Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
STATUTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 24, 235, 237, 238, 239
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI VIII DALIES PAPILDYMO 41 SKIRSNIU
1998 m. spalio d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.15-294; 1995, Nr.58-1436; 1996, Nr.6-138)
1 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tuomet komisija sudaroma šio statuto 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį ir prokuratūros atstovą. Jei išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo į Seimą kreipiasi šio statuto 238 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siūlydami Seimui pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą galima tik tol, kol nėra priimta Seimo rezoliucija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu tokia rezoliucija Seime jau priimta, apkaltos procesas Seimo nariui gali būti pradėtas tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y., jei priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla nutraukta.
2 straipsnis. 235 straipsnio papildymas 2 dalimi
Papildyti 235 straipsnį 2 dalimi ir išdėstyti ją taip:
“Tuo atveju, kai paaiškėja, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys padarė nusikaltimą ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, sprendžiant klausimą dėl šių asmenų pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo, apkaltos procesas vyksta netaikant šio statuto 241, 242, 243, 244, 245, 246, 247, 248, 249, 250, 251 ir 40 skirsnio straipsnių, išskyrus 260 straipsnį.”
3 straipsnis. 237 straipsnio papildymas 3 dalimi
4 straipsnis. 238 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
5 straipsnis. 239 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 239 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (šio statuto nurodyta tvarka), ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus (jeigu yra statuto 238 straipsnyje nurodytų subjektų siūlymas). Jeigu Seimas nusprendžia duoti sutikimą patraukti minėtus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos procesas dėl to paties kaltinimo negali būti pradėtas tol, kol nebus išspręstas baudžiamosios atsakomybės klausimas, t.y. - priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla nutraukta.”
6 straipsnis. Statuto VIII dalies papildymas 41 skirsniu
Papildyti statuto VIII dalį 41 skirsniu:
266-1 straipsnis. Gavęs įsiteisėjusį teismo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas su juo nedelsiant supažindina Seimo narius.
Seimas artimiausiame posėdyje paskiria Seimo posėdžio dėl pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą.
Dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo Seimas priima nutarimą. Nutarimo projektą Seimo posėdyje pateikia Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas.
Asmuo, kurio atžvilgiu teikiamas Seimo nutarimo projektas, Seimo posėdyje iki balsavimo pradžios turi teisę atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti patenkintas, o svarstymas Seime nutrauktas ir tai įforminama Seimo nutarimu.
266-2 straipsnis. Seimo nutarimas priimamas slaptu balsavimu, ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Jei už teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytą kaltinimo formuluotę balsavo 3/5 visų Seimo narių, laikoma, kad asmuo Seimo yra pripažintas kaltu įvykdžius jam inkriminuojamą nusižengimą.
Remdamasis balsų skaičiavimo grupės protokolu, posėdžio pirmininkas padiktuoja tokį įrašą posėdžio protokole:
t.y. daugiau kaip 3/5 ____________ visų Seimo narių balsų dauguma, pripažinta, kad pilietis _______________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, pareigos)