Projektas Nr. 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS  ĮSTATYMO  1, 3, 4, 7, 9, 11, 18, 19, 22  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

1998 m.               d. Nr. VIII -

Vilnius

(Žin., 1991, Nr. 36-969; 1996, Nr. 105-2395)

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi ir  šį straipsnį išdėstyti taip:

“1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Invalidų   socialinės  integracijos   įstatymas  reguliuoja invalidumo nustatymą,  invalidų medicininę,  profesinę ir  socialinę reabilitaciją,  aplinkos  pritaikymą  invalidams,  invalidų  ugdymą,  mokymą,  nustato   invalidų   integracijos   į   darbą,   profesiją, visuomeninį   gyvenimą   teisines,   ekonomines   ir   organizacines garantijas.

2. Šis įstatymas taip pat apibrėžia  visišką negalią turinčio invalido sąvoką, nustato pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos I-os grupės invalidui ir vaikui invalidui iki 16 metų amžiaus (toliau - visiškos negalios invalidas) pripažįstama visiška negalia, nustato slaugos pašalpų visišką negalią turintiems invalidams ir jų slaugytojams (tėvams, globėjams, rūpintojams) dydžius bei šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

3. Šis įstatymas  taikomas   nuolat  Lietuvos   Respublikoje gyvenantiems invalidams, pripažintiems tokiais pagal šio įstatymo II  skirsnio nuostatas.”

2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas ir pakeitimas

3 straipsnį papildyti naujomis 3 ir 4 dalimis, buvusią 3 dalį laikyti 5 dalimi, 5 dalį po žodžio “invalidumo” papildyti žodžiais “ir visiškos negalios invalido”, po žodžių “Socialinės apsaugos” įrašyti žodžius “ir darbo”  ir  šį straipsnį išdėstyti taip:         

“3 straipsnis. Invalidumas

1. Invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai  šis dėl  įgimtų ar  įgytų fizinių  ar psichinių  trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

2. Pagal  pasireiškimo laipsnį  invalidumas skirstomas  į  tris grupes (I, II, III). Bendrojo ir  profesinio darbingumo  netekimas  reiškiamas procentais (%).

3. Invalidas - tai bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

4. Visišką negalią turintis invalidas - tai  bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė, proto ir psichinė  negalia  visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, veikti,  judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam ir kai reabilitacija nepadeda.

5. Invalidumo  ir visiškos negalios invalido medicininius   ir   socialinius   kriterijus reglamentuoja Lietuvos  Respublikos sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.”

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas ir papildymas

4 straipsnio 1 dalies “a” punktą pakeisti, 1 dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžio “papunkčiuose” įrašyti žodį “punktuose”, šį straipsnį papildyti nauja 2  dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi ir ją papildyti nauju  “f” punktu, buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi, 4 dalyje vietoj žodžių “socialinio aprūpinimo tarnyboms” įrašyti žodžius “globos ir rūpybos institucijoms” ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“4 straipsnis. Invalidumo nustatymas

1. Invalidumą nustato:

a) vaikams iki 16 metų amžiaus - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, gydytojų konsultacinės komisijos, kurių nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;

b) asmenims  nuo 16  metų amžiaus  -  Valstybinės  medicininės socialinės ekpertizės  komisijos, kurių  nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau šios  dalies a  ir b  punktuose  nurodytos  komisijos vadinamos invalidumą nustatančiomis komisijomis).

2. Invalido visišką negalią  pripažįsta šio straipsnio 1 dalyje nurodytos invalidumą nustatančios komisijos,  remdamosios Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintu funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiška invalido negalia, sąrašu.

3. Invalidumą nustatančios komisijos priima sprendimus dėl:

a) invalidumo  fakto, pobūdžio,  priežasties, atsiradimo laiko, grupės,  termino,   bendrojo  ir   profesinio  darbingumo   netekimo laipsnio;

b)   invalidų    medicininės,    profesinės    ir    socialinės reabilitacijos priemonių;

c) invalidų ugdymo, mokymo, darbo pobūdžio ir sąlygų;

d) invalidų nuolatinės slaugos būtinumo;

e)            specialių kompensacinių priemonių invalidams;

f) visiškos negalios pripažinimo.

4.  Invalidumą   nustatančių  komisijų   sprendimai   privalomi socialinės  globos   ir  rūpybos  įstaigoms  (pensionatams),  vietos  savivaldybių globos ir rūpybos institucijoms,  darbdaviams, ugdymo,  mokymo, specialioms  invalidų medicininės,  profesinės ir socialinės reabilitacijos  įstaigoms,   invalidams,   jų   tėvams,   globėjams,  rūpintojams.”

4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas

7 straipsnio 1 dalyje po žodžių “Socialinės apsaugos” įrašyti žodžius “ir darbo”  ir  šią dalį išdėstyti taip:         

1. Invalidumo statistika vedama reguliariai.  Invalidų statistikos apskaitos formas ir tvarką tvirtina Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

5 straipsnis. 9 straipsnio papildymas

9 straipsnio 1 ir 3 dalyse vietoj žodžių “socialinio aprūpinimo tarnyboms” įrašyti žodžius “globos ir rūpybos institucijoms” ir šias dalis išdėstyti taip:

1. Medicininę, profesinę ir socialinę  invalidų reabilitaciją vykdo: medicinos įstaigos, vietos savivaldybių globos ir rūpybos institucijos, socialinės globos ir rūpybos įstaigos (pensionatai), ugdymo, mokymo įstaigos, Darbo birža, darbdaviai, invalidų visuomeninės organizacijosir jų įmonės, specialios medicininės profesinės ir socialinės invalidų reabilitacijos įstaigos, kitos įstaigos ir organizacijos.

3. Medicininės, profesinės ir socialinės invalidų reabilitacijos veiksmus organizuoja ir koordinuoja invalidą gydantis gydytojas (gydytojas - reabilitologas) ir vietos savivaldybių globos ir rūpybos institucijos.

6 straipsnis. 11 straipsnio papildymas

11 straipsnio 2 dalyje po žodžių “Socialinės apsaugos” įrašyti žodžius “ir darbo”  ir  šią dalį išdėstyti taip:         

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja invalidams protezinę pagalbą, aprūpinimą ortopedinėmis priemonėmis, surdo, tiflo ir kitokia kompensacine technika.

7 straipsnis. 18 straipsnio papildymas

18 straipsnio 1 dalyje po žodžių “Socialinės apsaugos” įrašyti žodžius “ir darbo”  ir 4 dalyje vietoje žodžių “ Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo”  įrašyti žodžius “ Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo” šias dalis išdėstyti taip:         

1. Invalidai įdarbinami įprastinėse darbo vietose arba specialiai jiems įrengtose darbo vietose. Reikalavimus invalidų darbo vietoms ir profesijoms nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4. Darbdaviai, nevykdantys invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, moka papildomus įnašus į Užimtumo fondą Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Papildomų įnašų mokėjimas neatleidžia darbdavių nuo pareigos įdarbinti invalidus.

8 straipsnis. 19 straipsnio papildymas

19 straipsnyje vietoj žodžių “socialinio aprūpinimo tarnyboms” įrašyti žodžius “globos ir rūpybos institucijoms” ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“19 straipsnis. Invalido atleidimo iš darbo apribojimas

Darbdavys savo iniciatyva gali atleisti iš darbo invalidą, nesant šio asmens kaltės, tik gavęs vietos savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimą ir pranešęs invalidui raštu apie numatomą atleidimą prieš 4 mėnesius. Vietos savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimo nereikia, jei įmonė likviduojama darbdavio valia.”

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas ir papildymas

22 straipsnio 1 dalį pakeisti, straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį  laikyti 3 dalimi, ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“22 straipsnis. Pensijos, pašalpos, kitos išmokos invalidams, jų  tėvams, globėjams, rūpintojams

1.            Pensijų,  pašalpų dydį,  jų mokėjimo  tvarką, kitas  sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio  draudimo pensijų, Valstybinių pensijų, Šalpos (socialinių) pensijų,  Gyventojų pajamų garantijų,   šis ir  kiti įstatymai.

2. Visišką negalią turinčiam invalidui skiriama ir mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpa. Visišką psichinę negalią turinčiam invalidui, kuris nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu, priklausanti slaugos pašalpa skiriama ir mokama jo globėjui. Slaugos pašalpos skiriamos ir mokamos iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo visišką negalią turinčio invalido ar visišką psichinę negalią turinčio invalido globėjo gaunamų kitų pensijų ir pajamų. Slaugos pašalpos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pašalpų nagrinėjami Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta šalpos (socialinėms) pensijoms tvarka.

3.  Vietos   savivaldybės,  įmonės,   įstaigos,  organizacijos, invalidų  visuomeninės  organizacijos  gali  mokėti  invalidams, jų  tėvams, globėjams,  rūpintojams nuolatines ar vienkartines pašalpas, kitas išmokas.”

10 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS  PREZIDENTAS