Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

1997 m.                     Nr.     

Vilnius

1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Normatyvas - apmokestinamuoju laikotarpiu nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekis, leidžiamas išmesti į aplinką.

2. Didžiausios leidžiamos taršos normatyvas - didžiausias leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekis.

3. Laikinai leidžiamos taršos normatyvas - laikinai leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekis, nustatomas konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą.

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką, kontrolę ir atsakomybę.

2. Įstatymo paskirtis - ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, bei kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

3 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas - išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai.

4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teršalų emisijai į aplinką turi gauti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamą Gamtos išteklių naudojimo leidimą.

2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka juridiniai ir fiziniai asmenys, teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei - komercinei veiklai

5 straipsnis. Teršiančių medžiagų apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi atsižvelgiant į teršalų kenksmingumą ir:

1) nustatytus normatyvus (didžiausios leidžiamos taršos ar laikinai leidžiamos taršos), jei teršiama iš stacionarių taršos šaltinių;

2) sunaudoto kuro ir jo naudojimo procese išmestų teršalų kiekį, jei teršiama iš mobilių taršos šaltinių.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai.

3. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti įstatymo 1 priedėlyje, didinami 20 procentų.

4. Už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką viršnormatyvinį teršalų kiekį mokama bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas, viršnormatyvinį teršalų kiekį padauginus iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir šiam teršalui nustatyto koeficiento, pateikto įstatymo 2 priedėlyje.

5. Apmokestinamų teršalų sąrašą ir klasifikaciją nustato ir tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija.

6. Juridiniai ir fiziniai asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų emisiją į aplinką ne mažiau kaip 25 procentais, atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 25 procentais, bet ne didesnei sumai, kuri buvo investuota šiai priemonei įgyvendinti. Šis atleidimas taikomas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

7. Kai nustatomas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, šis atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tuomet, kai, sumažinus konkretaus teršalo išmetimą 25 procentais ar daugiau, bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą.

8. Jei priemonė neįgyvendinama nustatytu laiku arba nepasiekiamas planuotas efektas, mokestis už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

9. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifus 1 tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams - pakilimo-nusileidimo ciklui nustato Aplinkos apsaugos ministerija pagal šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus apmokestinamų teršalų tarifus.

10. Mobilių taršos šaltinių mokesčio tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytus atitinkamus koeficientus.

11. Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos transporto priemonės, turinčios įrengtas išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas arba veikiančius kuro katalizatorius.

6 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tvarko teršalų emisijos į aplinką apskaitą.

2. Mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčio mokėtojai Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijų nustatytą tvarką.

3. Mokestis už aplinkos teršimą, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, mokamas kas ketvirtį arba kas pusę metų.

4. Mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už taršą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) - pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, lėktuvams - pagal nusileidimo-kilimo ciklų skaičių.

5. Mokesčio mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą.

6. Naujiems taršos objektams ar šaltiniams mokestis skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pradėta aplinką teršianti aplinką ūkinė veikla.

7. Lietuvos Res[ublikos aplinkos apsaugos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą bei įstatymų nustatyta tvarka skiria baudas, numatytas šiame įstatyme.

8. Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka sumokamas mokestis ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį padauginus iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš šiam teršalui nustatyto koeficiento, pateikto 2 įstatymo priedėlyje.

9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka neatliekantys teršalų emisijos į aplinką apskaitos, mokestį moka pagal valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių nustatytą išmetamų teršalų kiekį.

10. Mokestis už aplinkos teršimą įskaitomas į gamybos išlaidas. 10 procentų šio mokesčio mokama į valstybės biudžetą, 30 procentų - į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 60 procentų - į savivaldybių gamtos apsaugos fondus.

11. Baudos mokamos arba išieškomos iš pažeidėjo sąskaitos į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

12. Nesumokėtas mokestis ir baudos sumokami arba išieškomi, skaičiuojami delspinigiai, grąžinama permokėta mokesčio suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

13. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taikant suvestinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

7 straipsnis. Mokesčio tarifų galiojimo terminas  ir jų peržiūrėjimo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi 5 metams.

2. Kiekvienam kitam periodui mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo.

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. I-2746 pakeitimas

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-2746 “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų tarifų ir 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr. CI-3746 “Dėl valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo” patvirtintų nuostolių indeksavimo” (Žin., 1992, Nr. 22-638, 1995, Nr. 31-705):

1) 1 punktą išdėstyti taip:

“1. Indeksuoti 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr. XI-3746 “Dėl Lietuvos valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo” patvirtintus nuostolius kartą per tris mėnesius, jeigu suvestinis vartojimo kainų indeksas per laikotarpį, už kurį nuostoliai nebuvo indeksuoti, yra didesnis kaip 1,2.”

2) pripažinti netekusiais galios 3, 5 ir 6 punktus.

9 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą (Žin., 1991, Nr. 12-309);

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. I-1205 “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” (Žin., 1991, Nr. 12-310);

3) Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo” (Žin., 1994, Nr. 30 - 528);

4) Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. I-428 “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1994, Nr. 30 -529);

5) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. I-1124 ”Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1995, Nr.102-2286; 1996, Nr. 15);

6) Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1110).

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS