LIETUVOS RESPUBLIKOS

PENSIJŲ FONDŲ

Į S T A T Y M A S

1998 m.              Nr.

Vilnius

1 skirsnis. Bendroji dalis

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Įstatymo paskirtis - sudaryti teisinį pagrindą sukurti gyventojų papildomo savanoriško pensinio apsirūpinimo sistemą Lietuvoje, siekiant papildyti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą ir sustiprinti Lietuvos gyventojų pajamų lygį senatvėje.

2. Įstatymas nustato pensijų programų sudarymo ir jų įgyvendinimo tvarką, pensijų fondų steigimo, leidimų pensijų fondų veiklai išdavimo sąlygas ir tvarką, jų veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, taip pat nustato pagrindinius papildomojo pensinio aprūpinimo veiklos valstybinio reguliavimo  principus.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių santykių, susijusių su pensiniu gyventojų aprūpinimu, išskyrus 26 staipsnyje numatytus. Įmonių, užsiimančių gyventojų pensiniu draudimu, veiklą ir su tuos susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.

4. Pensijų fondų ir darbdavių veiklą, susijusią su darbuotojų papildomu pensiniu aprūpinimu taip pat reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

2 straipsnis. Vartojamos sąvokos

1. Pensijų fondo veikla - tai finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti papildomas gyventojų pajamas senatvei pensijų sutarčių pagrindu pritraukiant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant šias lėšas į pajamas nešantį diversifikuotą investicijų portfelį, bei pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas.

2. Pensijų fondas - bendrovė, veikianti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pensijų programa - teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas ir terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises ir pareigas .

4. Pensijų programos dalyvis - asmuo, kurio vardu pensijų fonde yra atidaryta asmeninė pensijų sąskaita;

5. Pensijų įmokų mokėtojas - pensijų programos dalyvis, jo darbdavys ar kitas tretysis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.

6. Pensijų sąskaita - asmeninė pensijų programos dalyvio sąskaita pensijų fonde, kurioje dalyvio vardu kaupiamos pensijų įmokos ir jam priskaičiuotos investicijų pajamos.

7. Pensijų anuitetas - periodinė pensinė išmoka, mokama pensijų programos dalyviui iki gyvos galvos, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui - draudimo bendrovei, vykdančiai gyvybės draudimą.

8. Depozitoriumas - kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 2 straipsnyje.

9. Diversifikuotas investicijų portfelis - investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų turto į vieno emitento vertybinius popierius ar vieną turtinį objektą;

2) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų;

3) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento kredito vertybinių popierių, išskyrus  šios dalies 4  punkte numatytus atvejus;

4) investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų turto į vienos emisijos valstybės (vietos savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip 6 skirtingų valstybės (vietos savivaldybės) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių emisijų vertybiniai popieriai;

10. Valdymo įmonė - kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 2 straipsnyje.

11. Vadovai - kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 2 straipsnyje.

12. Asmuo, susijęs su pensijų fondo valdymo įmone yra:

1) įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje valdymo įmonė turi akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių daugiau kaip 10 procentų visų balsų skaičiaus,

2) valdymo įmonės kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis asmuo;

3) valdymo įmonės vadovai;

4) asmuo, turintis valdymo įmonės vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 5 procentus visų balsų skaičiaus.

13. Juridinį asmenį kontroliuojantis subjektas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris:

1) būdamas akcininku (pajininku, nariu) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų ar pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų;

2) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovų;

3) faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.

14. Asmenys susiję su pensijų fondu:

1) asmenys, turintys daugiau kaip 5 procentus pensijų fondo akcijų.

2) įmonės ar kitos organizacijos, kurių daugiau kaip 10 procentų akcijų turi pensijų fondas;

3) pensijų fondo ir su juo susijusių įmonių ar organizacijų vadovai;

4) pensijų fondą kontroliuojantys asmenys.

15. Darbdavys - darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonės, įstaigos, organizacijos, darbo sutartimi arba naryste grindžiančios darbo santykius su savo darbuotojais.

16. Investicijų portfelis - turimų investicijų rinkinys.

17. Pensijų fondo nuosavas turtas - investicijų portfelis, įsigytas nustatyta tvarka investavus nuosavą kapitalą, ir nuosavos lėšos..

18. Pensijų turtas - pensijų programų turto suma.

19. Pensijų programos turtas - už pensijų įmokų lėšas įsigytas turtas (įskaitant  laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamos (sąnaudos), gautos investavus šį turtą (lėšas), kurios įskaitomos į asmenines atitinkamos pensijų programos dalyvių pensijų sąskaitas.

20. Pensijų turto investicijų pajamos(sąnaudos) - tai pajamų (sąnaudų), gautų investavus pensijų turtą, ir pajamų (sąnaudų) dėl šio turto vertės pasikeitimo suma.

21. Vertybinių popierių paketas - 1/10 ar didesnė emitento vienos klasės vertybinių popierių dalis.

2 skirsnis. Pensijų fondo steigimo ir veiklos ypatumai

3 straipsnis. Pensijų fondas.

1. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, kuris už  savo prievoles atsako tik savo nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

2. Žodžius “pensijų fondas” ar jų santrumpą “PF” savo pavadinime turi teisę naudoti tik įmonė, užsiimanti pensijų fondų veikla ir įsteigta šio įstatymo nustatyta tvarka kaip pensijų fondas. Pensijų fondo pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

3. Pensijų fondams taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, jei ko kita nenumato šis įstatymas.

4 straipsnis. Pensijų fondo steigimas

1. Pensijų fondas steigiamas tik uždaruoju būdu.

2. Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui.

3. Pensijų fondo steigimo išlaidos padengiamos iš pensijų fondo steigėjų papildomų įnašų.

4. Be kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pensijų fondo įstatuose turi būti nurodyta:

1) dalyvavimo pensijų fondo programose, dalyvių išstojimo bei perėjimo į kitas programas tvarka;

2) dalyvavimo pensijų fondo programose sustabdymo atvejai ir tvarka;

3) pensijų fondo lėšų atsargos , rezervai bei jų formavimo ir panaudojimo tvarka;

4) pensijų turto administravimo kaštų padengimo tvarka;

5) pensijų programų tvirtinimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarka;

6) auditoriaus ir vidaus kontrolės tarnybų skyrimo tvarka;

7) finansinių ataskaitų apie pensijų programų vykdymą pensijų programų dalyviams bei darbdaviams, pasirašiusiems pensijų sutartis, pateikimo tvarka;

8) pensijų fondo pranešimų pateikimo pensijų programų dalyviams bei darbdaviams, pasirašiusiems pensijų sutartis, tvarka;

9) investicinių pajamų, gautų investavus pensijų programų turtą, priskaičiavimo ir paskirstymo pagal pensijų programas tvarka;

5 Pensijų fondo įstatuose turi būti numatyta, kad turto valdymo sutartis su turto valdymo įmone turi būti tvirtinama visuotiniame akcininkų susirinkime.

6. Įstatuose gali būti numatytos kitos šiam įstatymui bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

7. Įstatai, jų pakeitimai ir papildymai įsigalioja juos suderinus su Vertybinių popierių komisija ir įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Pensijų fondas gali steigti savo filialus fondo stebėtojų tarybos sprendimu ir įstatuose nustatyta tvarka.

9. Pensijų sutartys pasirašomos, pensijų sąskaitos atidaromos ir pensijų įmokų kaupimas pradedamas tik po pensijų fondo įregistravimo, leidimo gavimo ir atitinkamos pensijų programos, suderintos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,  įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Leidimas pensijų fondo veiklai

1. Pensijų fondas gali užsiimti savo veikla tik gavęs Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai steigiamam pensijų fondui ar jau veikiančiai įmonei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondų veikla.

2.         Leidimui gauti pensijų fondas (kai bendrovė steigiama - jos steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyta:

1) pensijų fondo pavadinimas ir buveinės adresas;

2) įregistruoto (steigimosi atveju - sukaupto) bendrovės įstatinio ir nuosavo kapitalo dydis;

3) informacija apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą užsiimti pensijų fondų veikla (Vertybinių popierių komisijos pripažintus kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai ir kt.), jei pensijų turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

3. Prie paraiškos leidimui gauti turi būti pridėta:

1) steigimo sutartis, įstatai;

2) pasirašytos akcijų pasirašymo sutartys (jei steigiamas pensijų fondas);

3) sutartis su valdymo įmone (jeigu turtas perduodamas jai valdyti) ir depozitoriumu;

4) pensijų fondo akcininkų (steigėjų) (jei pensijų fondo akcininkas (steigėjas) yra juridinis asmuo, pateikiami duomenys apie jį kontroliuojančius asmenis)vardai ir pavardės, adresai, kapitalo ir balsų dalis bei duomenys apie šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių veikloje ir turimą kitų įmonių kapitalo dalį;

5) duomenys apie pasirinktą depozitoriumą;

6) duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę (jei pensijų fondas perduoda jai investicijų portfelio valdymą);

7) nustatyta tvarka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinta pensijų programa (programos);

8) kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus dokumentus.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti.

4. Pažyma ir dokumentai, įrodantys apie steigiamo pensijų fondo akcijų apmokėjimą, pateikiami Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki klausimo dėl leidimo išdavimo svarstymo dienos.

5. Sprendimą dėl leidimo išdavimo Vertybinių popierių komisija turi priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisija pareikalavo papildomų dokumentų ar informacijos, tai 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo.Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

6.Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti leidimą pensijų fondo veiklai, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio antroje ir trečioje dalyse išvardinti dokumentai;

2) leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio ar kitų įstatymų reikalavimų;

3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;

4) pensijų programa nėra suderinta su Socialinės apsaugos ir dabo ministerija;

5) ne visos pensijų fondo akcijos yra apmokėtos arba steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų;

6) pensijų fondo steigėjai ( jei steigėjas juridinis asmuo, šio asmens vadovai ir kontroliuojantys asmenys ) nėra geros reputacijos (yra nesąžiningumo ar finansinės drausmės dažnų pažeidimų įrodymų, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis tarnybine padėtimi, administracinių nuobaudų už vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisti už tyčinius nusikaltimus).

7. Vertybinių popierių komisija gali apriboti pensijų fondo veiklą, jeigu :

1) nustatyti pažeidimai gali atsiliepti pensijų fondo finansinei būklei, pensijų programų dalyvių interesams;

2) pensijų fondas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko pensijų programų dalyvių ir įmokų mokėtojų registrą, buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas;

3) pensijų fondas pasirašo pensijų sutartis, atidaro pensijų sąskaitas ir/ar pradeda kaupti pensijų įmokas pagal naują pensijų programą, kuri nėra užregistruota Vertybinių popierių komisijoje;

4) pensijų fondo ar valdymo įmonės, kuriai perduotas valdyti pensijų turtas, nuosavas kapitalas neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų;

5) pensijų fondas nesilaiko šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų ar kitų tiesiogiai šiame įstatyme nurodytų teisės aktų reikalavimų.

8. Vertybinių popierių komisija dėl šio straipsnio 7 dalyje išvardintų priežasčių gali apriboti pensijų fondo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Per šį laiką Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl pensijų fondo veiklos apribojimų panaikinimo ar leidimo atšaukimo. Nutarime dėl veiklos apribojimo turi būti nurodytos jo priežastys ir terminai, per kuriuos pažeidimai turi būti pašalinti.

9. Laikotarpiui, kai pensijų fondo veikla apribota, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti administratorių jo veiklai prižiūrėti. Administratoriaus teises ir pareigas nustato Vertybinių popierių komisija. Paskyrus administratorių, pensijų fondo (valdymo įmonės) vadovai turi gauti jo sutikimą dėl kiekvieno su fondo veikla susijusio sprendimo, nurodyto Vertybinių popierių komisijos nutarime dėl veiklos apribojimo.

10. Vertybinių popierių komisija privalo atšaukti išduotą leidimą jei pensijų fondas:

1) yra likviduojamas;

2) leidimą gavo pateikęs žinomai klaidingą ar melagingą informaciją, suklastotus dokumentus arba nuslėpęs faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduodamas;

3) per 1 metus nuo pensijų fondo įregistravimo dienos nepradėjo savo veiklos;

4) neužtikrina jam patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pensijų programos dalyviams;

5) aplaidžiai ir apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas;

6) per nurodytą terminą nepašalina trūkumų, dėl kurių buvo apribota pensijų fondo veikla;

7) nesilaiko šio įstatymo, kitų šiame įstatyme tiesiogiai nurodytų įstatymų ar jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimus.

11. Prieš priimdama sprendimą apriboti pensijų fondo veiklą ar atšaukti leidimo galiojimą, Vertybinių popierių komisija turi informuoti pensijų fondą ir sudaryti sąlygas pasiaiškinti.

12. Pensijų fondas turi teisę samdyti nepriklausomą auditorių jos veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus leidimo pensijų fondo veiklai atšaukimo pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikta per du mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Klausimas dėl pensijų fondo veiklai atšaukimo gali būti svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jei pensijų fondas per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą ar nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.

6 straipsnis. Pensijų fondo veiklos ypatumai

1. Pensijų fondams nustatomi šie veiklos riziką normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta.

Normatyvų dydžius, apskaičiavimo metodiką ir informacijos apie normatyvų vykdymą pateikimo periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Pensijų fondas neužsiima jokia kita komercine-ūkine veikla, išskyrus ta, kuri susijusi su pensijų fondo veikla.

3. Pensijų fondui draudžiama:

1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius ar kitą turtą;

2) imti paskolas, išskyrus trumpalaikes (iki metų trukmės) likvidumui palaikyti, kurių apimtys negali viršyti 10 procentų pensijų fondo nuosavo kapitalo dydžio;

3) įsigyti ir turėti vertybinių popierių, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui keliami reikalavimai;

4) dalyvauti organizacijose, kurių narių turtinė atsakomybė už organizacijos prievoles yra neribota;

5) būti įmonių steigėju;

6) leisti obligacijas.

7) prisiimti įsipareigojimus, nesusijusius su pensijų fondo veikla;

7 straipsnis.  Pensijų fondo valdymo įmonė

1.Pensijų fondas pensijų turtą, taip pat nuosavą turtą gali valdyti pats (jei pensijų fondas vykdo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus) arba perduoti valdyti vienai valdymo įmonei, kuri:

1) turi Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą valdyti pensijų fondus. Šių leidimų išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

2) vykdo Vertybinių popierių komisijos nustatytus kapitalo pakankamumo ir  minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimus, kurie turi atitikti pensijų fondams nustatytus reikalavimus.

3) sutartyje su pensijų fondu dėl pensijų turto valdymo valdymo įmonė įsipareigoja savo nuosavu kapitalu dengti pensijų fondo prisiimtus įsipareigojimus pensijų programų dalyviams.

2. Pensijų fondo valdymo įmonėms taikomos Investicinių benddrovių įstatymo nuosstatos, jei ko kito nenumato šis įstatymas.

3. Kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimo metodiką ir informacijos apie valdymo įmonės kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymą pateikimo periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti pensijų fondo sutarties su turto valdymo įmone veikimą, jeigu komisija yra priėmusi atitinkamus sprendimus dėl  šios valdymo įmonės veiklos.

8 straipsnis. Pensijų fondo reorganizavimas

1. Pensijų fondo reorganizavimui turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas.

2. Pensijų fondo reorganizavimui taikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

3. Reorganizavimo projekte pensijų fondas, be kitos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos, privalo nurodyti pensijų programų ir jų dalyvių skaičių, duomenis apie pensijų programas ir jų turtą, fondo nuosavą turtą, pensijų fondo prievolių perdavimo-priėmimo sąlygas ir terminus, turtines ir neturtines pensijų programų dalyvių teises po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminus. Reorganizavimo projektui turi pritarti kiekvieno reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas, Vertybinių popierių komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Apie reorganizavimą kiekvienas pensijų fondas privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.

5. Po reorganizavimo veiksiantys pensijų fondai turi iš naujo gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą, kaip tai numatyta 5 straipsnyje. Bent vienam po reorganizavimo veiksiančiam pensijų fondui negavus leidimo, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl pensijų fondo reorganizavimo laikomas negaliojančiu.

6. Informacija apie reorganizavimo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam pensijų fondo akcininkui, pensijų programos dalyviui, įmokų mokėtojui, Vertybinių popierių komisijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti reorganizuojamam pensijų fondui privalomus nurodymus.

7. Reorganizuojamas pensijų fondas, Vertybinių popierių komisijai sutikus, gali be pensijų programos dalyvio sutikimo pensijų programą (programas) ir atitinkamas pensijų sutartis perkelti į kitą pensijų fondą, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas nekeičia jų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyvių atžvilgiu.

8. Jei pensijų programos dalyvis dėl pensijų fondo reorganizavimo per 6 mėnesius nuo Vertybinių popierių komisijos leidimo reorganizuotam pensijų fondui išdavimo dienos pareiškia norą pereiti į kito pensijų fondo pensijų programą, tai dalyvio asmeninės pensijų sąskaitos perkėlimas į kitą pensijų fondą turi būti įvykdytas nemokamai.

9 straipsnis. Pensijų fondo likvidavimas

1. Pensijų fondas likviduojamas šio įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

2.         Pensijų fondas gali būti likviduojamas:

1)      visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, esant Vertybinių popierių komisijos pritarimui;

2) Vertybinių popierių komisijos sprendimu, kai šio įstatymo nustatyta tvarka atšaukimas leidimas pensijų fondo veiklai.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pensijų fondas gali būti likviduojamas tik tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visą pensijų programų turtą ir visas pensijų sutartis kitam pensijų fondui. Pensijų sutartis perimantis pensijų fondas negali keisti pensijų programų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programų dalyvių atžvilgiu.

4. Ne vėliau kaip per 3 dienas po akcininkų sprendimo likviduoti pensijų fondą turi būti pranešta raštu Vertybinių popierių komisijai ir rejestro tvarkytojui apie priimtą sprendimą likviduoti ir duomenis apie paskirtą likvidatorių. Šį likvidatorių Vertybinių popierių komisija turi teisę pakeisti.

5. Vertybinių popierių komisija, priėmusi sprendimą likviduoti pensijų fondą, skiria jo likvidatorių. Šis likvidatorius Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka praneša rejestro tvarkytojui apie priimtą sprendimą likviduoti pensijų fondą bei duomenis apie likvidatorių.

6. Informacija apie pensijų fondo likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam pensijų fondo dalyviui, akcininkui, įmokų mokėtojui, Vertybinių popierių komisijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti likviduojamam pensijų fondui privalomus nurodymus.

7. Kai pensijų fondas likviduojamas Vertybinių popierių komisijos sprendimu, likvidatorius organizuoja pensijų programų turto ir šių programų dalyvių pensijų sutarčių perdavimą kitam pensijų fondui. Turtas, likęs po, to kai kitam (kitiems) pensijų fondui buvo perduoti visi likviduojamo fondo įsipareigojimai pagal pensijų programas, turi būti parduodamas konkurso būdu (varžytinėse, aukcionuose) ar per vertybinių popierių biržą ir gali būti dalijamas likviduojamo pensijų fondo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.

8. Pensijų turtas negali būti naudojamas likviduojamo pensijų fondo kreditorių ar akcininkų reikalavimams tenkinti.

9. Likvidavimo ataskaitą, patikrintą nepriklausomo auditoriaus, likvidatorius pateikia Vertybinių popierių komisijai.

10. Perduodant pensijų programų turtą ir pensijų sutartis taikomos 8 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos.

10 straipsnis. Pensijų fondo bankroto procedūra

1. Pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo ar reorganizavimo dėl bankroto procedūra vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

2. Pensijų fondo bankroto byla nagrinėjama tik teismine tvarka. Pensijų fondo bankroto bylą  teismas iškelia pagal Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl jo nemokumo.

3. Pensijų fondo bankroto bylos nagrinėjimo metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka sudarytas komitetas, į kurio sudėtį įeina pensijų programų dalyvių atstovai, kiti kreditoriai ir Vertybinių popierių komisijos atstovai.

4. Nuo pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo dienos sustabdomos visos pensijų fondo operacijos, išskyrus būtinas administratoriaus veiklai užtikrinti bei 5 dalyje numatytas, ir visi pensijų įmokų mokėjimai į pensijų sąskaitas bei išmokos iš šių sąskaitų. Išlaidų, reikalingų administratoriaus veiklai užtikrinti, sąmatą tvirtina bei keičia teismas administratoriaus teikimu.

5. Teismo paskirtas administratorius organizuoja pensijų programų (kartu su pensijų programų turtu ir pensijų sąskaitomis) perdavimą kitam (kitiems) pensijų fondui (fondams). Pensijų fondo prisiimtiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir susidariusiems per laikotarpį nuo pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo iki pensijų sutarčių perdavimo į kitą pensijų fondą įsipareigojimams (proporcingai pagal kiekvieną perduodamą pensijų programą) padengti naudojamas pensijų fondo nuosavas turtas.

Administratorius turi teisę be pensijų programos dalyvio sutikimo perduoti pensijų programą (programas) ir atitinkamas pensijų sutartis kitam pensijų fondui, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas nekeičia jos sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyvių atžvilgiu. Šiuo atveju, jeigu pensijų programos dalyvis per 6 mėnesius po jo pensijų sutarties perdavimo kitam pensijų fondui pareiškia norą pereiti į kito pensijų fondo pensijų programą, tai jo asmeninės pensijų sąskaitos perkėlimas į kitą pensijų fondą turi būti įvykdytas nemokamai.

6. Teismui priėmus sprendimą likviduoti pensijų fondą, pensijų sutartys, kurios nebuvo perkeltos į kitą pensijų fondą iki sprendimo dėl likvidavimo priėmimo, teismo sprendimu skelbiamos nutrauktomis, jei iki tokio sprendimo priėmimo programos dalyvis nenutraukė šios sutarties pats.

7. Likvidatorius per teismo nustatytą laikotarpį sudaro pensijų fondo kreditorių sąrašą bei jų reikalavimų apimtis pagal sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienos būklę. Duomenis apie pensijų programų dalyvių reikalavimus pagal kiekvieną pensijų programos dalyvį tvirtina šio straipssnio 3 dalyje nustatytas komitetas.

8. Pensijų programų dalyvių reikalavimai grąžinti jiems nuosavybės teise priklausantį pensijų turtą turi būti patenkinti prieš pradedant tenkinti pensijų fondo kreditorių reikalavimus.

9. Pensijų fondo kreditorių reikalavimai tenkinami tokia tvarka:

1) pirmąja eile  tenkinami pensijų programų dalyvių reikalavimai sumokėti pensijų fondo įsipareigotas bet neįvykdytas 32 straipsnio 2 dalyje nurodytas pensijų programos investicijų pajamas;

2) antrąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį pakenkimą sveikatai ar gyvybės atėmimą;

3) trečiąja eile tenkinamos teismo ir administravimo išlaidos bei reikalavimai, kuriems pareikšti pagrindas atsirado po sprendimo dėl likvidavimo paskelbimo dienos.

4) ketvirtąja eile tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai;

5) kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiškai patenkinti visus vienos eilės reikalavimus, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

10. Pensijų fondo bankroto atveju jo kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į pensijų turtą.

11 straipsnis. Pensijų fondų asociacijos

Pensijų fondai turi teisę jungtis į asociacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3 skirsnis. Pensijų fondų valdymas

12 straipsnis. Pensijų fondo valdymas

1. Be apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos valdininkų įstatyme, pensijų fondo stebėtojų tarybos ir valdybos nariais negali būti pensijų fondo auditorius, kito pensijų fondo stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, asmenys, susiję su pensijų fondo depozitoriumu ar valdymo įmone, taip pat asmenys, turintys teistumą už nusikaltimus nuosavybei, finansams ir ūkininkavimo tvarkai.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti pensijų fondo valdybą (stebėtojų tarybą) sušaukti neeilinį fondo akcininkų visuotinį susirinkimą.

13 straipsnis. Pensijų fondo valdymo organų narių atsakomybė

Pensijų fondo stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administraacijos vadovas bei kiti administracijos darbuotojai privalo atlyginti programų dalyviams ir pensijų fondui nuostolius, padarytus dėl nutarimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, pensijų fondo įstatus, pensijų programas ar pareigą veikti pensijų programų dalyvių labui. Stebėtojų tarybos ir valdybos narių atsakomybė yra solidarinė. Narys, balsavęs prieš tokį nutarimą, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti šiuos nuostolius, jei posėdžio protokole yra įrašytas jo protestas. Nuo atsakomybės atleidžiamas ir susirinkime nedalyvavęs narys, jeigu jis per 7 dienas po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui raštišką protestą.

14 straipsnis. Veiklos kontrolė

1. Ūkiniams metams pasibaigus nepriklausomas auditorius patikrina buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę. 

2. Įstatų nustatyta tvarka pensijų fonde gali būti sudaromos laikinos pensijų fondo veiklos kontrolės komisijos.

3. Pensijų fondui pasirašant sutartį su audito įmone, prieš tai šios sutarties sąlygos turi būti suderintos su Vertybinių popierių komisija.

4. Pensijų fondo auditas atliekamas pagal auditą ir auditorių darbą reglamentuojančius teisės aktus bei pensijų fondo ir auditoriaus sutarties sąlygas.

5. Pensijų fondo administracija privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus dokumentus.

6. Auditoriaus išvadose turi būti pareikšta nuomonė apie pensijų fondo finansinį pajėgumą vykdyti pagal pensijų sutartis prisiimtus įsipareigojimus, taip pat turi būti nurodyti visi šio įstatymo ir kitų pensijų fondų finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

4 skirsnis. Pensijų programos ir jų dalyviai

15 straipsnis. Pensijų programa

1. Savo veiklą pensijų fondai organizuoja pensijų programų pagrindu.

2. Pensijų programą (programas) tvirtina ir ją keičia pensijų fondo valdyba įstatuose nustatyta tvarka, suderina su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir registruoja Vertybinių popierių komisijoje.

3. Pensijų programoje turi būti nurodyta:

1) pensijų fondo pavadinimas, jo buveinė, banko rekvizitai;

2) pensijų programos pavadinimas;

3) įstojimo į pensijų programą, išstojimo ir pašalinimo iš jos sąlygos ir tvarka;

4) programos dalyvių teisės ir pareigos;

5) pensijų įmokų mokėjimo būdai bei tvarka;

6) pensijų išmokų mokėjimo būdai, rūšys ir jų pasirinkimo galimybės, pensinis amžius;

7) anuitetų įsigijimo tvarka;

8) programos investicijų strategija (pensijų turto investavimo tvarka ir sritys);

9) pensijų programų turto kaupimo ir paskirstymo tvarka;

10) atskaitymų iš pensijų turto investicijų pajamų tvarka ir jų įskaitymo į pensijų sąskaitas ir apskaitymo tvarka;

11) ataskaitų apie pensijų programos veiklą ir pensijų sąskaitas pateikimo pensijų programos dalyviams formos ir tvarka;

12) pensijų sutarčių sudarymo ir nutraukimo sąlygos bei tvarka;

13) perėjimo į kitą pensijų programą tvarka bei laikotarpis, per kurį pensijų fondas turi pervesti pensijų sąskaitos lėšas į pensijų programos dalyvio nurodytą pensijų sąskaitą kitoje pensijų programoje. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai;

14)         pensijų programos pakeitimo tvarka;

15)         pensijų programos nutraukimo tvarka.

16)         pensijų programos pelningumo lygio nustatymo tvarka.

4. Pensijų programos gali turėti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui bei reikalavimams, nustatytiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vertybinių popierių komisijos.

5. Teisę keisti pensijų programą turi pensijų fondo valdyba.

6. Pensijų fondas privalo sudaryti galimybes visiems asmenims susipažinti su įregistruotomis pensijų programomis bei jų pakeitimais.

7. Pensijų fondas privalo raštu informuoti kiekvieną pensijų programos dalyvį, įmokų mokėtojus, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Vertybinių popierių komisiją apie pensijų programos pakeitimus ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pensijų programos ir jų pakeitimai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo jų įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje.

16 straipsnis. Pensijų sutartis

1. Pensijų sutartis yra sutartis tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią pirmasis prisiima įsipareigojimus pensijų programos dalyvių pensiniam aprūpinimui sutinkamai su konkrečia pensijų programa, o įmokų mokėtojas prisiima įsipareigojimus mokėti pensijų įmokas. Prieš sudarant pensijų sutartį visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su pensijų programa, kurios dalyviais jie taps įsigaliojus pensijų sutarčiai. Pensijų programa yra pensijų sutarties dalis.

2. Pensijų sutartį su pensijų fondu sudaro pensijų programos dalyvis arba kitas asmuo pensijų programos dalyvio naudai.

3. Penssijų sutartis, sudaryta trečiojo asmens pensijų programos dalyvio naudai gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijų sutartį savo darbuotojų naudai. Pensijų sutartis gali būti kolektyvinės sutarties priedu.

Šioje kolektyvinėje sutartyje, kurią sudaro darbdavys (kaip pensijų įmokų mokėtojas) ir darbuotojų profesinė sąjunga (ar jų atstovai), gali būti numatyta:

1) darbuotojų kategorijos arba atskiros jų grupės, kurioms darbdavys nebus įmokų pagal pensijų programas mokėtojas;

2) pensijų įmokų dydis ir jų mokėjimo tvarka, prisilaikant pensijų programos nuostatų, tačiau jas sumokant ne rečiau kaip kartą per metus;

3) apibrėžtam laikotarpiui pensijų įmokų sumažinimas arba jų nutraukimas, jei darbuotojas yra nubaustas už grubius darbo drausmės pažeidimus, darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių nesilaikymą, taip pat nutraukus darbo sutartį;

4) darbdavio pensijų įmokų sumažinimas arba nutraukimas laikotarpiui, kai dirbantysis sumažina arba nustoja mokėti nustatyto dydžio pensijų įmokas pagal pensijų programą;

5) kad darbdavys gali mokėti vienkartines pensijų įmokas darbuotojų, išėjusių į pensiją iki darbdavio dalyvavimo pensijų programoje pradžios, naudai. Tokių įmokų dydis gali priklausyti nuo darbo stažo, gauto darbo užmokesčio, darbo sąlygų kenksmingumo, darbo sudėtingumo ir atsakingumo.

6) sąlygas, pagal kurias mokamos pensijų įmokas ar jų dalis asmenims, dėl pateisinamų priežasčių laikinai nedarbingiems asmenims;

7) kitas pensijų įmokų dydžio, mokėjimo, nutraukimo sąlygas, suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijų sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip.

5. Pensijų sutartis turi numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti pensijų sutartį pensijų programos dalyvio valia. Kitas būtinąsias pensijų sutarties sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

6. Pensijų fondas neturi teisės vienašališkai anuliuoti pensijų sutarties, sudarytos pensijų programos dalyvio naudai be paties dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

7. Pensijų fondas veda visų įmokų mokėtojų, sudariusių pensijų sutartis, taip pat visų dalyvių, kurių naudai tokios sutartys buvo sudarytos, ir visų dalyvių, gaunančių išmokas, registraciją. Registracijos tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

8. Pasirašius pensijų sutartį pensijų fondas kiekvienam pensijų programos dalyviui pensijų fonde  atidaro asmeninę pensijų sąskaitą.

17 straipsnis. Pensijų programos dalyvis

Pensijų programos dalyviu tampama sudarius pensijų sutartį šio įstatymo nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Pensijų programos dalyvio teisės

1.  Pensijų programos dalyvis turi teisę:

1) gauti išmokas kaip nustatyta šiame įstatyme, pensijų fondo įstatuose, pensijų programoje ir pensijų sutartyje;

2) gauti dalį (priskaičiuojant į pensijų sąskaitą) pensijų turto investicijų pajamų, gautų pagal atitinkamą pensijų programą, proporcingai pensijų sąskaitoje turimų lėšų sumai;

3) gauti informaciją apie pensijų fondo veiklą, jo finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei finansinius įsipareigojimus, savo pensijų sąskaitoje esančias lėšas ir į ją priskaičiuotas investicijų pajamas;

4) raštu įspėjęs pensijų fondą pakeisti pensijų įmokų dydį, tvarką ir periodiškumą, laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą;

5) testamentu palikti pensijų sąskaitoje laikomas lėšas vienam ar keliems asmenims.

6) kitas šiuo įstatymu nustatytas teises.

19 straipsnis. Pensijų programos dalyvio pareigos

1. Pensijų programos dalyvis privalo:

1) laikytis pensijų programos ir pensijų sutarties nuostatų;

2) neskleisti iš pensijų fondo gautos informacijos, kuri gali pažeisti pensijų fondo interesus.

2. Pensijų programos dalyviui nesilaikant savo pareigų, pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka jis gali būti pašalintas iš pensijų programos.

20 straipsnis. Pensijų programos dalyvio išstojimas iš pensijų programos ir dalyvavimo pensijų programoje pasibaigimas

1. Dalyvavimas pensijų programoje pasibaigia pensijų fondui įvykdžius savo įsipareigojimus pensijų programos dalyviui, dalyviui išstojus iš pensijų programos, programos dalyviui mirus, likvidavus pensijų fondą.

2. Pensijų programos dalyvio naudai sudarytos pensijų sutarties nutraukimas, nepereinant į kitą pensijų programą, ar dalyvio pašalinimas iš pensijų programos yra laikoma pensijų fondo nario išstojimu iš pensijų programos.

3. Pensijų programos dalyviui išstojant, jis turi gauti asmeninėje pensijų sąskaitoje priskaičiuotas lėšas, atskaičius iš jų į pensijų sąskaitą įskaitytas investicijų pajamas už paskutinius trejus metus arba 5 procentus nuo išimamos sumos, taikant didesnę sankciją iš nurodytų. Už šias sankcijas pensijų fondo gautos lėšos priskiriamos pensijų turtui.

4. Išstojant iš pensijų programos jos dalyviui, pensijų fondas privalo atsiskaityti su juo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dalyvio raštiško prašymo išstoti iš programos dienos, pagal tai dienai jo sąskaitoje sukauptą sumą, netaikant šio įstatymo 24 ir 25 str. reikalavimų.

5. Pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijų programos įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, taip pat atskaityti didesnę dalį jo naudai sukaupto pensijų turto, nebent kitaip numatyta šiame įstatyme.

21 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitą pensijų programą

1. Pensijų sutarties nutraukimas ir naujos pensijų sutarties sudarymas tame pačiame arba kitame pensijų fonde laikomas pensijų fondo nario perėjimu į kitą pensijų programą.

2. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų programos į kitą tame pačiame fonde turi būti vykdomas pagal sąlygas, numatytas pensijų programoje ir pensijų sutartyje.

3. Pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams ar įmokų mokėtojui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų programos dalyvio teisę pereiti iš vienos pensijų programos į kitą.

4. Pensijų fondas, iš kurio programos dalyvis pereina į kitą pensijų fondą, turi pateikti priimančiajam fondui:

1) pensijų programos ir pensijų sutarties, sudarytos su pensijų fondo dalyviu ar su trečiuoju asmeniu pensijų programos dalyvio naudai, kopijas, o taip pat šių dokumentų visų pakeitimų kopijas;

2) išrašus apie dalyvio naudai padarytas  įmokas;

3) išrašus apie dalyviui išmokėtas pinigų sumas;

4) pensijų turtą, priklausantį dalyviui raštiško prašymo pereiti į kitą programą pateikimo dieną.

22 straipsnis. Pensijų programos nutraukimas

1. Pensijų programa gali būti nutraukiama pensijų fondo valdybos arba teismo sprendimu.

2. Pensijų programą pensijų fondo valdybos sprendimu galima nutraukti, jeigu:

1) pensijų fondas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus visiems šios pensijų programos dalyviams;

2) šios programos dalyviai pereina į kitą pensijų programą ir/arba išstoja iš šios pensijų programos;

3) kitais atvejais, numatytais pensijų programoje.

3. Pensijų fondas be pensijų programų dalyvių sutikimo gali nutraukti pensijų programą tik tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visus pensijų programų turtą ir pensijų sutartis kitam pensijų fondui. Šiuo atveju pensijų sutartis perimantis pensijų fondas negali keisti pensijų programų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programų dalyvių atžvilgiu.

4. Jei pensijų programos dalyvis dėl pensijų programos nutraukimo per 6 mėnesius nuo nuo sprendimo nutraukti pensijų programą  priėmimo dienos pareiškia norą pereiti į kito pensijų fondo pensijų programą, tai dalyvio asmeninės pensijų sąskaitos perkėlimas į kitą pensijų fondą turi būti įvykdytas nemokamai.

5 skirsnis. Pensijų įmokos ir išmokos

23straipsnis. Pensijų įmokos

1. Pensijų įmokos mokamos tik piniginių lėšų forma.

2. Darbdaviai gali mokėti įmokas ar jų dalį savo darbuotojų naudai.

3. Įmokų mokėtojas, kuris tuo pačiu metu yra pensijų programos dalyvis, neatsako savo turtu už pensijų įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kitų įmokų mokėtojų atsakomybė yra nustatoma pensijų sutartimi.

4. Įmokų mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindu apriboti pensijų programų dalyvių nuosavybės teisę į pensijų turtą.

5. Toje pačioje programoje vienu metu mokėti pensijų įmokas ir gauti pensijų išmokas to paties pensijų programos dalyvio vardu yra draudžiama.

6. Tais atvejais, kai pensijų įmokas moka ne pats pensijų programos dalyvis, tokios įmokos tampa pensijų programos dalyvio nuosavybe nuo jų įmokėjimo į pensijų sąskaitą momento.

7. Įmokų mokėtojui, jei tai yra ne pats pensijų programos dalyvis, laiku nemokant sutartų įmokų, pensijų fondas privalo raštu informuoti apie tai pensijų programos dalyvį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmojo pažeidimo.

8. Darbuotojas pagal darbdavio pasirašytą pensijų sutartį pensijų įmokas moka tiktai savanoriškai.

9. Darbdavys neturi teisės perkelti darbuotojui pareigą mokėti jo sudarytoje pensijų sutartyje nustatytas įmokas.

10. Nutraukus ar sumažinus įmokų mokėjimą, pensijų programos daalyvio nuosavybės teisė į pensijų turtą negali būti apribota.

24 straipsnis. Pensijų išmokos

1. Teisė į pensijų išmokas įgyjama pensijų programos dalyviui sulaukus pensijų programoje nurodyto pensinio amžiaus, kuris negali būti daugiau nei 5 metais mažesnis nei pensinis amžius, nustatytas Valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytus atvejus.

2. Pensijų programos dalyvis, kuriam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka pripažintas pirmos arba antros grupės invalidumas, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo invalidumo pripažinimo dienos.

3. Pensijų programos dalyvis turi teisę atidėti pensijų išmokų mokėjimą. Pensijų išmokų atidėjimui pensijų programos dalyvis turi pateikti raštišką prašymą pensijų fondui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sukaks pensinis amžius. Programos dalyvis turi teisę bet kuriuo metu raštiškai atšaukti pensijų išmokų mokėjimo atidėjimą. Šiuo atveju pensijų išmokos turi prasidėti ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo raštiško prašymo nutraukti išmokų atidėjimą dienos.

4. Pensijų išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pensijų programos dokumentų, patvirtinančių jo teisę į pensijų išmokas, pateikimo pensijų fondui. Šių dokumentų sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

5. Iš pensijų sąskaitos negali būti daromos jokios kitos išmokos, nenumatytos šiame įstatyme.

25 straipsnis. Pensijų išmokų būdai

1. Pensijų išmokos pensijų programos dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais:

1) vienkartine išmoka, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio;

2) sumą, esančią pensijų sąskaitoje, išmokant dalimis periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kas ketvirtį;

3) nuperkant pensijų anuitetą gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą.

2. Maksimalus vienkartinės išmokos iš pensijų sąskaitos dydis nustatomas toks, kad ją išmokėjus pensijų sąskaitoje liktų suma, pakankama pensijų programos dalyviui įsigyti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio anuitetą gyvybės draudimo įmonėje. Šios sumos dydį nustato Draudimo priežiūros tarnyba pagal jos patvirtintas taisykles ir praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

3. Jei suma, esanti pensijų sąskaitoje, išmokama dalimis, ji negali viršyti maksimalaus dydžio, kuris apskaičiuojamas šią sumą dalijant iš pensijų programos dalyvio vidutinės būsimo gyvenimo trukmės. Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė kasmet skaičiuojama Statistikos departamento prie Vyriausybės ir pranešama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Maksimalus dalies dydis pensijų programos dalyviui perskaičiuojamas kasmet.

4. Jei pensijų programos dalyvis turi teisę gauti pensiją iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto arba pensiją iš valstybės biudžeto, netaikomi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti apribojimai pensijų įmokų dydžiui.

5. Pensijų išmokų būdą, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki išmokų mokėjimo pradžios, pasirenka pensijų programos dalyvis.

6. Pensijų programos dalyvis, gaunantis pensijų išmokas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka, prieš 2 mėnesius įspėjęs pensijų fondą, gali pakeisti išmokų mokėjimo būdą ar tvarką arba sustabdyti išmokų mokėjimą. Išmokų mokėjimas atnaujinamas per 2 mėnesius nuo išmokų gavėjo pareiškimo atnaujinti išmokų mokėjimą.

26 straipsnis. Pensijų anuitetai

1. Pensijų anuitetas pensijų programos dalyvio pasirinkimu perkamas draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą, už jo pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas. Pensijų fondas tarpininkauja pensijų programos dalyviui įsigyjant pensijų anuitetą.

2. Pensijų anuitetas įgyjamas pensijų programos dalyviui pasirašius draudimo sutartį su pensijų anuitetų mokėtoju. Pensijų anuitetų mokėtoju gali būti tik gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė.

3. Pensijų anuitetų mokėtojų veiklą Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka prižiūri Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

4. Pensijų fondų tarpininkavimo įsigyjant pensijų anuitetus tvarką nustato Vertybinių popierių komisija kartu su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

6 skirsnis. Pensijų fondo finansai

27 straipsnis. Nuosavas kapitalas

1. Pensijų fondo nuosavo kapitalo sudėtį nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnis.

2. Pensijų fondas privalo sudaryti pensijų turto garantijų rezervą, kuris sudaromas  šio įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka;

3. Nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi 35 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

4. Jei ūkiniams metams pasibaigus pensijų turto investicijų pajamų nepakanka pagal pensijų programas prisiimtiems įsipareigojimams (kurie negali būti mažesni nei 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti) įvykdyti, šių įsipareigojimų iki programose prisiimto pelningumo lygio padengimui naudojama pensijų fondo nuosavaas kapitalas.

28 straipsnis. Įstatinis kapitalas

1. Pensijų fondo įstatinį kapitalą sudaro fondo įstatuose nurodytas, visiškai apmokėtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas. Įstatinis kapitalas registruojamas tik visiškai jį apmokėjus.

2. Pensijų fondo minimalus įstatinis kapitalas yra  4 mln. litų.

3. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo įstatinio kapitalo. Turtiniu įnašu gali būti tik nekilnojamas turtas, būtinas tiesioginei pensijų fondo veiklai.

4. Įstatinis kapitalas negali būti apmokėtas skolintais pinigais.

5. Pensijų fondas neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirto nuostolio.

29 straipsnis. Skolintas kapitalas.

Pensijų fondas negali turėti kitokio skolinto kapitalo, išskyrus trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti, kurioms apribojimai nustatyti 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

30 straipsnis.  Pensijų fondo pajamos ir sąnaudos.

1. Pensijų turto investicijų pajamos, atskaičius įsipareigojimus pensijų programų dalyvių naudai pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus, yra pripažįstamos pensijų fondo pajamomis iš pensijų turto.

2. Pensijų fondo sąnaudomis, be kitų, pripažįstamos ir pensijų fondo garantijų rezervo formavimo sąnaudos.

31 straipsnis. Pensijų fondo garantijų rezervas

1. Pensijų fondo garantijų rezervas formuojamas iš pensijų turto investicijų pajamų padarius atskaitymus pensijų programų dalyvių naudai pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus, kurie negali būti mažesni kaip 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti. Šio rezervo minimalų dydį ir formavimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Garantijų rezervas gali būti naudojamas tik pensijų programose prisiimtiems įsipareigojimams dengti.

3. Pensijų fondo pelnas negali būti išmokėtas dividendais ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamo sprendimo kapitalo pakankamumas, minimalus nuosavas kapitalas ir garantijų rezervo dydis tampa mažesni nei Vertybinių popierių komisijos nustatyti dydžiai.

32 straipsnis. Pensijų turtas

1. Kiekvienos pensijų programos turtas, tame skaičiuje gautos investicijų pajamos (sąnaudos), apskaitomas atskirai nuo pensijų fondo nuosavo turto.

2. Minimalios kiekvienos pensijų programos pelningumas kasmet negali būti mažesnis nei gyventojų terminuotų indėlių litais Lietuvo bankuose metinių palūkanų normos aritmetinis svertinis vidurkis.

33 straipsnis. Pensijų sąskaitos

1. Pensijų fondas privalo kiekvienam pensijų programos dalyviui atidaryti asmeninę pensijų sąskaitą penssijų fonde, kurioje būtų kaupiamos pensijų įmokos ir pensijų programos dalyviui įstatuose nustatyta tvarka priskaičiuotos investicijų pajamos. Informacija apie pensijų sąskaitas yra laikoma konfidencialia.

2. Programos dalyvių pensijų sąskaitose sukauptų sumų apskaitos tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

34 straipsnis. Pensijų turto nuosavybės teisė

1. Pensijų turtas nuosavybės teise priklauso pensijų fondo pensijų programos dalyviams. Po dalyvio mirties jo pensijų sąskaitoje esantis pensijų turtas paveldimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Pensijų fondas ar valdymo įmonė neatsako pensijų turtu už įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Pensijų turtas, valdomas pensijų fondo ir (ar) valdymo įmonės, negali būti naudojamas pensijų fondo ir (ar) valdymo įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti ir yra grąžinamas savininkams šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pensijų fondas savo nuosavu turtu atsako už pensijų programose prisiimtus  įsipareigojimus. 

7 skirsnis. Pensijų turto investavimas, valdymas ir saugojimas

35 straipsnis. Pensijų turto investavimas

1. Kiekvienos pensijų programos turtas investuojamas į diversifikuotą investicijų portfelį, į kurio sudėtį įeina vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas bei komercinių bankų depozitai.

2. Vertybiniai popieriai, į kuriuos gali būti investuojama, yra:

1) valstybės (vietos savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

2) bankų išleisti depozitų sertifikatai;

3) vertybiniai popieriai, kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikos veikiančių vertybinių popierių biržų oficialųjį prekybos sąrašą;

4) naujai išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą dėl priėmimo į oficialųjį prekybos sąrašą ir yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai popieriai bus įrašyti į šį sąrašą per vienerius metus nuo išleidimo;

5) Vertybinių popierių komisijos likvidžiais pripažinti vertybiniai popieriai.

3. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti apribojimus pensijų turto investicijoms į komercinių bankų depozitus bei investicijoms į šio straipsnio 2  dalyje išvardintus vertybinius popierius.

4. Pensijų turtą draudžiama investuoti į:

1)  pensijų fondo išleistus vertybinius popierius;

2) valdymo įmonės, su kuria pensijų fondas yra sudaręs turto valdymo sutartį, išleistus vertybinius popierius;

3) įmonių ar kitų organizacijų, susijusių su valdymo įmone, išleistus vertybinius popierius.

5. Bendra investicijų į su pensijų fondu (jį kontroliuojančiais asmenimis) susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius negali būti daugiau kaip 25 procentai bendros pensijų turto vertės.

6 Pensijų dalyvių lėšos turi būti investuojamas pagal pensijų programoje ir sutartyje su valdymo įmone numatytą investavimo strategiją.

7. Į nekilnojamąjį turtą gali būti investuota ne daugiau kaip 20% pensijų turto.

36 straipsnis. Pensijų  turto valdymas

1. Pensijų fondas, kuris neperduoda turto valdymo įmonei valdyti pensijų turto, turi vykdyti šiuos reikalavimus:

1) ne mažiau kaip du pensijų fondo vadovai ar administracijos darbuotojai privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie sertifikatus turinčių darbuotojų pasikeitimus turi būti informuota Vertybinių popierių komisija per 5 dienas.

2) pensijų fondas privalo turėti bent vieną darbuotoją, turintį turto vertintojo kvalifikacinį sertifikatą.

2. Tais atvejais, kai asmuo, susijęs su pensijų fondu, kartu yra asmuo, susijęs su pensijų fondo valdymo įmone, Vertybinių popierių komisija specialiomis taisyklėmis nustato papildomus turto investavimo reikalavimus.

3. Pensijų turto valdymo sutartyje turi būti nuostatos, išvardintos Investicinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Turto valdymo sutartį turi patvirtinti pensijų fondo akcininkų susirinkimas Sutartis fondo stebėtojų tarybos (valdybos) sprendimu gali būti nutraukta anksčiau laiko.Valdymo įmonė negali būti pakeista be komisijos sutikimo.

4. Valdymo įmonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jos kaltės pensijų fondui ar pensijų programų  dalyviams atlyginimą. Turto valdymo sutarties nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo įmonės nuo pensijų fondui ar pensijų programų dalyviams padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.

37 straipsnis. Pareiga perduoti saugoti pensijų turtą depozitoriumui

1. Pensijų fondas pensijų turtą (pinigines lėšas ir vertybinius popierius) privalo saugoti pasirinktame depozitoriume,  Depozitoriumas vaadovaujasi Investicinių bendrovių įstatymo IV skirsnio nuostatomis, jei ko kita nenumato šis įstatymas. Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Lietuvos banku, gali nustatyti papildomus reikalavimus depozitoriumui, kuriame laikomas pensijų turtas. Depozitoriumu negali būti pats pensijų fondas ar pensijų fondo valdymo įmonė, o depozitoriumas negali būti pensijų fondo akcininku ar jo valdymo įmonės akcininku.

2. Sutartį su depozitoriumu tvirtina pensijų fondo stebėtojų taryba. Pensijų fondas negali turėti daugiau kaip vieno vertybinių popierių ar piniginių lėšų depozitoriumo.

3. Depozitoriumas privalo sudaryti su pensijų fondu sutartį, kurioje būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

4. Depozitoriumas privalo pateikti visą reikalingą informaciją, kuri yra susijusi su jam patikėto turto apskaita atliekant nepriklausomą auditą, taip pat kopijas saugomų dokumentų, kurie yra susiję su turto valdymu ir yra reikalingi atliekant pensijų fondo auditą.

5. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jo kaltės pensijų programų dalyviams atlyginimą. Depozitoriumas neatsako dėl pensijų fondo prisiimtų įsipareigojimų pensijų programos dalyviams.

8 skirsnis. Pensijų programų dalyvių interesų apsauga

38 straipsnis. Pareiga veikti pensijų programų dalyvių interesų labui

1. Pensijų fondas, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo veikti pensijų programų dalyvių interesų labui, savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus, pensijų fondo įstatus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų pensijų fondo akcininkų bei pensijų programos dalyvių turtinių teisių bei interesų. Pensijų fondas, valdymo įmonė bei depozitoriumas negali sudaryti jokio sandorio, kuris pakenktų pensijų fondo akcininkų ar jo pensijų programų dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

2. Pensijų fondo stebėtojų taryba, administracija, valdymo įmonė bei depozitoriumas pilnai atsako už žalą, padarytą pensijų fondui dėl neteisėtų ar komerciškai nepagrįstų veiksmų.

3. Nustačius, kad pensijų fondo vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis ar su juo susiję asmenys gauna naudą pensijų fondo ar jo programų dalyvių sąskaita, arba neteisėtais veiksmais padaro jiems žalos, pensijų fondo akcininkai bei pensijų programų dalyviai turi teisę per teismą išreikalauti, kad jis perduotų pensijų fondui šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio sandorio patirtą žalą.

4. Jei pensijų fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus, investuojant pensijų turtą, dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo jo nepriklausančių priežasčių, jis privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių dėl kurių buvo pažeisti diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimai.

39 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1. Pensijų fondo nuosavo turto ir pensijų programų turto apskaitos tvarką nustatoVertybinių popierių komisija, suderinusi su Finansų ministerija.

2. Valdymo įmonė ir depozitoriumas, su kuriais pensijų fondas turi sudaręs pensijų turto valdymo ir turto saugojimo sutartis, privalo pensijų fondui pateikti visus dokumentus, reikalingus būtinai atskaitomybei atlikti. Tokių dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Pensijų fondas privalo vesti įmokų į kiekvieną pensijų programą, pensijų programų turto ir pensijų išmokų apskaitą atskirai.

4. Valdymo įmonės ir depozitoriumai privalo atskirai apskaityti valdomą pensijų turtą ir nuosavą fondo turtą.

5. Pensijų fondas per keturis mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos privalo viešai paskelbti nepriklausomo auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas. Metinėje pensijų fondo atskaitoje turi būti nepriklausomo auditoriaus išvada apie pensijų fondo apskaitos patikimumą ir atitikimą nustatytoms taisyklėms. Auditoriai privalo  pateikti Vertybinių popierių komisijai paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų jos nustatyta tvarka.

6. Valdymo įmonės ir depozitoriumai Vertybinių popierių komisijai privalo pateikti atskaitas, kurių turinį, formą ir pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

40 straipsnis. Pensijų fondo programos dalyvių informavimas

1. Pensijų fondas privalo viešai skelbti:

1) prospektą;

2) kiekvienų ūkinių metų finansinę ir nepriklausomo auditoriaus išvadą;

pusmetines finansines ataskaitas, sudaromas už pirmuosius šešis ūkinių metų mėnesius.

2. Ataskaitų bei prospektų turinio reikalavimus, paskelbimo būdus ir tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Pensijų fondas privalo ne rečiau kaip kasmet pagal tvarką, numatytą pensijų programoje, raštu pranešti kiekvienam pensijų programos dalyviui jo pensijų sąskaitos likutį, taip pat informuoti pensijų programos dalyvį apie teisės aktų, susijusių su pensijų fondų veikla, valdymo įmonių ir depozitoriumų  pasikeitimus, įvykusius nuo paskutiniojo pranešimo, bei audito rezultatus.

4. Pensijų fondų dokumentų ir finansinių ataskaitų kopijos turi būti pateiktos pensijų programos dalyviams, šiems pareikalavus. Kopijų kaina negali būti didesnė nei išlaidos joms pagaminti.

41 straipsnis. Valstybinė pensijų fondų veiklos priežiūra

1. Valstybinę pensijų fondų veiklos priežiūrą vykdo Vertybinių popierių komisija. Įgyvendindama šį įstatymą Vertybinių popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

2. Vertybinių popierių komisija, išduodama leidimus pensijų fondų veiklai ir vykdydama jų veiklos priežiūrą, be kitų, nurodytų šiame įstatyme, vykdo šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias leidimų pensijų fondo veiklai išdavimą, steigimą, reorganizavimą, veiklą ir likvidavimą;

2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis pensijų fondų periodinių ataskaitų formas pensijų programų dalyviams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3) teikia oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas pensijų fondų veiklos klausimais;

4) išduoda ir panaikina leidimus pensijų fondų veiklai ir šių fondų valdymo įmonėms ir apriboja jų veiklą;

5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri pensijų fondų, pensijų fondų valdymo organų veiklą;

6) nustato pensijų sąskaitų tvarkymo taisykles; 

7)            taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas pensijų fondų, valdymo įmonių, depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

8) taiko šiame įstatyme bei kituose įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taip pat Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ar instrukcijas;

9) organizuoja ir atlieka pensijų fondų, valdymo įmonių bei depozitoriumų patikrinimus.

10) vykdo kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3. Atlikdami patikrinimą Vertybinių popierių komisijos darbuotojai turi teisę:

1) gauti paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais;

2)           laikinai (iki 30 dienų) paimti tikrinamų pensijų fondų, jų valdymo įmonių bei depozitoriumų dokumentus, kurie gali būti panaudoti kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apytrašą;

3)           išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų, sutarčių bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4)           pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Vertybinių popierių komisijos ar jos pirmininko motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į pensijų fondų, jų valdymo įmonių, depozitoriumų patalpas, tikrinti apskaitos knygas, dokumentus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius

5)           pateikę Vertybinių popierių komisijos ar jos pirmininko motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę apskųsti teismui asmenų, kurie trukdo įgyvendinti Vertybinių popierių komisijai suteiktas teises, numatytas šio straipsnio 3 dalyje, reikalingas teisės pažeidimų tyrimams atlikti. Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos prašymą, privalo ne vėliau kaip per 24 valandas jį išnagrinėti ir priimti sprendimą, įpareigojantį asmenį atlikti šios komisijos reikalaujamus veiksmus, susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių atlikti tyrimą arba netekinti Vertybinių popierių komisijos prašymo. Nagrinėdamas prašymą, teismas privalo nustatyti Vertybinių popierių komisijos reikalavimo teisėtumą. Už atitinkamo pareiškimo pateikimą žyminis mokestis neimamas.

5. Vertybinių popierių komisijos nurodymai pensijų fondams, valdymo įmonėms, depozitoriumams ar jų vadovams dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

6. Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7. Socialinės apsaugos ir darbo minissterija prižiūri pensijų programų atitikimą šio įstatymo reikalavimams, kontroliuoja išmokų išmokėjimą, pensijų programos dalyvių teisių apsaugą keičiant programas, prižiūri pensijų sutarčių atitikimą kolektyvinėms sutartims.

8. Šiame įstatyme numatytos priežiūros institucijos gali reikalauti vykdyti jų pavedimus, turi teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išaiškintų, kaip pensijų fondai, valdymo įmonės ar depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių.

9. Pensijų fondai šiame įstatyme numatytų priežiūros institucijų sprendimus, neigiamai įtakojančius jų veiklą, gali apskųsti teismui.

9skirsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

42 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės.

1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti sutartis, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti padarytą žalą;

3) vykdyti Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

2.Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) ūkio subjektams, veikiantiems kaip pensijų fondai be 5 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo - iki dvigubai neteisėtai gautų pajamų dydžio;

2) ūkio subjektams, veikiantiems kaip pensijų fondo valdymo įmonė be 7 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo - iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;

3) pensijų fondams, kurie sudaro pensijų sutartis pagal pensijų programas, neįregistruotas Vertybinių popierių komisijoje - iki       100 000 litų;

3. Administracinių teisės pažedimų kodekse bei šio straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų taikymas ūkio subjektams, neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.

4. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį apskundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų, pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

5.  Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo skirti baudą pensijų fondui, valdymo įmonei, depozitoriumui  ar jų vadovams gavimo dienos.

6. Jeigu ūkio subjektas per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą laikotarpį nesumoka paskirtos baudos ir nepateikia Vertybinių popierių komisijai teismo nutarties  dėl jos sprendimo skirti piniginę baudą sustabdymo ar panaikinimo, piniginė bauda iš ūkio subjekto įplaukų išieškoma ne ginčo tvarka.

7. Ūkio subjektai per vieną mėnesį nuo Vertybinių popierių komisijos sprendimo gavimo dienos gali kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo.

8. Kreipimasis į teismą nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų vykdymo, jei teismas nenurodo kitaip.

43 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas įsigaloja nuo 1999m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS