Ekonominių teisių ir licencijų skyrimas

PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ

ĮSTATYMAS

1998 m. .......................d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja:

1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teisės);

2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuotojų ir audiovizualinių kūrinių pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutinės teisės);

3) autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinį administravimą ir jų gynimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Audiovizualinis kūrinys - kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis sukurtas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

2. Autorių teisių subjektas - autorius arba kitas fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių), turintis turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo (įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių), kuriam perėjo turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

3. Atlikėjas - aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, vaidinantis ar kitaip atliekantis literatūros, meno, cirko ar liaudies meno kūrinius. Šiame įstatyme atlikėju taip pat laikomas spektaklio režisierius, orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

4. Atgaminimas - kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopijos (kopijų) gaminimas bet kokiu būdu ir bet kokia materialia forma, įskaitant viso kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies pastovų ar laikiną saugojimą elektronine forma.

5. Citata – palyginti trumpa iš kito kūrinio pateikiama ištrauka, skirta įrodyti arba padaryti suprantamais paties autoriaus teiginius arba padaryti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis originalo formuluotėje.

6. Duomenų bazė - kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos susistemintas ar metodiškai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazių sukūrimui ar valdymui.

7. Fonograma - kūrinio atlikimo ar kitų garsų įrašas techninių priemonių pagalba kokioje nors materialioje garso laikmenoje.

8. Fonogramos gamintojas - fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe atliktas pirmasis kūrinio atlikimo arba kitų garsų įrašas.

9. Fotografijos kūrinys - vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus; nepriklausomai nuo naudojamos tokio fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios), pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų užfiksavimo originalumu; atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to audiovizualinio kūrinio dalis.

10. Gretutinių teisių objektas – kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuotojo radijo ir televizijos laida bei programa.

11. Gretutinių teisių subjektas - atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuotojas, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių), turintis gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo (įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių), kuriam perėjo turtinės gretutinės teisės.

12. Išleidimas - kūrinio ar gretutinių teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nepriklausomai nuo gamybos būdo, su sąlyga, kad toks kūrinys ar gretutinių teisių objektas tapo viešai prieinamas, autoriui arba kitam autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui leidus.

13. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstanti, nepakeista ir nesutrumpinta radijo ir televizijos programų, skirtų viešam perdavimui, transliuojamų laidais ar eteriu, įskaitant ir palydovines sistemas, retransliacija kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.

14. Kompiuterių programa - visuma instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis, ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, su sąlyga, kad iš jos galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

15. Kompiuterių programos adaptavimas - programos pakeitimas, pritaikant konkrečiai kompiuterio įrangai.

16. Kompiuterių programos dekompiliavimas – programos objektinio kodo atskleidimas, norint nustatyti savarankiškai sukurtų programų pirminę struktūrą ir kodavimą.

17. Kūrinys – bet koks literatūros, mokslo ar meno kūrinys, nepriklausomai nuo jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

18. Neteisėta kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija – kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, pagaminta be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties).

19. Nuoma - kūrinio ar gretutinių teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikram laikui, siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

20. Originalus kūrinys - paties autoriaus intelektualinės kūrybos rezultatas.

21. Prodiuseris - asmuo, kuris organizuoja arba finansuoja audiovizualinio kūrinio sukūrimą ar fonogramos gamybą.

22. Taikomosios dailės kūrinys - bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas meno kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.

23. Transliacija - kūrinio ar gretutinių teisių objekto viešas perdavimas laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant ir palydovinį ryšį.

24. Transliuotojas – radijo ar televizijos stotis.

25. Vieša panauda - kūrinio ar gretutinių teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudotis tam tikram laikui, nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

26. Viešas kūrinio atlikimas - kūrinio deklamavimas, grojimas, vaidinimas, šokis ar kitas kūrinio atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek bet kokių priemonių ar įrangos pagalba; audiovizualinio kūrinio arba bet kokio kito audiovizualinio fiksavimo vaizdų perteikimas eilės tvarka kartu su juos lydinčiais garsais; fonogramoje įrašytų garsų perdavimas, kad jie būtų girdimi toje vietoje, kur yra ar gali būti neapibrėžtas ratas asmenų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose skirtingu metu.

27. Viešas paskelbimas - kūrinio ar gretutinių teisių objekto vaizdų ir (arba) garsų perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis arba abiem būdais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymas viešai prieinamais bet kokiu kitu būdu, kai jais gali pasinaudoti neapibrėžtas asmenų ratas (viršijantis šeimos narių, artimiausių giminių ir draugų ratą), individualiai pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje.

28. Viešas rodymas - bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane, panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitus panašius būdus, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžtas ratas asmenų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šio įstatymo nuostatos taikomos:

1) kūriniams ir gretutinių teisių objektams, į kuriuos autorių teises arba gretutines teises turi Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje;

2) kūriniams ir fonogramoms, pirmą kartą išleistiems Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo jų autorių ar gamintojų pilietybės, jų gyvenamosios vietos, ar buveinės buvimo vietos, įskaitant kūrinius ir fonogramas tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas išleistu tuo pat metu keliose šalyse, jeigu jis dviejose ar daugiau šalių buvo išleistas per 30 dienų nuo pirmojo leidimo.

3) audiovizualiniams kūriniams, kurių gamintojo pagrindinė buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

4) architektūros kūriniams, pastatytiems Lietuvos Respublikoje ir kitiems meno kūriniams, kurie yra Lietuvos Respublikoje esančių pastatų ar kitų statinių dalis.

5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, atliekantiems kūrinį Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio įstatymo ginamų fonogramų dalis, arba naudojamas eteriu transliuojamose laidose ar originaliose programose, perduodamose laidais, kurioms taikoma šio įstatymo nuostatose numatyta apsauga.

6) transliuojamoms ir retransliuojamoms programoms, jei transliuotojų pagrindinės buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba laidos ir programos transliuojamos iš siųstuvų, esančių Lietuvos Respublikoje, taip pat programoms, transliuojamoms palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai įvedami į palydovą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Šio įstatymo nuostatos dėl specialiosios (sui generis) duomenų bazių apsaugos taikomos duomenų bazėms, kurių gamintojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje.

3. Šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos kūriniams ir gretutinių teisių objektams, kurie Lietuvos Respublikoje turi būti ginami pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

II SKYRIUS

AUTORIŲ TEISĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

4 straipsnis. Kūriniai, laikomi autorių teisių objektais

1. Autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma.

2. Autorių teisių objektai:

1) grožinės literatūros kūriniai, knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos (išreikštos bet kokia kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai;

2) vieši pasisakymai, kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;

3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);

4) dramos, muzikiniai - dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenariniai planai;

5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;

6) audiovizualiniai kūriniai ( kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis sukurti kūriniai);

7) skulptūros; tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti vaizduojamo meno kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;

8) fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai;

9) architektūros kūriniai;

10) taikomosios dailės ir tautodailės kūriniai bei kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;

11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų-parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos, architektūros ar tiksliųjų mokslų sritimis.

3. Autorių teisių objektai taip pat yra:

1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, apžvalgos, muzikinės aranžuotės ir kiti išvestiniai kūriniai);

2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai (duomenų bazės), išreikšti techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kitokia forma, kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas;

3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų vertimai.

4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos, nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys (duomenų bazė), bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais.

5 straipsnis. Kūriniai, nelaikomi autorių teisių objektais

Autorių teisių objektais nelaikomi:

1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys, net tuo atveju, kai jie išreikšti, aprašyti, paaiškinti, pailiustruoti kūrinyje, ar yra to kūrinio dalis;

2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos) taip pat jų oficialūs vertimai;

3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai ir ženklai);

4) pranešimai apie dienos naujienas ir įprastinės spaudos informacijos pobūdžio pranešimai apie įvykius.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI

6 straipsnis. Autorius.

1. Autorius yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį.

2. Fizinis asmuo, kuris kūrinyje įprastu būdu nurodytas kaip autorius, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tada, kai vietoj autoriaus pavardės nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia jokių abejonių dėl autoriaus tapatybės.

7 straipsnis. Bendraautorystė

1.Kai kūrinį sukuria du arba daugiau fizinių asmenų bendru kūrybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota nepriklausomai nuo kitų šio kūrinio dalių.

2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorių teises į kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas jiems atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.

3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę panaudoti savo nuožiūra jo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenumatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

4. Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius

1. Autorių turtinės teisės į kolektyvinius kūrinius (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslinių darbų rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.

2. Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises panaudoti savo kūrinius nepriklausomai nuo kolektyvinio kūrinio panaudojimo, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybines pareigas

1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar vykdant tarnybinę užduotį, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė kūrinį.

2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, išskyrus kompiuterių programas, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, penkerių metų laikotarpiui perduodamos darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas

1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą.

2. Autorių turtinės išimtinės teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius

1. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius priklauso juos sukūrusiems bendraautoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai taip pat laikomi audiovizualinio kūrinio bendraautoriais.

2. Audiovizualinio kūrino autoriai, sudarę su prodiuseriu audiovizualinio kūrinio sukūrimo sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikę teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį perduoda prodiuseriui (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui, ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį autorius) šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytas autorių turtines teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jegu kitaip nenumatyta sutartyje.

3. Autorinio atlyginimo dydis (procentine išraiška nuo prodiuserio pajamų, gaunamų už audiovizualinio kūrinio panaudojimą, arba vienkartine tvirta suma), nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą pagal perduotas turtines teises į audiovizualinį kūrinį.

4. Nepriklausomai nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neperduodamą teisę gauti atitinkamą autorinį atlyginimą už to kūrinio ar jo kopijų nuomą ar viešą panaudą. Teisė gauti atitinkamą atlyginimą gali būti įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas.

12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas

Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio išleidimo metai.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUTORIAUS TEISĖS

13 straipsnis. Autoriaus teisių atsiradimas

Autoriaus teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.

14 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės

1. Kūrinio autorius nepriklausomai nuo jo turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad išleistuose kūrinio egzemplioriuose ar viešai atliekant kūrinį būtų nurodytas autoriaus vardas arba nebūtų nurodomas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio iškraipymui, išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos kėsinimuisi į kūrinį (teisė į kūrinio neliečiamybę).

2. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus, asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Turtinės teisės

1. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas turi išimtines teises leisti (už atitinkamą atlyginimą ar be jo) arba uždrausti:

1) atgaminti kūrinį;

2) išleisti kūrinį;

3) versti kūrinį;

4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5) platinti kūrinio originalą ar jo kopiją jį parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti, taip pat importuoti kūrinio egzempliorius;

6) nuomoti ar teikti viešai panaudai kūrinio originalą ar kopiją;

7) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopiją;

8) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

9) transliuoti kūrinį;

10) retransliuoti kūrinį;

11) kitaip viešai skelbti kūrinį.

2. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Už viešą kūrinio atlikimą ir viešą kūrinio paskelbimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek tiesiogiai atliekant kūrinį (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją ir retransliaciją autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek transliuojant, retransliuojant tiesioginį kūrinio atlikimą, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu.

3. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar teikti viešai panaudai kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neperduodamą teisę į atitinkamą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą ar viešą panaudą. Ši teisė gali būti įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo organizaciją.

4. Šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas.

5. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti viešai panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.

16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo

1. Autoriui ar kitam kūrinio autorių teisių subjektui (arba jam leidus), pardavus kūrinio egzempliorius Lietuvos Respublikoje, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje išimtinė teisė platinti tuos kūrinio egzempliorius.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti viešai panaudai parduotus kūrinio egzempliorius.

3. Pardavus kūrinio egzempliorius Lietuvos Respublikos teritorijoje, autoriaus ar kito autorių teisių subjekto išimtinė teisė leisti arba uždrausti nuomoti tuos kūrinio egzempliorius arba teikti juos viešai panaudai pakeičiama į teisę gauti atitinkamą autorinį atlyginimą, kuris nustatomas sutartimi tarp autoriaus ar autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos ir asmens, kuris nuomoja kūrinį ar teikia jį viešai panaudai. Ši teisė gali būti įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta teisė gauti atitinkamą autorinį atlyginimą netaikoma tais atvejais, kai kūrinio egzemplioriai teikiami viešai panaudai per bibliotekas.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti viešai panaudai kompiuterių programas.

17 straipsnis. Teisė į dalį pajamų už perparduotą vaizduojamojo meno

kūrinio ar rankraščio originalą

1. Autorius turi neperduodamą teisę į dalį pajamų, gaunamų kiekvieną kartą viešame aukcione ar kitu viešu būdu pardavus vaizduojamojo meno kūrinio, literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą, kai parduodama po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus, ir kai kūrinio ar rankraščio originalo perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip vienas tūkstantis litų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą atlyginimą - 5 procentus nuo kūrinio ar rankraščio originalo pardavimo kainos, išmoka pardavėjai per autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas. Aukcionų ar kitų viešų pardavimų rengėjai turi pateikti šioms organizacijoms informaciją apie parduotus kūrinių ar rankraščių originalus, pardavėją ir kūrinio ar rankraščio pardavimo kainą.

3. Teisė į dalį pajamų už perparduotą vaizduojamojo meno kūrinio ar rankraščio originalą kitiems asmenims pereina tik autoriui mirus - paveldėjimo būdu pagal įstatymą arba testamentą.

18 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinio prieinamumo teisė

1. Vaizduojamojo meno kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo kūrybinės parodos ekspozicijai, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.

2. Vaizduojamojo meno kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui, atlyginant savininkui kūrinio medžiagos vertę. Tais atvejais, kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos atitinkamu būdu padaryti kūrinio kopiją.

3. Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ir gauti projekto kopiją.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos

Turtinių teisių apribojimai leidžiami išimtinai šio įstatymo numatytais atvejais. Jie turi neprieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

20 straipsnis. Kūrinių atgaminimas asmeniniams tikslams

1. Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai asmeniniams tikslams leidžiama atgaminti išleisto kūrinio egzempliorių.

2. Atgaminant audiovizualinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar kitas autorių teisių subjektas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais turi teisę gauti atitinkamą autorinį atlyginimą (tuščios garso ar vaizdo laikmenos mokestį), kurį surenka ir išmoka autoriams, atlikėjams, audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojams arba jų teisių perėmėjams autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos. Atlyginimo dydį ir išmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tokį atlyginimą privalo mokėti:

1) asmeniniam atgaminimui skirtos įrangos ir materialinių garso ir vaizdo laikmenų gamintojai, išskyrus tuos atvejus, kai įranga ar materialinės laikmenos eksportuojamos;

2) šios įrangos ar laikmenų importuotojai, išskyrus tuos atvejus, kai jas įveža privatus asmuo (keleivio bagaže) išimtinai asmeniniam naudojimui.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos atgaminant šiuos kūrinius:

1) architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių pavidalu;

2) visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikinio kūrinio natas reprografijos būdu;

3) kompiuterių programas (išskyrus šio įstatymo 25 - 26 straipsniuose nustatytus atvejus);

4) elektronines duomenų bazes (išskyrus šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytus atvejus);

21 straipsnis. Citavimas

1. Leidžiama atgaminti nedidelę išleisto kūrinio dalį citatos pavidalu kitame kūrinyje be to kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, su sąlyga, kad toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo apimtis neviršija reikalingos citavimo tikslui apimties.

2. Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta.

22 straipsnis. Kūrinio atgaminimas mokymo tikslams

1. Be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo leidžiama:

1) kaip iliustraciją mokymo tikslams atgaminti trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu, su sąlyga, kad toks atgaminimas neviršytų tam tikslui reikalingos apimties;

2) auditoriniam mokymui švietimo ir mokslo įstaigose, nesiekiančiose tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos reprografijos būdu atgaminti išleistą straipsnį, kitą nedidelės apimties kūrinį ar trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų ir tokios apimties, kurią pateisina siekiamas tikslas, su sąlyga, kad toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai tų pačių mažos apimties kūrinių ar kūrinių ištraukų atgaminimo atvejai leidžiami, jei jie vienas su kitu nesusiję;

3) atgaminti, nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos, reljefiniu - taškiniu šriftu arba kitu specialiu akliesiems ir silpnaregiams skirtu būdu teisėtai išleistus kūrinius, išskyrus tuos, kurie specialiai sukurti tokiam atgaminimo būdui.

2. Panaudojant kūrinį šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams, būtina nurodyti autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį.

23 straipsnis. Kūrinių atgaminimas bibliotekose ir archyvuose reprografijos

būdu

1. Bet kuri biblioteka ar archyvas, kurie savo veikla nesiekia tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos, gali be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo reprografijos būdu padaryti kūrinio kopiją, kai:

1) atgaminamas išleistas straipsnis ar kitas mažos apimties kūrinys, ar trumpa rašytinio kūrinio ištrauka su iliustracijomis ar be jų ir kai tokio atgaminimo tikslas yra patenkinti fizinio asmens prašymą, su sąlyga, kad kopija bus naudojama tik to asmens mokymosi, lavinimosi ar mokslo tiriamojo darbo tikslams, ir toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jei jie vienas su kitu nesusiję;

2) kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atstatytas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamu naudoti egzempliorius, arba kai reikia atstatyti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusį netinkamu naudoti egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais ir jei toks reprografinis atgaminimas yra atskiras, vienkartinis veiksmas. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jei jie vienas su kitu nesusiję.

2. Panaudojant kūrinį šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams, ant atgamintos kūrinio kopijos būtina nurodyti autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį.

24 straipsnis. Kūrinių panaudojimas informacijos tikslams

1. Be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

1) atgaminti laikraščiuose, radijo ir televizijos laidose, pakartotinose laidose, kabelinėse retransliacijose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse straipsnius, išleistus laikraštyje ar kitame periodiniame leidinyje, aktualiais ekonomikos, politikos ar religijos klausimais, taip pat analogiško pobūdžio laidas. Toks leidimas negalioja, kai kūrinio autorius ar kitas to kūrinio autorių teisių subjektas pasilieka sau išimtinę teisę leisti arba uždrausti tokį atgaminimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą;

2) transliuoti eteriu ir kabelinėmis priemonėmis ar kitaip atgaminti kūrinį, kuris buvo matomas ar girdimas kokio nors renginio, ar įvykio metu, kai tokio atgaminimo tikslas yra informuoti apie tuo metu vykstančius įvykius ar renginius ir tokios informacijos apimtis atitinka nurodytą tikslą;

3) informuojant visuomenę apie tuo metu vykstančius renginius ar įvykius, šiam tikslui atitinkama apimtimi atgaminti laikraščiuose ar periodiniuose leidiniuose, transliuoti ar retransliuoti eteriu, kabelinėmis priemonėmis ar kitaip viešai paskelbti politines kalbas, pasisakymus, paskaitas ar panašaus pobūdžio viešai paskelbtus kūrinius, taip pat kalbas, pasakytas teismo proceso metu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos autoriaus išimtinei teisei leisti arba uždrausti sudaryti tokių kūrinių rinkinius.

25 straipsnis. Kompiuterių programų atgaminimas ir adaptavimas

1. Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo pasidaryti tos programos kopiją ar adaptuoti programą, jei tokia kopija ar programos adaptavimas būtini tam, kad:

1) galima būtų naudotis šia kompiuterio programa, dirbant su kompiuteriu pagal paskirtį dėl kurios kompiuterio programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;

2) galima būtų atstatyti teisėtai įsigytą kompiuterio programos kopiją, jeigu ji yra prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti.

2. Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo stebėti, studijuoti ar išbandyti programos funkcionavimą tam, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ar principais remiasi programos sudedamosios dalys, jei jis tai daro atlikdamas tokius veiksmus, kuriuos atlikti jis turi teisę (pakrauna, rodo programą ekrane, vykdo, perduoda duomenis ar įrašo programą).

3. Jokia kompiuterio programos kopija ar adaptuota programa negali būti naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.

4. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus.

26 straipsnis. Kompiuterių programų dekompiliavimas

1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nėra būtinas, kai reikia atkurti kompiuterio programos kodą ar ją išversti tam, kad galima būtų gauti informaciją, kuri užtikrintų savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumą su kitomis programomis su sąlyga, kad:

1) tokius veiksmus atlieka licencijos turėtojas ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo lengvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;

3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos, kad būtų pasiektas programų suderinamumas.

2.Informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiama:

1) naudoti kitiems tikslams nei suderinti savarankiškai sukurtą kompiuterio programą su su kitomis programomis;

2) perduoti ją kitiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina, kad būtų suderinta savarankiškai sukurta kompiuterio programa su kitomis programomis;

3) naudoti ją iš esmės panašios kompiuterio programos kūrimui, pagaminimui ir panaudojimui komerciniams tikslams arba kitai veiklai, pažeidžiančiai autorių teises.

3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus.

27 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas

1.Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti veiksmus, numatytus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.

2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik jos dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje.

4. Išleista duomenų bazė be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo gali būti naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesams, administraciniams ir teismo proceso tikslams.

28 straipsnis. Kūrinių rodymas

1.Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo leidžiama viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopiją šiais atvejais:

1) kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir kai autorius ar kitas to kūrinio autorių teisių subjektas žino ar turi pagrindo žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio ar juridinio asmens įprastinės ūkinės veiklos dalis, arba kai rodomas išleisto kūrinio egzempliorius;

2) bet kokiu kitu atveju, kai viešas kūrinio rodymas neprieštarauja įprastam kūrinio naudojimui ir kitaip nepažeidžia teisėtų autoriaus ar kito autorių teisių subjekto interesų.

29 straipsnis. Išimtinės teisės leisti arba uždrausti kūrinio kabelinę

retransliaciją privalomas kolektyvinis administravimas

1.Išimtinė teisė leisti arba uždrausti kūrinio kabelinę retransliaciją gali būti įgyvendinama tik per autorių teisių kolektyvinio administravimo organizaciją.

2.Tuo atveju, kai autorius ar kitas autorių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijai įgyvendinti jo išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinio kabelinę retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, administruojanti Lietuvos Respublikos teritorijoje tokio pobūdžio teises. Toks autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų tarp kabelinės retransliacijos operatorių ir autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos, kaip ir autoriai ar kiti autorių teisių subjektai, kurie yra suteikę šiai organizacijai tokius įgaliojimus.

3.Jei išimtines teises į kūrinių kabelinę retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, kūrinio autorius ar kitas autorių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš tų organizacijų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.

4. Kabelinės retransliacijos operatoriai ir autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos turi sąžiningų derybų keliu susitarti dėl teisių į kūrinių kabelinę retransliaciją ir netrukdyti tokioms deryboms bei sutarties sudarymui.

5. Jei šio straipnio 4 dalyje nustatyta tvarka sutartis dėl teisės į kūrinio kabelinę retransliaciją nesudaroma, bet kuri šalis gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją, prašydama tarpininkauti derybose dėl sutarties sudarymo.

PENKTASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI

30 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas

1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir septyniasdešimt metų po autoriaus mirties, nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

2. Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai.

31 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai

1.Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir septyniasdešimt metų po paskutiniojo bendraautorio mirties.

2. Autorių turtinės teisės į anonimiškai arba pseudonimu viešai paskelbtą kūrinį galioja septyniasdešimt metų nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir septyniasdešimt metų po autoriaus mirties.

3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį, galioja septyniasdešimt metų nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Tais atvejais, kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė kūrinio viešai prieinamoje versijoje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai sukurtos audivizualiniam kūriniui, autorius ir septyniasdešimt metų po paskutiniojo iš jų mirties.

32 straipsnis. Autorių teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių

galiojimo terminui

1. Fizinis ar juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau nepublikuotą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytas autoriaus išimtines turtines teises į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės galioja 25 metus nuo kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.

33 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas

1. Terminai, nustatyti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose, pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais įvyko juridinis faktas, kurio pagrindu prasideda nurodyto termino eiga.

2. Autorių teisių galiojimo terminas į kūrinį, išleistą atskirais tomais, dalimis, laidomis, epizodais, skaičiuojamas kiekvienam tokiam vienetui atskirai nuo kūrinio teisėto išleidimo datos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS. AUTORINĖS

LICENCINĖS SUTARTYS

34 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas

1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, pagal įstatymą ar paveldėjimo tvarka. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, tampa autorių teisių perėmėju.

2. Perduotomis gali būti laikomos tik aiškiai sutartyje aptartos turtinės teisės. Jeigu sutartyje dėl teisių perdavimo nenumatytas terminas, kuriam perduodamos teisės, laikoma, kad jis baigiasi praėjus penkeriems metams nuo sutarties sudarymo datos. Turtinių teisių perdavimas netaikomas kūriniams, kurie sutarties sudarymo metu buvo nežinomi.

3. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Jos nepriklauso nuo autoriaus turtinių teisių ir lieka jam ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.

35 straipsnis. Autorinės licencinės sutartys

1. Turtinės teisės, numatytos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, gali būti suteikiamos pagal autorines licencines sutartis. Autorių teisių subjektai gali sudaryti autorinę licencinę sutartį dėl išimtinių teisių suteikimo (išimtinė licencija) arba autorinę licencinę sutartį dėl neišimtinių teisių suteikimo (neišimtinė licencija).

2. Neišimtinė licencija suteikia licencijos turėtojui teisę tam tikru būdu naudoti kūrinį lygiomis teisėmis su kitais asmenimis, turinčiais neišimtinę licenciją į kūrinį.

3. Išimtinė licencija suteikia licencijos turėtojui teisę tam tikru būdu naudoti kūrinį ir drausti tai daryti kitiems asmenims, įskaitant kūrinio autorių teisių subjektą.

4. Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.

36 straipsnis. Autorinės licencinės sutarties sąlygos

1. Autorinėje licencinėje sutartyje turi būti numatytos šios sąlygos:

1) kūrinio panaudojimo būdai ( suteiktos autoriaus turtinės teisės);

2) licencijos rūšis;

3) galiojimo teritorija;

4) galiojimo terminas;

5) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;

6) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė.

2. Jei sutartyje nenurodyti kūrinio panaudojimo būdai, laikoma, kad gavusiam licenciją leidžiama naudotis kūriniu tiek, kiek reikia pasiekti tikslą, kurio galėjo siekti šalys, pasirašydamos autorinę licencinę sutartį.

3. Jei sutartyje nenumatytas terminas, kuriam suteikta licencija, laikoma, kad jis baigiasi praėjus penkeriems metams nuo sutarties sudarymo datos.

37 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis

1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti autoriaus turtines teises į kūrinį užsakovui arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje numatytą autorinį atlyginimą.

2. Nuosavybės teisė į vaizduojamojo meno kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

38 straipsnis. Autorinių sutarčių forma.

1. Autorinė sutartis dėl teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinio išleidimo periodiniuose leidiniuose.

2. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sandorių negaliojimo normos.

39 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo

tvarka

1. Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę sutartį, dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymu.

2. Autorinis atlyginimas sutartyje nustatomas procentine išraiška nuo pajamų, gautų už atitinkamą kūrinio panaudojimo būdą arba vienkartine išmoka tvirta suma. Šalys sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies išmokėjimą avansu.

40 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių paveldėjimas

1.Turtinės autoriaus teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.

2.Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autoriaus asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais atvejais, kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus šio įstatymo nustatytiems autorių turtinių teisių galiojimo terminams, autoriaus asmeninių neturtinių teisių apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

41 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinio originalą ar jo kopiją perleidimas

Jei autorius ar kitas autorių teisių subjektas perleidžia nuosavybės teisę į kūrinio originalą ar jo kopiją, jis nelaikomas, jei kitaip nenurodyta sutartyje, perleidusiu kokias nors autoriaus turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią panaudoti kūrinį ir, kita vertus, autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs kokias nors turtines autoriaus teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią panaudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į kūrinio originalą ar jo kopiją.

III SKYRIUS

GRETUTINĖS TEISĖS

42 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos

1. Gretutinės teisės įgyvendinamos, nepažeidžiant autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, numatytų šio įstatymo II skyriuje.

2. Fonogramos gamintojas ir (arba) atlikėjas, pranešdamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvieno fonogramos įpakavimo naudoti užrašą, kurį sudaro lotyniška raidė P, pažymėta apskritime, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.

43 straipsnis. Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės

1. Atlikėjas nepriklausomai nuo jo turtinių išimtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo gyvą atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad, panaudojant atlikimą ar jo įrašą, jis būtų įvardintas kaip atlikėjas ir prieštarauti bet kokiam atlikimo ar jo įrašo iškraipymui, išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam atlikėjo garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos kėsinimuisi į atlikimą ar jo įrašą.

2. Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Atlikėjui mirus, asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Atlikėjo turtinės teisės

1. Atlikėjas turi išimtinę teisę leisti (už atitinkamą atlyginimą ar be jo) arba uždrausti:

1) transliuoti atlikimą;

2) įrašyti neįrašytą atlikimą;

3) bet kokiais būdais ar priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti atlikimo įrašą;

4) kitaip viešai skelbti atlikimą;

5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas, jas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti, taip pat jas importuoti;

6) nuomoti ir teikti viešai panaudai atlikimo įrašo originalą ar jo kopijas.

2. Išimtinė teisė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, netaikoma tais atvejais, kai atlikimas savaime yra radijo ar televizijos laida arba transliuojamas anksčiau padarytas atlikimo įrašas.

3. Platinimo teisė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išskyrus teisę nuomoti ir teikti viešai panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į tuos atlikimo įrašo egzempliorius, kurie atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu buvo parduoti Lietuvos Respublikoje.

4. Sudarydamas sutartį su audiovizualinio kūrinio prodiuseriu dėl atlikimo audiovizualinio įrašo, atlikėjas perduoda prodiuseriui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Atlyginimo dydis (procentine išraiška nuo prodiuserio pajamų, gaunamų už audiovizualinio kūrinio panaudojimą arba vienkartine tvirta suma), nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę į atlikimą. Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio prodiuseriui teisę nuomoti ar teikti viešai panaudai atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neperduodamą teisę gauti atitinkamą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą ar viešą panaudą. Šios teisės gali būti įgyvendinamos per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas.

5. Jeigu, sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju, atlikėjas perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar teikti viešai panaudai atlikimą, įrašytą į fonogramą, jis turi neperduodamą teisę į atitinkamą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą ar viešą panaudą. Šį teisė gali būti įgyvendinama per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas.

6. Tais atvejais, kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), šio straipsnio 1 dalyje numatytas teises įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, nesant tokio įgaliojimo, atlikėjų kolektyvo turtines teises į atlikimą įgyvendina kolektyvo vadovas.

7. Tais atvejais, kai atlikėjas kūrinį atlieka, vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, atlikėjo turtinės teisės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, penkerių metų laikotarpiui perduodamos darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

45 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės

1. Fonogramos gamintojas turi išimtinę teisę leisti (už atitinkamą atlyginimą ar be jo) arba uždrausti atlikti šiuos veiksmus:

1) bet kokiais būdais ar priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti fonogramą;

2) išleisti fonogramą;

3) platinti fonogramą ar jos kopijas, jas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti, taip pat jas importuoti;

4) nuomoti ar teikti viešai panaudai fonogramą ar jos kopijas;

5) viešai skelbti fonogramą.

2. Platinimo teisė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, išskyrus teisę nuomoti fonogramą ar teikti ją viešai panaudai, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į tuos fonogramos egzempliorius, kurie fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu buvo parduoti Lietuvos Respublikoje.

3. Išimtinė fonogramos gamintojo teisė leisti nuomoti ar teikti viešai panaudai parduotus fonogramos egzempliorius pakeičiama į teisę gauti atitinkamą atlyginimą, kuris nustatomas sutartimi tarp fonogramos gamintojo ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos ir asmens, kuris nuomoja fonogramą ar teikia ją viešai panaudai. Ši teisė gali būti įgyvendinama per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizaciją.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta teisė gauti atitinkamą autorinį atlyginimą netaikoma tai atvejais, kai fonogramos egzemplioriai teikiami viešai panaudai per bibliotekas.

46 straipsnis. Atlyginimas už fonogramų, išleistų komerciniams tikslams,

panaudojimą

1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už komerciniams tikslams išleistų ir platinamų per prekybos tinklą fonogramų ar jų kopijų panaudojimą transliavimui, retransliavimui, kabeliniam retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui ar viešam atlikimui. Atlyginimą privalo mokėti fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas. Atlyginimo dydis ir jo išmokėjimo sąlygos nustatomos sutartimi tarp fonogramų naudotojų ir fonogramų gamintojų bei atlikėjų arba jiems atstovaujančių gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų. Jeigu šalys nesutaria, tai atlyginimo dydį ir jo išmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas atlyginimas tarp atlikėjų ir fonogramų gamintojų dalinamas po lygiai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos įgyvendinamos, nepažeidžiant autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už fonogramose įrašytų kūrinių panaudojimą.

47 straipsnis. Transliuotojų teisės

1. Transliuotojai turi išimtinę teisę leisti (už atitinkamą atlyginimą ar be jo) arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) retransliuoti savo laidas arba transliuoti ir retransliuoti savo programas, perduodamas laidais ar eteriu, įskaitant palydovines sistemas;

2) retransliuoti kabeliu savo laidas ir savo programas, perduodamas laidais arba eteriu, įskaitant palydovines sistemas;

3) įrašyti savo laidas ar programas, perduodamas laidais arba eteriu, įskaitant kabelines ir palydovines sistemas;

4) atgaminti savo laidų ar programų įrašus;

5) viešai skelbti savo laidas, jeigu toks viešas paskelbimas vyksta vietose, prieinamose visuomenei už įėjimo mokestį;

6) platinti savo laidų ar savo programų įrašus, juos parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti.

2. Kabelinės retransliacijos operatoriai, retransliuojantys transliuotojų laidas ar programas, neturi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos teisės į retransliuojamas laidas ir programas.

3. Platinimo teisė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į tuos laidų ir programų įrašų egzempliorius, kurie transliuotojo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu buvo parduoti Lietuvos Respublikoje.

48 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojo teisės

1. Audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas turi išimtinę teisę leisti (už atitinkamą atlyginimą ar be jo) arba uždrausti šiuos veiksmus:

1 1) tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti audiovizualinio kūrinio įrašą;

2) platinti audiovizualinio kūrinio įrašą ar jo kopijas, parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti;

3) nuomoti ar teikti viešai panaudai audiovizualinio kūrinio įrašą ar jo kopijas;

2. Platinimo teisė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, išskyrus nuomos ir viešos panaudos teises, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į tuos audiovizualinio kūrinio įrašo egzempliorius, kurie gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu buvo parduoti Lietuvos Respublikoje.

3. Išimtinė teisė leisti arba uždrausti nuomoti ar teikti viešai panaudai audiovizualinio kūrinio įrašą pakeičiama į teisę gauti atitinkamą atlyginimą. Ši teisė gali būti įgyvendinama per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizaciją.

49 straipsnis. Gretutinių teisių apribojimai

1. Leidžiama be atlikėjo, fonogramos gamintojo, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojo ar transliuotojo sutikimo panaudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio įrašą bei transliuotojo laidą ar programą arba jų įrašus šiais atvejais:

1) fiziniams asmenims asmeniniams tikslams;

2) trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;

3) švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslams;

4) trumpalaikiams transliuotojų įrašams, skirtiems pačių transliuotojų laidoms.

2. Gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti teisėtų atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų ar transliuotojų interesų.

3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai bei audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už fonogramų ar audiovizualinių kūrinių atgaminimą ar naudojimą asmeniniams tikslams. Atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų ir transliuotojų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama pagal šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai transliuotojai patys retransliuoja savo programas kabeliu.

50 straipsnis. Gretutinių teisių galiojimo terminai

1. Atlikėjų teisės galioja 50 metų nuo atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų nuo pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, priklausomai nuo to, kas anksčiau įvyko. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų nuo įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama arba teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, priklausomai nuo to, kas anksčiau įvyko.

3. Transliuotojų teisės galioja 50 metų nuo pirmojo transliacijos perdavimo, nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidais ar eteriu, įskaitant perdavimą kabeliu ir palydoviniu ryšiu.

4. Audiovizualinio kūrinio pirmjo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų nuo įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, priklausomai nuo to, kas anksčiau įvyko.

5. Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais įvyko juridinis faktas, kurio pagrindu prasideda nurodyto termino eiga.

51 straipsnis. Turtinių teisių perdavimas ir licencijos suteikimas

1. Atlikėjų turtinės teisės, numatytos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, gali būti perduodamos sutartimi, pagal įstatymą ir paveldėjimo tvarka.

2. Fonogramų gamintojų, transliuotojų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų turtinės teisės gal būti perduodamos sutartimi ir pagal įstatymą.

3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuotojai ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti licencine sutartimi.

4. Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos šio įstatymo 34 –39 ir 41 straipsnių nuostatos.

IV SKYRIUS

SPECIALIOSIOS (SUI GENERIS) DUOMENŲ BAZIŲ

TEISINĖS APSAUGOS NUOSTATOS

52 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisės

1. Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį, padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektualinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi išimtinę teisę atikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus:

1) bet kokiu būdu ar forma, pastoviai ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną;

2) bet kokiu būdu viešai paskelbti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį, platinant duomenų bazės kopijas, išnuomojant, pateikiant kompiuteriniu ar kitokiu ryšiu ar kitais perdavimo būdais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos duomenų bazių viešai panaudai.

3. Duomenų bazių gamintojų teisės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, gali būti perduodamos kitiems asmenims sutartimi, pagal įstatymą arba suteikiamos licencine sutartimi.

4. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

53 straipsnis. Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos

1. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti ar naujai panaudoti bet kokiems tikslams nedideles, vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu, jos turinio dalis.

2. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.

3. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės vykdyti veiksmų, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės panaudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.

4. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

5. Negalioja sutartys, prieštaraujančios šio straipsnio 1 – 4 dalyje nustatytoms nuostatoms.

54 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai

1. Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas be duomenų bazės gamintojo leidimo turi teisę perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį kai:

1) neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniams tikslams;

2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo tikslams su sąlyga, kad yra nurodomas jos šaltinis ir panaudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas;

3) duomenų bazė perkeliama ir naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesams, administraciniams ar teismo proceso tikslams.

2. Neleidžiama daryti pakartotinų ir sistemingų ištraukų ir panaudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai tokie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam panaudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

55 straipsnis. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai

1. Duomenų bazių gamintojų teisės, numatytos šio įstatymo 52 straipsnyje, saugomos 15 metų nuo duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų nuo duomenų bazės viešo paskelbimo datos.

2.Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisymų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.

3. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos metų, einančių po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba tapo viešai prieinama.

V SKYRIUS.

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ KOLEKTYVINIS

ADMINISTRAVIMAS

56 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo

taikymo sritis

1. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuotojai ir kiti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti jiems priklausančias teises įgyvendinti kolektyviniu pagrindu specialiai šiems tikslams įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijos).

2. Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas šiose srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešas atlikimas bet kokiais būdais ir priemonėmis (įskaitant foninę muziką viešo maitinimo įstaigose, viešbučiuose ir kitose viešai prieinamose įstaigose);

2) literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių transliavimas ir retransliavimas;

3) vaizduojamojo meno kūrinių ar literatūros bei muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimas;

4) autorinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ir fonogramų atgaminimą asmeniniam naudojimui (tuščios garso ir vaizdo laikmenos mokesčio) surinkimas ir paskirstymas;

5) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinė retransliacija, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra pačių retransliuotojų programos;

6) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimas garso įrašuose (fonogramos), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimas vaizdo įrašuose (audiovizualiniai kūriniai);

7) audiovizualinių kūrinių ir fonogramų nuoma ir vieša panauda;

8) vaizduojamojo ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimas (reprodukcija) leidiniuose;

3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu.

57 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacija

1. Kolektyvinio administravimo organizacija steigiama narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuotojų ar kitų autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo organizacija yra ne pelno organizacija.

2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas.

3. Kolektyvinio administravimo organizaciją, įregistruotą pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, registruoja ir įrašo į kolektyvinio administravimo organizacijų registrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Registro tvarkymo ir duomenų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

58 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų uždaviniai ir

funkcijos

Kolektyvinio administravimo organizacija jos atstovaujamų autorių ir gretutinių teisių subjektų vardu ir remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių perdavimo, vykdo šias funkcijas:

1) suteikia naudotojams licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus;

2) renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas;

3) surenka atitinkamą atlyginimą autorių teisių ir gretutinių teisių subjektams, numatytą šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 ir 5 dalyje, 45 straipnio 3 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, 48 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje;

4) paskirsto ir išmoka surinktą autorinį atlyginimą jos atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams;

5) be atskiro įgaliojimo gina jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises teisme ir kitose institucijose;

6) vykdo kitas kolektyvinio teisių administravimo funkcijas, vadovaudamasi sutartimis dėl autorių teisių ir gretutinių teisių perdavimo.

59 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos metodai

1.Sprendimus dėl autorinio atlyginimo surinkimo bei paskirstymo taisyklių ir metodų bei kitais svarbiais teisių kolektyvinio administravimo klausimais visuotiniame susirinkime priima kolektyvinio administravimo organizacijos nariai arba jų atstovai.

2. Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę licencinę sutartį už suteiktą teisę panaudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, dydis nustatomas kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų susitarimu. Autorinio atlyginimo tarifus, nesuderintus derybų keliu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Be autorių ar kitų autorių teisių bei gretutinių teisių subjektų, kurių teises organizacija administruoja, arba jų atstovų leidimo, kolektyvinio administravimo organizacijos surinkto autorinio atlyginimo negali naudoti kitiems tikslams (kultūriniams, socialiniams ar reklamos finansavimo), išskyrus atitinkamų teisių administravimo bei autorinio atlyginimo sumų paskirtymo sąnaudų padengimą.

4. Kolektyvinio administravimo organizacijos privalo surinkto autorinio atlyginimo sumas, atskaičiusios kolektyvinio teisių administravimo ir atlyginimo surinkimo bei paskirstymo sąnaudas, išmokėti autoriams ir kitiems autorių teisių bei gretutinių teisių subjektams kiek įmanoma proporcingai jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktiniam panaudojimui.

5. Kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sąnaudoms padengti gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 procentų surinkto autorinio atlyginimo sumos.

6. Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai turi teisę gauti informaciją apie visą kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą, susijusią su jų teisių įgyvendinimu.

60 straipsnis. Užsienio autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių

kolektyvinis administravimas

1. Užsienio autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo organizacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių kolektyvinio administravimo organizacijomis.

2. Autorius ir kitus autorių teisių bei gretutinių teisių subjektus, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys, arba juridinius asmenis, kurių buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kolektyvinio administravimo organizacijos teisių įgyvendinimo atžvilgiu privalo traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius ir kitus autorių teisių bei gretutinių teisių subjektus, kurie yra kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveinę Lietuvos Respublikoje.

3. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas užsienio valstybių kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis jos yra sudarusios sutartis, reguliariai gauti informaciją apie jų atstovaujamų autorių ar gretutinių teisių subjektų teisių įgyvendinimą.

61 straipsnis. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareigos

Asmenys, kurie naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus (bet kuriuo būdu juos atgamina, išleidžia, platina, viešai atlieka, transliuoja, retransliuoja ar bet kuriuo kitu būdu juos viešai skelbia), privalo:

1) sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo organizacijų atstovams kontroliuoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą;

2) teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms informaciją apie kūrinių arba gretutinių teisių objektų panaudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną autoriniam atlyginimui surinkti ir paskirstyti.

62 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų valstybinė priežiūra

1. Kolektyvinio administravimo organizacijų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), pagal savo kompetenciją dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje.

2. Visos kolektyvinio administravimo organizacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai privalo pateikti:

1) įstatų ir autorinio atlyginimo surinkimo ir paskirstymo taisyklių bei jų pakeitimų nuorašus;

2) visų dvišalių ir daugiašalių sutarčių dėl užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių administravimo nuorašus (Vyriausybės įgaliotai institucijai pareikalavus);

3) kolektyvinio administravimo organizacijos narių visuotinio susirinkimo (konferencijos) nutarimų nuorašus;

4) duomenis apie asmenis, įgaliotus atsovauti kolektyvinio administravimo organizacijoms.

3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę bet kada pareikalauti iš bet kurios kolektyvinio administravimo organizacijos papildomos informacijos, kuri yra būtina, norint nustatyti, ar kolektyvinio administravimo organizacijos veikla atitinka šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas bei kolektyvinio administravimo organizacijos įstatus.

4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacijos veikla neatitinka šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ar kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija gali kreiptis į teismą, prašydamas likviduoti kolektyvinio administravimo organizaciją.

5. Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei funkcijas, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos ir gynimo klausimais bei kitą informaciją, reikalingą jai pavestiems uždaviniams įgyvendinti.

63 straipsnis. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba

1. Prie Vyriausybės įgaliotos institucijos veikia Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba (toliau - Taryba) – kolegiali, patariamojo balso teisę turinti, visuomeninė institucija. Į Tarybos sudėtį įeina valstybinių institucijų, Meno kūrėjų asociacijos ir kolektyvinio administravimo organizacijų atstovai. Tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Taryba sprendžia šiuos klausimus:

1) teikia išvadas ir pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai tarpininkaujant derybose tarp kolektyvinio teisių administravimo organizacijų ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų;

2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl autorinio atlyginimo tarifų ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo;

3. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų ar kūrinių naudotojų prašymu Taryba sprendžia ginčus, iškilusius dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo. Tarybos sprendimai yra privalomi ginčo šalims. Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismine tvarka.

4. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę apmokėti Lietuvos autorių teisių ir getutinių teisių tarybos nariams už darbą, atliekamą sprendžiant ginčus autorių teisių ir gretutinių teisių srityje.

VI SKYRIUS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ GYNIMAS

64 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

1. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai:

1) kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, platinimą, importavimą, nuomą bei viešą panaudą, viešą atlikimą, transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą) arba reali jo įvykdymo grėsmė be autoriaus ar kito autorių teisių ir gretutinių teisių subjekto ar jų atstovo leidimo (nesudarius sutarties);

2) audiovizualinių kūrinių, fonogramų, kompiuterių programų ir duomenų bazių žinomai neteisėtų kopijų arba esant pakankamam pagrindui įtarti neteisėtų kopijų laikymas komerciniams tikslams;

3) šio įstatymo nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas;

4) bet kokių techninių prietaisų ar priemonių (dekoderių, kodavimo kortelių ir kt.), pritaikytų pašalinti technines priemones, panaudotas autorių ar gretutinių teisių subjektų jų teisėms pagal šį įstatymą įgyvendinti arba apsaugoti, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas turint tikslą platinti ir platinimas be autorių ar gretutinių teisių subjektų leidimo;

5) bet kokios elektroninės informacijos, identifikuojančios kūrinį, jo autorių, atlikimą, jo atlikėją, fonogramą, jos gamintoją, kitą autorių teisių ar gretutinių teisių subjektą, įskaitant bet kokius skaičius ir kodus, perteikiančius tokią informaciją, pašalinimas ar pakeitimas be autoriaus ar kito autorių teisių arba gretutinių teisių subjekto leidimo, kai tokia informacija buvo pateikta teisėtai išleistame kūrinio egzemplioriuje ar fonogramoje arba viešai paskelbta kartu su kūriniu, jo atlikimo įrašu ar fonograma;

6) kitų šio įstatymo nuostatų pažeidimas.

65 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1.Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, gindami savo pažeistas teises, turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimą dėl:

1) teisių pripažinimo;

2) įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) pažeistų asmeninių neturtinių teisių atstatymo (įpareigojimo padaryti atitinkamus ištaisymus, paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą);

4) neišmokėto autorinio atlyginimo išieškojimo;

5) nuostolių ar žalos atlyginimo, įskaitant negautas pajamas;

6) kompensacijos išmokėjimo;

7) neteisėtų kūrinių egzempliorių, kompiuterių programų, audiovizualinių įrašų ir fonogramų bei jų gamybos priemonių ar įrangos, taip pat kitų šiame įstatyme numatytų teisių pažeidimams panaudotų priemonių ir įrangos konfiskavimo ar sunaikinimo.

2. Ieškinius dėl autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo turi teisę pareikšti taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, kurioms šios teisės perduotos.

3. Civilines bylas dėl autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo nagrinėja Lietuvos Respublikos Apygardų teismai.

66 straipsnis. Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas. Kompensacija.

1. Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir šio įstatymo normos.

2. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto negautas pajamas. Neteisėti kūrinių ir gretutinių teisių objektų egzemplioriai gali būti perduoti atitinkamai autorių teisių arba gretutinių teisių subjektams, kaip nuostolių atlyginimas.

3. Vietoje nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų prašymu gali būti išieškota kompensacija. Kompensacijos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

67 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

1. Asmuo, pažeidęs autoriaus ar atlikėjo asmenines neturtines teises, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje ir 43 straipsnyje, privalo atlyginti moralinę žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas.

2. Moralinės žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu 10 MGL ir ne didesnis negu 250 MGL. Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, moralinės žalos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

68 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo ieškinio užtikrinimo

priemonių taikymas

1. Priėmęs ieškinio pareiškimą dėl autorių teisių ar gretutinių teisių gynimo, teismas kiekvienu atveju apsvarsto priemonių ieškiniui užtikrinti taikymo klausimą.

2. Kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui gali būti padaryta nepataisoma žala ar gali būti sunaikinti įrodymai, teismas turi teisę skubiai taikyti šias ieškinio užtikrinimo priemones:

1) įpareigoti asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą;

2) uždrausti išleisti į komercinę apyvartą neteisėtus kūrinių egzempliorius ar neteisėtas kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių įrašų bei fonogramų kopijas;

3) areštuoti neteisėtus kūrinių egzempliorius ar neteisėtas kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių įrašų bei fonogramų kopijas, taip pat technines priemones ir įrangą, naudojamą kūriniams, kompiuterių programoms, fonogramoms ar audiovizualiniams kūriniams neteisėtai atgaminti.

69 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, taikomą asmenims už šio įstatymo pažeidimus, nustato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamasis kodeksai.

70 straipsnis. Muitinės priemonių taikymas

Neteisėtiems kūrinių egzemplioriams ar neteisėtoms kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijoms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos muitinės priemonės.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis įstatymas taikomas visiems literatūros, mokslo ir meno kūriniams, taip pat gretutinių teisių objektams, jei šio įstatymo įsigaliojimo metu šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų atžvilgiu nėra pasibaigę jų apsaugos terminai, su sąlyga, kad tai neprieštarauja šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms.

2. Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymo nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti teisei į autorinį atlyginimą, suteikiamai šiuo įstatymu.

3. Šis įstatymas netaikomas sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Bet kokie tokios sutarties vykdymo veiksmai nėra laikomi pažeidžiančiais šį įstatymą.

4. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos organizacijos, veikiančios šio įstatymo įsigaliojimo metu, iki 1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti perregistruotos kaip autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos.

72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 metų ____________ mėnesio _____d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Ketvirtasis skyrius “Autorinė teisė” ir Penktasis skyrius “Spektakalių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės (gretutinės autorinėms teisės)” (Žin., 1994, Nr. 44-805);

2) Lietuvos Respublikos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymą (Žin., 1996, Nr.18 - 456).

73 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos:

1) paskirti instituciją, atsakingą už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą;

2) parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS