Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1998 m. ................................... d. Nr. ....

Vilnius

(Žin., 1995, Nr.20-449, Nr.106 -2353)

1 straipsnis. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIO NAMO PATALPŲ

SAVININKŲ BENDRIJOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1. Daugiabutis namas - 3 ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti  ir negyvenamosios patalpos - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

2. Butas - daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir virtuvės bei kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

3. Bendrojo naudojimo objektai :

1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas ) ir kitos konstrukcijos ( balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir  durys);

2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, radijo ryšio ir telefono tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai,  elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita analogiška bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, įrengta bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję  su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu;

3) bendrojo naudojimo patalpos - koridoriai, laiptinės, holai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams;

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos steigimą, valdymą bei jos veiklą.

3 straipsnis. Daugiabučio namo patalpų  savininkų bendrija ir jos statusas

1. Daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teisę valdyti šiems savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausantį daugiabutį namą.

2. Bendrija yra juridinis asmuo.

3. Bendrijos veiklą reglamentuoja šis  įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.

4. Bendrija negali būti įmonių steigėja ir užsiimti kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, jo priežiūra ir eksploatacija.

5. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.

4 straipsnis. Daugiabučio namo patalpų savininkai

1. Daugiabučio namo patalpų savininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, valstybė ir savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka įgijo šias patalpas nuosavybės teise.

2. Butas arba negyvenamosios patalpos nuosavybės teise gali priklausyti vienam  savininkui arba dviems ar  keliems savininkams (bendrasavininkiams).

3. Namo patalpų savininkai,  valdydami ir naudodami jiems nuosavybės teise priklausančias  patalpas bei disponuodami jomis, neturi  pažeisti kitų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų, nedaryti žalos kitiems savininkams priklausančioms patalpoms bei namo bendrojo naudojimo objektams.

5 straipsnis. Daugiabučio namo patalpų savininkų bendroji  nuosavybė

1.Daugiabučio namo   bendrojo naudojimo objektus patalpų savininkai  valdo ir naudoja bendrosios nuosavybės teise. Namo patalpų savininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga šiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui.

2. Namo patalpų savininkas neturi teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš visiems namo patalpų savininkams bendrosios  nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų. Namo patalpų savininko  kreditorius neturi teisės pareikšti ieškinį dėl patalpų savininko dalies atidalijimo iš visiems namo patalpų  savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų  ir išieškojimo nukreipimo į jo dalį bendrojoje nuosavybėje.

3. Namo patalpų savininkas (bendrasavininkiai), perleisdamas ar įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, kartu perleidžia ar įkeičia ir savo teisę į jam priklausančią namo bendrojo naudojimo objektų dalį. Šių patalpų įgijėjas tampa bendrosios  nuosavybės teisės į daugiabutį namą ir bendrojo naudojimo objektus dalyviu.

6 straipsnis. Daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo  įsigijimas                                                     nuosavybėn ir nuoma

Daugiabučiam namui (namams) priskirtas žemės sklypas (sklypai)  įsigyjamas nuosavybėn ar išsinuomojamas įstatymų nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS ARBA DAUGIABUČIO NAMO PATALPŲ SAVININKŲ JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES SUDARYMAS

7 straipsnis. Bendrijos steigimas

1. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų  savininkas ar jų grupė, taip pat savivaldybė, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija  ir laikinasis administratorius, paskirtas šio įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka.

2. Name arba keliuose namuose, jei nėra galimybės šių namų atskirai eksploatuoti, steigiama tik viena daugiabučio namo savininkų bendrija.

8 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

1. Bendrijai steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas.

2. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos raštu praneša visiems namo patalpų savininkams, savivaldybei , kitai už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas  darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą.

3. Savivaldybė ar kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą ir pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams namo patalpų savininkų ir jiems priklausančių patalpų sąrašą. Jame nurodoma namo patalpų savininko pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir adresas), jam priklausančių patalpų bendrasis naudingasis plotas, patalpų paskirtis, nuosavybės įgijimo pagrindas ir data.

4. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 namo patalpų savininkų. Steigiamasis susirinkimas renka susirinkimo pirmininką ir sekretorių.

5. Steigiamojo susirinkimo nutarimas steigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių namo patalpų savininkų.  Steigiamojo susirinkimo protokolo formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota  institucija.

6. Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą įsteigti bendriją ir patvirtina jos įstatus.

9 straipsnis. Bendrijos įstatai

1. Bendrijos įstatai reglamentuoja jos steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimą, bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos veikla susijusius santykius.

2. Bendrijos įstatuose turi būti :

1) bendrijos pavadinimas, adresas;

2) bendrijos veiklos uždaviniai;

3) bendrijos valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos;

4) bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų šaukimo ir balsavimo juose tvarka;

5) tikslinių, kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo   tvarka, nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarka;

6) mokėjimų už komunalines paslaugas  tvarka;

7) bendrijos lėšų kaupimo ir naudojimo tvarka;

8) narių įstojimo į bendriją tvarka;

9) bendrijos narių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal bendrijos prievoles;

10) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

3. Įstatuose gali būti nustatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Tipinius bendrijos įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

10 straipsnis. Bendrijos įstatų  registravimas

1. Bendrijos įstatus nustatytąja tvarka  registruoja savivaldybė.  Bendrijos įstatams registruoti pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įregistruoti bendrijos įstatus;

2) steigiamojo susirinkimo protokolo nuorašas;

3) dalyvavusių steigiamajame susirinkime namo patalpų savininkų sąrašas;

4) įstatai;

2. Prašymą įregistruoti bendrijos įstatus ir steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas.

3. Savivaldybė  per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos privalo įregistruoti bendrijos įstatus  arba raštu pranešti bendrijos steigėjams apie atsisakymo registruoti priežastis. Atsisakymas registruoti bendrijos įstatus per 1 mėnesį gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

4. Įregistravus bendrijos įstatus, šaukiamas bendrijos narių susirinkimas bendrijos valdybai ir valdybos pirmininkui  (bendrijos  pirmininkui), taip pat revizijos komisijai  (revizoriui)  išrinkti.

5. Bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo savivaldybėje dienos. Bendrija nuo jos įstatų  įregistravimo dienos įgyja juridinio asmens teises.

11 straipsnis. Daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis

1. Daugiabučio namo patalpų savininkai bendru susitarimu gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį, nesteigdami daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos. Sutartis tvirtinama notariškai ir registruojama savivaldybėje.

2. Jungtinės veiklos sutartimi nustatomos jos dalyvių teisės ir pareigos bendrosios nuosavybės teise valdant ir naudojant daugiabučio  namo bendrojo naudojimo objektus bei mokant su namo eksploatavimu susijusius mokesčius.

3. Sutarties dalyviai tarpusavio susitarimu turi įgalioti vieną ar kelis iš sutarties dalyvių vadovauti jungtinei jų veiklai bei sudaryti darbo ir kitas sutartis. Įgaliotojo asmens (asmenų) teises ir pareigas nustato jungtinės veiklos sutartis.

4.Sutarties dalyviams nutraukus jungtinės veiklos sutartį, per 1 mėnesį nuo jos  nutraukimo dienos skiriamas laikinasis administratorius šio įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Sutarties dalyvių jungtinę veiklą reglamentuoja sutartis, šis įstatymas ir Civilinis kodeksas.

12 straipsnis. Daugiabučio namo perdavimas bendrijai arba jungtinės veiklos                           sutarties dalyviams

Savivaldybė , daugiabučio namo statybos bendrija, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga,  organizacija per 1 mėnesį nuo bendrijos įstatų  ar jungtinės veiklos sutarties įregistravimo dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir naudoti  daugiabutį namą, nepanaudotas atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti bei namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentaciją.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

13 straipsnis. Bendrijos valdymo organai

1. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas ir bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas.

2. Bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir deleguoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui  dalį savo teisių ir pareigų.

14 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas

1. Aukščiausias bendrijos  valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi  teisę:

1) tvirtinti, keisti ir papildyti bendrijos įstatus;

2) rinkti ir atšaukti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją(revizorių);

3) nutarti, ar su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) bus sudaroma darbo sutartis, nustatyti jų teises ir pareigas, apmokėjimo už jų darbą dydį ir tvarką;

4) vertinti bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą, tvirtinti metinę ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) pateiktą išvadą apie bendrijos finansinę veiklą;

5) nustatyti bendrijos samdomų darbuotojų skaičių,  jų priėmimo į darbą ir apmokėjimo už  darbą tvarką;

6) nustatyti patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas sąlygas ir tvarką, nepažeidžiant norminių aktų nustatytos atsiskaitymo tvarkos;

7) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi klausimus;

8) nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;

9) spręsti bendrijos stojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

10) spręsti bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) pavestus bendrijos veiklos klausimus, jeigu to prašo bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas);

11) tvirtinti bendrijos vardu sudaromas sutartis.

2. Bendrijos narių susirinkimuose balsavimo teisę turi tik bendrijos nariai.

15 straipsnis. Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka

1. Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas taip pat šaukiamas, kai to reikalauja :

1) revizijos komisija (revizorius);

2) ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių arba 1/2 įgaliotinių;

3) ne mažiau kaip 1/2 bendrijos namo (namų), kuriame (kuriuose) numatoma steigti atskirą bendriją, patalpų savininkų, jeigu susirinkimo dienotvarkėje numatytas bendrijos reorganizavimas;

4) ne mažiau kaip 2/3 bendrijos narių, jeigu sprendžiamas bendrijos likvidavimo klausimas.

2. Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių, o bendrijos įgaliotinių susirinkimas - jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 įgaliotinių. Neatvykus į susirinkimą nustatytam narių (įgaliotinių) skaičiui, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių arba 1/2 įgaliotinių.

3. Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių arba 2/3 įgaliotinių.

4. Vienos patalpos savininkui (bendrasavininkiams) bendrijos narių susirinkime suteikiamas vienas balsas.

16 straipsnis. Bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas

1. Bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdymo  organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų. Valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Bendrijos narių  susirinkimas gali nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos, o rinkti bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas renkami ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valdybos narių (bendrijos pirmininko) kadencijų skaičius neribojamas.

2. Bendrijos valdybos pirmininką iš  valdybos narių renka bendrijos narių (įgaliotinių)   susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir  atstovauja bendrijai.

3. Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

4. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) yra pavaldūs bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas.

17 straipsnis. Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) teisės ir pareigos

1. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):

1) vykdo bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimus;

2) organizuoja namo, jo inžinerinės įrangos eksploatavimą, žemės sklypo priežiūrą;

3) bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius, skelbia konkursus didesnės apimties rangos darbams;

4) priima į darbą ir atleidžia iš jo bendrijos samdomus darbuotojus;

5) rengia bendrijos metinius perspektyvinius planus, pajamų ir išlaidų sąmatą, ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su bendrijos veikla;

6) tvarko ir saugo  patalpų savininkų registravimo knygą, namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentaciją, namui priskirto žemės sklypo planą ir kitus dokumentus, susijusius su bendrijos steigimu ir veikla, organizuoja raštvedybos ir sąskaitybos tvarkymą;

7) disponuoja bendrijos lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje banke, pagal bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkime priimtus sprendimus;

8) atsako už bendrijos finansinę veiklą;

9) sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla.

2. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per 3 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas , įmokas ir kitus privalomuosius mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

3. Bendrijos valdyba(bendrijos pirmininkas) bendrijos narių(įgaliotinių) susirinkimo nustatyta tvarka gali samdyti namo (namų) komendantą bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ar kitokiam tvarkymui organizuoti.

18 straipsnis. Bendrijos veiklos kontrolė

1. Bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai , bendrijos pirmininkas ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai.

2. Revizijos komisija (revizorius) turi teisę bet kada patikrinti bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą. Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

3. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

19 straipsnis. Bendrijos teisės

1. Bendrija turi teisę:

1) turėti sąskaitas bankuose;

2) valdyti ir naudoti jai priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;

3) nustatytąja tvarka statyti, perstatyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius;

4) gauti kreditus;

5) jungtis su kitomis bendrijomis, skaidytis į mažesnes bendrijas, steigti bendrijų sąjungas (asociacijas) arba prie jų prisijungti;

6) sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

2. Bendrija gali turėti ir kitų teisių, numatytų įstatuose, jeigu jos neprieštarauja šiam įstatymui  ir kitiems įstatymams.

20 straipsnis. Bendrijos pareigos

1. Bendrija privalo:

1) tinkamai naudoti, prižiūrėti ir remontuoti namo bendrojo naudojimo objektus,  kaupti lėšas šiems darbams atlikti;

2) laikytis statinių naudojimo ir priežiūros reglamento bei darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų;

3) laiku mokėti įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;

4) saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus;

5) atsakyti pagal savo prievoles.

2. Bendrija neatsako pagal jos narių ir patalpų savininkų - ne bendrijos narių prievoles, susijusias su mokėjimais pagal jų ir paslaugų teikėjų sudarytas tiesiogines sutartis.

3. Naujai įsteigta bendrija gali įgyti prievolių tik nuo jos įregistravimo dienos.

21 straipsnis. Bendrijos nariai

1. Į bendriją įstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

2. Bendrijos nariui pardavus ar kitaip perleidus savo patalpas kitam asmeniui, taip pat nariui mirus, nariu tampa tas patalpas pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs asmuo. Šis asmuo per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo apie tai raštu praneša bendrijos valdybos pirmininkui (bendrijos pirmininkui).

3. Patalpų savininkams - juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, bei valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos narys - fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį, nurodydamas įgaliojimo terminą, bet ne ilgesnį kaip 3 metai.

4. Bendrijos nariai ir kiti patalpų savininkai registruojami  patalpų savininkų registravimo knygoje. Joje nurodomas patalpų savininko vardas ir pavardė, narystė bendrijoje, gyvenamoji vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir adresas), nuosavybės teisės į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas įgijimo pagrindas ir data, patalpų plotas, patalpų savininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

5. Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, taip pat nariui netekus nuosavybės teisės į visas bendrijos name turėtas patalpas.

22 straipsnis. Bendrijos nario teisės

Bendrijos narys turi teisę :

1) dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą, revizijos komisiją (revizoriumi) ir bendrijos pirmininku, teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

2) dirbti bendrijoje pagal darbo sutartį;

3) sudaryti tiesiogines sutartis su šilumos ir elektros energijos, vandens ir dujų tiekėjais;

4) gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomuosius mokesčius;

5) nustatyta tvarka perplanuoti ir pertvarkyti privačios nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;

6) naudotis kitomis įstatymams neprieštaraujančiomis teisėmis.

23 straipsnis. Bendrijos nario pareigos

Bendrijos narys privalo :

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo, bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimus;

2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;

3) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;

4) atsiskaityti įstatymų nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;

5) dengti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, rekonstrukcija ar kitokiu tvarkymu, žemės sklypo priežiūra, proporcingai nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui;

6) savavališkai, be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti  namo  bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrųjų konstrukcijų;

7) nedelsiant informuoti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) pardavęs, dovanojęs ar kitaip perleidęs nuosavybės teise jam priklausančias patalpas ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles;

8) leisti  bendrijos nustatyta tvarka reguliuoti,  remontuoti ar keisti jo patalpose esančią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą bei kontroliuoti apskaitos prietaisų parodymus;

9) atlyginti įstatymų nustatyta tvarka bendrijai ir jos nariams žalą, padarytą dėl tyčinės ar neatsargios veiklos (neveikimo);

10) atsakyti pagal savo prievoles.

24 straipsnis. Namo patalpų savininkų -ne bendrijos narių prievolės

Namo patalpų savininkai - ne bendrijos nariai privalo vykdyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo ir bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimus, kurie susiję su bendrojo naudojimo objektų  valdymu, remontu, rekonstrukcija ar kitokiu tvarkymu, taip pat dalyvauti išlaidose, daromose jiems išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams mokėti.

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS IR LĖŠOS

25 straipsnis. Bendrijos turtas

1.Bendrijos turtą sudaro pirktos ar kitaip teisėtai įgytos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės.

2. Bendrijos turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Bendrijos lėšos

1. Bendrijos lėšas sudaro :

1) tikslinės namo patalpų savininkų įmokos, proporcingos šiems savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui;

2) įmokos, susijusios su bendrijos veikla;

3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas;

4) valstybės, savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų parama.

2. Bendrijos nariai gali prisidėti ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais, kurių įvertinimo tvarką nustato bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.

3. Bendrijos ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

27 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas

1. Bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas, jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame name (namuose).

2. Jei bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas nepritaria bendrijos skaidymuisi, tačiau viename ar keliuose iš bendrijos valdomų namų gali veikti atskira bendrija, šio namo (namų) patalpų savininkai šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti atskirą bendriją.

3. Savivaldybė privalo įregistruoti atsiskiriančios bendrijos įstatus, jei pateikiami visi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyti dokumentai, ir pranešti bendrijai, iš kurios  atsiskiria nauja bendrija, apie būtinumą per tris mėnesius perregistruoti bendrijos įstatus.

4. Reorganizuotų bendrijų teisių ir prievolių perėmimą bei jų apimtį nustato perdavimo-priėmimo aktas ir turto padalijimo balansas, kuriuos tvirtina bendrijų valdybos (bendrijų pirmininkai). Bendrija, iš kurios atsiskiria nauja bendrija, per 1 mėnesį nuo atsiskiriančios bendrijos įstatų įregistravimo savivaldybėje dienos privalo sudaryti turto padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus ir pateikti bendrijų valdyboms (bendrijų pirmininkams) tvirtinti.

28 straipsnis. Bendrijos likvidavimas

Bendrija likviduojama :

1) savivaldybės mero (valdybos) sprendimu, jeigu bendrijoje liko mažiau negu 3 nariai, taip pat bendrijos namą nugriovus arba kitaip jam išnykus;

2) 2/3 bendrijos narių sprendimu;

3) teismo sprendimu, jeigu bendrija pažeidžia šį ar kitus įstatymus arba teismo sprendimu pripažinus bendriją nemokia.

29 straipsnis. Bendrijos likvidavimo procedūra

1. Bendrijai likviduoti skiriamas likvidatorius. Jį skiria bendrijos narių susirinkimas, savivaldybės meras(valdyba) ar teismas. Teismui bendrijos likvidatorių siūlo bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).

2. Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir asmuo, nesantis bendrijos nariu.

3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo organai.

4. Priimtas sprendimas likviduoti bendriją turi būti skelbiamas viešai spaudoje ir registruojamas savivaldybėje.  Apie priimtą sprendimą likviduoti bendriją per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama visiems bendrijos kreditoriams, debitoriams bei visiems bendrijos nariams.

5. Likviduojama bendrija turi teisę sudaryti tik sandorius, susijusius su bendrijos likvidavimu. Sandorius likviduojamos bendrijos vardu sudaro likvidatorius.

6. Iš likviduojamos bendrijos turto pirmąja eile tenkinami kreditorių, kuriems buvo įkeistas bendrijos turtas bendrijos prievolių įvykdymui užtikrinti, reikalavimai. Likęs bendrijos turtas naudojamas atsiskaityti su bendrijos samdomais darbuotojais, po to padengiami bendrijos įsiskolinimai kitiems kreditoriams.

7. Jei kyla ginčų dėl bendrijos skolų mokėjimo, bendrijos turtas negali būti dalijamas bendrijos nariams, kol teismas neišspręs šio ginčo ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

8. Patenkinus visų kreditorių reikalavimus, likęs bendrijos turtas padalinamas buvusios bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ir narių nepiniginiams (turtiniams) įnašams.

9. Likvidatorius, atlikęs veiksmus, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, nustatytąja tvarka išregistruoja bendriją.

10. Likvidatorius yra atsakingas bendrijai ir tretiesiems asmenims už nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės.

11. Likvidavus bendriją, per 2 mėnesius skiriamas namo (namų) laikinasis administratorius šio įstatymo 31  straipsnio nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS  SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis.  Valstybės parama bendrijoms

1. Valstybė ir savivaldybės, siekdamos išsaugoti nacionalinį turtą - gyvenamąjį fondą, remia bendrijas:

1) teikia lengvatinius kreditus namams rekonstruoti ir apšiltinti;

2) skiria subsidijas socialiai remtiniems asmenims rekonstruojant ir apšiltinant namus;

3) kitais paramos būdais.

2. Savivaldybės konsultuoja ir remia bendrijas jų steigimo, valdymo, veiklos, likvidavimo (reorganizavimo) klausimais, pagal savo kompetenciją koordinuoja bendrijų veiklą, saugo ir gina jų teises bei teisėtus interesus.

3. Bendrijoms remti  sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas. Jo sudarymo, lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

31 straipsnis. Daugiabučio namo valdymo laikinasis administravimas

1. Daugiabučiams namams valdyti iki bendrijų įsteigimo ar jungtinės veiklos sutarties sudarymo, taip pat, jeigu įsteigus bendriją arba įregistravus jungtinės veiklos sutartį, bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai nevykdo šio įstatymo 11 ir 20 straipsnio reikalavimų, savivaldybės meras ar jo įgaliotas atstovas skiria laikinąjį administratorių.

2. Laikinajam administratoriui priskiriamus konkrečius namus ir jų skaičių nustato bei darbo sutartį su juo  sudaro savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas. Laikinasis administratorius yra pavaldus savivaldybės merui (valdybai).

3.Laikinasis administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus daugiabučių namų laikinojo valdymo nuostatus. Tipinius daugiabučių namų laikinojo valdymo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota  institucija.

4. Daugiabučio namo laikinasis administratorius:

1) organizuoja patalpų savininkų lėšomis namo bendrojo naudojimo objektų  priežiūrą, remontą, rekonstravimą ar kitokį tvarkymą, viešai skelbia šių darbų sąmatų projektus. Sąmatas tvirtina savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas ;

2) kontroliuoja, kaip namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų  priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;

3) teikia informaciją namo patalpų savininkams apie jų įmokų skaičiavimo teisingumą ir naudojimą bendrajam turtui išlaikyti, komunalinėms ir kitoms paslaugoms teikti;

4) teikia organizacinę paramą daugiabučio namo patalpų savininkams, steigiant bendriją ar sudarant jungtinės veiklos sutartį;

5) vykdo kitas namo laikinojo valdymo nuostatų nustatytas funkcijas.

5. Daugiabučio namo laikinojo administratoriaus veiklą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti įstatymai bei daugiabučio namo laikinojo valdymo nuostatai.

6. Laikinasis administratorius skiriamas po 6 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu per šį laikotarpį daugiabučio namo patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties.

7.         Laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia nuo daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutarties įregistravimo dienos.

32 straipsnis. Draudimas nutraukti energijos, vandens ir dujų tiekimą

Elektros ir šilumos energijos bei vandens ir dujų tiekimas gyvenamiesiems namams ir kitiems namams, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos,  negali būti nutrauktas dėl namo atskirų patalpų savininkų įsiskolinimų už suvartotą energiją, vandenį, dujas.

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių bei patalpų savininkų - ne bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar savivaldybės spendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Individualių namų savininkų bendrijų steigimas

Individualių namų savininkai, steigdami bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą,  vadovaujasi šiuo įstatymu ir pagal jį veikia.”

2 straipsnis. Bendrijų įstatų perregistravimas

1.  Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įregistruotų bendrijų įstatai prieštarauja įstatymo nuostatoms, tai tos bendrijos privalo  iki  1999 m. kovo 1 d.  pataisyti ir papildyti savo įstatus pagal šio įstatymo nuostatas ir pateikti juos perregistruoti savivaldybei.

2. Bendrija, perregistravusi savo įstatus, yra turėtų teisių ir prievolių perėmėja.

3 straipsnis. Savivaldybių teisė inicijuoti bendrijų steigimą

Įsigaliojus šiam įstatymui savivaldybės inicijuoja bendrijų steigimą.

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS  PREZIDENTAS                           VALDAS ADAMKUS