Projektas-5
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
S T A T U T A S
DĖL STATUTO PAKEITIMO
1996 m. …………… Nr. …
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.15-249, Nr.100-2002; 1995, Nr.18-408, Nr. 58-1436;
1996, Nr.6-138, Nr.116-2702)
1 straipsnis. Statuto pakeitimas
Pakeisti Statutą ir jį išdėstyti nauja redakcija:
“ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS
I DALIS
SEIMO NARIO STATUSAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIO ĮGALIOJIMAI IR PRIESAIKA
1 straipsnis. Seimo nario mandatas
1. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir šis statutas, o kitas jo teises bei pareigas - ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (toliau - įstatymai).
2. Eidamas pareigas , Seimo narys vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų.
2 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų atsiradimo pradžia ir teisių įgijimas
1. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.
2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo.
3 straipsnis. Seimo nario priesaikos tekstas
1. Nustatomas toks Seimo nario priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!”
4 straipsnis. Seimo nario priesaikos priėmimo tvarka
1. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, - laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas.
2. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaitydamas priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.
4. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė.
5. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes.
6. Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, pagal Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu.
5 straipsnis. Pasekmės Seimo nariui nepriėmus priesaikos
6 straipsnis. Seimo nario pareigų derinimas
1. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
7 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas ir ženklas
1. Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą ir Seimo nario ženklą, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu.
2. Šis pažymėjimas įteikiamas Seimo nariui po rinkimų rezultatų paskelbimo, o ženklas - po priesaikos priėmimo.
8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;
7) pereina dirbti į darbą arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio Statuto 6 straipsnio reikalavimais;
9 straipsnis. Seimo nario teisės
Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka:
1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;
3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;
4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;
6) rengti ir pateikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;
8) daryti pareiškimus, pasakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros, prejudicialinių klausimų;
9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų kopijas;
10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;
10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo posėdžiuose ir darbas komitetuose
1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos. Alt.: Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos.
2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo valdybos narius ir Vyriausybės narius, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotojas.
3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys ir vieno komiteto nario pavaduotojas, išskyrus dalyvavimą Europos reikalų komitete.
11 straipsnis. Seimo nario pranešimas apie nedalyvavimą posėdyje
1. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, apie tai jis turi pranešti posėdžių sekretoriatui ir nurodyti priežastis.
2. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai jis turi pranešti komiteto ar komisijos pirmininkui, o jei jo nėra - pavaduotojui.
12 straipsnis. Seimo nario darbas su rinkėjais
1. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius.
2. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybės institucijoms.
3. Rinkėjų skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali būti perduoti Seimo kontrolieriui ištirti. Jie nagrinėjami Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių pareigos sudarant sąlygas Seimo narių veiklai
1. Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją.
2. Atitinkamos savivaldybės privalo vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti.
14 straipsnis. Seimo narių lankymasis įmonėse, įstaigose ir organizacijose
1. Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.
15 straipsnis. Seimo nario atlyginimas
1. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.
2. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Nutarimas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
Alt.:
3. Seimo nariams pareigūnams ir Seimo Opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato Seimas.
4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.
16 straipsnis. Seimo narių padėjėjai - sekretoriai
Seimo narys turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais padėjėjus - sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.
17 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus
1. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus.
18 straipsnis. Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto
1. Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.
2. Kiekvienas Seimo narys, vykdydamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigos atstovauti visuomenės interesus, o taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip kaip nurodo šis Statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.
3. Šias nuostatas pažeidžiančią Seimo nario veiklą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija ir parengti išvadas Seimui.
4. Kiekvienas Seimo narys Etikos ir procedūrų komisijai kiekvienais metais pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pateikia savo metinę privačių interesų deklaraciją, o taip pat ir deklaracijas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šioje komisijoje saugomos ir kandidatų, tapusių Seimo nariais, privačių interesų deklaracijos. Deklaracijos komisijoje saugomos visą Seimo kadencijos laikotarpį, vėliau perduodamos saugoti į Seimo archyvą.
5. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi Seimo narių privačių interesų deklaracijas, teikia Seimo nariams rašytines rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto, kurias Seimo nariai gali savo nuožiūra skelbti. Tokios rekomendacijos gali būti bendrosios – metinės arba skirtos konkrečiai situacijai. Pastarosios paprastai yra teikiamos paties Seimo nario prašymu.
6. Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu, Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, ir Seimo narys galvoja, kad gali kilti interesų konfliktas, jis privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.
7. Jeigu Seimo narys neįvykdė šio straipsnio 6 dalies reikalavimų ir toks Seimo nario elgesys prieštarauja Seimo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijai, kuri pagal šio straipsnio 5 dalį buvo duota Seimo nariui, Etikos ir procedūrų komisija apie tai nedelsiant informuoja Seimą. Tokiu atveju klausimo svarstymas pradedamas iš naujo.
19 straipsnis. Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose vertinimas
1. Etikos ir procedūrų komisija analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu priežastis ir sprendžia, ar jos pateisinamos.
20 straipsnis. Seimo nario įspėjimas
1. Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos dėl interesų konflikto vengimo, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.
2. Jeigu šis ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą. Įspėjimas gali būti iš karto įrašytas į protokolą Seimo nariui už viešus grasinimus savo kolegoms, už Seimo nario ar jų grupės įžeidimą , už nesąžiningumą balsuojant ar už atsisakymą vykdyti Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją dėl interesų konflikto vengimo.
3. Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių dauguma.
21 straipsnis. Seimo nario pašalinimas iš posėdžio
1. Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis:
1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbą arba nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos dėl interesų konflikto vengimo;
3) posėdžio metu viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina.
2. Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžių salės priima Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių dauguma.
3. Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju nustato Seimas, bet ji negali būti ilgesnė kaip 10 posėdžių dienų. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad Seimo narys pašalinamas iki posėdžio pabaigos.
4. Seimo narys pašalinimo iš posėdžių salės laikotarpiu negali dalyvauti ir balsavime, kuris vyksta posėdžio pertraukos metu.
5. Jeigu laikinai pašalintas iš posėdžio Seimo narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, posėdis laikinai nutraukiamas ir apsaugos darbuotojai palydi nubaustąjį Seimo narį iš posėdžių salės. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas posėdžio pirmininko sprendimu gali būti pratęstas iki 5 posėdžių.
22 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė
2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas
1. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka.
2. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tuomet komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį ir prokuratūros atstovą.
4. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei nutarimo projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
5. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame nutarimo projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl nutarimo projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už” ir „prieš”. Jeigu nutarimo projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
6. Gavus Seimo sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose.
24 straipsnis. Seimo vadovai
5. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria
Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
25 straipsnis. Seimo komitetai ir komisijos
1. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas.
2. Seime sudaroma nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Administracinė komisija, Informacijos reikalų komisija, Peticijų komisija ir kitos komisijos.
3. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.
4. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga - derinimo komisijas.
26 straipsnis. Seimo narių frakcijos, mišrios ir laikinosios grupės
1. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas.
2. Seimo narių frakcijai vadovauja ir atstovauja Seime jos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas frakcijos įgaliotas Seimo narys.
3. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Šiai mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos teisės.
27 straipsnis. Seimo valdyba
1. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.
28 straipsnis. Seniūnų sueiga
3. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai.
5. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys - svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.
29 straipsnis. Seimo Pirmininko įgaliojimai
1. Seimo Pirmininkas:
2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;
4) per 24 val. pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;
5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;
9) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais, teikia Seimui skirti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras;
10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;
11) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų.
3. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę.
30 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimai
1 Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas.
3. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 val. pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams.
3. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu - kitas pavaduotojas.
4. Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
31 straipsnis. Seimo kanclerio įgaliojimai
Seimo kancleris:
1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, stebi, kad nustatytais terminais būtų apsvarstyti pateikti įstatymų projektai;
2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams;
3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, prižiūri, kaip Seimo kanceliarijos padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;
4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;
5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;
7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;
10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;
11) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams;
32 straipsnis. Seimo valdybos posėdžiai
1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Alt.:
Opozicijos lyderis Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti su patariamojo balso teise.
3. Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Administracinė komisija, Etikos ir procedūrų komisija ir Seimo kanceliarijos vadovas.
33 straipsnis. Seimo valdybos sprendimai
1. Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei šio nėra - posėdžiui pirmininkaujantis pavaduotojas.
2. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje.
3. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu laiko, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.
34 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai
Seimo valdyba:
1) skirsto valstybės biudžeto įstatymo nustatytas Seimo lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas;
2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas;
3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;
6) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
7) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;
9) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;
10) Seimo kanceliarijos vadovo teikimu skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;
11) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;
35 straipsnis. Seniūnų sueigos posėdžiai
1. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai - paprastai 2 kartus per savaitę specialiai tam paskirtu laiku.
2. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas.
3. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.
4. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo kancleriui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris.
5. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
36 straipsnis. Seniūnų sueigos įgaliojimai
Seniūnų sueiga savo posėdyje:
3) svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomų komitetų įstatymo projekto svarstymui paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo;
5) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai;
37 straipsnis. Seniūnų sueigos nutarimai
1. Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės.
2. Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.
3. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių.
4. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.
38 straipsnis. Teisė jungtis į frakcijas bei frakcijų darbo tvarka
1. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.
2. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.
3. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime.
39 straipsnis. Frakcijų paskelbimas
1. Seimo nariai, įkurę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.
2. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą.
3. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje.
40 straipsnis. Seimo dauguma ir mažuma
1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašę bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį.
41 straipsnis. Opozicinės frakcijos
1. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.
2. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.
3. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.
Alt.:
4. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/ 4 Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo Opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame Statute numatytomis papildomomis Opozicijos lyderio teisėmis. Jeigu nei viena opozicinė frakcija arba jų koalicija neturi daugiau kaip 1/ 4 Seimo narių, tokių frakcijų seniūnai naudojasi visomis šiame Statute numatytomis Opozicijos lyderio teisėmis, išskyrus šio Statuto 15 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas Opozicijos lyderio teises.
42 straipsnis. Laikinosios grupės
1. Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes.
2. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai Seimo Pirmininkui įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažiau kaip 5 Seimo narių.
43 straipsnis. Seimo komitetų sudarymas
2. Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo.
3. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 Seimo narių pagal proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.
4. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose daugumos ir mažumos atstovavimo normas pagal daugumai ir mažumai priklausančių Seimo narių skaičių.
6. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais ir jų pavaduotojais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo kancleriui.
7. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 narių pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, Seimo valdybos nariai.
44 straipsnis. Seimo komiteto nario pavaduotojo įgaliojimai
1. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmiausias.
45 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir pavaduotojo rinkimai
2. Paprastai Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininku renkamas Seimo mažumos atstovas.( Alt.: … Seimo narys, tautinės mažumos atstovas).
3. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateiktojo kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą.
4. Paprastai komiteto pirmininkas ir pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis daugumai ir mažumai, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.
5. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, Seimo narys - Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.
6.Europos reikalų komiteto pirmininku renkamas vienas iš Seimo valdybos narių. Europos reikalų komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, kurių skaičių nustato Seimas.
7. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.
46 straipsnis. Seimo komitetų pakomitečiai
4. Paprastai pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo daugumai ir mažumai, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.
47 straipsnis. Seimo komitetų sąrašas
Seime sudaromi šie komitetai:
48 straipsnis. Seimo komitetų darbo tvarka
1. Seimo komitetų veiklos kryptis, jų įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas bei kiti įstatymai.
3. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis.
4. Komitetai yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų reikalingumas, inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl jų projektų.
5. Seimo komitetai dirba pagal komitetų pasitvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su Seimo sesijos darbų programa. Šiuose darbų planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai paskelbiami, perduodami Seimo Pirmininkui, kancleriui.
6. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesijų darbo programas ir komitetų darbo planus.
8. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, taip pat valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių ekspertams skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą.
49 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai
Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:
1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;
2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;
3) rengti ir pateikti Seimui projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo;
4) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės arba kitų valstybės institucijų veiklos programas atskirose srityse ir teikti Seimui savo išvadas.
5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus;
6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;
8) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas;
50 straipsnis. Seimo komitetų bendradarbiavimo tvarka
1. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas.
2. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam jie gali sudaryti bendras darbo grupes, rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui.
3. Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui.
4. Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.
51 straipsnis. Seimo komiteto nario teisės
1. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus komitetui dėl valstybės institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo.
52 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimai
1. Komiteto pirmininkas:
1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;
2) atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą;
3) pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
4) komiteto darbų planui vykdyti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;
7) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus ir kitus Seimo aktus;
8) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;
10) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;
11) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;
53 straipsnis. Seimo komitetų posėdžiai
1. Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai nerengiami. Tarp eilinių Seimo sesijų komitetų darbe paprastai daroma 1 mėnesio pertrauka.
2. Eiliniai komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami daugiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar valdybos pavedimu. Eilinių komiteto posėdžių darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu. Komiteto posėdžio metu siūlyti papildyti komiteto posėdžio darbotvarkę gali tik komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas. Neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai.
3. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius. Apie komiteto ketinimą rengti uždarą posėdį turi būti informuotas Seimo kancleris. Seimo kancleris gali pareikalauti, kad komiteto sprendimui rengti uždarą posėdį būtų gautas Seimo pritarimas.
4. Komitetų posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu - pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys.
5. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai.
6. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.
54 straipsnis. Klausymai Seimo komitetuose
1. Įstatymo projekto ir jam pateiktų siūlymų ir pataisų pradiniam aptarimui, komitetui atliekant parlamentinį tyrimą, komiteto išvadų svarstomu klausimu projekto parengimui komitetas gali nutarti surengti specialius komiteto klausymus.
2. Komiteto klausymuose išklausomi ekspertai, suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių atstovai, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys, aptariami pasiūlymai ir pataisos svarstomam teisės akto projektui. Sprendimai klausymų metu nepriimami.
2. Tokiems klausymams pravesti ir išvadų projektui parengti komitetas turi paskirti du atsakingus komiteto narius (paprastai vieną iš Seimo daugumos ir vieną iš mažumos), taip pat nutarti kokius ekspertus, suinteresuotus asmenis ir valstybės pareigūnus privaloma pakviesti į klausymus.
3. Klausymų pravedimo planas ir darbotvarkės viešai paskelbiami, perduodami Seimo Pirmininkui, kancleriui.
55 straipsnis. Seimo komitetų sprendimai
1. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.
2. Kai komiteto narys reikalauja, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuojama, komiteto posėdžio pirmininkas privalo jį pateikti balsavimui.
3. Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro bent 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.
4. Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas.
6. Komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami joms savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša Seimo kancleriui, o prireikus - ir Vyriausybei.
56 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai, atliekant parlamentinę kontrolę
1. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip laikomasi įstatymų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinėti Seimui atskaitingų valstybės institucijų metines ataskaitas;
2. Jie taip pat turi teisę pakviesti į savo posėdžius valstybės institucijų, išskyrus teismus, vadovus ar atstovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją.
3. Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, jis kreipiasi į Seimo kanclerį, kuris apie tai praneša Vyriausybės nariui. Tokiu atveju Vyriausybės narys privalo dalyvauti komiteto posėdyje.
4. Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią reikiamą medžiagą.
57 straipsnis. Seimo komitetų išvados, pranešimai ir dalyvavimas Seimo diskusijoje
1. Klausimais, kuriuos komitetas rengė , atliko parlamentinį tyrimą arba kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas rengia išvadas ir Seimo posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui papildomai nagrinėti, - papildomas išvadas ir papildomus pranešimus.
2. Komiteto išvada yra išsamus svarstymo komitete aprašymas, nurodant kokie svarstymo metu buvo gauti pasiūlymai, pataisos, kokie ekspertai buvo išklausyti, kokias pataisas projekte siūlo daryti komitetas arba kokias išvadas svarstytu klausimu komitetas padarė. Tikslius reikalavimus komitetų išvadoms ir jų formai nustato Seimo valdyba.
58 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys
Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys:
1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti apibendrintas visų komitetų išvadas;
5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;
6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, dėl savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo darbuotojams išlaikyti;
59 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys
Ekonomikos komiteto veiklos kryptys:
1) atlikti energetikos bei ryšių ir transporto ir kitų ūkio šakų valdymo institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus;
2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio plėtojimo bei techninės pažangos politikos formavimo;
3) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus ekonominės ir socialinės raidos planavimo klausimais;
60 straipsnis. Europos reikalų komiteto veiklos kryptys
1) nagrinėti svarbiausius su Lietuvos Respublikos politika Europos Sąjungos atžvilgiu susijusius klausimus, priklausančius Seimo kompetencijai, ir teikti rekomendacijas Vyriausybei;
3) svarstyti pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strategiją, Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise programos įgyvendinimą, Vyriausybės nuostatas svarbiausiais pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje klausimais, kitus su integracija į Europos Sąjungą susijusius klausimus ir teikti rekomendacijas Vyriausybei;
4) atlikti valstybės institucijų parlamentinę kontrolę rengiantis ir pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje;
61 straipsnis. Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys
Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys:
1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais;
2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
62 straipsnis. Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys
Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys:
1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų;
2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės ir kaimo politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo;
3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkio, maisto pramonės bei kaimo žmonių socialinių problemų sprendimu;
4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės ir kaimo politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas;
63 straipsnis. Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys
Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys:
1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienos apsaugos klausimais;
2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo;
64 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys
Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys:
1) rengti gyventojų užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;
2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
4) atlikti socialinės apsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
65 straipsnis. Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys
Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys:
1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos būklę reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;
2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
66 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys:
1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus;
2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais;
3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo;
67 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys
Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys:
3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją;
4) svarstyti ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų derinimo su Europos Sąjungos teise;
5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą;
8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo;
9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus;
10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos;
68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys
Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys:
1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų;
2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio reikalais, projektus, nagrinėti juos Lietuvos Respublikos užsienio politikos bei tarptautinės teisės požiūriu ir teikti išvadas;
3) vykdyti užsienio politiką vykdančių institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo.
4) koordinuoti, svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose bei forumuose, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus;
5) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtų masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;
5) vykdyti valstybės institucijų, vykdančių Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus.
6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;
7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;
8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir ambasadų atidarymo užsienyje;
Alt.:
69 straipsnis. Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys
Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys:
1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus valdymo reformos, teritorijos administracinio skirstymo ir savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti išvadas;
4) kartu su kitais komitetais spręsti valdymo reformos bei savivaldybių ekonominės, socialinės ir organizacinės veiklos problemas;
Alt.:
5) teikti apskritims ir savivaldybėms teisinę ir dalykinę pagalbą dėl apskrities valdymo ir vietos savivaldos įstatymų įgyvendinimo. Bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija bendrosios kompetencijos klausimais.
Alt.:
6) vykdyti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir kitų valstybės valdymo institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir išvadas dėl jų veiklos gerinimo.
70 straipsnis. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto veiklos kryptys
Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto veiklos kryptys:
1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais;
2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;
3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;
5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl tokių nutarimų projektų, kai juos parengia kiti Seimo komitetai;
6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;
71 straipsnis. Komisijų sudarymas
1. Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.
2. Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti.
3. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. Mažuma pasiskirsto tarpusavyje jai skirtas vietas komisijoje.
4. Jeigu laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti komitetai, po jų ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.
5. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti komisijoje. Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.
6. Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne pagal iš anksto skirtas normas ir nors 2 Seimo nariai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos narių skaičius ir visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu.
72 straipsnis. Kontrolės ar tyrimo laikinųjų komisijų sudarymo tvarka
1. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.
2. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 4 narių ir pirmininko.
73 straipsnis. Iniciatyva sudaryti kontrolės ar tyrimo komisiją
1. Iniciatyvos teisę sudaryti kontrolės arba tyrimo laikinąsias komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos, ir ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip.
2. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.
3. Jeigu ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti kontrolės ar tyrimo laikinąją komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.
74 straipsnis. Komisijų darbo tvarka
1. Nuolat veikančios komisijos arba jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, jos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka.Tokios komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas.
2. Komisijos išlaidų sąmatą ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba.
3. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos nuostatomis.
5. Komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui savo parengtą ar suredaguotą projektą arba savo išvadą, kurią Seimas patvirtina, priimdamas atitinkamą nutarimą.
75 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimai ir darbo tvarka
1. Jeigu yra nagrinėjamas klausimas susijęs su valstybės paslaptimi, kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais kontrolės arba tyrimo laikinoji komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą.
3. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos turi teisę išreikalauti, kad įmonės, įstaigos, organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie savo veiklą, teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų dokumentus bei duotų parodymus ir kad bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus.
76 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo komisijos sprendimai
1. Kontrolės arba tyrimo laikinoji komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikia Seimui.
2. Dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimamas nutarimas.
3. Jame gali būti pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės institucijos vadovu, kurį skiria Seimas, arba teikiamos išvados dėl siūlomo apkaltos proceso.
77 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas
1. Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali pasiūlyti vieną atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatų į šią komisiją raštu pateikiami Seimo kancleriui.
2. Jeigu Seimas nepatvirtina pirmojo ir antrojo tų pačių Seimo narių pasiūlyto kandidato, trečiasis jų pasiūlytas kandidatas į šios komisijos narius negali būti nepatvirtintas.
78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys
Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:
2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, žmogiškų Seimo narių tarpusavio santykių;
3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;
4) Seimo, jo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko pavedimu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;
5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;
6) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą;
7) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais.
8) prižiūrėti ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas ir jas saugo;
9) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, nurodančias, kokių priemonių Seimo narys turi imtis, kad savo veiklą suderintų su Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių intertesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio Statuto 18 straipsnio reikalavimais;
10) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių intertesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio Statuto 18 straipsnio reikalavimų gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą ir tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tyrimo metu Seimo nario veikloje nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių intertesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio Statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas.
79 straipsnis. Seimo administravimo komisija
1. Seimo narių veiklos bei buities sąlygų ir kitiems su tuo susijusiems klausimams nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo administravimo komisija.
3. Pagal pareigas į šią komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo kancleris, o komisijos pirmininko pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos narys.
80 straipsnis. Informacijos reikalų komisija
1. Seimo informacinių – analitinių galimybių bei Seimo bibliotekos vystymo problemoms nagrinėti sudaroma nuolat veikianti Seimo Informacijos reikalų komisija.
81 straipsnis. Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas Seime
1. Lietuvos Respublikos piliečių peticijoms nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Peticijų komisija.
82 straipsnis. Parlamentinės delegacijos ir tarpparlamentinių ryšių grupės
1. Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip komisijos.
2. Sudarant tarpparlamentinių ryšių grupes, laikomasi Seimo daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo principo.
3. Seimo kancleris, gavęs iniciatorių teikimą praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą bei jų sudarymo iniciatorius.
4. Pasibaigus įsirašymo terminui, per 10 dienų grupės nariai, pareiškę norą bendradarbiauti su atitinkamos valstybės parlamento nariais, išsirenka grupės pirmininką ir pavaduotoją. Grupės pirmininku paprastai renkamas Seimo daugumos atstovas, o jo pavaduotoju - mažumos atstovas. Tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininką ir pavaduotoją tvirtina Seimas.
83 straipsnis. Pirmosios Seimo sesijos sušaukimas
1. Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
2. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas.
84 straipsnis. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis
2. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas.
85 straipsnis. Seimo darbo tvarka, prasidėjus pirmajai Seimo sesijai
1. Prasidėjus pirmajai Seimo sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti.
2. Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka:
86 straipsnis. Seimo sesijos
87 straipsnis. Neeilinių sesijų sušaukimas
1. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas.
2. Seimo valdyba turi pranešti visiems Seimo nariams apie neeilinę sesiją ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos pradžios, išskyrus neatidėliotinus atvejus.
3. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas.
88 straipsnis. Seimo posėdžių vieta
2. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių vietą. Apie šį sprendimą turi būti pranešta visiems Seimo nariams.
89 straipsnis. Seimo posėdžių sekretoriatas
1. Seimo posėdžių sekretoriatas techniškai aptarnauja Seimo posėdžius ir vykdo su tuo susijusius Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir kanclerio nurodymus. Sekretoriatas sudaromas iš Seimo darbuotojų.
2. Seimo posėdžių sekretoriatas:
2) atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui;
3) registruoja posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, priima iš Seimo narių pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui bei Seimo Pirmininkui ir Etikos ir procedūrų komisijai;
5) priima ir registruoja Seimo narių klausimus bei paklausimus valstybės institucijų vadovams, perduoda juos atitinkamai Seimo Pirmininkui ar kancleriui;
6) sesijos metu priima iš Seimo narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;
90 straipsnis. Sesijos darbų programa
1. Sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo kancleriu parengia sesijos darbų programos bei pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektus.
2. Šiuos projektus Seimo nariai gali gauti posėdžių sekretoriate likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios.
3. Sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje.
5. Sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi raštiškus Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pasiūlymus. Ji gali projekte daryti pataisas ir papildymus šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Projektas su Seniūnų sueigos pataisomis bei papildymais, taip pat su rekomendacijomis pateikiamas svarstyti Seimui.
7. Pirmojoje po rinkimų sesijoje darbų programą Seimas paprastai svarsto ir tvirtina šio statuto 85 straipsnyje nurodytu metu. Kitos sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu.
8. Atskiri sesijos darbų programos punktai Seime aptariami ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip įstatymų priėmimo metu dėl straipsnių.
91 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės parengimas
1. Pagal patvirtintą sesijos darbų programą Seimo Pirmininkas kartu su kancleriu rengia detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai. Pasiūlymus teikia valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė.
2. Savaitės darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai, projekto registracijos numeris, svarstymo stadija, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Seimui turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus.
3. Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas be balsavimo į kitos savaitės darbotvarkę.
4. Į savaitės posėdžių darbotvarkę įrašomi klausimai, kuriems pagal šio statuto devynioliktame skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.
5. Seniūnų sueiga savo posėdyje sprendžia, ar pritarti kiekvienam pateiktos darbotvarkės punktui šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
92 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
1. Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo.
2. Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti kaip rekomendacijos, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu Seimas jo balsuodamas nepatvirtino, turi būti aptarti Seimo posėdyje. Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė.
93 straipsnis. Privalomas klausimų įtraukimas į darbotvarkę
1. Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka. Tokiam klausimui svarstyti skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos, jeigu Seimas šio termino nenusprendžia pratęsti.
2. Respublikos Prezidentui prašant, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikalauti į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu. Seimui nutarus, po tokio pranešimo gali vykti diskusija.
4. Daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos. Diskusijai skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, jeigu Seimas nenusprendžia šią diskusiją pratęsti. Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą išnagrinėti kuriam nors komitetui ar komisijai. Vieno posėdžio metu gali būti surengta tik viena tokia diskusija.
94 straipsnis. Dienos posėdžių darbotvarkė
1. Seimo Pirmininkas kartu su Seimo kancleriu pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę parengia detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.
3. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas. Iš karto balsuojama dėl darbotvarkės patvirtinimo.
95 straipsnis. Papildomų klausimų įtraukimas į darbotvarkę
1. Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo frakcija.
2. Toks pasiūlymas gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
96 straipsnis. Seimo posėdžių kalba
Seimo ir jo komitetų posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantieji svečiai, ekspertai ir liudytojai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 6 valandas apie tai praneša Seimo posėdžių sekretoriatui, kuris turi pasirūpinti vertimu.
97 straipsnis. Seimo posėdžių periodiškumas
1. Seimo sesijos metu paprastai rengiami 4 posėdžiai per savaitę - po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos.
2. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.
98 straipsnis. Vakarinių posėdžių darbotvarkės
1..Kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutinės 20 minučių skiriamos Seimo narių pasisakymams dėl svarbių valstybės problemų. Tai transliuojama per nacionalinį radiją.
2. Norintieji pasisakyti iki rytinio posėdžio įteikia Seimo posėdžių sekretoriatui raštišką prašymą. Seimo posėdžių sekretoriatas gautus prašymus perduoda posėdžio pirmininkui.
3. Dėl pasisakymų nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti pasisakančiojo siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės.
4. Ketvirtadienio vakarinio posėdžio dalis paprastai skiriama Vyriausybės valandai, o antradienio vakarinio posėdžio metu Vyriausybės pusvalandžiui – atskirų Vyriausybės narių, Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kitų valstybės institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus.
5. Kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo mažumos frakcijos. Seimo valdyba likus savaitei iki tokio posėdžio, atsižvelgdama į proporcingo Seimo mažumos frakcijų atstovavimo principą, paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokio posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju tokio posėdžio darbotvarkė Seimo posėdyje nebetvirtinama, tačiau ji turi būti pateikiama kartu su savaitės darbotvarkės projektu..
6. Kiekvieno ketvirtadienio, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus ketvirtadienius, vakarinio posėdžio pabaigoje ne daugiau 2 val. laiko skiriama Seimo narių įregistruotų projektų svarstymui. Šie projektai į darbotvarkę yra įtraukiami, jeigu jų įtraukimui neprieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo narių, pagal jų registravimo eilę. Seimo narys gali prašyti Seimo, kad jo įregistruoto projekto svarstymas būtų atidėtas, tačiau tokiu atveju į darbotvarkę jis gali būti įtrauktas tik tada, kai jo svarstymui eilė ateis iš naujo.
99 straipsnis. Seimo posėdžių laikas bei Seimo narių registracija
100 straipsnis. Nenumatytas Seimo posėdis
1. Nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Respublikos Prezidentas, 1/3 (Alt.: 1 /4) Seimo narių arba Seimo valdyba.
101 straipsnis. Seimo posėdžio pirmininkas
2. Seimo posėdžio pirmininkas:
1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
2) rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;
4) suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Seimo narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;
5) stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
7) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
9) remdamasis svarstymų rezultatais formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
10) įspėja Seimo narius, jeigu šie nesilaiko statuto, triukšmauja salėje, viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ar ministrus, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į protokolą, apsvarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo nario pašalinimo iš salės;
11) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius asmenis ar akredituotus žurnalistus, jeigu šie trukdo posėdžiui;
102 straipsnis. Atviri ir uždari Seimo posėdžiai
2. Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai.
103 straipsnis. Seimo posėdžių svečiai ir stebėtojai
1. Seimo Pirmininkas ar Seimo valdyba gali pakviesti kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos svečius: užsienio valstybių vadovus, vyriausybių narius, parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkus.
3. Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Apie jų dalyvavimą pažymima posėdžio protokole.
4. Seimo posėdžius gali stebėti 1990 m. kovo 11 d. Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarai, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės nuolatiniai atstovai Seime.
5. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali visi įėjimo į Seimą leidimus turintys asmenys. Posėdžių stebėjimo tvarką posėdžių salėje nustato Seimo valdyba .
104 straipsnis. Seimo narių pasitarimas
1. Kuriems nors klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame šio statuto taisyklės negalioja. Jo metu Seimas jokių sprendimų nepriima.
105 straipsnis. Pranešimai, pasisakymai bei atsakymai į klausimus
2. Statuto 107 straipsnyje išvardytais atvejais galima kalbėti ir iš Seimo nario vietos bei prie salėje esančių mikrofonų.
4. Svarstant kiekvieną klausimą paprastai daromas vienas pagrindinis ir vienas papildomas pranešimas.
5. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 30 minučių.
6. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu - iki 7 minučių, o savo vardu - iki 5 minučių. Jeigu prieš prasidedant Seimo diskusijai yra priimamas nutarimas apriboti diskusijos trukmę, tokiu atveju frakcijoms skirtas diskusijos laikas yra dalinamas proporcingai frakcijų dydžiui ir frakcijų seniūnai informuoja posėdžio pirmininką kas iš frakcijos narių ir kiek laiko kalbės.
7. Projekto pateikimo metu pranešimui skiriama 10 minučių, o atsakymams į Seimo narių klausimus - ne daugiau kaip 10 minučių.
8. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas - ne ilgiau kaip 1 minutę.
9. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės.
106 straipsnis. Diskusijų organizavimo tvarka
1. Užsirašyti pasisakyti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama - iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Pasisakyti užsirašoma įteikiant raštu prašymą posėdžių sekretoriatui.
2. Žodis diskusijoje kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama “už” ir “prieš”.
107 straipsnis. Pasisakymai procedūros ir kitais klausimais
1. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.
2. Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, prejudicialiniai, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą.
3. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, pasisakyti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų - vieną kartą pasisakyti prieš kiekvieną balsavimą.
4. Replikos sakomos, reaguojant į kieno nors pasisakymą arba prašant, ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai sprendžia posėdžio pirmininkas.
5. Pasisakymai dėl procedūros, diskusijos nutraukimo, klausimo atidėjimo ar projekto atmetimo ir replikos turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas tuo metu kalbančiajam baigus kalbėti, o pasisakymo trukmė neturi viršyti 2 minučių. Statute numatytais atvejais po tokių pasisakymų gali būti balsuojama.
108 straipsnis. Kalbos dėl balsavimo motyvų
1. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
2. Kai balsuojama dėl viso klausimo ar įstatymo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti “už” ir “prieš” ne daugiau kaip po 4 Seimo narius. Posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiems frakcijų vardu.
109 straipsnis. Diskusijų nutraukimas ir apribojimas
1. Diskusija nutraukiama Seimui nutarus, išskyrus tuos atvejus, kai statute numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka.
2. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.
3. Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio straipsnio 4 dalį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.
4. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Alt.: Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo Opozicijos lyderis.
Jeigu Vyriausybės nariai, taip pat frakcijos ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.
5. Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.
110 straipsnis. Pertrauka klausimo svarstyme ir jo atidėjimas
1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.
Alt.:
1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.
Alt.:
1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Opozicijos lyderio reikalavimu daroma viena neilgesnė kaip 30 minučių pertrauka.
2. Svarstant klausimą daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik 2 kartus. Tame pačiame posėdyje to paties klausimo svarstyme daroma tik viena neeilinė pertrauka.
111 straipsnis. Seimo nario pasisakymas asmeniniu klausimu
1. Jeigu Seimo nario elgesys ar žodžiai kitų pasisakymuose pateikiami iškreipti, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu iki 2 minučių.
2. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Seimo narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.
112 straipsnis. Balsavimo būdai ir tvarka
1. Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus šiame statute numatytus atvejus.
2. Seimui nutarus arba posėdžio pirmininko sprendimu vietoj rankos pakėlimo galima balsuoti elektronine balsų skaičiavimo sistema. Pastaroji paprastai naudojama balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų.
Alt.:
Vien tik elektroninė balsų skaičiavimo sistema paprastai naudojama balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų .
Alt.:
2. Įstatymai ir Seimo nutarimai priimami, balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema. Taip pat yra balsuojama dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų. Duomenys apie kiekvieno Seimo nario balsavimą yra vieši.
Posėdžio pirmininkui nutarus šie balsavimai gali būti atliekami rankos pakėlimu.
3. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta instrukcija.
113 straipsnis. Balsavimo procedūra
114 straipsnis. Sprendimų priėmimas
1. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t.y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto numatytus atvejus.
2. Balsuojant dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų sprendimai priimami balsavusiųjų Seimo narių dauguma, taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), t.y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: “Ar yra prieštaraujančių?” - niekas neatsako, ir jis paskelbia: “Priimta”.
3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja.
115 straipsnis. Vardinis balsavimas
1. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
2. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto.
3. Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape.
4. Posėdžio pirmininkas paskelbia vardinio balsavimo pradžios ir pabaigos laiką. Apie tai informacija paskelbiama visuose Seimo rūmuose.
5. Kol neprasidėjo vardinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad balsavimas būtų atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas nurodo tiksliai iki kada yra balsavimas atidedamas ir šis balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip iki kitos posėdžių dienos pabaigos. Tokiu būdu balsavimą atidėti galima tik vieną kartą.
6. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei.
116 straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai bei Seimo kancleris, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar atskiru ministru klausimas, nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirto valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų klausimas taip pat balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.
2. Taip pat slaptai balsuojama, kai sprendžiamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo.
5. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, Seimo nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
117 straipsnis. Atviras balsavimas biuleteniais
1. Biuleteniais atvirai balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.
2. Balsuojama ir rezultatai nustatomi taip pat kaip ir balsuojant slaptai, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi posėdžių salėje.
118 straipsnis. Balsavimo biuleteniai
2. Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: “pasitikiu” ir “nepasitikiu” arba “atleisti iš pareigų” ir “neatleisti iš pareigų”.
3. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo arba vieno pareigūno atleidimo.
4. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės.
6. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.
7. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ar neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys.
9. Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.
119 straipsnis. Klausimų pateikimas balsuoti
1. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju balsuojama “už pirmąjį teiginį” arba “už antrąjį teiginį”.
2. Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi.
3. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju - jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo.
4. Jeigu to nepavyksta padaryti, Seimo nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
5. Savo iniciatyva arba jeigu bent du Seimo nariai pareikalauja, posėdžio pirmininkas teikiamą balsuoti klausimą padalija į du.
120 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupė
1. Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė.
2. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų registraciją.
4. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo kanclerio pasiūlymu skiria Seimas. Grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai.
5. Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami.
7. Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tada skiriama nauja grupė arba jos narys.
121 straipsnis. Balsavimo rezultatų skelbimas
Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės pateiktais duomenimis arba elektroninės balsų skaičiavimo sistemos rodikliais.
122 straipsnis. Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas
1. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą dėl balsavimo pakartojimo priima posėdžio pirmininkas.
2. Prašyti balsavimą pakartoti taip pat turi teisę ir balsų skaičiavimo grupė, jeigu pripažįsta, kad apsiriko skaičiuodama balsus.
3. Taip pat balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusiųjų Seimo narių.
4.Jeigu posėdžio pirmininkas nutaria, kad balsavimo pakartojimas įvyks ne iš karto, o po pertraukos, kuri negali viršyti 30 minučių, apie tai informacija yra paskleidžiama visuose Seimo rūmuose.
123 straipsnis. Seimo posėdžių protokolai
1. Seimo posėdžių protokolus rašo ir skelbia Seimo kanceliarijos Dokumentų skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Uždarų posėdžių protokolai yra neskelbiami ir yra saugomi Seimo valdybos nustatyta tvarka.
2. Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai, balsavimų rezultatai. Priimtų protokolinių nutarimų visas tekstas pateikiamas protokole.
Alt.:
3. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Seimo narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kita.
124 straipsnis. Seimo posėdžių stenogramos
1. Seimo kanceliarijos Dokumentų skyrius sudaro ir skelbia Seimo posėdžių stenogramas. Jų originalai neredaguojami ir saugomi Dokumentų skyriuje. Uždarų posėdžių stenogramos yra neskelbiamos ir yra saugomos Seimo valdybos nustatyta tvarka.
3. Seimo nariai ir kiti posėdyje kalbėjusieji asmenys turi teisę per 10 dienų po Seimo posėdžio patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę tekstą pagal magnetofoninį įrašą. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis su tekstu sutinka.
4. Iškilus ginčams bei nesusipratimams dėl suredaguoto stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.
5. Seimo nario kalbą iš uždaro posėdžio stenogramos galima viešai cituoti ar komentuoti tik jam sutikus.
125 straipsnis. Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžių protokolai
2. Protokole išvardijami posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai ir balsavimų rezultatai.
126 straipsnis. Seimo komitetų ir komisijų posėdžių protokolai
1. Seimo komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus pagal Seimo valdybos nustatytas taisykles.
2. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų pirmininkai.
4. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai Seimo valdybos nustatyta tvarka perduodami Seimo archyvui.
127 straipsnis. Įstatymų projektų skelbimas visuomenei svarstyti
128 straipsnis. Seimo priimtų aktų vizavimas ir pasirašymas
1. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai prieš perduodant pasirašyti Respublikos Prezidentui, taip pat kiti Seimo aktai Seimo Pirmininkui vizuoti arba pasirašyti per 7 dienas po jų priėmimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, priėmimo metu buvusio pranešėjo ir priimtų pataisų bei papildymų autorių vizomis.
2. Seimo Pirmininko vizuotas priimtas įstatymas per 24 valandas perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti.
3. Seimo valdybos priimtus aktus Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas pasirašo, kai yra Seimo kanclerio viza.
129 straipsnis. Seimo priimtų aktų skelbimas ir įsigaliojimas
1. Įstatymai ir kiti Seimo dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymą “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”.
130 straipsnis. Seimo antspaudai
1. Lietuvos Respublikos Seimas turi didįjį - 38 mm skersmens - ir mažąjį - 27 mm skersmens - antspaudus su Lietuvos valstybės herbu.
3. Didysis Seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų oficialių Seimo dokumentų, taip pat ir siunčiamų užsienio valstybių valdžios bei valdymo institucijoms, tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos pasirašo Seimo Pirmininkas.
131 straipsnis. Teisė kalbėti Seimo, Seimo komitetų ir Seimo komisijų vardu
2. Taip pat Seimas gali įgalioti jo vardu kalbėti Seimo paskirtus delegacijų tarptautinėse organizacijose vadovus ir Seimo atstovą spaudai.
132 straipsnis. Seimo posėdžių transliavimas
133 straipsnis. Spaudos konferencijos
2. Paprastai ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę rengiamos opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių spaudos konferencijos.
134 straipsnis. Oficialūs pranešimai apie Seimo darbą
Oficialūs pranešimai apie Seimo, Seimo valdybos , seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų darbą rengiami ir skelbiami Seimo valdybos nustatyta tvarka.
135 straipsnis. Dokumentų registracija ir informacinė medžiaga apie Seimo veiklą
1. Seimo narių parengtus (ar iš kitur gautus) ir siūlomus platinti dokumentus, skirtus visiems Seimo nariams, komitetams ar frakcijoms, išdalija posėdžių sekretoriatas.
3. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų pateikimo, registracijos ir išdalijimo tvarką nustato šio statuto devynioliktasis skirsnis.
4. Informacinę medžiagą apie Seimo veiklą rengia ir prireikus pateikia Seimo nariams Seimo kanceliarijos informacijos ir analizės tarnybos.
5. Norint geriau informuoti visuomenę, Valstybės įmonė Seimo leidykla “Valstybės žinios” leidžia “Seimo kroniką”. Joje pateikiami Seimo posėdžių aprašymai, priimtų įstatymų sąrašas, balsavimo rezultatai, Seimo narių pareiškimų santraukos, Seimo Pirmininko potvarkiai, Seimo valdybos, komitetų ir frakcijų sprendimai, naujai įregistruoti teisės aktų projektai ir kita svarbi informacija apie Seimo veiklą.
136 straipsnis. Reikalavimai teikiamam registruoti projektui
1. Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
3. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame paprastai nurodoma:
3) kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama;
4) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;
5) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;
6) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus, taip pat kaip šie santykiai reguliuojami kitose Baltijos valstybėse;
7) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia poįstatyminių aktų - kas ir kada juos turėtų parengti, šių poįstatyminių aktų metmenys;
10) reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;
4. Įstatymų projektų teikėjai prie aiškinamojo rašto prideda teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai išryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija).
5. Kartu su įstatymo projektu pageidautina pateikti šio įstatymo projekto kriminologinės ekspertizės išvadą, kokią įtaką įstatymo priėmimas gali daryti kriminogeninei situacijai. Kriminologinės ekspertizės išvados parengimą projekto iniciatorių reikalavimu organizuoja Teisingumo ministerija.
6. Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos.
137 straipsnis. Projekto registravimas ir veiksmai jį užregistravus
1. Visi teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai registruojami Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre.
2. Registruojant užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai. Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos sričių klasifikatorių.
3. Projektą svarstant ir toliau rengiant, posėdžių sekretoriatui pateikiamos ir jo užregistruojamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai ir pažymima, kas jas pateikė.
4. Visa tai įforminama kaip įstatymo projekto lydraštis ir išdalijama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.
5. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles. Jeigu projekto apimtis didelė, Seimo kancleris turi teisę šį terminą pratęsti.
7. Jeigu įstatymo projektą teikia Seimo nariai ar Respublikos Prezidentas, jis siunčiamas Europos teisės biurui prie Vyriausybės, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Jeigu projekto apimtis didelė, Seimo kancleris gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
8. Įstatymo projektą kartu su aiškinamuoju raštu bei Teisės departamento bei Europos teisės biuro prie Vyriausybės išvadomis Seimo kancleris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Seimo Pirmininkui, komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai, o prireikus - ir atitinkamoms savivaldybėms.
138 straipsnis. Kelių projektų svarstymas kartu bei alternatyvūs projektai
1. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Konstitucijos pataisomis, abu projektai gali būti nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis jos keitimo procedūros.
2. Taip pat kartu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą.
139 straipsnis. Seimo komiteto ir Vyriausybės preliminarios išvados dėl projekto
1. Įstatymo projektą Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba gali perduoti vienam iš komitetų preliminariai išnagrinėti bei parengti išvadas.
140 straipsnis. Aplinkybės, kurioms esant projektas neteikiamas svarstyti Seime
1. Seimo kancleris neteikia svarstyti Seime įstatymų projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto.
2. Jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat nepriimamas pakartotinai svarstyti.
3. Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, užregistruojami, bet svarstyti neperduodami, tačiau su jais supažindinami atitinkami komitetai.
141 straipsnis. Iniciatorių teisė atšaukti projektą
1. Įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie iš karto raštu praneša Seimo kancleriui, o šis - Seimui.
2. Tokiu atveju projektas su Seimo kanclerio viza grąžinamas į posėdžių sekretoriatą, kur įrašomas į atsiimtų projektų bei pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į archyvą
3. Tačiau jeigu iniciatorių atšauktą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau. Ši nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė.
DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ NORMINIŲ AKTŲ PROJEKTŲ
PATEIKIMAS SEIMO POSĖDYJE
142 straipsnis. Projekto pateikimo procedūra
1. Įstatymo ar kito norminio akto projektą Seimo posėdyje pateikia projekto iniciatorius (Seimo narys, Vyriausybės narys ar Prezidento atstovas), trumpai (iki 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Seimo narių klausimus (iki 10 minučių).
143 straipsnis. Sprendimai dėl pateikto projekto
1. Dėl pateikto įstatymo ar kito norminio akto projekto Seimas priima vieną iš šių spendimų:
2) atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;
2. Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą ar paskelbti jį visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių.
3. Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar taikyti skubos, ar ypatingos skubos svarstymo tvarką.
144 straipsnis. Veiksmai nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą
1. Svarstymo procedūra susideda iš šių stadijų: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir priėmimas.
2. Nutaręs pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Siūlymą dėl preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų aptaria ir teikia tvirtinti Seimui Seniūnų sueiga.
145 straipsnis. Privalomos išvados dėl projekto
1. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu toliau svarstant projektą, turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
146 straipsnis. Referendumui teikiami projektai
DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS
PAGRINDINIAME KOMITETE
147 straipsnis. Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti projektą
1. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinėti įstatymo projektui, kurio svarstymo procedūra pradėta, ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete.
2. Tam turi būti paskirti atsakingi komiteto nariai – komiteto išvadų rengėjai (paprastai vienas iš Seimo daugumos, vienas iš mažumos),numatoma kokių ekspertų nuomonės privalo būti išklausytos, gali būti paprašyta kitų komitetų ar valstybės institucijų papildomų išvadų, numatoma, iki kada komitetui pastabas, pasiūlymus ir pataisas gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada komitetui išvadų rengėjai privalo pateikti pirmąjį išvadų projektą, priimti kiti parengiamieji sprendimai.
3.Asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 val. iki pagrindinio komiteto posėdžio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto išvadų projektas.
Jeigu pagrindinis komitetas, nutaria įstatymo projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams, asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti tokia pat tvarka ir naujam patobulintam įstatymo projektui.
4. Pasirengimo svarstyti projektą klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posėdžiuose.
5. Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka “Valstybės žiniose”, taip pat viename iš Lietuvos dienraščių paskelbti informaciją iki kada komitete yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų ir kaip galima susipažinti su įstatymo tekstu. Pagrindinis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus - ir visuomeninėms organizacijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus. Seimo valdyba arba Seniūnų sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar amenims projektas privalo būti nusiųstas , arba gali pagrindinį komitetą atleisti nuo šioje dalyje nustatytų pagrindinio komiteto prievolių.
148 straipsnis. Klausymai komitete įstatymo projekto svarstymo metu
1. Po to, kai baigiasi laikas pateikti pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, visos gautos iš suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabos gali būti svarstomos pagrindinio komiteto klausymuose, kuriuose kviečiami dalyvauti visi pateikę pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui. Klausymus organizuoja ir praveda komiteto išvadų rengėjai. Svarstymų rezultatai yra fiksuojami išvadų projekte.
2.Po to, kai klausymuose yra baigiamas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabų ir pasiūlymų svarstymas, jeigu yra gauta daug pastabų, pasiūlymų ir pataisų iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, gali būti skiriami komiteto klausymai, kuriame yra aptariamos Seimo paskirtų papildomų Seimo komitetų, Seimo narių, Vyriausybės ir Prezidento teikiamos pastabos ir pasiūlymai įstatymo projektui. Šias pastabas ir pasiūlymus jų autoriai gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 val. iki šio komiteto posėdžio.
149 straipsnis. Svarstymas pagrindinio komiteto posėdyje
1. Ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Tuo pačiu metu Seimo posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.
2.Komiteto posėdyje svarstomos tik tos asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pateiktos pastabos ir pasiūlymai įstatymo projektui, kurios buvo pateiktos likus ne mažiau kaip 2 val. iki komiteto posėdžio.
3. Į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir išvadas rengiančių papildomų komitetų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, kurie yra pateikę pastabas ir pasiūlymus, taip pat asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir pateikę pataisų įstatymo projektui. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.
4. Komiteto posėdyje kalbėti dėl svarstomo projekto leidžiama ir dalyvaujantiems kitiems Seimo nariams.
5. Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Jiems, posėdžio pirmininkui sutikus, gali būti suteiktas žodis.
150 straipsnis. Pagrindinio komiteto sprendimai
1. Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje:
1) pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; pritarti arba nepritarti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktoms pataisoms įstatymo projektui (pritartos pataisos įtraukiamos į komiteto patobulintą įstatymo projektą; visos iš šių asmenų gautos pataisos įtraukiamos į komiteto išvadas);
2) daryti komiteto svarstyme pertrauką ir grąžinti įstatymo ir išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams;
2. Priėmus komitete sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti arba projektą atmesti, komitetas vis tiek turi pateikti Seimui išvadas.
3. Jeigu komiteto svarstymui buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, komitetas viename iš artimiausių posėdžių apsisprendžia kuriam iš alternatyvių projektų pritarti ir pradėti jo svarstymo komitete procedūrą.
4. Po svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto išvados perduodamas Seimo kanceliarijos dokumentų skyriui suredaguoti. Suredaguotas projekto tekstas derinamas su jo iniciatorių bei komitetų atstovais (išvadų rengėjais).
5. Svarstymo pagrindinio komiteto posėdyje metu pagal galimybes daromas įrašas, o pasisakymai protokoluojami.
DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS
SEIMO POSĖDYJE
151 straipsnis. Projekto svarstymo tvarka
1. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, taip pat pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktos pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias komiteto patvirtintam įstatymo projektui likus ne mažiau kaip 24 val. iki laiko Seimo posėdžio darbotvarkėje, kai numatyta įstatymo projektą pradėti svarstyti, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys ir jo pataisas remia ne mažesnė kaip 10-ties Seimo narių grupė. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu dėl šių pataisų ir papildymų priimamas Seimo sprendimas.
2. Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka:
1) pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas, kurio metu pristatomos komiteto išvados apie projekto svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus;
2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti; jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkciją ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką. Jeigu yra priimamas nutarimas grąžinti projektą tobulinti, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, pateikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti.
5) bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms aptarti - Vyriausybės, kitų komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasisakymai;
6) po bendrosios diskusijos, jeigu alternatyvaus projekto autoriai nesutinka su pagrindinio komiteto sprendimu nepritarti alternatyviajam projektui, balsuojama ar pritariama komiteto sprendimui;
7) taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama dėl to ar pritariama pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui;
8) jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, Seimo svarstyme daroma pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkciją ir dirba pagal tokio komiteto darbo taisykles.
9) svarstomi ir priimami sprendimai dėl pataisų ir papildymų įstatymo projektui, kuriuos svarstymo pagrindiniame komitete metu pateikė įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarė;
152 straipsnis. Pataisų pateikimas ir priėmimas įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu
1.Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys, su ne mažiau kaip 10-ties Seimo narių parašais, turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 val. iki laiko posėdžio darbotvarkėje, kai numatyta įstatymo projektą pradėti svarstyti.
2.Posėdžių sekretoriatas jas perduoda pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams. Taip pat išdalijamos ir pagrindinio komiteto išvados, kuriose turi būti nurodyta kokios kitos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ar papildymai buvo pateikti projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu ir kokioms iš šių pataisų ar papildymų svarstymo komitete metu nebuvo pritarta.
3.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra gautos naujos pataisos, papildymai ir išbraukimai, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarsdtymo Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti gauti pasiūlymai.
4.Projekto svarstymo Seimo posėdyje metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai negali būti pateikiami ir priimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui.
5.Pataisų ir papildymų svarstymo Seimo posėdyje metu leidžiama kalbėti tik pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.
7.Pataisos atskiram įstatymo straipsniui svarstomos bei priimamos tokia tvarka:
1) pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus - pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių);
2) balsuojant priimami sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio dalies 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos;
5) kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs pasiūlymą ir jį priima, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių;
153 straipsnis. Seimo sprendimai po projekto svarstymo
Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:
1) pritarti komiteto patvirtintam projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis, ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų. Jei reikia, Seimo svarstyme daroma pertrauka ir pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus;
Alt.:
1) pritarti komiteto patvirtintam projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis, ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų. Jei reikia, Seimo svarstyme daroma pertrauka ir pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus;
2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. To paties įstatymo projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas;
3) grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, pateikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;
4) padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti arba šio statuto 110 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje;
154 straipsnis. Papildomos pertraukos projekto svarstymo metu
1.Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų ir papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžių dienos.
2.Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
3.Jeigu projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir stuktūrą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.
DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO PRIĖMIMAS
SEIMO POSĖDYJE
155 straipsnis. Projekto pataisų ir papildymų pateikimas
1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus iš naujo suredaguotą projektą, taip pat ir naujas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas šiam projektui. Projektai šiems skyriams turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki jų priėmimo.
2. Dėl svarbių aplinkybių Seimo kancleris gali leisti nesilaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Suredaguotas projektas ir Teisės departamento išvados turi būti išdalytos Seimo nariams ir įteiktos Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio.
4. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, jeigu juos remia ne mažiau kaip 27 Seimo nariai. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys su remiančių Seimo narių parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki to laiko posėdžio darbotvarkėje, kai numatyta pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
5. Posėdžių sekretoriatas jas perduoda pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams.
6. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra gautos naujos pataisos, papildymai ir išbraukimai, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarsdtymo Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti gauti pasiūlymai.
156 straipsnis. Įstatymo priėmimo tvarka
1. Priėmimo metu pranešėjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.
2. Po to balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės.
3. Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.
4. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio.
5. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.
6 6. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Alt.:
7. Kol visas įstatymo straipsnis nepriimtas, Seimo nariai gali kalbėti tik dėl balsavimo motyvų ir dėl balsavimo būdo.
157 straipsnis. Atskiro įstatymo straipsnio priėmimas
1. Atskiras įstatymo straipsnis svarstomas bei priimamas tokia tvarka:
1) pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus - pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių);
2) balsuojant priimami sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio straipsnio 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos;
4) pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiesiems arba analogiškus anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo;
5) kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs ir priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių;
158 straipsnis. Pertraukos įstatymo priėmimo metu
1.Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.
2. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
3.Jeigu įstatymo priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.
4. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.
5. Jeigu įstatymo priėmimo metu, balsuojant dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių arba kitų įstatymų straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius arba dėl kurių gali žymiai pasikeisti valstybės pajamos, Vyriausybės narys, Vyriausybės atstovas Seime arba Vyriausybės vadovo ar nario specialiai įgaliotas asmuo pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki artimiausios posėdžių dienos.
159 straipsnis. Balsavimas dėl viso įstatymo projekto
1. Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus.
3. Jeigu įstatymas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.
160 straipsnis. Įstatymo pasirašymo sulaikymas
1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.
2. Jei yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė tokių išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui.
4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.
162 straipsnis. Siūlymas svarstyti skubos tvarka
Alt.:
2. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo Opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė.
163 straipsnis. Svarstymas skubos tvarka
1. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; taip pat trumpinami ir kiti šiame Statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba.
164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka
1. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka.
2. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių.
3. Pagal šią tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalytas Seimo nariams ir įvykdyti šio statuto devynioliktojo skirsnio reikalavimai, iš karto gali būti pradėta priėmimo procedūra, o statuto 155 straipsnio reikalavimai netaikomi, tačiau visos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų teikiamos pataisos turi būti pateiktos raštu ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki priėmimo procedūros pradžios.
165 straipsnis. Seimo sprendimai dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo
1. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.
2. Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
3. Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą galima pasisakyti tik dėl balsavimo motyvų.
166 straipsnis. Grąžinto įstatymo svarstymas
1. Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija.
167 straipsnis. Grąžinto įstatymo priėmimas
2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą - ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
3. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
168 straipsnis. Konstituciniai įstatymai
1. Konstituciniais įstatymais laikomi:
1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai, taip pat Konstitucijos pataisos. Jų svarstymo ir priėmimo tvarką nustato Konstitucijos XIV skirsnis ir šis Seimo statuto skirsnis;
169 straipsnis. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė
1. Įstatymo dėl Konstitucijos keitimo projektas Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektą teikia ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų, savo valią patvirtinusių parašais po siūlomos pataisos tekstu, išskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus, kai ji gali būti keičiama tik referendumu.
170 straipsnis. Konstitucinių įstatymų svarstymas
1. Konstitucinių įstatymų projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami šio statuto devynioliktajame - dvidešimt penktajame skirsniuose nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta šiame skirsnyje.
3. Prieš pradedant svarstyti tokį projektą Seimo posėdyje, jis turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir išdalytas Seimo nariams bei įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
5. Pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus nagrinėjantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
171 straipsnis. Konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka
1. Įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
2. Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas.
3. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
4. Kiti konstituciniai įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
172 straipsnis. Rezoliucija
1. Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu.
2. Kiti Seimo nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kita) priimami taip pat kaip rezoliucijos.
3. Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai, komitetai ir frakcijos.
173 straipsnis. Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas
1. Rezoliucijos projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos svarstymo.
174 straipsnis. Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo
Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:
1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių;
175 straipsnis. Rezoliucijos projekto redagavimas
1. Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją.
2. Joje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių.
176 straipsnis. Redaguotos rezoliucijos priėmimas
1. Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus.
2. Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Seimas dėl jų balsuoja.
177 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto pateikimas
1. Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia jį Seimui.
2. Biudžeto projekto kopijas Seimo posėdžių sekretoriatas ne vėliau kaip per tris dienas perduoda Seimo valdybos nariams, komitetams ir frakcijoms.
3. Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą.
4. Toliau biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 10 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo posėdžiai nerengiami.
Šiuos pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti šio Statuto nustatyta tvarka.
178 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto svarstymas komitetuose
1. Komitetai išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.
2. Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto atstovai.
179 straipsnis. Pasiūlymai dėl valstybės biudžeto projekto
1. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
2. Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.
180 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete
1. Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomones, siūlomas pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto valstybės biudžeto projektą ir suformuluoja savo išvadas.
2. Biudžeto ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą atsakymą.
181 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime
182 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime
1. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kurio metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
2. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.
3. Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
4. Iki šio posėdžio Vyriausybės atstovui nauji pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio statuto 152 straipsnyje numatyta tvarka.
183 straipsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas
1. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 179 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
2. Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.
3. Biudžetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.
184 straipsnis. Papildomas svarstymas atmetus valstybės biudžeto projektą
1. Jeigu Seimas atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas Vyriausybės pataisytas projektas.
185 straipsnis. Valstybės biudžeto keitimas
1. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas.
3. Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis.
4. Komitetai, frakcijos ar paskiri Seimo nariai, laikydamiesi šio skirsnio 179 straipsnyje numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.
5. Šiuo atveju įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.
186 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas
1. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų.
2. Įstatymas dėl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
VI DALIS
PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS
IR PRITARIMAS JŲ SKYRIMUI BEI VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS SVARSTYMAS
187 straipsnis. Seimo vadovų įgaliojimų laikas
2. Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai bei Seimo kancleris renkami iš Seimo narių pirmojoje Seimo sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.
188 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus siūlymas
1. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.
189 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus pasisakymai bei diskusijos dėl jų kandidatūrų
1. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.
2. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas - iki 30 minučių pasisakyti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus.
190 straipsnis. Seimo vadovų rinkimai
2. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau, negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.
3. Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusiųjų Seimo narių, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų.
191 straipsnis. Pakartotinis balsavimas dėl kandidatų į Seimo vadovus
1. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau negu du, pakartotiniam balsavimui pateikiami visi pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų.
2. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent 2 kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji nepateikiami pakartotiniam balsavimui. Priešingu atveju pakartotiniam balsavimui lieka visi kandidatai.
3. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu lieka 2 kandidatai, elgiamasi taip, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje.
4. Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo 2 kandidatai, išrinktu laikomas daugiau balsų gavęs Seimo narys. Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.
5. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio balsavimo biuletenius įrašomi visi pasiūlyti, bet neišrinkti kandidatai. Po pakartotinio balsavimo išrinktais laikomi daugiausiai balsų gavusieji kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo nepaaiškėja išrinkti kandidatai, rinkimai kartojami kitą dieną.
192 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros teikimas bei svarstymas Seimo frakcijoje
1. Konstitucijoje numatytais atvejais, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, Seimas artimiausiame posėdyje suteikia galimybę Respublikos Prezidentui pristatyti pretendentą.
2. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatūrą, neužduodami.
3. Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis (iki 30 minučių), po kurio jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių).
4. Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą perduodama Seimo frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.
193 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros svarstymas Seimo posėdyje
1. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.
2. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.
3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).
4. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.
194 straipsnis. Vyriausybės programos pateikimas
1. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
3. Vyriausybės programa Seimo nariams turi būti išdalyta ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki šio posėdžio.
195 straipsnis. Vyriausybės programos svarstymas komitetuose ir frakcijose
1. Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos, o atskirus jos skyrius - atitinkami Seimo komitetai.
2. Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.
196 straipsnis. Vyriausybės programos svarstymas Seimo posėdyje
1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.
Alt.:
2. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvadų.
3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iš viso iki pusantros valandos).
4. Diskusijos dėl Vyriausybės programos gali būti nutrauktos daugiau kaip pusės balsavusiųjų Seimo narių balsų dauguma. Toks pasiūlymas be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Jeigu diskusijos nutraukimui prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą palaiko ¼ posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.
197 straipsnis. Pritarimas ar nepritarimas Vyriausybės programai
1. Kai baigta atsakinėti į klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose.
2. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo 194 - 196 straipsniuose nustatyta tvarka.
3. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
198 straipsnis. Įgaliojimų Vyriausybei suteikimas iš naujo
1. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
2. Įgaliojimams iš naujo gauti Ministras Pirmininkas turi pristatyti naujai paskirtą ministrą ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrų pakeitimas, viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo sesijos metu arba per 7 pirmąsias kitos Seimo sesijos dienas, jeigu toks pakeitimas buvo padarytas tarp sesijų, ir pateikti Vyriausybės programos pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta.
3. Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui Pirmininkui ir naujai paskirtam ministrui (iš viso iki 30 minučių).
4. Jeigu pateikiami Vyriausybės programos pakeitimai, svarstymas tęsiamas šio statuto 194 ir 195 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Priešingu atveju iš karto po ministro pristatymo rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo arba nutarti perduoti klausimą svarstyti komitetams ir frakcijoms, bet ne ilgiau kaip 7 dienas.
KONSTITUCINIO TEISMO IR AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ BEI KITŲ VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ KANDIDATŪRŲ SVARSTYMAS IR
SKYRIMAS
199 straipsnis. Teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų skyrimas ar pritarimas jų kandidatūroms
1. Seimas skiria Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus, taip pat skiria valstybės pareigūnus ir skiria ar sudaro kolegialias institucijas (in corpore), kurias numato Konstitucija ir įstatymai.
200 straipsnis. Kandidatūrų į skiriamas pareigas pristatymas
1. Kandidatus į Seimo skiriamas pareigas ar pareigas, į kurias skiriant reikia Seimo pritarimo, Seimo posėdyje pristato asmuo, teikiantis tas kandidatūras ar kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį.
2. Atskiram kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių, o kolegialios institucijos nariams pristatyti - iki 20 minučių.
4. Apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų pristatymo Seime.
5. Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų (in corpore) sudarymo atvejus, turi dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame jie pristatomi.
6. Kandidatams į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kandidatams į valstybės institucijų vadovų pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių).
201 straipsnis. Kandidatūrų svarstymas komitetų ir frakcijų posėdžiuose
2. Frakcijos bei komitetai turi teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos į savo posėdžius ir užduoti jiems klausimų.
202 straipsnis. Kandidatūrų svarstymas Seimo posėdyje
1. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje.
2. Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas (in corpore).
3. Pirmiausia išklausomos frakcijų bei komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis pasisakyti (iki 10 minučių).
203 straipsnis. Valstybės pareigūnų priesaika Seime
1. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus.
204 straipsnis. Valstybės pareigūno paskyrimo į laisvą pareigybę terminai
Jeigu valstybės pareigūnas ar teismo teisėjas atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių toliau negali eiti pareigų, Seimo sesijos metu ne vėliau kaip per mėnesį nuo laisvos vietos atsiradimo ar per mėnesį nuo sesijos pradžios į šias pareigas turi būti paskirtas kitas arba pritarta kandidatūrai į atitinkamas pareigas.
205 straipsnis. Seimo informavimas apie Vyriausybėsnutarimus ir Valstybės kontrolieriaus atskiroji nuomonė
1. Per 3 darbo dienas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų priėmimo Seimui turi būti perduotos šių nutarimų kopijos, kurios išdalijamos Seimo valdybos nariams, visiems komitetams ir frakcijoms.
2. Jeigu valstybės kontrolierius nesutiko su Vyriausybės nutarimu ir dėl to pareiškė atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės nutarimo, tai jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu apie tai praneša Seimui.
3. Gavęs valstybės kontrolieriaus atskirąją nuomonę, Seimo kancleris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas ją perduoda Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o jeigu reikia, ir kitiems Seimo komitetams.
206 straipsnis. Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitos
2. Tai taikoma ir kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.
3. Pakviestieji atsako į Seimo narių klausimus, pateikia kitą informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.
4. Sudarant Seimo savaitės darbotvarkę, nustatoma, kurie valstybės institucijų vadovai tą savaitę atsakys į Seimo narių klausimus ar paklausimus.
5. Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kartą per metus (paprastai iki kovo 1 d.) pateikia metinę institucijos veiklos ataskaitą. Gavęs tokią ataskaitą, Seimo kancleris informuoja apie tai Seimą ir Seimas sprendžia, kuriam komitetui pavesti išnagrinėti pateiktą ataskaitą. Išnagrinėjes ataskaitą, komitetas parengia išvadą, kuri Seimo posėdyje nagrinėjama kartu su valstybės institucijos vadovo ataskaita.
207 straipsnis. Vyriausybės metinė ataskaita ir speciali diskusija
1. Seimo reikalavimu kiekvienais metais (iki kovo 1 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinės veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo, ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama bendra Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti specialią rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji pasisako opozicinių frakcijų atstovai. Alt.: Diskusijoje pirmieji pasisako Seimo Opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.
208 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymai į klausimus Seimo posėdyje
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai Seimo sesijos metu kiekvieno ketvirtadienio vakarinio Seimo posėdžio pradžioje Vyriausybės valandos metu 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus.
2. Seimo narių Vyriausybės nariams užduodami klausimai turi liesti aktualius ir visuomeninės svarbos klausimus. Posėdžio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausimą, kuris jo manymu yra ne aktualus ir neturi visuomeninės reikšmės.
3. Jeigu Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko manymu, užduotas klausimas reikalauja ilgo atsakymo, Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko reikalavimu toks klausimas turi būti pateiktas kaip rašytinis klausimas.
4. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti bet kokį klausimą, kuris jo manymu yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą.
Alt.:
5. Klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo Opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį.
7. Posėdžio pirmininkas savo nuožiūra gali leisti užduoti papildomus klausimus ministrui, kuris atsakė į klausimą. Tokius papildomus klausimus gali užduoti bet kuris Seimo narys, tačiau pirmenybę turi tas Seimo narys, į kurio klausimą ministras atsakinėjo.
8. Ministras gali paprašyti atidėti jo atsakymą iki kitos Vyriausybės valandos. Tokiu atveju neatsakytas ministro klausimas įrašomas į posėdžio protokolą.
9. Ministras, kuriam buvo užduotas klausimas, gali paprašyti į klausimą atsakyti kitą ministrą, jeigu klausimas yra iš kito ministro kompetencijos srities.
11. Posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami, tačiau Seimo narys, kurio nepatenkina ministro atsakymas, arba kurio klausimas posėdžio pirmininko buvo pripažintas neaktualiu arba neturinčiu visuomeninės svarbos, pasibaigus Vyriausybės valandai gali pareikšti, kad savo klausimą jis pateikia kaip rašytinį klausimą.
12. Žodžiu užduodamų klausimų trukmė negali viršyti 1 minutės, o Vyriausybės nario atsakymas į vieną klausimą negali viršyti 2 minučių.
13. 10 Seimo narių gali prieš posėdį įteikti posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Vienas Seimo narys per sesiją gali pasirašyti ne daugiau kaip vieną tokį reikalavimą.
14. Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 15 minučių. Seimo nutarimu laikas atsakymui gali būti pratęstas. Pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi Seimo nariai, pasirašę reikalavimą.
209 straipsnis. Valstybės institucijų vadovų atsakymai į klausimus Seimo posėdyje
1. Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus.
2. Klausimai raštu, per posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki posėdžio.
3. Kurie Vyriausybės nariai ar valstybės institucijų vadovai turi atsakyti į jiems raštu pateiktus klausimus, likus iki Seimo posėdžio 24 valandoms nustato Seimo seniūnų sueiga, paprastai atsižvelgdama į pateiktų raštu klausimų skaičių.
4. Seimo Pirmininkas nustato numatomų atsakyti, pateiktų raštu klausimų eilę ir prieš Seimo posėdį informuoja apie ją Seniūnų sueigą.
6. Likęs laikas skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus žodžiu klausimus. Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja Vyriausybės narys. Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams, pirmieji užduoti klausimus teisę turi opozicinių frakcijų seniūnai. ( Alt.: … pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo Opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai.)
210 straipsnis. Veiksmai norint patraukti valstybės pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn
1. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
RAŠYTINIAI KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI
212 straipsnis. Paklausimo sąvoka ir teisė jį pateikti
1. Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.
2. Paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai.
213 straipsnis. Rašytinio klausimo ir paklausimo pateikimas
1. Rašytinius klausimus ir paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda Seimo kancleriui, kuris juos vizuoja , persiunčia atitinkamam pareigūnui.
2. Seimo kancleris Seimo posėdžio metu informuoja Seimą apie iki posėdžio įregistruotus naujus Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus, o taip pat apie gautus atsakymus raštu.
Alt.:
3. Informacija apie Seimo narių paklausimus Vyriausybei, valstybės institucijoms bei šių atsakymus į Seimo narių paklausimus skelbiami “Seimo kronikoje”.
4. Rašytinio klausimo ar paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi.
214 straipsnis. Atsakymas į rašytinį klausimą ar paklausimą
1. Atsakymo į raštišką klausimą ar paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo, o sesijos metu paklausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje terminas - 10 dienų nuo atsakymo į paklausimą gavimo.
2. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas rašytinis klausimas ar paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą, bet ne vėlesnį kaip 1 mėnesio nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo, tačiau jeigu paklausimo teikėjai su šiais motyvais nesutinka, paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku.
215 straipsnis. Paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje
2. Jeigu paklausimo svarstymo Seimo posėdyje reikalauja ne mažiau kaip 1/5 (Alt.: 1/10) Seimo narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.
4. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Jeigu teikėjas posėdyje nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs, paklausimas anuliuojamas.
6. Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:
7. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Seimo nariams. Jeigu Seimas nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.
216 straipsnis. Pasiūlymas atšaukti pareigūną
1. Pasiūlymas atšaukti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininko.
2. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atšaukimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl paties Pirmininko atšaukimo - Seimo kancleriui.
217 straipsnis. Pareigūno atšaukimo procedūra
2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atšaukimo pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to - pareigūnas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus.
218 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas
1. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus.
2. Po interpeliacijos įteikimo Seimo kancleriui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas.
219 straipsnis. Raštiškas atsakymas į interpeliaciją
1. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
220 straipsnis. Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka
Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka:
3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu;
4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams;
221 straipsnis. Seimo nutarimas dėl interpeliacijos bei pasekmės jį priėmus
1. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną.
2. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte gali būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui.
3. Jeigu Seimo nutarimo projekte Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
4. Jeigu toks Seimo nutarimas priimamas, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
222 straipsnis. Nepasitikėjimas Vyriausybe
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.
2. Toks nutarimo projektas nagrinėjamas Seime 218-220 straipsniuose nustatyta tvarka taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui, tačiau redakcinė komisija nesudaroma.
223 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo priežiūra
2. Kiti Seimo komitetai gali išklausyti informaciją, kaip vykdomi jų kompetenciją atitinkantys biudžeto straipsniai.
3. Kaip vykdomas valstybės biudžetas, Seimo posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius.
224 straipsnis. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimas
1. Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos pateikia Seimo Pirmininkui praėjusiųjų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.
2. Valstybės kontrolierius turi pateikti Seimo kancleriui išvadą apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai Vyriausybė ją pateikė Seimo Pirmininkui.
3. Seimo kancleris per 2 darbo dienas šios apyskaitos ir valstybės kontrolieriaus išvados apie ją kopijas pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, kitiems komitetams bei frakcijoms.
4. Gavus valstybės kontrolieriaus išvadas, artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, taip pat Valstybės kontrolieriaus papildomas pranešimas.
225 straipsnis. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos svarstymas Seimo posėdyje
1. Ne vėliau kaip iki lapkričio 20 dienos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir valstybės kontrolieriaus išvada apie ją kartu su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje.
226 straipsnis. Apkaltos proceso sąvoka
1. Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl jų padarytų veiksmų, diskredituojančių valdžių autoritetą, siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą.
227 straipsnis. Valstybės pareigūnai, kuriems taikomas apkaltos procesas
Atsakomybėn apkaltos proceso tvarka gali būti traukiami Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai bei Seimo nariai.
228 straipsnis. Pagrindas apkaltos procesui pradėti
1. Pagrindas apkaltos procesui pradėti atsiranda, jei šio statuto 227 straipsnyje nurodytas asmuo:
229 straipsnis. Teisė siūlyti pradėti apkaltos procesą
1. Siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui dėl šio statuto 228 straipsnyje nurodytų pagrindų turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, o dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjų - taip pat ir teisėjų garbės teismas.
230 straipsnis. Generalinio prokuroro pranešimas dėl valstybės pareigūnų, įtariamų padariusių nusikaltimą
1. Generalinis prokuroras, nustatęs, kad šio statuto 227 straipsnyje nurodyti asmenys yra įtariami padarę nusikaltimą, apie tai nedelsdamas praneša Seimui ir pateikia atitinkamą medžiagą.
2. Jei įtariamas padaręs nusikaltimą Respublikos Prezidentas, Seimas pradeda parengiamuosius apkaltos proceso veiksmus, numatytus šio statuto 235 ir paskesniuose VIII dalies straipsniuose.
231 straipsnis. Kaltinimo nusikaltimo padarymu teikimas
1. Teikiant kaltinimą dėl nusikaltimo padarymo, galioja baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyti senaties terminai.
232 straipsnis. Siūlymo pradėti apkaltos procesą forma
Siūlymas pradėti apkaltos procesą turi būti pateikiamas Seimui raštu ir iniciatorių pasirašytas kaip teikimas, o Respublikos Prezidento siūlymas - kaip kreipimasis, kur nurodomas konkretus asmuo, jam formuluojamas kaltinimas, argumentai, svarbiausi faktai, įrodymai ar jų šaltiniai.
233 straipsnis. Siūlymo pradėti apkaltos procesą terminai
Paprastai siūlymas pradėti apkaltos procesą teikiamas Seimo sesijos metu. Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas su šiuo siūlymu nedelsdamas supažindina Seimo narius ir ne vėliau kaip per savaitę sesijos metu arba per savaitę nuo sesijos pradžios pateikia jį Seimui svarstyti.
234 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija
Seimas, išklausęs 229 straipsnyje nurodytų iniciatorių ar jų atstovo siūlymą pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą, sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti. Ši komisija savo darbe vadovaujasi šio statuto dvyliktojo skirsnio nuostatomis.
235 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka
1. Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių, apkaltos proceso iniciatorių atstovų ir teisininkų, dirbančių teisme, tardymo sistemoje ar prokuratūroje.
2. Tokie teisininkai turi sudaryti nuo trečdalio iki pusės komisijos narių. Dirbdami komisijoje, jie turi lygias teises su kitais komisijos nariais, tačiau privalo griežtai laikytis politinio nešališkumo principo.
4. Komisijos narius pagal šio statuto 71 straipsnio principus siūlo Seimo dauguma bei mažuma ir apkaltos proceso iniciatoriai, kuriems paliekama teisė pasiūlyti 1/3 komisijos narių.
236 straipsnis. Informacija apie specialiosios tyrimo komisijos darbą
Apie tyrimo eigą spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms praneša tik komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys.
237 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai
1. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari.
2. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai protokoluojami. Juos rašo pagal teismo posėdžių protokolavimo pagrindines taisykles komisijos paskirtas sekretorius. Posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.
3. Posėdžiuose išklausomi apkaltos proceso iniciatorių ir asmens, kuriam taikoma apkalta, (ar jų atstovų) paaiškinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, kurių sąrašas sudaromas pagal visų specialiosios tyrimo komisijos narių bei asmens, kuriam taikoma apkalta, pasiūlymus, renkami, tiriami ir vertinami kiti įrodymai bei įkalčiai, prireikus kviečiami ekspertai bei specialistai, diskutuojama.
238 straipsnis. Liudytojų ir ekspertų apklausa
1. Liudytojai ir ekspertai kviečiami ir apklausiami pagal baudžiamojo proceso taisykles: jie įspėjami dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus, o apie įspėjimą patvirtinama jų parašais.
2. Apie liudytojų apklausą surašomas protokolas, kuris, liudytojui perskaičius, gali būti papildytas ar pataisytas ir po to turi būti liudytojo pasirašytas.
239 straipsnis. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Tais atvejais, kai asmeniui pradėta apkaltos byla dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
240 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados turinys
1. Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą, surašo išvadą, kurioje išdėstoma:
2. Jeigu pareikšti kaltinimai nepasitvirtina, tai nurodoma išvadoje ir kartu trumpai apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai.
241 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados tvirtinimas
1. Išvadai patvirtinti reikia daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų daugumos. Balsavimo rezultatai nurodomi posėdžio protokole. Patvirtintą išvadą pasirašo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.
242 straipsnis. Kaltinimų suformulavimas ir kaltintojų skyrimas
1. Jeigu specialioji tyrimo komisija padaro išvadą, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, ji turi suformuluoti konkrečius kaltinimus. Tai gali būti padaryta komisijos išvados pabaigoje arba atskirame dokumente.
2. Specialioji tyrimo komisija taip pat nusprendžia, kas komisijos vardu palaikys kaltinimą ir atliks kitas kaltintojo funkcijas Seime apkaltos proceso metu.
243 straipsnis. Nepritarimas pradėti apkaltos procesą
1. Tais atvejais, kai specialioji tyrimo komisija padaro išvadą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, Seimas svarsto išvadoje suformuluotų motyvų bei argumentų pagrįstumą ir sprendžia, ar pritarti šiai išvadai.
2. Jeigu Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma patvirtina šią išvadą, laikoma, kad siūlymui pradėti apkaltos procesą yra nepritarta.
3. Tuo pačiu pagrindu tam pačiam asmeniui kelti apkaltos bylą galima ne anksčiau kaip po 1 metų ir tik jei paaiškėjo naujų aplinkybių.
244 straipsnis. Seimo tvarkomieji veiksmai ir sprendimai, būtini apkaltos procesui
Išklausęs specialiosios tyrimo komisijos išvadą, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą, Seimas atlieka reikalingus tvarkomuosius veiksmus ir priima sprendimus, būtinus šiai procedūrai:
2) nustato apkaltos proceso pradžią ne vėliau kaip po 15 dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos procesą priėmimo ir numato posėdžių tvarkaraštį;
3) priima nutarimą pakviesti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ar kitą šio teismo teisėją pirmininkauti šios procedūros posėdžiams, o kai apkalta taikoma Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ar šio teismo teisėjui - pakviesti pirmininkauti Konstitucinio Teismo pirmininką ar kitą šio teismo teisėją;
4) prireikus paprašo Konstitucinio Teismo išvados apie tai, ar asmens, kuriam taikoma apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai;
245 straipsnis. Apkaltos proceso pradžia Seime
1. Paskirtą dieną Seime pradedamas apkaltos procesas. Jam pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar kitas šio teismo teisėjas arba Konstitucinio Teismo pirmininkas ar kitas šio teismo teisėjas.
2. Nuo pirmojo iki paskutiniojo apkaltos proceso posėdžio turi dalyvauti dar vienas Aukščiausiojo Teismo arba atitinkamai Konstitucinio Teismo teisėjas, galintis prireikus pavaduoti posėdžio pirmininką.
3. Paskelbus apkaltos proceso pradžią, šio proceso posėdžių metu Seimas tampa apkaltos institucija, kurioje nagrinėjimas vyksta pagal baudžiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, jeigu šis statutas nenustato kitaip.
4. Posėdžio protokolą pagal teismo posėdžių protokolavimo pagrindines taisykles rašo posėdžio pirmininko paskirtas sekretorius.
246 straipsnis. Apkaltos proceso sudedamosios dalys
Apkaltos procesas Seime susideda iš šių pagrindinių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų.
247 straipsnis. Parengiamoji posėdžio dalis
Parengiamojoje posėdžio dalyje paskelbiama nagrinėjamos apkaltos bylos esmė, pristatomi asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltintojai, jų atstovai, paaiškinamos jų teisės ir pareigos, išklausomi jų prašymai ir priimami dėl jų sprendimai, išsiaiškinamos galimybės tęsti bylos nagrinėjimą.
248 straipsnis. Tardymas
1. Tardymas pradedamas balsu perskaitant kaltinimo medžiagą ir išklausant asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimus.
2. Po to apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudytojai, išklausomos ekspertų išvados, specialistų nuomonės, apžiūrimi įrodymai.
3. Iki tardymo pabaigos kaltintojai turi teisę tikslinti kaltinimo formuluotes, šalinti aptiktas jose technines klaidas.
4. Patikslintos kaltinimo formuluotės raštu turi būti įteiktos asmeniui, kuriam taikoma apkalta, ir posėdžio pirmininkui, kuris nedelsdamas paskelbia jas Seimo nariams.
249 straipsnis. Ginčai ir baigiamasis žodis
2. Paskutinės replikos teisė visada priklauso gynėjui, o jeigu jo nėra, - asmeniui, kuriam taikoma apkalta.
250 straipsnis. Apkaltos proceso posėdžio pirmininko įgaliojimai
251 straipsnis. Atsistatydinimo pareiškimas
1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.
252 straipsnis. Slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių biuletenis
1. Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio prasideda baigiamoji teisenos dalis - slaptas balsavimas dėl pateiktų kaltinimo formuluočių.
2. Kiekviena kaltinimo formuluotė įrašoma į atskirą balsavimo biuletenį, kurio pavyzdį tvirtina Seimas.
3. Jame po kaltinimo teksto įrašomi ir galimi alternatyvaus atsakymo variantai: “kaltinu” (“už”), “nekaltinu” (“prieš”).
253 straipsnis. Slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių tvarka ir balsavimo rezultatų pranešimas
254 straipsnis. Balsavimo rezultatų įrašas posėdžio protokole
1. Jeigu bent už vieną kaltinimo formuluotę balsuoja 3/5 visų Seimo narių, laikoma, jog asmuo Seimo yra pripažintas kaltu įvykdžius jam inkriminuojamą nusižengimą.
2. Šiuo atveju, remdamasis balsų skaičiavimo grupės protokolu, posėdžio pirmininkas padiktuoja tokį įrašą posėdžio protokole:
“už”,_________ “prieš”, t.y. daugiau kaip 3/5_____________ visų Seimo narių balsų dauguma, pripažinta, kad pilietis ________
___________________________________________________________
255 straipsnis. Kaltinimo formuluočių priėmimas
1. Jeigu nė viena kaltinimo formuluotė nesurenka 3/5 visų Seimo narių balsų, laikoma, jog apkaltai Seimas nepritarė.
256 straipsnis. Apkaltos proceso posėdžių protokolai
1. Apkaltos proceso Seime posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir jo paskirtas posėdžių sekretorius.
2. Įrašai protokole dėl apkaltos proceso balsavimo rezultatų prilyginami Seimo nutarimams. Jie įsigalioja nuo paskelbimo ir turi būti tuoj pat vykdomi.
257 straipsnis. Asmens, pripažinto kaltu, pašalinimas iš pareigų
1. Kai Seimas konkretų asmenį apkaltos proceso tvarka pripažįsta kaltu, tas asmuo nuo to momento laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato. Jam už padarytus nusižengimus taip pat gali būti taikoma teisinė atsakomybė bendrąja tvarka.
258 straipsnis. Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas
1. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.