Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

STATUTAS

 

DËL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 24, 213, 237, 238,  239

STRAIPSNIØ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI STATUTO                                                                            PAPILDYMO 41 SKIRSNIU

 

1998 m.     d. Nr.

Vilnius

(Þin., 1994, Nr.15-294; 1995, Nr.58-1436; 1996, Nr.6-138)

 

1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalá, iðbraukti 4 dalá  ir  straipsná iðdëstyti taip:

24 straipsnis. Iðklausius generalinio prokuroro praneðimà dël Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimo posëdyje daroma ne trumpesnë negu vienos  valandos, bet ne ilgesnë negu dviejø   valandø  pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vienà ið dviejø sprendimø:

1) sudaryti tyrimo komisijà dël sutikimo Seimo nará patraukti baudþiamojon atsakomybën;

2)  pradëti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus - toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju jeigu yra  ðio statuto 238 straipsnio  pirmojoje dalyje nurodytø subjektø siûlymas.

Jeigu Seimas nusprendþia sudaryti tyrimo komisijà dël sutikimo Seimo nará patraukti baudþiamojon atsakomybën, tuomet komisija sudaroma ðio statuto 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinëdama klausimà dël Seimo nario nelieèiamybës atëmimo, privalo á komisijos posëdá pakviesti ir iðklausyti Seimo nará, kurio klausimas sprendþiamas, arba kità jo ágaliotà Seimo nará, taip pat prokuratûros atstovà. Jeigu kvieèiamas Seimo narys arba kitas jo ágaliotas Seimo narys neatvyksta á komisijos posëdá be svarbios prieþasties arba atsisako pateikti komisijai paaiðkinimus, komisija turi teisæ priimti sprendimà nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo ágaliotam Seimo nariui. Svarbiomis prieþastimis, dël kuriø Seimo narys ar kitas jo ágaliotas Seimo narys neatvyksta á komisijos posëdá, yra laikomos prieþastys, nurodytos Baudþiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojanèiose asmenø, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumà.

Jeigu Seimas nusprendþia pradëti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus,  jie vykdomi ðio statuto  VIII dalyje  nustatyta tvarka.

Jeigu  Seimas yra priëmæs rezoliucijà dël sutikimo Seimo nará patraukti baudþiamojon atsakomybën, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedûra Seimo nariui gali bûti pradëti tik iðsprendus baudþiamosios atsakomybës klausimà, t.y.  jeigu yra  priimtas teismo iðteisinamasis nuosprendis arba ásiteisëjæs  teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudþiamoji byla  yra nutraukta.

Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo paþymà bei rezoliucijos projektà, Seimo nario asmens nelieèiamybës atëmimo klausimas áraðomas á Seimo artimiausio posëdþio darbotvarkæ.

Svarstant ðá klausimà, taip  pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytø faktø interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dël rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos praneðëjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendþiamas, ar kitas jo ágaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakanèius “uþ” ir “prieð”. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimà, ji gali bûti priimta, kai uþ projektà balsuoja daugiau kaip pusë visø Seimo nariø”.

 

2 straipsnis. 213 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti  ir papildyti 213 straipsnio  2 dalá ir jà iðdëstyti taip:

“Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dël  Ministro Pirmininko, ministro  ar teisëjo patraukimo baudþiamojon atsakomybën, Seimas atlieka  ðiuos veiksmus:

1) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras yra Seimo nariai, o teisëjas yra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisëjas, Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas ar teisëjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisëjas -  Seimas priima sprendimus pagal Seimo statuto 24 straipsná;

2) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras nëra Seimo nariai, o teisëjas nëra  Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisëjas, Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas ar teisëjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisëjas - Seimas sprendþia ar sudaryti tyrimo komisijà dël sutikimo Ministrà Pirmininkà ar ministrà, ar teisëjà patraukti baudþiamojon atsakomybën. Tokiu atveju veiksmai atliekami pagal ðio statuto 24 straipsnio 2, 4,5 ir 6 dalis.

 

 

3 straipsnis. 237 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir  straipsnio  papildymas 3 dalimi

Pakeisti 237 straipsnio 2 dalá,  straipsná papildyti  nauja 3 dalimi ir jas  iðdëstyti taip:

“Pradëti apkaltos procesà uþtenka  vieno  ðio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto pagrindo. Pradëjus apkaltos procesà pagal vienà ið ðio straipsnio pirmojoje  dalyje nurodytø pagrindø, apkaltos proceso metu dël tø paèiø konkretaus asmens veiksmø negalima keisti apkaltos proceso pagrindo.

Tuo atveju, kai paaiðkëja, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys padarë nusikaltimà ir dël to yra ásiteisëjæs teismo apkaltinamasis nuosprendis,  sprendþiant klausimà dël ðiø asmenø paðalinimo ið pareigø arba Seimo nario mandato panaikinimo, apkaltos procesas vyksta netaikant ðio statuto 241- 251 straipsniø  ir 40 skirsnio straipsniø”.

 

4 straipsnis. 238 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti  238 straipsnio 2 dalá ir iðdëstyti taip:

“Ðio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti subjektai turi teisæ siûlyti Seimui pradëti apkaltos procesà konkreèiam asmeniui  neatsiþvelgiant á tai, ar yra generalinio prokuroro praneðimas Seimui  dël ðio  asmens padaryto nusikaltimo.”

 

5 straipsnis. 239 straipsnio  3 dalies pakeitimas ir  papildymas

Pakeisti ir papildyti 239 straipsnio 3 dalá ir iðdëstyti taip:

“Iðklausæs generalinio prokuroro praneðimà dël kitø asmenø padaryto nusikaltimo, Seimas sprendþia, ar duoti sutikimà konkretø asmená patraukti baudþiamojon atsakomybën (ðio statuto nustatyta tvarka), ar pradëti apkaltos proceso  parengiamuosius veiksmus (jeigu yra ðio  statuto 238 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytø subjektø siûlymas). Jeigu Seimas nusprendþia duoti sutikimà patraukti minëtus asmenis baudþiamojon atsakomybën,  apkaltos proceso parengiamieji veiksmai  ir apkaltos proceso procedûra Seime  dël to paties kaltinimo negali bûti pradëti tol, kol nebus  iðspræstas baudþiamosios atsakomybës klausimas, t.y.  priimtas teismo iðteisinamasis nuosprendis arba ásiteisëjæs teismo apkaltinamasis  nuosprendis,  arba baudþiamoji byla nutraukta.”

 

6 straipsnis. Statuto papildymas 41 skirsniu

Papildyti Statutà  41 skirsniu:

“41 skirsnis. Apkaltos procedûra Seime gavus teismo apkaltinamojo  nuosprendþio nuoraðà

2661 straipsnis. Gavus  teismo ásiteisëjusio apkaltinamojo nuosprendþio nuoraðà, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su juo supaþindina  Seimo narius.

Seimas artimiausiame posëdyje paskiria Seimo posëdþio dël  asmens paðalinimo ið pareigø ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datà.

Seimas dël asmens paðalinimo ið pareigø ar Seimo nario mandato panaikinimo priima  nutarimà. Nutarimo projektà Seimo posëdyje pateikia  Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Seimo nutarimo projektas yra tokio turinio:

“Lietuvos Respublikos Seimas

Nutarimas

Dël asmens paðalinimo ið pareigø (ar dël  Seimo nario mandato panaikinimo)

( data, Nr.)

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsiþvelgdamas á tai, kad dël___________________

(asmens  pareigos, vardas, pavardë)

yra ásiteisëjæs____________________________________________________________

(teismo pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendþio priëmimo data)           

apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo __________________________ nuteistas  pagal Lietuvos                                                                 (vardas,  pavardë)        

Respublikos Baudþiamojo kodekso _________________ straipsná________________,

(bausmë)

n u t a r i a:

 

1 straipsnis.

Paðalinti ___________________________ ið________________pareigø (ar Panaikinti

(vardas, pavardë)

Seimo nario _________________________________mandatà)  apkaltos proceso tvarka.                                   (vardas, pavardë)

2 straipsnis.

Nutarimas ásigalioja nuo priëmimo.”

Seimo nutarimo projekto pateikimo, svarstymo ir priëmimo metu  teismo nuosprendis nesvarstomas ir nediskutuojama dël nuosprendþio teisëtumo ar pagrástumo.

Asmuo, dël kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, iki balsavimo pradþios turi teisæ atsistatydinti ið pareigø ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dël to pareiðkimà raðtu.  Asmuo, atliekantis laisvës atëmimo bausmæ, pareiðkimà pateikia paðtu ar per jo ágaliotà asmená, o pats Seimo posëdyje nedalyvauja. Toks pareiðkimas turi bûti patenkintas, o svarstymas Seime nutrauktas ir tai áforminama  Seimo nutarimu.

2662 straipsnis. Seimo nutarimas priimamas slaptu balsavimu, ne maþesne kaip 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma.  Jei uþ Seimo nutarimà balsavo ne maþiau kaip 3/5 visø Seimo nariø, laikoma, kad asmuo yra paðalintas ið pareigø (ar yra panaikintas jo Seimo nario mandatas) apkaltos proceso tvarka.”

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS

 

Projektà teikia Seimo kancleris J.Razma