacijos konfidencialumà;

5) gauti ástatymø ir teisës aktø  numatytà sveikatos prieþiûrà;

6) pasirinkti nustatyta tvarka sveikatos prieþiûros specialistà, sveikatos prieþiûros ástaigà, sveikatos prieþiûros rûðá arba jø atsisakyti, iðskyrus  ástatymuose numatytus atvejus;

7) gauti valstybës laiduojamà (nemokamà) ir savivaldybiø remiamà sveikatos prieþiûrà ðio ir kitø ástatymø nustatyta tvarka.

85 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojø pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

1) rûpintis savo sveikata;

2) rûpintis savo nepilnameèiø vaikø (ávaikiø, globotiniø) sveikata;

3) rûpintis  savo tëvø sveikata;

4) nepaþeisti kitø asmenø sveikatos teisiø;

5) nekenkti  aplinkai;

6) mokëti privalomojo sveikatos draudimo ámokas, kurias nustato Sveikatos draudimo ástatymas.

86 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikianèiø ámoniø ir ástaigø  teisës sveikatinimo veikloje

1. Lietuvos Respublikoje  veikianèios ámonës ir ástaigos  turi teisæ:

1) sudaryti ðio  ir  kitø  ástatymø  nustatyta  tvarka sveikatinimo veiklos sutartis;

2) steigti sveikatos fondus ðio ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka;

3) ástatymø nustatyta tvarka steigti  asmens ar visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigas, ákurti savo  struktûrinius  padalinius, atliekanèius sveikatos prieþiûrà;

4) organizuoti sveikatos programø rengimà ir finansuoti jø ágyvendinimà  ið savo ásteigtø sveikatos fondø ar kitø teisëtai ágytø lëðø.

2. Ámonës  ir ástaigos gali turëti ir kitø teisiø,  jeigu jos neprieðtarauja ðiam ir kitiems ástatymams bei steigimo dokumentams.

87 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikianèiø ámoniø ir ástaigø pareigos sveikatinimo  veikloje

1. Lietuvos Respublikoje veikianèios  ámonës ir ástaigos  privalo:

1) vykdyti sveikatos prieþiûros standartizacijos norminiø dokumentø reikalavimus;

2) laiku informuoti sveikatos prieþiûros ástaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojø sveikatai, kurá lemia jø veikla, gaminama produkcija, realizuojamos prekës;

3) sudaryti sveikas ir saugias darbo sàlygas;

4) uþkirsti kelià kylanèiam pavojui aplinkai, riboti pavojø ir þalà aplinkai;

5) saugoti þmones nuo per maistà ir geriamàjá vandená plintanèiø uþkreèiamøjø ligø, invazijø, taip pat apsinuodijimø maistu, ágyvendinti  uþkreèiamøjø ligø  plitimà  ribojanèias priemones;

6) nustatyta tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokëti visuomenës sveikatos monitoringà ir visuomenës sveikatos ekspertizæ;

7) organizuoti darbuotojø sveikatos prieþiûrà;

8) kompensuoti þalà sveikatai ir aplinkai, kurià padarë savo veika.

2. Ámonës ir  ástaigos gali turëti ir kitø pareigø, jeigu ðios neprieðtarauja ðiam ir kitiems ástatymams.

3. Ámoniø ir ástaigø teisiø  ágyvendinimas ir pareigø sveikatinimo veikloje vykdymas neturi paþeisti kitø fiziniø ir juridiniø asmenø teisiø.

VI DALIS

ATSAKOMYBË UÞ SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISËS NORMØ PAÞEIDIMUS

88 straipsnis. Padarytos þalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikimu ar neveikimu padaræ þalos þmoniø sveikatai, privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dël sveikatos pakenkimo, o nukentëjusiam mirus - atlyginti þalà  jo ðeimai ir kitiems asmenims. Nuostoliai, atsiradæ dël sveikatos pakenkimo ar gyvybës atëmimo apskaièiuojami pagal  Vyriausybës   patvirtintus  þalos  sveikatai apskaièiavimo dydþius ir metodikas, jeigu kitaip nenustato ástatymai, ir, esant ginèui,  iðieðkomi teismine tvarka. Þalos atlyginimo tvarkà nustato Civilinis kodeksas, kiti teisës aktai.

89 straipsnis. Asmens sveikatos prieþiûros ástaigø ir ámoniø  civilinës atsakomybës draudimas

1. Asmens sveikatos prieþiûros ámonës ir ástaigos privalo drausti savo civilinæ atsakomybæ dël þalos, padarytos pacientø  sveikatai vykdant asmens sveikatos prieþiûrà.

2. Asmens sveikatos prieþiûros ámoniø ir ástaigø civilinës atsakomybës dël þalos, padarytos pacientø sveikatai, vykdant asmens sveikatos prieþiûrà, draudimo tvarkà reglamentuoja Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo, Draudimo  ástatymas, kiti ástatymai bei teisës aktai.

90 straipsnis. Prievolë atlyginti  valstybiniø tarnybø, valstybiniø inspekcijø, sveikatos prieþiûros ástaigø ir kitø juridiniø asmenø iðlaidas, atsiradusias dël neteisëta veika  padarytos þalos sveikatai

Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisëta veika padaræ þalos þmoniø sveikatai, privalo ástatymø nustatyta tvarka atlyginti sveikatos prieþiûros ástaigø, valstybiniø tarnybø ar valstybiniø inspekcijø,  kitø juridiniø asmenø  dël to turëtas iðlaidas.

91 straipsnis. Moralinës þalos atlyginimas

1. Asmenys,  paþeidæ  sveikatos  prieþiûros  priimtinumo reikalavimus, asmens  sveikatos  informacijos  konfidencialumà (asmens medicininæ paslaptá), privalo atlyginti asmeniui padarytà moralinæ þalà.

2. Teismas,  nustatydamas  moralinës  (neturtinës)  þalos, iðreikðtos pinigais, dydá, atsiþvelgia á þalà padariusio asmens turtinæ padëtá,  teisës paþeidimo  sunkumo laipsná,  teisës paþeidimo pasekmes ir kitas aplinkybes, taèiau kiekvienu atveju ðis dydis negali virðyti 500 minimaliø mënesiniø atlyginimø.

92 straipsnis. Atsakomybë uþ neteisëtà vertimàsi sveikatinimo veikla

Uþ neteisëtà vertimasi sveikatinimo veikla ar jos neteisëtà   vykdymà fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami civilinën, administracinën ar baudþiamojon atsakomybën.

93 straipsnis. Ekonominiø sankcijø taikymas   

Ámonëms uþ visuomenës sveikatos prieþiûros teisës aktø paþeidimus yra  taikomos ekonominës sankcijos pagal Ekonominiø sankcijø uþ visuomenës sveikatos prieþiûros teisës aktø paþeidimus ástatymà. 

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo  sveikatinimo veikloje pagrindiniai principai

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybëmis ir tarptautinëmis organizacijomis sveikatinimo veikloje, turi vadovautis ðiais principais:

1) uþtikrinti, kad Lietuvos Respublikos ámonës ir ástaigos savo ûkine komercine veikla nepadarytø þalos kitø valstybiø teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2) teikti suinteresuotoms ðalims objektyvià ir patikimà sveikatos informacijà;

3) aktyviai  siekti Pasaulio sveikatos organizacijos  priimtø sveikatos  strategijø ágyvendinimo;

4) bendradarbiauti  likviduojant ekologiniø  katastrofø, avarijø ir gaivaliniø nelaimiø neigiamas pasekmes visuomenës sveikatai.

95 straipsnis. Sveikatos sistemos ástatymas ir tarptautinës sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinëje sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato  ðis ástatymas,  taikomos tarptautinës sutarties nuostatos.”

Skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà ástatymà

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS