V DALIS
ÁSTATYMØ LEIDYBOS PROCEDÛRA
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMØ IR KITØ NORMINIØ AKTØ PROJEKTØ REGISTRAVIMAS
136 straipsnis. Reikalavimai teikiamam registruoti projektui
1. Ástatymø ir kitø Seimo aktø projektus ir pasiûlymus dël jø leidybos Seimui svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Konstitucijà turi ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ.
3. Kartu su ástatymo projektu pateikiamas aiðkinamasis raðtas, kuriame paprastai nurodoma:
3) kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, ið naujo sureguliuotø klausimø teigiamos savybës ir kokiø pozityviø rezultatø laukiama;
4) galimos neigiamos priimto ástatymo projekto pasekmës ir kokiø priemoniø reikëtø imtis, kad tokiø pasekmiø bûtø iðvengta;
5) ástatymo inkorporavimas á teisinæ sistemà, kokie ðios srities teisës aktai tebegalioja (pateikiamas ðiø aktø sàraðas) ir kokius galiojanèius teisës aktus bûtina pakeisti ar panaikinti, priëmus teikiamà projektà;
6) ar ástatymo projektas atitinka Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sàjungos dokumentus, taip pat kaip ðie santykiai reguliuojami kitose Baltijos valstybëse;
7) jeigu ástatymui ágyvendinti reikia ástatymø papildomøjø aktø, - kas ir kada juos turëtø parengti, ðiø aktø metmenys;
10) reikðminiai ástatymo projekto þodþiai, kuriø reikia ðiam projektui átraukti á kompiuterinæ paieðkos sistemà;
4. Ástatymø projektø teikëjai prie aiðkinamojo raðto prideda teikiamo ástatymo pakeitimø projekto lyginamàjá variantà, kuriame iðdëstoma pakeitimø esmë. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai iðryðkinami, o siûlomi iðbraukti þodþiai perbraukiami plona linija. Jeigu siûloma ið esmës pakeisti straipsná (jo dalá ar punktà), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siûloma pripaþinti netekusiu galios visà straipsná (jo dalá ar punktà), pakeitimø esmëje nurodomas siûlomo pripaþinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas ðio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija).
5. Kartu su ástatymo projektu pageidautina pateikti ðio ástatymo projekto kriminologinës ekspertizës iðvadà, kokià átakà ástatymo priëmimas gali daryti kriminogeninei situacijai. Kriminologinës ekspertizës iðvados parengimà projekto iniciatoriø reikalavimu organizuoja Teisingumo ministerija.
6. Prireikus kartu su ástatymo projektu pateikiamas ástatymo ar nutarimo projektas dël ðio ástatymo ágyvendinimo tvarkos.
137 straipsnis. Ástatymo projekto registravimas ir veiksmai já uþregistravus
1. Visi teikiami ástatymø projektai ir pasiûlymai registruojami Seimo posëdþiø sekretoriato gautø ástatymø projektø ir pasiûlymø rejestre.
2. Registruojant uþpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengëjai ir iniciatoriai bei visi jø pateikti dokumentai. Projektas indeksuojamas pagal ástatymø leidybos srièiø skirstiná.
3. Projektà svarstant ir toliau rengiant, Posëdþiø sekretoriatui pateikiamos ir jo uþregistruojamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos iðvados, pataisos bei papildymai ir paþymima, kas jas pateikë.
4. Visa tai áforminama kaip ástatymo projekto lydraðtis ir iðdalijama kartu su projektu bei aiðkinamuoju raðtu.
5. Dël uþregistruoto ástatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisës departamentas ne vëliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia iðvadas, ar tas projektas neprieðtarauja galiojantiems ástatymams ir ar jis atitinka juridinës technikos taisykles. Jeigu projektas didelis, Seimo kancleris turi teisæ ðá terminà pratæsti.
6. Uþregistruotas ástatymo projektas kartu su Teisës departamento iðvadomis perduodamas Seimo kancleriui.
7. Jeigu ástatymo projektà teikia Seimo nariai ar Respublikos Prezidentas, jis siunèiamas Europos teisës biurui prie Vyriausybës, kuris ne vëliau kaip per 10 darbo dienø nuo gavimo datos parengia iðvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sàjungos teisæ. Jeigu projektas didelis, Seimo kancleris gali ðá terminà pratæsti, bet ne ilgiau kaip vienà mënesá.
8. Ástatymo projektà kartu su aiðkinamuoju raðtu, Teisës departamento ir Europos teisës biuro prie Vyriausybës iðvadomis Seimo kancleris ne vëliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Seimo Pirmininkui, komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai, o prireikus - ir atitinkamoms savivaldybëms.
9. Apie ástatymo projektà taip pat praneðama Seimo nariams leidiniuose “Seimo kronika” ir “Valstybës þinios”.
138 straipsnis. Keliø ástatymø projektø svarstymas kartu bei alternatyvûs projektai
1. Jeigu ástatymo projektas pateiktas kartu su Konstitucijos pataisomis, abu projektai gali bûti nagrinëjami kartu, bet pirma balsuojama dël Konstitucijos pataisø, laikantis jos keitimo procedûros.
2. Taip pat kartu svarstomi ástatymø projektai dël kitø ástatymø pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra bûtini priëmus siûlomà ástatymo projektà.
139 straipsnis. Seimo komiteto ir Vyriausybës preliminarios iðvados dël ástatymo projekto
1. Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba ástatymo projektà gali perduoti vienam ið komitetø preliminariai iðnagrinëti bei parengti iðvadas dël ðio projekto.
140 straipsnis. Aplinkybës, kurioms esant ástatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime
1. Seimo kancleris neteikia svarstyti Seime ástatymø projektø, jeigu Teisës ir teisëtvarkos komitetas padaro iðvadà, kad jie prieðtarauja Konstitucijai, ir nëra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisø projekto.
2. Jeigu pateiktàjá ar kità analogiðko turinio ástatymo projektà per pastaruosius 6 mënesius Seimas buvo atmetæs, toks projektas taip pat nepriimamas pakartotinai svarstyti.
3. Ástatymø projektai, pateikti subjektø, neturinèiø ástatymø leidybos iniciatyvos teisës, uþregistruojami, bet svarstyti neperduodami, taèiau su jais supaþindinami atitinkami komitetai.
141 straipsnis. Iniciatoriø teisë atðaukti ástatymo projektà
1. Ástatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo Seimo posëdyje turi teisæ projektà atðaukti. Apie ðá sprendimà jie ið karto raðtu praneða Seimo kancleriui, o ðis - Seimui.
2. Atðauktasis ástatymo projektas su Seimo kanclerio viza gràþinamas á Posëdþiø sekretoriatà, kur áraðomas á atsiimtø projektø bei pasiûlymø rejestrà ir perduodamas á Seimo archyvà.
3. Taèiau jeigu iniciatoriø atðauktà ástatymo projektà ne vëliau kaip kità dienà oficialiai paremia ir pateikia kitas ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedûra tæsiama toliau. Ði nuostata netaikoma ástatymø projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybë.
DVIDEÐIMTASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMØ IR KITØ NORMINIØ AKTØ PROJEKTØ
PATEIKIMAS SEIMO POSËDYJE
142 straipsnis. Projekto pateikimo procedûra
1. Ástatymo ar kito norminio akto projektà Seimo posëdyje pateikia projekto iniciatorius (Seimo narys, Vyriausybës narys ar Respublikos Prezidento atstovas), trumpai (iki 10 minuèiø) apibûdindamas projektà ir atsakydamas á Seimo nariø klausimus (iki 10 minuèiø).
143 straipsnis. Sprendimai dël pateikto projekto
1. Dël pateikto ástatymo ar kito norminio akto projekto Seimas priima vienà ið ðiø spendimø:
2) atidëti projekto pateikimo procedûrà ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;
2. Visi sprendimai ástatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posëdyje metu priimami paprasta balsavusiøjø dauguma, iðskyrus sprendimus atmesti projektà ar paskelbti já visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priëmusi dauguma ne maþesnë kaip 1/4 visø Seimo nariø.
3. Jeigu Seimas nutaria pradëti svarstymo procedûrà, tuomet gali bûti sprendþiama, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvarkà.
144 straipsnis. Veiksmai nutarus pradëti projekto svarstymo procedûrà
1. Projekto svarstymo procedûrà sudaro: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posëdyje ir projekto priëmimas.
2. Nutaræs pradëti projekto svarstymo procedûrà, Seimas tame paèiame posëdyje turi paskirti preliminarià svarstymo Seimo posëdyje datà (ne anksèiau kaip po savaitës ir ne vëliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindiná komitetà ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinëti arba tobulinti. Siûlymà dël preliminarios svarstymo Seimo posëdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomø komitetø aptaria ir teikia Seimui tvirtinti Seniûnø sueiga.
145 straipsnis. Privalomos iðvados dël ástatymo projekto
Jeigu ástatymui ágyvendinti reikës lëðø, susijusiø su valstybës biudþeto koregavimu toliau svarstant projektà, turi bûti pateikti projekto iniciatoriø pasiûlymai bei Biudþeto ir finansø komiteto ir Vyriausybës iðvados dël galimø ðiø lëðø ðaltiniø, taip pat turi bûti pateiktas ir svarstomas valstybës biudþeto ástatymo pakeitimo ástatymo projektas.
146 straipsnis. Referendumui teikiami ástatymo projektai
DVIDEÐIMT PIRMASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS
PAGRINDINIAME KOMITETE
147 straipsnis. Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti ástatymo projektà
1. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinëti ástatymo projektà, kurio svarstymo procedûra pradëta, ne vëliau kaip per savaitæ turi savo posëdyje apsvarstyti pasirengimà projektà nagrinëti komitete.
2. Tam turi bûti paskirti atsakingi komiteto nariai - komiteto iðvadø rengëjai (paprastai vienas ið Seimo daugumos, vienas ið Seimo maþumos), numatoma, kokiø ekspertø nuomonës privalo bûti iðklausytos, gali bûti papraðyta kitø komitetø ar valstybës institucijø papildomø iðvadø, numatoma, iki kada pastabas, pasiûlymus ir pataisas komitetui gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada iðvadø rengëjai privalo komitetui pateikti pirmàjá iðvadø projektà, priimti kiti parengiamieji sprendimai.
3. Asmenys, turintys ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ, pastabas ir pasiûlymus gali pateikti likus ne maþiau kaip 2 val. iki pagrindinio komiteto posëdþio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto iðvadø projektas.
4. Jeigu pagrindinis komitetas nutaria ástatymo projektà gràþinti tobulinti iniciatoriams, asmenys, turintys ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ, pastabas ir pasiûlymus gali pateikti tokia pat tvarka ir dël naujo patobulinto ástatymo projekto.
6. Pasirengimo svarstyti projektà klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posëdþiuose.
7. Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka “Valstybës þiniose”, taip pat viename ið Lietuvos dienraðèiø paskelbti informacijà, iki kada komitete yra laukiama pasiûlymø ir pastabø ið suinteresuotø asmenø ir kaip galima susipaþinti su ástatymo projekto tekstu. Pagrindinis komitetas turi projektà iðsiuntinëti suinteresuotoms valstybës institucijoms, o prireikus - ir visuomeninëms organizacijoms, kad ðios galëtø atsiøsti vertinimus. Seimo valdyba arba Seniûnø sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar asmenims projektas privalo bûti nusiøstas, arba gali pagrindiná komitetà atleisti nuo ðioje dalyje nustatytø pagrindinio komiteto prievoliø.
148 straipsnis. Klausymai komitete ástatymo projekto svarstymo metu
1. Po to, kai baigiasi laikas pateikti pastabas ir pasiûlymus dël ástatymo projekto, visos gautos ið suinteresuotø asmenø ir ekspertø pastabos gali bûti svarstomos pagrindinio komiteto klausymuose, kuriuose dalyvauti kvieèiami visi dël ástatymo projekto pateikæ pastabø ir pasiûlymø. Klausymus organizuoja komiteto iðvadø rengëjai. Svarstymø rezultatai yra fiksuojami iðvadø projekte.
2. Po to, kai klausymuose yra baigiamas suinteresuotø asmenø ir ekspertø pastabø ir pasiûlymø svarstymas, jeigu yra gauta daug pastabø, pasiûlymø ir pataisø ið asmenø, turinèiø ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ, gali bûti skiriami komiteto klausymai, kuriame yra aptariamos Seimo paskirtø papildomø Seimo komitetø, Seimo nariø, Vyriausybës ir Respublikos Prezidento teikiamos pastabos ir pasiûlymai dël ástatymo projekto. Ðias pastabas ir pasiûlymus jø autoriai gali pateikti likus ne maþiau kaip 2 val. iki ðio komiteto posëdþio.
149 straipsnis. Ástatymo projekto svarstymas pagrindinio komiteto posëdyje
1. Ne vëliau kaip likus 3 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posëdyje ástatymo projektas ir komiteto iðvadø projektas turi bûti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laikà ir vietà turi bûti vieðai praneðta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne maþiau kaip 3 darbo dienoms iki komiteto posëdþio. Tuo paèiu metu Seimo posëdþiø sekretoriatui turi bûti pateiktas pagal svarstymø klausymuose rezultatus komiteto iðvadø rengëjø pataisytas ir pasiraðytas ástatymo projektas ir komiteto iðvadø projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiûlymai buvo gauti ið papildomø komitetø, ekspertø, suinteresuotø asmenø bei asmenø, turinèiø ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ, á kurias pastabas ir pasiûlymus yra atsiþvelgiama, á kuriuos ne ir kodël, kaip siûloma keisti ástatymo projektà.
2. Komiteto posëdyje svarstomi tik tie asmenø, turinèiø ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ, pateikti pasiûlymai ir pastabos dël ástatymo projekto, kurie buvo pateikti likus ne maþiau kaip 2 val. iki komiteto posëdþio.
3. Á svarstymà pagrindiniame komitete kvieèiami projekto iniciatoriø ir iðvadas rengianèiø papildomø komitetø atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, kurie yra pateikæ pastabø ir pasiûlymø, taip pat asmenys, turintys ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ ir pateikæ pataisø dël ástatymo projekto. Komiteto posëdyje jiems turi bûti suteiktas þodis.
4. Komiteto posëdyje kalbëti dël svarstomo projekto leidþiama ir dalyvaujantiems kitiems Seimo nariams.
5. Á posëdá gali bûti pakviesti ir kitø suinteresuotø valstybës institucijø bei visuomeniniø organizacijø atstovai. Posëdþio pirmininko sutikimu jiems gali bûti suteiktas þodis.
150 straipsnis. Pagrindinio komiteto sprendimai
1. Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi bûti priimtas vienas ið ðiø sprendimø, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posëdyje:
1) pritarti iniciatoriø pateiktam arba komiteto patobulintam ástatymo projektui ir komiteto iðvadoms; pritarti arba nepritarti ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turinèiø asmenø pateiktoms pataisoms dël ástatymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, átraukiamos á komiteto patobulintà ástatymo projektà; visos ið ðiø asmenø gautos pataisos átraukiamos á komiteto iðvadas);
2) daryti komiteto svarstyme pertraukà ir gràþinti ástatymo ir iðvadø projektus tobulinti iðvadø rengëjams;
2. Jeigu pagrindinis komitetas priima sprendimà gràþinti projektà iniciatoriams tobulinti arba projektà atmesti, ðis komitetas vis tiek turi pateikti savo iðvadas Seimui.
3. Jeigu komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvûs projektai, komitetas viename ið artimiausiø posëdþiø apsisprendþia, kuriam ið alternatyviø projektø pritarti ir pradëti jo svarstymo komitete procedûrà.
4. Po svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto iðvados perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentø skyriui suredaguoti. Suredaguotas projekto tekstas derinamas su jo iniciatoriø bei komitetø atstovais (iðvadø rengëjais).
5. Svarstymo pagrindinio komiteto posëdyje metu pagal galimybes daromas garso áraðas, o kalbos protokoluojamos.
DVIDEÐIMT ANTRASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO POSËDYJE
151 straipsnis. Ástatymo projekto svarstymo tvarka
1. Svarstymo Seimo posëdyje metu aptariamas ástatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinës projekto nuostatos ir principai, taip pat pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turinèiø asmenø pateiktos pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dël komiteto patvirtinto ástatymo projekto likus ne maþiau kaip 24 val. iki Seimo posëdþio darbotvarkëje numatyto laiko ástatymo projektà pradëti svarstyti pateikë Respublikos Prezidentas, Vyriausybë ar Seimo narys ir jø pataisas remia ne maþesnë kaip 10 Seimo nariø grupë. Ástatymo projekto svarstymo Seimo posëdyje metu dël ðiø pataisø ir papildymø priimamas Seimo sprendimas.
2. Seimo posëdyje ástatymo projektas svarstomas tokia tvarka:
1) pagrindinio ástatymo projektà nagrinëjanèio komiteto praneðimas, kurio metu pristatomos komiteto iðvados apie projekto svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus;
2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siûlo projektà gràþinti iniciatoriams arba já atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siûlymui, Seimas gali paskirti kità pagrindiná komitetà arba sudaryti specialià Seimo komisijà ástatymo projektui tobulinti. Ði komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarkà. Jeigu priimamas nutarimas gràþinti projektà iniciatoriams tobulinti, kartu turi bûti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi bûti suformuluotos pagrindinës nuostatos, kà pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Ðio protokolinio nutarimo projektà turi pateikti Seimo narys, teikiantis siûlymà gràþinti projektà pagrindiniam komitetui patobulinti;
5) bendroji diskusija ástatymo projekto esminëms nuostatoms aptarti - Vyriausybës, kitø komitetø, frakcijø ir paskirø Seimo nariø kalbos;
6) po bendrosios diskusijos, jeigu alternatyvaus projekto autoriai nesutinka su pagrindinio komiteto sprendimu nepritarti alternatyviam projektui, balsuojama, ar pritarti komiteto sprendimui;
7) taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam ástatymo projektui;
8) jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarë pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posëdyje ir projektas arba gràþinamas tam paèiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kità pagrindiná komitetà ar sudaryti specialià Seimo komisijà ástatymo projektui redaguoti. Ði komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo taisykles;
9) svarstomi ir priimami sprendimai dël ástatymo projekto pataisø ir papildymø, kuriuos svarstymo pagrindiniame komitete metu pateikë ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turintys asmenys ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarë;
152 straipsnis. Pataisø dël ástatymo projekto pateikimas ir priëmimas svarstymo Seimo posëdyje metu
1. Visas siûlomas pataisas, iðbraukimus bei papildymus dël ástatymo projekto Respublikos Prezidentas, Vyriausybë ar Seimo narys, su ne maþiau kaip 10 Seimo nariø paraðais, turi áteikti Posëdþiø sekretoriatui ne vëliau kaip prieð 24 val. iki posëdþio darbotvarkëje numatyto laiko ástatymo projektà pradëti svarstyti.
2. Posëdþiø sekretoriatas pataisas dël ástatymo projekto perduoda pagrindiniam ástatymà nagrinëjanèiam komitetui, jas padaugina ir iðdalija visiems Seimo nariams. Taip pat iðdalijamos ir pagrindinio komiteto iðvados, kuriose turi bûti nurodyta, kokios kitos ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turinèiø asmenø pataisos ar papildymai buvo pateikti projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu ir kokioms ið ðiø pataisø ar papildymø svarstymo komitete metu nebuvo pritarta.
3. Jeigu ðio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujø pataisø, papildymø bei iðbraukimø, kuriø pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstæs, iki ástatymo projekto svarstymo Seimo posëdyje turi bûti surengtas pagrindinio komiteto posëdis, kuriame turi bûti apsvarstyti gauti pasiûlymai.
4. Projekto svarstymo Seimo posëdyje metu naujos pataisos, papildymai ar iðbraukimai negali bûti pateikiami ir priimami, iðskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dël jø nebalsuojama, o tik raðtu pateikiamos pagrindiniam ástatymo projektà nagrinëjanèiam komitetui.
5. Pataisø ir papildymø svarstymo Seimo posëdyje metu leidþiama kalbëti tik pataisø ir papildymø autoriams (iki 2 minuèiø dël kiekvieno pasiûlymo), praneðëjui ir dël balsavimo motyvø, praneðëjas neklausinëjamas.
7. Pataisos dël atskiro ástatymo straipsnio svarstomos ir priimamos tokia tvarka:
1) praneðëjas paskelbia gautus raðtu pasiûlymus pakeisti visà straipsná, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsná, iðbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvienà ið jø gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minuèiø);
2) sprendimai dël pateiktø pasiûlymø priimami balsuojant. Kai dël to paties straipsnio yra keletas pasiûlymø, balsuojama pagal ðios dalies 1 punkte nurodytø pasiûlymø eilæ, o nurodytoje eilëje - pagal pasiûlymø pateikimo tvarkà. Dël pataisos papildymø ar pataisymø balsuojama anksèiau negu dël paèios pataisos;
5) kai praneðëjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstæs pasiûlymà ir já priima, dël jo galima nebalsuoti, jeigu dël to nëra prieðtaraujanèiø Seimo nariø;
153 straipsnis. Seimo sprendimai po ástatymo projekto svarstymo Seimo posëdyje
Po svarstymo Seimas nusprendþia, ar:
1) pritarti komiteto patvirtintam ástatymo projektui su Seimo posëdþio metu priimtomis pataisomis ir paskirti ástatymo priëmimo datà ne anksèiau kaip po 2 darbo dienø. Prireikus Seimo svarstyme daroma pertrauka ir pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti bûtinas pataisas ir papildymus;
Alt.:
1) pritarti komiteto patvirtintam projektui su Seimo posëdþio metu priimtomis pataisomis ir paskirti ástatymo priëmimo datà ne anksèiau kaip po 2 darbo dienø. Jei reikia, Seimo svarstyme daroma pertrauka ir pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje iðsakytas pastabas padaryti bûtinas pataisas ir papildymus;
2) paskelbti projektà visuomenei svarstyti. Tuomet procedûra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. To paties ástatymo projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas;
3) gràþinti projektà pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi bûti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi bûti suformuluotos pagrindinës nuostatos, kà pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Ðio protokolinio nutarimo projektà turi pateikti Seimo narys, pateikiantis siûlymà gràþinti projektà pagrindiniam komitetui patobulinti. Ðiuo atveju procedûra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektà gali bûti priimtas tik vienà kartà;
4) daryti projekto svarstymo pertraukà, jeigu svarstyti nebaigiama tame paèiame posëdyje arba jeigu paaiðkëja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos ástatymui svarstyti, arba ðio statuto 110 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) gràþinti iniciatoriams projektà tobulinti ið esmës. Ðiuo atveju ástatymo projekto svarstymo procedûra kartojama nuo pateikimo Seimo posëdyje;
154 straipsnis. Papildomos pertraukos ástatymo projekto svarstymo metu
1. Jeigu praneðëjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posëdþio, po balsavimo dël visø pataisø ir papildymø gali bûti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnë kaip iki artimiausios Seimo posëdþiø dienos.
2. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieðtarauti jau priimtø pataisø esmei, ir dël jø balsuojama. Ðio svarstymo metu kiti siûlymai dël pakeitimø ir papildymø nepriimami.
3. Jeigu ástatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino ástatymo principus ir sandarà lemianèius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, praneðëjas iki svarstymo Seimo posëdyje pabaigos gali pasiûlyti atidëti projektà taisyti.
DVIDEÐIMT TREÈIASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMO PROJEKTO PRIËMIMAS SEIMO POSËDYJE
155 straipsnis. Ástatymo projekto pataisø ir papildymø pateikimas
1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentø skyriaus ið naujo suredaguotà ástatymo projektà, taip pat ir naujas Seimo kanceliarijos Teisës departamento iðvadas dël ðio projekto. Projektai ðiems skyriams turi bûti perduoti ne vëliau kaip prieð 3 darbo dienas iki jø priëmimo.
2. Dël svarbiø aplinkybiø Seimo kancleris gali leisti nesilaikyti ðio straipsnio 1 dalies reikalavimø.
3. Suredaguotas ástatymo projektas ir Teisës departamento iðvados turi bûti iðdalytos Seimo nariams ir áteiktos Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vëliau kaip prieð 1 darbo dienà iki posëdþio.
4. Priëmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei iðbraukimai, kuriuos remia ne maþiau kaip 27 Seimo nariai. Visas siûlomas pataisas, papildymus bei iðbraukimus dël ástatymo projekto ástatymo leidybos iniciatyvos teisæ turintys asmenys su remianèiø Seimo nariø paraðais turi áteikti Posëdþiø sekretoriatui ne vëliau kaip prieð 24 val. iki posëdþio darbotvarkëje numatyto pradëti ástatymo priëmimo procedûrà laiko.
5. Posëdþiø sekretoriatas pataisas, papildymus bei iðbraukimus perduoda pagrindiniam ástatymo projektà nagrinëjanèiam komitetui, padaugina ir iðdalija visiems Seimo nariams.
6. Jeigu ðio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujø pataisø, papildymø bei iðbraukimø, kuriø pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstæs, iki ástatymo projekto svarstymo Seimo posëdyje turi bûti surengtas pagrindinio komiteto posëdis, kuriame turi bûti apsvarstyti gauti pasiûlymai.
156 straipsnis. Ástatymo projekto priëmimo tvarka
1. Priëmimo metu praneðëjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiûlymus ir pataisas, nurodydamas jø pateikëjus.
2. Po to balsuojama dël atskirø ástatymo projekto daliø. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami ið eilës.
3. Straipsnius, kurie lemia ástatymo projekto principus ir sandarà, posëdþio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau uþ kitus.
4. Tuos straipsnius, dël kuriø nëra jokiø pasiûlymø, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieðtarauja në vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dël kiekvieno straipsnio.
5. Priëmimo metu leidþiama kalbëti tik pateiktø pataisø ir papildymø autoriams (iki 2 minuèiø dël kiekvieno pasiûlymo), praneðëjui ir dël balsavimo motyvø, praneðëjas neklausinëjamas.
Alt.:
7. Kol visas ástatymo straipsnis nepriimtas, Seimo nariai gali kalbëti tik dël balsavimo motyvø ir dël balsavimo bûdo.
157 straipsnis. Atskiro ástatymo projekto straipsnio priëmimas
1. Atskiras ástatymo projekto straipsnis svarstomas bei priimamas tokia tvarka:
1) praneðëjas paskelbia raðtu gautus pasiûlymus - pakeisti visà straipsná, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsná, iðbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvienà ið jø gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minuèiø);
2) sprendimai dël pateiktø pasiûlymø priimami balsuojant. Kai dël to paties straipsnio yra keletas pasiûlymø, balsuojama pagal ðio straipsnio 1 punkte nurodytø pasiûlymø eilæ, o nurodytoje eilëje - pagal pasiûlymø pateikimo tvarkà. Dël pataisos papildymø ar pataisymø balsuojama anksèiau negu dël paèios pataisos;
4) pasiûlymus, prieðtaraujanèius anksèiau priimtiesiems arba analogiðkus anksèiau atmestiesiems, posëdþio pirmininkas atmeta be balsavimo;
5) kai praneðëjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstæs ir ðis priima pasiûlymà, dël jo galima nebalsuoti, jeigu nëra prieðtaraujanèiø Seimo nariø;
158 straipsnis. Pertraukos ástatymo projekto priëmimo metu
1. Praneðëjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiûlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posëdþio, po balsavimo dël visø straipsniø gali bûti padaryta priëmimo pertrauka, bet ne ilgesnë kaip iki artimiausios Seimo posëdþiø dienos.
2. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieðtarauti jau priimtø straipsniø esmei, ir dël jø balsuojama. Ðio svarstymo metu kiti siûlymai dël pakeitimø ir papildymø nepriimami.
3. Jeigu ástatymo projekto priëmimo Seime metu nebuvo priimti ástatymo principus ir sandarà lemiantys straipsniai, praneðëjas iki svarstymo Seimo posëdyje pabaigos gali pasiûlyti atidëti projektà taisyti.
4. Jeigu Seimas ðá pasiûlymà priima, procedûra kartojama nuo ástatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Ðia galimybe ástatymo projekto priëmimo metu galima pasinaudoti tik vienà kartà.
5. Jeigu ástatymo projekto priëmimo metu, balsuojant dël mokesèiø ástatymo projekto straipsniø arba kitø ástatymø straipsniø, kurie reglamentuoja mokesèius arba dël kuriø gali labai pasikeisti valstybës pajamos, Vyriausybës narys, Vyriausybës atstovas Seime arba Vyriausybës vadovo ar nario specialiai ágaliotas asmuo pareikalauja, daroma ástatymo priëmimo pertrauka iki artimiausios Seimo posëdþiø dienos.
6. Tæsiant ástatymo projekto priëmimà, pakartojama paskutinio prieð pertraukà straipsnio priëmimo procedûra.
159 straipsnis. Balsavimas dël viso ástatymo projekto
1. Ástatymo priëmimo metu siûlymai atmesti projektà nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsø skaièiaus.
3. Jeigu ástatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naujà projektà.
160 straipsnis. Ástatymo pasiraðymo sulaikymas
1. Kol priimtas ástatymas neperduotas pasiraðyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne maþiau kaip 1/5 Seimo nariø gali motyvuotu raðtu kreiptis á Seimà dël, jø manymu, priimant tà ástatymà padarytø Seimo statuto paþeidimø.
2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedûrø komisija ne vëliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui iðvadas ir pasiûlymus.
3. Kol Etikos ir procedûrø komisija nepateikë savo iðvadø, Seimo Pirmininkas neperduoda ástatymo pasiraðyti Respublikos Prezidentui.
4. Jei Etikos ir procedûrø komisija konstatuoja, jog buvo ðiurkðèiai paþeista ástatymø leidybos procedûra ar kitos svarbios ðio statuto nuostatos ir tai lëmë Seimo sprendimà, Seimas balsuoja, ar pripaþinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginèijamà ástatymà.
DVIDEÐIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS
ÁSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SKUBOS IR
YPATINGOS SKUBOS TVARKA
162 straipsnis. Siûlymas svarstyti skubos tvarka
Alt.:
2. Siûlyti ðià svarstymo tvarkà motyvuotu teikimu turi teisæ Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybë.
3. Sprendimas svarstyti ástatymo projektà skubos tvarka gali bûti priimamas ástatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posëdyje metu balsavusiø Seimo nariø dauguma, jeigu ji yra didesnë negu 1/5 visø Seimo nariø.
163 straipsnis. Svarstymas skubos tvarka
1. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijø: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posëdyje, priëmimo; taip pat trumpinami ir kiti ðiame statute nustatyti terminai, susijæ su ástatymø leidyba.
164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka
1. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Vyriausybës motyvuotu teikimu ástatymø ir Seimo nutarimø projektai gali bûti svarstomi ypatingos skubos tvarka.
2. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarkà priimamas Seimo posëdyje dalyvaujanèiø Seimo nariø balsø dauguma, jeigu ji didesnë negu 1/4 visø Seimo nariø.
3. Pagal ypatingos skubos tvarkà po pateikimo, jeigu projektas iðdalytas Seimo nariams ir ávykdyti ðio statuto devynioliktojo skirsnio reikalavimai, ið karto gali bûti pradëta priëmimo procedûra, o statuto 155 straipsnio reikalavimai netaikomi, taèiau visos ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ turinèiø asmenø teikiamos pataisos turi bûti pateiktos raðtu ne vëliau kaip likus 2 val. iki priëmimo procedûros pradþios.
DVIDEÐIMT PENKTASIS SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO GRÀÞINTO ÁSTATYMO SVARSTYMAS
SEIMO POSËDYJE
165 straipsnis. Seimo sprendimai dël Respublikos Prezidento gràþinto ástatymo
1. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalá Respublikos Prezidentas Seimo priimtà ástatymà gràþina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneða Seimui artimiausiame posëdyje.
2. Ne vëliau kaip kità posëdþiø dienà Seimas balsavimu turi nuspræsti, ar svarstyti gràþintà ástatymà ið naujo, ar laikyti ástatymà nepriimtu.
3. Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam ið komitetø parengti naujà ástatymo projektà arba sudaryti tam darbo grupæ. Prieð balsavimà galima pasisakyti tik dël balsavimo motyvø.
166 straipsnis. Gràþinto ástatymo svarstymas
1. Gràþinto ástatymo svarstymo Seimo posëdyje metu iðklausomi pagrindinio ir papildomø komitetø praneðimai ir rengiama bendroji diskusija.
167 straipsnis. Gràþinto ástatymo priëmimas
2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas ástatymas laikomas priimtu, jeigu uþ ástatymà balsavo daugiau kaip pusë, o uþ konstituciná ástatymà - ne maþiau kaip 3/5 visø Seimo nariø.
3. Jeigu ástatymas be pakeitimø nepriimtas, balsuojama, ar priimti ástatymà su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
DVIDEÐIMT ÐEÐTASIS SKIRSNIS
KONSTITUCIJOS KEITIMAS IR KONSTITUCINIØ
ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMAS
168 straipsnis. Konstituciniai ástatymai
1. Konstituciniais ástatymais laikomi:
1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti ástatymai, taip pat Konstitucijos pataisos. Jø svarstymo ir priëmimo tvarkà nustato Konstitucijos XIV skirsnis ir ðis statuto skirsnis;
169 straipsnis. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisë
1. Ástatymo dël Konstitucijos keitimo projektas Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektà teikia ne maþesnë kaip 1/4 visø Seimo nariø grupë arba ne maþiau kaip 300 000 rinkëjø, savo valià patvirtinusiø paraðais po siûlomos pataisos tekstu, iðskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus, kai ji gali bûti keièiama tik referendumu.
170 straipsnis. Konstituciniø ástatymø svarstymas
1. Konstituciniø ástatymø projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami ðio statuto devynioliktajame - dvideðimt penktajame skirsniuose nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta ðiame skirsnyje.
3. Prieð pradedant svarstyti toká projektà Seimo posëdyje, jis turi bûti apsvarstytas pagrindiniame komitete ne vëliau kaip prieð 10 dienø ir iðdalytas Seimo nariams bei áteiktas Vyriausybei ne vëliau kaip prieð 7 dienas.
5. Pagrindinis konstituciniø ástatymø projektus nagrinëjantis komitetas yra Teisës ir teisëtvarkos komitetas.
171 straipsnis. Konstituciniø ástatymø priëmimo tvarka
1. Ástatymø dël Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dël jø balsuojama Seime du kartus, o tarp ðiø balsavimø turi bûti daroma ne maþesnë kaip 3 mënesiø pertrauka.
2. Ástatymas dël Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu uþ tai balsavo ne maþiau kaip 2/3 visø Seimo nariø ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas.
3. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui ið naujo svarstyti gali bûti teikiama ne anksèiau kaip po metø.
4. Kiti konstituciniai ástatymai laikomi priimtais, jeigu uþ juos balsuoja daugiau kaip pusë visø Seimo nariø.
DVIDEÐIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS
REZOLIUCIJOS PRIËMIMAS
172 straipsnis. Rezoliucija
1. Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raðtu Seimo nuomonæ kokiu nors valstybei svarbiu klausimu.
2. Kiti Seimo nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kita) priimami taip pat kaip rezoliucijos.
3. Rezoliucijos iniciatyvos teisæ turi Respublikos Prezidentas, Vyriausybë, Seimo nariai, komitetai ir frakcijos.
173 straipsnis. Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas
1. Rezoliucijos projekto tekstas turi bûti áteiktas Seimo nariams ne vëliau kaip prieð dienà iki jos svarstymo.
174 straipsnis. Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo
175 straipsnis. Rezoliucijos projekto redagavimas
1. Jei nutarta rezoliucijos projektà redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datà ir laikà, sudaro redakcinæ komisijà.
2. Redakcinëje komisijoje negali bûti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Á redakcinæ komisijà turi áeiti nors vienas ið rezoliucijos projekto iniciatoriø.
176 straipsnis. Redaguotos rezoliucijos priëmimas
1. Kai redakcinë komisija paskelbia suredaguotà tekstà, nauji pasiûlymai gali bûti svarstomi tik Seimui nusprendus.
2. Jei ið anksto pateiktus pasiûlymus redakcinë komisija atmetë, pasiûlymø teikëjø reikalavimu Seimas dël jø balsuoja.
DVIDEÐIMT AÐTUNTASIS SKIRSNIS
VALSTYBËS BIUDÞETO TVIRTINIMAS
177 straipsnis. Valstybës biudþeto projekto pateikimas
1. Vyriausybë, sudariusi kitø metø valstybës biudþeto projektà, ne vëliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia já Seimui.
2. Valstybës biudþeto projekto kopijas Seimo posëdþiø sekretoriatas ne vëliau kaip per tris dienas perduoda Seimo valdybos nariams, komitetams ir frakcijoms.
3. Artimiausiame Seimo posëdyje iðklausomas Vyriausybës praneðimas apie valstybës biudþeto projektà.
4. Toliau valstybës biudþeto projektui nagrinëti komitetuose ir frakcijose skiriama ne maþiau kaip 10 dienø. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posëdþiai nerengiami.
Gautus pasiûlymus ir pastabas Biudþeto ir finansø komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jø kompetencijà, kur ðie pasiûlymai turi bûti apsvarstyti ðio statuto nustatyta tvarka.
178 straipsnis. Valstybës biudþeto projekto svarstymas komitetuose
1. Komitetai iðnagrinëja jø kompetencijà atitinkanèius valstybës biudþeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo iðvadas bei pataisas ir iki lapkrièio 10 dienos pateikia jas Biudþeto ir finansø komitetui.
2. Á komitetø posëdþius, kuriuose nagrinëjamas valstybës biudþeto projektas, kvieèiami Vyriausybës bei Biudþeto ir finansø komiteto atstovai.
179 straipsnis. Pasiûlymai dël valstybës biudþeto projekto
1. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybës biudþeto projekto svarstymo stadijose gali siûlyti didinti projekte numatytas iðlaidas tik nurodydami ðiø iðlaidø finansavimo ðaltinius.
2. Negalima siûlyti maþinti tø iðlaidø, kurios á valstybës biudþeto projektà áraðytos pagal ástatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos ásipareigojimus.
180 straipsnis. Valstybës biudþeto projekto svarstymas Seimo Biudþeto ir finansø komitete
1. Biudþeto ir finansø komitetas, gavæs kitø komitetø iðvadas, frakcijø nuomones, siûlomas pataisas, kartu su Vyriausybës, frakcijø ir kitø komitetø atstovais apsvarsto valstybës biudþeto projektà ir suformuluoja savo iðvadas.
2. Biudþeto ir finansø komitetas privalo arba priimti kito komiteto siûlomas valstybës biudþeto ástatymo pataisas, jeigu jos atitinka ðio komiteto kompetencijà, arba atmesti, pateikdamas motyvuotà atsakymà.
181 straipsnis. Valstybës biudþeto projekto pirmasis svarstymas Seime
182 straipsnis. Valstybës biudþeto projekto antrasis svarstymas Seime
1. Ne vëliau kaip per 10 dienø nuo valstybës biudþeto projekto pirmojo skiriamas antrasis svarstymas, kurio metu Vyriausybë pateikia pagal gautus pasiûlymus ir pastabas pataisytà projektà.
2. Posëdþio metu Vyriausybës atstovas praneða, kurie ið komitetø, frakcijø ir paskirø Seimo nariø pasiûlymø bei pataisø áraðyti á valstybës biudþeto projektà, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo prieþastis, atsako á Seimo nariø klausimus.
3. Po diskusijos balsuojama dël ástatymo, patvirtinanèio valstybës biudþetà, priëmimo paskyrimo viename ið artimiausiø Seimo posëdþiø.
4. Iki ðio posëdþio Vyriausybës atstovui nauji pasiûlymai ir pataisos pateikiami ðio statuto 152 straipsnyje numatyta tvarka.
183 straipsnis. Valstybës biudþeto tvirtinimas
1. Alternatyvûs pasiûlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybë, bet kurie atitinka ðio skirsnio 179 straipsnyje numatytas sàlygas, gali bûti priimti tik tada, kai uþ juos balsuoja daugiau kaip pusë visø Seimo nariø.
2. Apsvarstæs ir priëmæs sprendimus dël pasiûlymø ir pataisø, Seimas turi balsuoti dël viso valstybës biudþeto projekto.
3. Biudþetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudþetinës sandaros ástatymo nustatytus rodiklius.
184 straipsnis. Papildomas svarstymas atmetus valstybës biudþeto projektà
1. Jeigu Seimas atmeta valstybës biudþeto projektà, ne anksèiau kaip po 5 ir ne vëliau kaip po 10 dienø skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitetø, frakcijø ir Seimo nariø pastabas Vyriausybës pataisytas projektas.
185 straipsnis. Valstybës biudþeto keitimas
1. Biudþetiniais metais Seimas gali pakeisti biudþetà. Jis keièiamas pagal tà paèià tvarkà, pagal kurià sudaromas, priimamas ir patvirtinamas.
3. Jei prireikia lëðø, kuriø negalima skirti ið Vyriausybës rezervo fondo, ar papildomø lëðø, susidaranèiø biudþeto vykdymo metu, Vyriausybë pateikia Seimui ástatymo dël Valstybës biudþeto ástatymo pakeitimo ástatymo projektà. Jame nurodoma trûkstamø lëðø paskirtis ir kiekis bei jø finansavimo ðaltinis.
4. Komitetai, frakcijos ar paskiri Seimo nariai, laikydamiesi ðio skirsnio 179 straipsnyje numatytø sàlygø, gali pasiûlyti ástatymo projektà dël kai kuriø biudþeto iðlaidø pakeitimo.
5. Ðiuo atveju ástatymas priimamas posëdyje dalyvaujanèiø Seimo nariø balsø dauguma, jeigu jam neprieðtarauja Vyriausybë.
DVIDEÐIMT DEVINTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIØ SUTARÈIØ RATIFIKAVIMAS IR
DENONSAVIMAS
186 straipsnis. Tarptautiniø sutarèiø ratifikavimas ir denonsavimas
1. Ástatymas dël tarptautinës sutarties ratifikavimo priimamas posëdyje dalyvavusiø Seimo nariø balsø dauguma, taèiau ne maþesne kaip 2/5 visø Seimo nariø balsø.
2. Ástatymas dël sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu uþ já balsavo ne maþiau kaip 3/5 visø Seimo nariø.
VI DALIS
PAREIGÛNØ RINKIMAS, SKYRIMAS IR PRITARIMAS JØ SKYRIMUI
BEI VYRIAUSYBËS PROGRAMOS SVARSTYMAS
TRISDEÐIMTASIS SKIRSNIS
SEIMO PIRMININKO, JO PAVADUOTOJØ BEI SEIMO KANCLERIO
RINKIMO TVARKA
187 straipsnis. Seimo vadovø ágaliojimø laikas
2. Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai bei Seimo kancleris renkami ið Seimo nariø Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo ágaliojimø laikui.
188 straipsnis. Kandidatø á Seimo vadovus siûlymas
1. Kandidatus á Seimo Pirmininko pareigas raðtiðku pareiðkimu gali siûlyti ne maþiau kaip 1/10 Seimo nariø.
189 straipsnis. Kandidatø á Seimo vadovus pasisakymai bei diskusijos dël jø kandidatûrø
1. Po to, kai kandidatai á kurias nors pareigas yra pasiûlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikðti, ar sutinka balotiruotis.
2. Kiekvienam kandidatui pagal abëcëlæ skiriama iki 15 minuèiø, o kandidatui á Seimo Pirmininko pareigas - iki 30 minuèiø kalbëti ir tiek pat laiko atsakyti á klausimus.
190 straipsnis. Seimo vadovø rinkimai
2. Jeigu renkamø kandidatø á tas paèias pareigas pasiûlyta daugiau, negu reikia iðrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatø sàraðu.
3. Kandidatas laikomas iðrinktu, jeigu uþ já balsavo daugiau kaip pusë balsavusiø Seimo nariø, iðskyrus ðiame skirsnyje numatytus pakartotinius balsavimus, kai iðrinktu laikomas kandidatas, gavæs daugiausia balsø.
191 straipsnis. Pakartotinis balsavimas dël kandidatø á Seimo vadovus
1. Kai renkama á vienà laisvà vietà, o kandidatø yra daugiau negu 2, pakartotiniam balsavimui pateikiami visi pirmajame ture dalyvavæ kandidatai, iðskyrus surinkusájá maþiausiai balsø.
2. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir maþiausiai balsø, o uþ juos daugiau balsø yra surinkæ bent 2 kandidatai, visi maþiausiai surinkusieji nepateikiami pakartotiniam balsavimui. Prieðingu atveju pakartotiniam balsavimui lieka visi kandidatai.
3. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padëtis nesikeièia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu lieka 2 kandidatai, elgiamasi taip, kaip nurodyta ðio straipsnio 4 dalyje.
4. Jeigu pakartotinai balsuojant á vienà laisvà vietà buvo 2 kandidatai, iðrinktu laikomas daugiau balsø gavæs Seimo narys. Jeigu balsø surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kità dienà, o jeigu ir tada neiðrenkama, rengiami nauji rinkimai.
5. Kai rinkimai vyksta ið karto á keletà laisvø vietø, o kandidatø yra daugiau negu ðiø vietø, á pakartotinio balsavimo biuletenius áraðomi visi pasiûlyti, bet neiðrinkti kandidatai. Po pakartotinio balsavimo iðrinktais laikomi daugiausiai balsø gavæ kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo nepaaiðkëja iðrinkti kandidatai, rinkimai kartojami kità dienà.
TRISDEÐIMT PIRMASIS SKIRSNIS
MINISTRO PIRMININKO KANDIDATÛROS
IR VYRIAUSYBËS PROGRAMOS SVARSTYMAS
192 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatûros teikimas bei svarstymas Seimo nariø frakcijose
1. Konstitucijoje numatytais atvejais gavæs Respublikos Prezidento teikimà dël Ministro Pirmininko kandidatûros, Seimas artimiausiame posëdyje suteikia galimybæ Respublikos Prezidentui pristatyti pretendentà.
2. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatûrà, neuþduodami.
3. Respublikos Prezidentui pristaèius kandidatûrà, pretendentui suteikiamas þodis (iki 30 minuèiø), po kurio jis atsako á Seimo nariø klausimus (iki 40 minuèiø).
4. Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatûrà perduodama Seimo nariø frakcijoms. Frakcijos turi teisæ su pretendentu suderintu laiku pakviesti já á savo posëdþius ir uþduoti jam klausimø.
193 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatûros svarstymas Seimo posëdyje
1. Ne vëliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ministro Pirmininko kandidatûros pristatymo turi bûti surengtas kitas Seimo posëdis sprendimui dël pateiktos kandidatûros priimti.
2. Ðiame posëdyje pirmiausia iðklausomos frakcijø iðvados pradedant didþiausia ir baigiant maþiausia frakcija.
3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas þodis pretendentui (iki 20 minuèiø), taip pat galimybë jam dar kartà atsakyti á Seimo nariø klausimus (iki 30 minuèiø).
4. Pretendentui baigus atsakinëti á klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatûrai.
194 straipsnis. Vyriausybës programos pateikimas
1. Ministras Pirmininkas ne vëliau kaip per 15 dienø nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytà ir Respublikos Prezidento patvirtintà Vyriausybæ ir pateikia svarstyti jos programà.
3. Vyriausybës programa Seimo nariams turi bûti iðdalyta ne vëliau kaip likus 24 valandoms iki ðio posëdþio.
195 straipsnis. Vyriausybës programos svarstymas komitetuose ir frakcijose
1. Po pateikimo Vyriausybës programà svarsto Seimo nariø frakcijos, o atskirus jos skyrius - atitinkami Seimo komitetai.
2. Komitetai ir frakcijos turi teisæ pakviesti Ministrà Pirmininkà ar ministrà su jais suderintu laiku atsakyti á klausimus dël Vyriausybës programos.
196 straipsnis. Vyriausybës programos svarstymas Seimo posëdyje
1. Ne vëliau kaip per 15 dienø nuo pateikimo Seimas savo posëdyje turi apsvarstyti Vyriausybës programà.
Alt.:
2. Ðiame posëdyje pirmiausia iðklausoma Seimo opozicijos lyderio praneðimas, frakcijø, pradedant opozicinëmis, ir komitetø iðvados.
3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas þodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 minuèiø), taip pat galimybë jam ir ministrams dar kartà atsakyti á Seimo nariø klausimus (ið viso iki pusantros valandos).
4. Diskusijos dël Vyriausybës programos gali bûti nutrauktos daugiau kaip pusës balsavusiø Seimo nariø balsø dauguma. Toks pasiûlymas be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu já paremia dar bent vienas Seimo narys. Jeigu diskusijà nutraukti prieðtarauja opozicinë frakcija ir jos siûlymà palaiko ¼ posëdyje dalyvaujanèiø Seimo nariø, diskusija tæsiama toliau.
197 straipsnis. Pritarimas ar nepritarimas Vyriausybës programai
1. Kai baigta atsakinëti á klausimus, Seimas turi priimti sprendimà dël Vyriausybës programos. Sprendimo formuluotës pateikiamos komitetø ir frakcijø iðvadose.
2. Jeigu Vyriausybës programai nepritarta arba ji gràþinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybës programos redakcija Seimui turi bûti pateikta per 10 dienø, o jos svarstymo procedûra kartojama ið naujo ðio statuto 194-196 straipsniuose nustatyta tvarka.
3. Nauja Vyriausybë gauna ágaliojimus veikti, kai Seimas posëdyje dalyvaujanèiø Seimo nariø balsø dauguma pritaria jos programai.
198 straipsnis. Ágaliojimø Vyriausybei suteikimas ið naujo
1. Kai pasikeièia daugiau kaip pusë ministrø, Vyriausybë ið naujo turi gauti Seimo ágaliojimus. Prieðingu atveju Vyriausybë turi atsistatydinti.
2. Ágaliojimams ið naujo gauti Ministras Pirmininkas turi pristatyti naujai paskirtà ministrà ne vëliau kaip per 7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrø pakeitimas, virðijantis pusæ visø ministrø skaièiaus, Seimo sesijos metu arba per 7 pirmàsias kitos Seimo sesijos dienas, jeigu toks pakeitimas buvo padarytas tarp sesijø, ir pateikti Vyriausybës programos pakeitimus, jeigu jø buvo padaryta.
3. Pristatymo metu Seimo nariai gali uþduoti klausimø Ministrui Pirmininkui ir naujai paskirtam ministrui (ið viso iki 30 minuèiø).
4. Jeigu pateikiami Vyriausybës programos pakeitimai, svarstymas tæsiamas ðio statuto 194 ir 195 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Prieðingu atveju ið karto po ministro pristatymo rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dël ágaliojimø Vyriausybei suteikimo arba nutarti perduoti klausimà svarstyti komitetams ir frakcijoms, bet ne ilgiau kaip 7 dienas.
TRISDEÐIMT ANTRASIS SKIRSNIS
KONSTITUCINIO TEISMO IR AUKÐÈIAUSIOJO TEISMO
TEISËJØ BEI KITØ VALSTYBËS PAREIGÛNØ
KANDIDATÛRØ SVARSTYMAS IR SKYRIMAS
199 straipsnis. Teisëjø ir kitø valstybës pareigûnø skyrimas ar pritarimas jø kandidatûroms
1. Seimas skiria Konstitucinio Teismo ir Aukðèiausiojo Teismo teisëjus bei ðiø teismø pirmininkus, taip pat skiria valstybës pareigûnus ir skiria ar sudaro kolegialias institucijas (in corpore), kurias numato Konstitucija ir ástatymai.
200 straipsnis. Kandidatûrø á skiriamas pareigas pristatymas
1. Kandidatus á Seimo skiriamas pareigas ar pareigas, á kurias skiriant reikia Seimo pritarimo, Seimo posëdyje pristato asmuo, teikiantis tas kandidatûras ar kolegialios institucijos (in corpore) sudëtá.
2. Kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minuèiø, o kolegialios institucijos nariams pristatyti - iki 20 minuèiø.
4. Apie Konstitucinio Teismo ir Aukðèiausiojo Teismo teisëjø kandidatûras turi bûti paskelbta spaudoje ne vëliau kaip prieð 2 savaites iki jø pristatymo Seime.
5. Kandidatai, taip pat ir kolegialiø institucijø (in corpore) nariai turi dalyvauti Seimo posëdyje, kuriame jie pristatomi.
6. Kandidatams á Konstitucinio Teismo ir Aukðèiausiojo Teismo teisëjus, taip pat kandidatams á valstybës institucijø vadovø pareigas po pristatymo suteikiamas þodis (iki 10 minuèiø).
201 straipsnis. Kandidatûrø svarstymas komitetø ir frakcijø posëdþiuose
2. Frakcijos bei komitetai turi teisæ su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos á savo posëdþius ir uþduoti jiems klausimø.
202 straipsnis. Kandidatûrø svarstymas Seimo posëdyje
1. Ne vëliau kaip per 10 dienø nuo pristatymo teikiamos kandidatûros turi bûti apsvarstytos Seimo posëdyje.
2. Ðiame posëdyje turi dalyvauti kandidatûras teikiantis asmuo ir kandidatai, áskaitant ir kandidatus á kolegialias institucijas (in corpore).
3. Pirmiausia pateikiamos Seimo nariø frakcijø bei komitetø iðvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatûras teikianèiam asmeniui dar suteikiamas þodis (iki 10 minuèiø).
203 straipsnis. Valstybës pareigûnø priesaika Seime
1. Prieð pradëdami eiti pareigas, Konstitucinio Teismo ir Aukðèiausiojo Teismo teisëjai Seime prisiekia bûti iðtikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumà tik pagal ástatymus.
204 straipsnis. Valstybës pareigûno paskyrimo á laisvà pareigybæ terminai
Jeigu valstybës pareigûnas ar teismo teisëjas atðaukiamas, atsistatydina ar dël kuriø nors kitø prieþasèiø toliau negali eiti pareigø, Seimo sesijos metu ne vëliau kaip per mënesá nuo laisvos vietos atsiradimo ar per mënesá nuo sesijos pradþios á ðias pareigas turi bûti paskirtas kitas arba pritarta kandidatûrai á atitinkamas pareigas.