Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TARIFŲ

ĮSTATYMAS

1998 m. _____________ mėn. _____ d. Nr. ______

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.      Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir eksportuojamoms iš jos prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką.

2. Šis įstatymas taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir eksportui iš jos.

2 straipsnis.      Įstatyme vartojamos sąvokos

1. Muitas - mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba yra iš jos eksportuojamos.

2. Prekė - bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.

3. Importo muitas - muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

4. Eksporto muitas - muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

5. Muito norma - parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.

6. Muitų tarifas - susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

ANTRASIS SKIRSNIS

MUITŲ RŪŠYS

3 straipsnis.      Muitų rūšys

1. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gali būti taikomi šių rūšių muitai:

1) bendrieji - taikomi, siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą;

2) specialieji - taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius užsienio valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiųjų muitų normos ir mokėjimo sąlygos nustatomos įstatymais;

3) antidempingo - taikytini, kai prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, esant jų eksporto kainoms mažesnėms negu panašių prekių kainos, mokamos įprastose verslo sąlygose eksportuojančios valstybės rinkoje, dėl ko atsiranda apčiuopiama žala vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba apčiuopiama kliūtis vietinės pramonės kūrimui. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas;

4) kompensaciniai - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gaminimui arba eksportui tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, ir jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami, priėmus jų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą;

5) protekciniai (apsaugos) - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, dėl ko vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami, priėmus jų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą.

2. Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių šio straipsnio 1 dalyje nustatytų rūšių muitai, apskaičiuojami nepriklausomai vienas nuo kito, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, nenustato kitaip.

4 straipsnis.      Muitų grupės pagal muitų taikymo pobūdį

1. Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

1) nuolatiniai - mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar iš jos eksportuojamas prekes, vadovaujantis muito norma, nepriklausančia nuo metų laikotarpio;

2) sezoniniai - mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

2. Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MUITŲ TAIKYMAS

5 straipsnis.      Muito taikymo objektas

Už visas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamas ir iš jos eksportuojamas prekes renkamas (sumokamas) muitas, išskyrus atvejus, kai atleidžiama nuo muitų pagal šio įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos muitinės kodekso nustatytus neapmokestinimo muitais atvejus bei atvejus, kai prekėms muito norma nenustatyta.

6 straipsnis.  Atleidimas nuo muitų

1. Nuo muitų atleidžiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais reikalavimais nuo muitų atleidžiamoms prekėms bei šias prekes importuojantiems ar eksportuojantiems asmenims, kitomis sąlygomis, kurias patenkinus atleidžiama nuo muitų, taip pat apribojimais atleidimui nuo muitų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, sąlygas ir apribojimus Vyriausybė nustato vadovaudamasi šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytais atleidimo nuo muitų atvejais bei Europos Sąjungos teisės aktais.

3. Nuo importo muitų atleidžiama:

1) nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką fizinių asmenų asmeninis turtas;

2) vedybų atveju importuojami daiktai;

3) paveldėjimo būdu įgytas asmeninis turtas;

4) buitiniai daiktai, skirti antraeilei gyvenamajai vietai apstatyti;

5) besimokančiojo drabužiai, mokymosi reikmenys ir kiti besimokančiojo kambariui apstatyti reikalingi daiktai;

6) nedidelės vertės siuntos;

7) nekomercinio pobūdžio mažos siuntos;

8) gamybos priemonės ir kita įranga, importuojama, kai įmonė nutraukia savo veiklą užsienio valstybėje ir perkelia ją į Lietuvos Respubliką;

9) žemės ūkio produktai, importuojami Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie juos išaugino ar gavo savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir tiesiogiai besiribojančiuose su Lietuvos Respublika;

10) sėkla, trąšos ir produktai, skirti dirvos bei derliaus apdorojimui, importuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, naudoti savo naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje ir tiesiogiai besiribojančiuose su ta užsienio valstybe;

11) nekomercinio pobūdžio daiktai keleivių asmeniniame bagaže;

12) švietimo, mokslo ir kultūros medžiaga (knygos, spaudiniai, kitos informacijos, vaizdo ir garso laikmenos), mokslo reikmenys ir įranga;

13) bandomieji gyvūnai ir moksliniams tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos;

14) žmogaus kilmės terapinės medžiagos ir kraujo grupių bei audinių tipų nustatymo reagentai;

15) tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistinės medžiagos;

16) labdaros ir paramos siuntos, taip pat daiktai, skirti neįgaliesiems asmenims, nukentėjusiesiems nuo nelaimių bei pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviams ir nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims;

17) garbės apdovanojimai;

18) tarptautinių santykių kontekste gautos dovanos ir dovanoti skirti daiktai;

19) monarchams ar valstybių vadovams naudotis skirti daiktai;

20) prekybos skatinimo tikslais importuojami daiktai (mažos vertės prekių pavyzdžiai, spaudiniai ir reklaminė medžiaga, mugėse ar panašiuose renginiuose naudojami ar suvartojami daiktai);

21) ištyrimui, analizei ar išbandymui importuojamos prekės;

22) siuntos, siunčiamos autorines teises ir pramonines bei komercines patentines teises ginančioms organizacijoms;

23) turizmo informacinė literatūra;

24) įvairūs dokumentai ir informaciją ar vaizdą perduoti naudojamos laikmenos;

25) papildoma medžiaga, skirta prekių apsaugai jų sandėliavimo ir transportavimo metu;

26) kraikas ir pašarai, skirti gyvūnams jų pervežimo metu;

27) kuras ir tepalai, esantys autotransporto priemonėse, skirti tų priemonių eksploatacijai;

28) karo, genocido ir okupacinių režimų represijų aukų paminklų, memorialų ir kapinių statybai, priežiūrai ir puošimui skirtos medžiagos;

29) karstai bei laidojimo urnos su mirusiųjų palaikais ir laidojimo puošiniais;

30) instrumentai ir įranga, skirta medicininiams tyrimams, diagnostikai bei gydymui, dovanojama sveikatos apsaugos įstaigoms ar institucijoms, arba šių įstaigų ar institucijų nupirkta iš dovanotų lėšų;

31) palyginamosios medžiagos, skirtos medicinos produktų kokybės kontrolei.

4. Nuo eksporto muitų atleidžiama:

1) nedidelės vertės siuntos;

2) naminiai gyvūnai, eksportuojami, kai Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojai nutraukia savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir ją perkelia į užsienio valstybę;

3) žemės ūkio produktai, eksportuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, kurie juos išaugino ar gavo savo naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tiesiogiai besiribojančiuose su ta užsienio valstybe;

4) sėkla, eksportuojama žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, skirta naudoti savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir besiribojančiuose su Lietuvos Respublikos teritorija;

5) pašarai, skirti gyvūnams jų pervežimo metu.

5. Nuo importo ar eksporto muitų atleidžiama:

1) užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai;

2) atsargos laivams ir orlaiviams, vežantiems krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais, ir tarptautinio susisiekimo traukinių atsargos;

3) prekės, pristatomos į neapmuitinamas parduotuves;

4) prekės, importuojamos ar eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MUITŲ NORMOS

7 straipsnis.      Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metodą

1. Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metodą gali būti vertybinės (advaliorinės), specifinės (kiekybinės) ir mišriosios. Muitai pagal šias muitų normas skaičiuojami taip, kaip tai nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

2. Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės.

3. Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant arba neįvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas.

4. Mišriosios muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis - kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant arba neįvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas.

8 straipsnis.      Kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos
nomenklatūra

Nustatant muitų normas, prekės klasifikuojamos pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, sudaromą pagal Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautinę konvenciją, priimtą 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje, šios konvencijos 1986 m. birželio 24 d. protokolą ir Europos Sąjungoje prekėms klasifikuoti taikomą kombinuotąją muitų tarifų ir statistikos nomenklatūrą.

PENKTASIS SKIRSNIS

MUITŲ TARIFAI

9 straipsnis.      Muitų tarifų nustatymas

1. Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal tokią struktūrą:

1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

3) prekės natūrinis matavimo vienetas;

4) autonominė importo muito norma;

5) konvencinė importo muito norma;

6) preferencinės importo muito normos;

7) eksporto muito norma.

2. Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį.

3. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros subpozicijai atskirai.

4. Muitų tarifai bei jų pakeitimai rengiami pagal šį įstatymą ir Vyriausybės nustatytą tvarką. Muitų tarifus tvirtina, keičia ir panaikina Vyriausybė.

10 straipsnis.    Muitų normos pagal valstybę, iš kurios yra kilusios prekės

1. Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.

2. Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.

3. Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:

1) autonominė - taikoma, kai prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo statusą prekyboje, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;

2) konvencinė - taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo statusą prekyboje;

3) preferencinė - taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą, atskirai.

4. Autonominė norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau kurioms nėra nustatyta konvencinė muito norma ar nustatyta konvencinė muito norma yra didesnė už autonominę muito normą.

5. Vyriausybės nutarimu konvencinė muito norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų, jeigu šios muitų normos taikymą sąlygoja Lietuvos Respublikos muitų politikos interesai arba jeigu valstybė, iš kurios kilusios prekės yra importuojamos, vienašališkai taiko prekių importui iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos lengvatines muitų normas.

6. Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, taikoma mažiausia muito norma.

7. Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu, nurodant, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.

11 straipsnis.    Tarifinės kvotos

1. Nustatytų tarifinių kvotų ribose prekes per tam tikrą laikotarpį leidžiama importuoti ar eksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, taikant sumažintą, lyginant su nustatyta muitų tarife, arba nulinę bendrojo muito normą.

2. Tarifinės kvotos importuojamoms ar eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekėms, šių tarifinių kvotų taikymo sąlygos nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Vyriausybės nutarimuose.

12 straipsnis.    Integruotas tarifas

1. Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys.

2. Integruotas tarifas sudaromas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros ir muitų tarifų pagrindu. Integruoto tarifo struktūrą, taip pat rengimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybinė institucija.

3. Integruotą tarifą tvarko Ūkio ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MUITŲ APSKAIČIAVIMAS, MOKĖJIMAS, IŠIEŠKOJIMAS, GRĄŽINIMAS

IR ATSAKOMYBĖ UŽ MUITŲ NESUMOKĖJIMĄ

13 straipsnis.    Muito dydis

1. Muitas už importuojamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekes apskaičiuojamas taikant vertybinį (advaliorinį), specifinį (kiekybinį) arba mišrųjį muitų apskaičiavimo metodą.

2. Taikytinas muitų apskaičiavimo metodas, pateikiant atitinkamai vertybinę (advaliorinę), specifinę (kiekybinę) ar mišriąją muito normą, nustatomas tarptautinėse sutartyse, muitų tarifuose ar kituose Vyriausybės priimtuose bendrųjų muitų normas nustatančiuose teisės aktuose, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytuose įstatymuose bei jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.

3. Taikant vertybinį (advaliorinį) muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas dauginant importuojamų ar eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekių muitinę vertę iš šioms prekėms taikomos muito normos.

4. Taikant specifinį (kiekybinį) muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas dauginant importuojamų ar eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekių kiekį iš šių prekių natūriniam matavimo vienetui taikomos muito normos.

5. Taikant mišrųjį muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas derinant vertybinį (advaliorinį) ir specifinį (kiekybinį) muitų apskaičiavimo metodus. Priklausomai nuo mišriosios muito normos nustatymo būdo, muito pagal vertybinį (advaliorinį) apskaičiavimo metodą skaičiuojama dalis ir pagal specifinį (kiekybinį) apskaičiavimo metodą skaičiuojama dalis yra sudedamos, arba taikoma didesnioji dalis.

6. Importuojamų ar eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso nuostatomis.

14 straipsnis.    Muitų apskaičiavimui taikomos muitų normos

Muitai skaičiuojami pagal importo arba eksporto muitų normas, galiojančias skolos muitinei atsiradimo dieną, jei Muitinės kodeksas nenustato kitaip.

15 straipsnis.    Muitų mokėjimas

1. Muitai mokami laikantis Muitinės kodekso ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

2. Visos surinktos muitų ir delspinigių sumos (išskyrus grąžinamus muitus ir delspinigius) pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

16 straipsnis.    Muitų išieškojimas

Nesumokėtą muito ir delspinigių sumą muitinė išieško Muitinės kodekso nustatyta tvarka už einamuosius ir penkerius praėjusius metus.

17 straipsnis.    Muitų grąžinimas

1. Muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti atvejus nustato Muitinės kodeksas bei atitinkamų rūšių muitus reglamentuojantys įstatymai.

2. Prašymai grąžinti nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šių muitų sumokėjimo (išieškojimo) dienos.

3. Skundai dėl muitinės sprendimų atsisakyti patenkinti prašymus dėl nepagrįstai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo, nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) muitų grąžinimo gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nėra informuojamas apie priimtą sprendimą Muitinės kodekso nustatyta tvarka, skundas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip 2 mėnesiai ir ne vėliau kaip 5 mėnesiai nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus ir su jais susijusius delspinigius teritorinė muitinė grąžina Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybinės institucijos nustatyta tvarka.

18 straipsnis.    Delspinigiai

1. Nesumokėjus muitų arba laiku jų nesumokėjus, skaičiuojami delspinigiai.

2. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.

3. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą, padidindamas ją iki 10 punktų.

4. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai muitas turėjo būti sumokėtas, ir baigiami skaičiuoti muito sumokėjimo dieną įskaitytinai, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių muitai buvo nesumokėti arba laiku nesumokėti.

5. Iš asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka, kaip ir nesumokėti muitai.

6. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo muitų mokėjimo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis.    Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikoje Seimo ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias nustato šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

20 straipsnis.    Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.

2. Įsigaliojus Muitų tarifų įstatymui, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymą Nr. I-138, priimtą 1993 m. balandžio 27 d. (Žin., 1993, Nr. 15-375; 1994, Nr. 58-1130; 1996, Nr. 30-732, Nr. 35-864, Nr. 55-1295; 1997, Nr. 39-953), pripažinti netekusiu galios.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) parengti ir patvirtinti Integruoto tarifo struktūrą, taip pat rengimo ir naudojimo tvarką arba įgalioti tai padaryti kitą valstybinę instituciją;

2) priimti arba įgalioti kitą valstybinę instituciją priimti iki 1998 m. liepos 1 d. kitus Muitų tarifų įstatymo taikymui būtinus poįstatyminius aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS