Projektas - 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

1998 m.                    d. Nr.

Vilnius

(Žin.,1994, Nr.55-1146; 1995, Nr.102-2050, Nr.21-492, Nr.107-2393; 1996, Nr.1-4, Nr.84-2003, Nr.126-2947, Nr.100-2257, 1997, Nr. 69-1739)

1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti  taip:

“1. Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, kuri įstatymo nustatyta tvarka turi įsigyjusi bent vieną bendrovės akciją. Valstybei ar savivaldybei bendrovėje atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė. Valstybei ar savivaldybei bendrovėje  atstovauja valstybės arba savivaldybės institucija.”

2 straipsnis. 5 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Valstybės ar savivaldybės institucijai specialios paskirties bendrovėje turi priklausyti akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.”

2. Specialios paskirties bendrovėse vienai iš valstybinės valdžios ir valdymo institucijų priklausanti akcijų dalis negali būti mažesnė kaip suteikianti 70 procentų balsų.

2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį – vietoje žodžių “valstybinės valdžios ir valdymo” įrašyti žodžius “valstybės ar savivaldybės”, išbraukti  žodžius “turinčios kontrolinį akcijų paketą” ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Specialios  paskirties bendrovėse valstybės ar savivaldybės valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, turinčios kontrolinį  akcijų paketą,  turi teisę papildomai nustatyti:

1) privalomus darbus (užduotis);

2) prekių (paslaugų) kokybės reikalavimus;

3)  prekių   (paslaugų)  kainas   arba   kainų   skaičiavimo taisykles.”

3 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 3 dalimi

1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pripažinti netekusiu galios 2 dalies paskutinįjį sakinį  ir šią dalį išdėstyti taip:

“2. Įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;

2) bendrovės buveinė;

3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinė veikla (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių);

3) ūkinė  veikla (gaminamos  produkcijos,  atliekamų  darbų, teikiamų paslaugų rūšys);

4)  akcijų  perdavimo  kitų  asmenų  nuosavybėn  tvarka  šio įstatymo 34 straipsnio septintojoje dalyje numatytais atvejais;

5) įstatinio  kapitalo dydis  ir  jo  sudėtis  pagal  akcijų klases;

6) akcijų  skaičius  pagal  klases,  jų  nominali  vertė  ir suteikiamos teisės;

7) apmokėjimo už akcijas tvarka;

8) vienos  rūšies akcijų  keitimo  į  kitos  rūšies  akcijas tvarka;

9) stebėtojų  tarybos, valdybos,  revizoriaus rinkimo tvarka ir kompetencija;

10)  visuotinių   akcininkų  susirinkimų   kompetencija,  jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

11) pelno paskirstymo taisyklės;

12) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;

13) bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

Įstatuose gali  būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

2. Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi, o buvusias 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis:

“4. Bendrovės įstatuose gali  būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.”

4 straipsnis. 10 straipsnio 4, 7 dalių pakeitimas ir 11 dalies papildymas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

“4. Reorganizavimas bendrovių skaidymo būdu galimas:

1) bendrovę, kuri baigia savo veiklą, išdalijant kitoms bendrovėms, kurios tęsia veiklą;

2) iš bendrovės, kuri baigia veiklą, steigiant naujas bendroves.”

3) iš bendrovės, kuri tęsia veiklą, atskiriant dalį, kuri jungiama prie kitos bendrovės arba iš kurios steigiama nauja bendrovė.

2. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą - po žodžio “įvertinimas” įrašyti žodžius “atliktas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką” ir 7 dalies 4 punktą papildyti nauju trečiuoju sakiniu, paskutinį šio straipsnio sakinį laikyti 8 dalimi, atitinkamai pakeičiant likusių dalių numeraciją (buvusias 8, 9, 10, 11, 12, 13 dalis laikyti 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalimis) ir šias dalis išdėstyti taip:

“7. Reorganizuojamos  bendrovės turi  parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta:

1) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės pavadinimas, rūšis, buveinė;

2) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės turto įvertinimas, atliktas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;

3) prievolių, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų ir baudas ir delspinigius, iki reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, perėmimas  ir perėmimo terminai;

4)  bendrovių, kurios susiję su reorganizavimu, akcininkų ir jų  akcijų  skirstymo  po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms kriterijai  ir  taisyklės.  Jeigu  akcininkų  akcijos  skirstomos veiksiančioms  po  reorganizavimo  bendrovėms  neproporcingai  jų įstatiniam   kapitalui, projekte turi būti nustatyta tvarka, sudaranti galimybę kiekvienam  akcininkui pasirinkti bendroves, kuriose jis nori turėti akcijų. Jei iki bendrovės reorganizavimo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausė akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 2/3, 1/2 ar 1/3 visų balsų, tai bendrovę reorganizavus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu būdu visose naujai įsteigtose įsteigtose bendrovėse valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise turi priklausyti akcijų, suteikiančių atitinkamai ne mažiau kaip 2/3, 1/2 ar 1/3 balsų;

5) turimų  akcijų keitimo į naujas, atkreipiant dėmesį į jų kainos skirtumą, santykis, naujų akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė;

6) akcininkų  turimų ir  gaunamų  po  reorganizavimo  akcijų kainos skirtumas,  išmokamas pinigais.  Išmokos  pinigais  negali būti didesnės kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės;

7) naujų akcijų išdavimo tvarka ir terminai;

8) turtinės  ir  neturtinės  akcininkų ir kitų vertybinių popierių savininkų teisės po bendrovės reorganizavimo, jų įgijimo terminai;

9) po  reorganizavimo veiksiančių  bendrovių laukiami ūkinės veiklos rodikliai;

10) teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos bendrovių valdymo organams, revizoriams ir ekspertams.”

“8. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatai.”

3. Papildyti 10 straipsnio 11 dalį (buvusią 10 dalį) papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“11. Priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus gali dalyvaujantys visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos klasės akcijų balsų. Patvirtintas reorganizavimo projektas ir jį patvirtinusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas turi būti perduoti įmonių rejestro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo susirinkimo, patvirtinusio projektą, dienos. Bendrovių, išskyrus kredito įstaigas, gavusių paskolas, laidavimus ar garantijas, visuotiniai akcininkų susirinkimai neturi teisės priimti sprendimų dėl bendrovių reorganizavimo, jei nėra gauti visų paskolas, laidavimus ar garantijas suteikusių subjektų ar jų įgaliotų atstovų raštiški sutikimai. Paskolą, laidavimą ar garantiją suteikęs ūkio subjektas sutikimą ar prieštaravimą dėl bendrovės reorganizavimo turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokio ūkio subjekto raštiško informavimo.”

5 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 9 dalimi

1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Institiucija ar valdymo organas, šio įstatymo nustatyta tvarka nutarę likviduoti bendrovę, skiria jos likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Jei bendrovei nėra iškelta bankroto byla, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę. Visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.”

2. Institucija, nutarusi likviduoti bendrovę, skiria jos likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti bendrovę.

2. Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi:

“9. Priėmus sprendimą likviduoti bendrovę ir jos likvidatoriui atsiskaičius bent su vienu akcininku (paskyrus ir perdavus akcininkui likusio bendrovės turto dalį), likviduojamos bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas netenka teisės keisti bendrovės statuso.”

6 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą, papildyti šią dalį naujais 7 ir 8 punktais ir ją išdėstyti taip:

“2. Bendrovės likvidatorius:

1) atlieka materialinių, finansinių vertybių inventorizaciją ir  surašo  jų  priėmimo  aktą,  sudaro  likvidavimo  laikotarpio pradžios bendrovės finansinę atskaitomybę (likvidavimo balansą);

2) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus sandorius ir sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją;

3) baigia sandorius su bendrovės kreditoriais ir debitoriais;

4) paskirsto akcininkams likusį bendrovės turtą;

5) sudaro bendrovės likvidavimo aktą;

6) likviduotą bendrovę išregistruoja Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka

6) kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją, kad šį panaikintų akcijų įregistravimą (jei likviduojama akcinė bendrovė);

7) perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

8) pateikia įmonių rejestro tvarkytojui dokumentus, reikalingus likviduotą bendrovę išregistruoti iš įmonių rejestro.”

7 straipsnis. 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį - 2 punktą papildyti nauju sakiniu, pakeisti 6 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

“2. Bendrovė gali:

1)  turėti  sąskaitas  Lietuvos Respublikoje  ir  kitose valstybėse įregistruotose  banko įstaigose,  savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

2) pirkti  ar kitokiais  būdais įgyti  turtą,  taip  pat  jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti. Bendrovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams atsiskaityti savo turtu;

3) pirkti  ar kitokiais  būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip  pat išleisti,  perduoti, keisti  ar  kitaip  naudoti investicijų  ir   kredito  vertybinius   popierius.  Jei   akcijų įsigijimas ir  naudojimasis jų  suteikiamomis  teisėmis  sumažina konkurenciją tarp bendrovių (įmonių) ar konkurenciją atitinkamoje ūkinės veiklos  srityje, tai  įgyjamų ir  turimų kitos  bendrovės akcijų  skaičius  gali būti  ribojamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka;

4) verstis  ūkine veikla  Lietuvos Respublikoje  bei už  jos ribų;

5)  skirti  lėšų  labdarai,  sveikatos  apsaugai,  kultūrai, mokslui, švietimui,  kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;

6) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigus bendrovės darbuotojams, jei tokiam skolinimui 2/3 balsų pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas, ir skolintis pinigus iš bankų, kitų bendrovių, o bendrovėms, kuriose yra ne daugiau kaip 50 akcininkų – iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi. Uždarosios akcinės bendrovės turi teisę skolinti pinigus ir kitiems ūkio subjektams, jei tam 1/2 balsų pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš kiekvieno savo akcininko  bendrovės gali skolintis ne mažiau kaip 5 tūkstančius litų. Paskolos sutarties sudarymo dieną nustatoma metinė palūkanų norma negali daugiau kaip 50 procentų viršyti Lietuvos banko skelbiamų praėjusio ketvirčio šalies bankų vidutinių palūkanų už atitinkamos trukmės  terminuotus indėlius. Bendra gautų paskolų ir paskolintų lėšų suma iš akcininkų uždarojoje akcinėje bendrovėje vienu metu negali viršyti 1/2  įstatinio kapitalo, o akcinėje bendrovėje - 1/5  įstatinio kapitalo. Apie šiame punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus akcinė bendrovė privalo  informuoti  tokia pat tvarka kaip apie Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatytą esminį įvykį. Akcininkų teisė skolinti pinigus akcinei bendrovei  turi būti nustatyta tos bendrovės įstatuose, užtikrinant jiems lygias teises dalyvauti konkurse dėl pinigų skolinimo bendrovei. Kai bendrovė skolinasi pinigus iš akcininko, paskolos sutartyje turi būti nurodoma, jog tokio akcininko (kreditoriaus) teisės bendrovės bankroto ar likvidavimo atveju tenkinamos paskutiniąja eile po kitų bendrovės kreditorių (bankų, draudimo įstaigų ir pan.). Bendrovė neturi teisės skolinti pinigų kitiems amenims, jeigu ji pati yra jų pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų bendrovių;

6)  sudaryti  sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir  skolinti  pinigus tik Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio  trečiojoje  dalyje,  taip  pat  įstatymo  "Dėl ūkinių subjektų  piniginių  lėšų  skolinimo  fiziniams  bei  juridiniams asmenims" nustatyta tvarka bei sąlygomis;

7) nustatyti  savo produkcijos,  teikiamų paslaugų  ir  kitų išteklių  kainas,   įkainius  ir   tarifus,   išskyrus   Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;

8)  parengti  ir  įgyvendinti  pensinių  priedų  ir  pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas;

9)  reorganizuotis,  būti  kitos bendrovės  steigėja  ir akcininke;

10) jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jeigu tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.

Bendrovė taip  pat gali  turėti ir  kitokias,  šio  įstatymo nenustatytas,  civilines  teises  ir  pareigas,  jeigu  jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.”

8 straipsnis. 14 straipsnio 1 ir  2 dalių pakeitimas ir jo papildymas  5 ir 6 dalimis

1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Akcininkų turtines ir neturtines teises bei jų pareigas nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrovės įstatai. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos 15 ir 16 straipsniuose, gali būti apribotos tik įstatymų numatytais atvejais.”

1. Akcininkų  turtines ir  neturtines teises bei jų pareigas nustato šis  ir kiti  Lietuvos Respublikos  įstatymai,  bendrovės įstatai.

2.Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį - pirmąjame sakinyje vietoje žodžio “mokestinių” įrašyti žodį “turtinių” ir ją išdėstyti taip:

“2. Akcininkai neturi jokių turtinių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, įpareigojantis visus arba dalį akcininkų mokėti papildomus įnašus, negalioja, jeigu bent vienas iš jų su šiuo nutarimu nesutinka.

3. Papildyti 14 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis:

”5. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir bendrovės įstatus, taip pat sudaryti sandorius, kurie yra priešingi bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas aukštesnėmis arba jų pardavimas žemesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas), ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

6. Akcininkas ar jo įgaliotas vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo informuoti bendrovės administraciją apie savo adreso ir asmeninės sąskaitos rekvizitų banke pasikeitimus.”

9 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį - 4 punkte vietoje žodžių “kitaip nenumato jos įstatai” įrašyti žodžius “visuotinis akcininkų susirinkimas nenusprendžia visiems akcininkams netaikyti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų”, panaikinti 7 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

3) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nenusprendžia visiems akcininkams netaikyti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų jeigu kitaip nenumato jos įstatai;

5) palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;

6) parduoti ar kitokiu būdu perduoti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn.”

7)  turėti  kitas  bendrovės  įstatuose  numatytas  turtines teises.

10 straipsnis. 16 straipsnio 1, 3, 7 ir 8 dalių pakeitimas ir 2 dalies papildymas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį - 1 punkte vietoje žodžio “ar” įrašyti žodį “ir”, 3 punkte po žodžio “teismui” įrašyti žodį “neteisėtus”, o vietoj žodžių “valdybos nutarimus” įrašyti žodžius “stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, jo turtines ir neturtines teises”, panaikinti 4 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Akcininkai turi šias neturtines teises:

1)  dalyvauti  akcininkų  susirinkimuose  su  sprendžiamuoju balsu, jeigu kas kita nenustatyta šiame įstatyme ir ar įstatuose;

2) gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;

3) apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos nutarimus stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininko turtines ir neturtines teises.”

4) kitas įstatų numatytas neturtines teises.

2. Papildyti  16 straipsnio 2 dalį po žodžių “kiekviena akcija”, įterpiant žodžius “išskyrus specialiąsias akcijas, kurių statusas reglamentuotas šio įstatymo 37¹ straipsnyje” ir išdėstyti ją taip:

“2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, tai kiekviena akcija, išskyrus specialiąsias akcijas, kurių statusas reglamentuotas šio įstatymo 37¹ straipsnyje, akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą.”

3. Pakeisti 16 straipsnio 3  dalyje vietoje žodžio “rūšių” įrašyti žodį “klasių” ir šią dalį išdėstyti  taip:

3. Bendrovės įstatuose gali būti taisyklė, jog kai kurių klasių rūšių akcijoms balsavimo teisė nesuteikiama. Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms ir draudžiama įsigyti bendrovių akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

4. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį - pirmajame sakinyje vietoj žodžio “susirinkimų” įrašyti žodžius “visuotinių akcininkų susirinkimų”, išbraukti žodį “registracijos”, po žodžio “sąrašą” įrašyti žodžius “o pateikę raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos - ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai nepaskelbtos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius” pakeisti antrąjį sakinį, papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“7. Akcininkui pareikalavus, bendrovė privalo pateikti susipažinti ar kopijuoti   metinę  bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie bendrovės veiklą, susirinkimų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų registracijos sąrašą, o pateikę raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos - ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai nepaskelbtos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius. Akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, pateikę raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už konfidencialios informacijos atskleidimą akcininkas  atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kiti dokumentai turi  būti akcininkui  pateikiami,  jeigu  juose  nėra tarnybinių paslapčių, kurių atskleidimas padarytų bendrovei turtinės žalos. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti  įforminamas raštu, jeigu to reikalauja  akcininkas. Ginčai dėl akcininko teisės į informaciją  sprendžiami teismo.”

5. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį - pirmame sakinyje išbraukti žodį “turimų”, po žodžio “kapitalo” įrašyti žodžius “ar specialiąsias akcijas valdanti institucija”, po žodžio “patikrinti” įrašyti žodžius “siekiant nustatyti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, švaistomas bendrovės turtas, sudaromi žinomai nuostolingi sandoriai, pažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų ir lengvatų taikymą (dėl ko sumažėjo bendrovės pelnas ar ji patyrė nuostolių).”, trečiajame sakinyje po žodžio “išlaidas” įrašyti žodžius “bet ne daugiau kaip 1/4 bendovei ar jos akcininkams padarytos žalos dydžio”, papildyti naujais ketvirtuoju ir penktuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“8. Akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10  įstatinio kapitalo ar specialiąsias akcijas valdanti institucija turi teisę skirti ekspertą (ekspertų  grupę) bendrovės veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti, siekiant nustatyti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, švaistomas bendrovės turtas, sudaromi nuostolingi sandoriai, pažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų ir lengvatų taikymą (dėl ko sumažėjo bendrovės pelnas ar ji patyrė nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas apmoka ekspertus skyrę akcininkai. Jei ekspertas (ekspertų  grupė) patvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos dydžio. Ginčai dėl ekspertų išvadų sprendžiami teismo. Atlikdami patikrinimą, ekspertai naudojasi tokiomis pat teisėmis kaip bendrovės revizorius (auditorius).”

11 straipsnis. 17 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

“3. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms bendrovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali atstovauti ir būti bendrovės valdymo organų nariais įgalioti valstybės ar savivaldybių valdininkai, valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojai.”

3. Valstybės  ar savivaldybės akcijomis bendrovėje gali atstovauti ir būti bendrovės valdymo organų nariais valstybės ir savivaldybių valdininkai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

12 straipsnis. 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 5 dalimi

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį – vietoj žodžio “administracija” įrašyti žodį “administracijos vadovas” ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas administracija.”

2. Pakeisti 18 straipsnio 2  dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Akcinėje bendrovėje, išskyrus bendrovę, kurioje valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu sudaroma tik valdyba, tai ji sudaroma šio įstatymo 24 straipsnio, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei:

1)nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, valdyba turi būti sudaroma;

2) priklauso daugiau kaip 1/2, bet mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi būti sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba;

3) priklauso ne mažiau kaip  2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi būti sudaroma valdyba, kuri vykdo  25 straipsnyje nustatytas stebėtojų tarybos funkcijas ir 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas valdybos funkcijas.”

2. Akcinėje bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu sudaroma tik valdyba, tai ji sudaroma šio įstatymo 24 straipsnio, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse stebėtojų tarybos sudarymo tvarka.

3. Pakeisti 18 straipsnio 3  dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, išskyrus bendrovę, kurioje valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba. Jeigu nesudaromas vienas ar abu šie valdymo organai, jų funkcijos, teisės ir atsakomybė perduodama kitiems valdymo organams. Jeigu nesudaromos stebėtojų taryba ir valdyba, uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu sudaroma tik valdyba, tai jos nariai renkami, perrenkami ir atšaukiami šio įstatymo 24 straipsnio, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, valdyba turi būti sudaroma.”

3. Uždarojoje akcinėje bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu nesudaromos stebėtojų taryba ir valdyba, uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu sudaroma tik valdyba, tai ji sudaroma šio įstatymo 24 straipsnio, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka.

4. Papildyti 18 straipsnį nauja 5 dalimi:

“5. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijoje esančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos kompetencijoje esančius klausimus tik tuo atveju, jeigu to prašo šie valdymo organai.”

13 straipsnis. 19 straipsnio 2 dalies papildymas ir 3 bei 5 dalių pakeitimas

1. Papildyti 19 straipsnio 2 dalį - po žodžio “įmonės” įrašyti žodžius “arba kiti įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas ūkio subjektai (toliau vadinama – finansų maklerio įmonės)” ir ją išdėstyti taip:

“2. Akcinės bendrovės akcininkai, kurių vertybinių popierių sąskaitas tvarko finansų maklerio įmonės arba kiti įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas ūkio subjektai (toliau vadinama - finansų maklerio įmonės), gali dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pateikdami išrašus apie jų turimas akcijas iš savo vertybinių popierių sąskaitų.”

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį – 1 punkte po žodžio “įstatus” ir 6 punkte po žodžių “sumažinti įstatinį kapitalą” įrašyti žodžius “(išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį)”, 3 punktą papildyti nauju sakiniu, o 5 punkte vietoj žodžių “priimti nutarimą dėl grynojo pelno paskirstymo” įrašyti žodžius “valdybos ataskaitą apie bendrovės veiklą”, 6 punkte po žodžio “padidinti” įrašyti žodžius “įstatinį kapitalą, nustatant naujai išleidžiamų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą”, po žodžio  “vienos” įrašyti žodžius “klasės ar”, po žodžio “kitos” įrašyti žodžius “priimti sprendimą išleisti konvertuojamas obligacijas, pakeisti 10 punktą, papildyti naujais 11, 12 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį);

2)  rinkti  auditorių,  revizorių, stebėtojų tarybos narius, jeigu  stebėtojų  taryba  nesudaroma  -  valdybos narius, o jeigu nesudaroma   nei   stebėtojų   taryba,   nei   valdyba  -  rinkti administracijos vadovą;

3) atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus stebėtojų  tarybos  ir  valdybos  narius, revizorių  (auditorių), administracijos vadovą. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo spręsti stebėtojų tarybos ar valdybos narių arba administracijos vadovo (kai nėra sudaryta valdyba ir stebėtojų taryba) atitikimą užimamoms pareigoms, jei bendrovė dirba nuostolingai;

4) nustatyti revizoriaus atlyginimą bei  audito paslaugų apmokėjimo  sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atsižvelgiant į šio įstatymo  47  straipsnio  ketvirtosios  dalies  ir  48 straipsnio nuostatas;

5) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos (jei ji nėra sudaryta – administracijos vadovo) ataskaitą apie bendrovės veiklą priimti nutarimą dėl grynojo pelno paskirstymo;

6) padidinti  įstatinį kapitalą, nustatant naujai išleidžiamų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą, arba sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį), keisti vienos klasės ar rūšies akcijas į kitos, priimti sprendimą išleisti konvertuojamas obligacijas;

7) likviduoti arba reorganizuoti bendrovę;

8) skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės steigimui ir jos reikalų tvarkymui patikrinti;

9) tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimus;

10) spręsti valdybai pavestus bendrovės veiklos klausimus, jeigu to prašo valdyba

10) netaikyti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų konkrečiai akcijų emisijai;

11) priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo, išskyrus 48 straipsnio septintojoje dalyje numatytą atvejį;

12) priimti nutarimą dėl dalies bendrovės turto perdavimo už įsiskolinimus valstybės, savivaldybių ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams.”

3. Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas  akcininkas. Akcininkai, turintys  ne mažiau kaip 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę paskirti savo atstovą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui pasirašyti, pateikdami susirinkimo pirmininkui pareiškimą, kurį tokie akcininkai turi pasira?yti. Įgaliotas (paskirtas) pasirašyti protokolą asmuo turi teisę raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų. Ginčai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba atskirų protokolo dalių negaliojimo sprendžiami teismo. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime  dalyvavusių akcininkų sąrašas, įgaliojimai ir iš anksto raštu balsavusių  akcininkų biuleteniai ir dokumentus, įrodančius apie akcininkų informavimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti sprendimai keičiantys įmonių rejestro duomenis  apie bendrovę, protokolas (nuorašas) su priedais per 15 dienų nuo šio susirinkimo turi būti pateikiamas įmonių rejestro tvarkytojui. Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai yra oficialūs dokumentai, saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka, o tokių protokolų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.”

5.  Visuotinio   akcininkų  susirinkimo  protokolą  pasirašo susirinkimo pirmininkas,  sekretorius ir  nors vienas susirinkimo įgaliotas  akcininkas.   Prie  protokolo  pridedamas  susirinkimo dalyvių  sąrašas   ir  iš   anksto  raštu   balsavusių  akcininkų biuleteniai.

14 straipsnis. 20 straipsnio 1 dalies papildymas ir 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas bei šio straipsnio papildymas naujomis 5 ir 6 dalimis

1. Papildyti 20 straipsnio 1 dalį nauju antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame  dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų skaičiaus. Kvorumas nustatomas pagal akcininkų registravimo sąrašo duomenis iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios paskelbimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo metu nėra nustatomas iš naujo ar tikslinamas. Jei nėra  kvorumo, tai  per 15  dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų besusirinktų. Jeigu  nutarimui priimti reikia kurios nors klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl tokio sutikimo nutarimą gali priimti atitinkamos klasės akcijų  savininkų susirinkimas, kurio dalyviai turi daugiau kaip pusę šios klasės akcijų. Šiam susirinkimui sušaukti  galioja visuotinio  akcininkų  susirinkimo sušaukimo tvarka.”

2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį - išbraukti žodžius “tik raštu balsuotam klausimui” ir šią dalį išdėstyti taip:

“2. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei  nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam  akcininkų  susirinkimui  savo  valią "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo  kvorumą  ir balsavimo rezultatus tik raštu balsuotam klausimui.”

3. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį - antrąjame sakinyje vietoje skaičiaus “2” įrašyti žodžius: “1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime  turintys”  ir po žodžio “privalomas” įrašyti žodžius “visiems akcininkams, išskyrus valstybės ar savivaldybės akcijas atstovaujančiam asmeniui”, papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl tų klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria dar ne mažiau kaip 2 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys  akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams, išskyrus valstybės ar savivaldybės akcijas atstovaujančiam asmeniui. Valstybės ar savivaldybės akcijas atstovaujantis asmuo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais visada privalo balsuoti ra?tu.”

4. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus:

1) renkant stebėtojų tarybą arba valdybą pagal 24 straipsnio antrosios dalies taisykles;

2) priimant nutarimus dėl 10 straipsnio vienuoliktojoje dalyje, 19 straipsnio trečiosios dalies 1, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, 31 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų klausimų, kurių priėmimui reikia 2/3 balsų daugumos;

3) įstatymų nustatytus atvejus, kai nutarimams priimti reikalingas ir specialiąsias  akcijas atstovaujančio asmens sutikimas.”

4.  Susirinkimo  nutarimai  priimami  paprasta dalyvaujančių susirinkime   akcininkų  balsų  dauguma,  išskyrus  šio  įstatymo numatytus  atvejus,  kurių  nutarimams  reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų: pagal 10 straipsnio 10 dalį, 19 straipsnio 3  dalies  1,  5,  6,  7,  9  punktus,  27  straipsnio 7 dalį, 31 straipsnio 3 dalį ir 48 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

5. Papildyti 20 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis:

“5. Bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę kaip 2/3 balsų daugumą (3/4 arba 4/5 balsų daugumą), reikalingą priimti nutarimams dėl jos įstatų pakeitimo ir papildymo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, reorganizavimo ar likvidavimo, pelno paskirstymo, konvertuojamų obligacijų išleidimo ir pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų akcininkams netaikymo. Nuo 1998 m. kovo 1 d. naujai steigiamos bendrovės savo įstatuose turi numatyti ne mažesnę kaip 3/4 balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte nurodytų sprendimų priėmimui.

6. Jei šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje ir 20 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkte  nurodytais atvejais akcininkas negali balsuoti, tai balsavimo rezultatai nustatomi ne pagal susirinkime dalyvaujančiųjų akcininkų balsų skaičių, bet pagal šio klausimo sprendime turinčių teisę dalyvauti akcininkų balsų skaičių.”

15 straipsnis. 21 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas ir 8 dalies papildymas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

“1.  Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu, o jai nesant  stebėtojų tarybos sprendimu. Jeigu bendrovėje nesudaryta nei valdyba, nei stebėtojų taryba arba valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas administracijos vadovo sprendimu, jeigu bendrovės stebėtojų taryba arba valdyba šio įstatymo numatytais atvejais nesušaukia susirinkimo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo  iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu įstatai nenumato mažesnės balsų normos, taip pat specialiąsias akcijas valdanti institucija. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų arba valdančių specialiąsias akcijas, sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės valdymo organų sprendimo.”

1. Visuotinį akcininkų susirinkimą organizuoja valdyba. Susirinkimo sušaukimo  iniciatyvos teisę  turi stebėtojų  taryba, valdyba bei  akcininkai, kurių  akcijų nominali  vertė ne mažesnė kaip 1/10  įstatinio kapitalo,  jeigu įstatai  nenumato  mažesnės įstatinio kapitalo dalies.

2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį – vietoj skaičiaus “3” įrašyti skaičių “4” ir ją išdėstyti taip:

“2. Eilinį  visuotinį akcininkų  susirinkimą valdyba  privalosušaukti kasmet per 3 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos.”

3. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį - pakeisti 1, 2 ir 3 punktus, papildyti šią dalį nauju 5 punktu, laikyti netekusiu galios paskutinį šios dalies sakinį  ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Neeilinis  visuotinis akcininkų  susirinkimas  turi  būti sušauktas, jeigu:

1) bendrovės nuosavas kapitalas daugiau kaip 1/4 tampa mažesnis už įstatuose nurodytą įstatinį kapitalą;

2) stebėtojų tarybos, valdybos narių lieka (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti savo pareigų) ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus;

3) atsistatydina ar nebegali toliau eiti savo pareigų bendrovės revizorius ar auditorius, nepatikrinęs bendrovės metinės finansinės atskaitomybės;

1) bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didesni kaip 1/2 nuosavo kapitalo;

2) bendrovę numatoma reorganizuoti;

3) bendrovė  skelbiama ar skelbiasi nesugebanti  įvykdyti finansinių įsipareigojimų;

4) to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai arba stebėtojų taryba;

5) tai reikalinga pagal kitus įstatymus ar bendrovės  įstatus.”

Įstatuose gali  būti numatomos ir kitos neeilinio susirinkimo sušaukimo priežastys.”

3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį - pirmajame sakinyje po žodžio “projektas” įrašyti žodžius “ir sprendimų projektai”, antrajame sakinyje vietoj skaičiaus “10” įrašyti skaičių “40”, o vietoj žodžių “paskelbti apie visuotinio susirinkimo sušaukimą” įrašyti žodžius “sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą” ir šią dalį išdėstyti taip:

“4. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas ir sprendimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu valdyba nesusitaria  su susirinkimo iniciatoriais išspręsti siūlomos darbotvarkės klausimų kitais būdais, ji privalo per 10 40 dienų nuo paraiškos pateikimo paskelbti apie visuotinio susirinkimo sušaukimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.”

4. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį – 1 punkte vietoj skaičiaus “3” įrašyti skaičių “4”, 3 pinkte vietoj žodžių “ir 3 punktuose nurodytais atvejais” įrašyti žodžius “punkte nurodytu atveju”  ir šią dalį išdėstyti taip:

“5. Visuotinis  akcininkų susirinkimas  gali  būti  šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) susirinkimas  nebuvo sušauktas  per 3 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bendrovės akcininkas;

2)  į   teismą  kreipėsi  visuotinio  akcininkų  susirinkimo iniciatoriai, negavę  teigiamo valdybos  sprendimo šio straipsnio ketvirtoje dalyje nurodyta tvarka;

3) į  teismą kreipėsi  bendrovės  kreditoriai  dėl  to,  kad neeilinis akcininkų  susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais punkte nurodytu atveju .”

5. Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

“6. Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo paskelbti įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba kiekvienam akcininkui pranešti registruotu laišku su patvirtinimu apie tokio laiško iteikimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Akcininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos šio straipsnio septintoje dalyje nustatytą informaciją valdyba privalo išsiųsti registruotu laišku ir/ar faksu, jei akcininkas iš anksto yra pateikęs fakso numerį ir jei toks akcininkas reikalauja šio straipsnio septintoje dalyje nustatytos informacijos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai tokia pat tvarka turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi akcininkai, turintys balsavimo teisę, arba jų atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius  akcininkų informavimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, valdyba privalo informuoti akcininkus  prieš šio susirinkimo pradžią. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.”

“6. Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo paskelbti įstatuose numatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi akcininkai, turintys balsavimo teisę, arba jų atstovai su tuo sutinka.”

6. Papildyti 21 straipsnio 8 dalį nauju antruoju sakiniu ir ją išdėstyti ją taip:

“8. Ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Jei  raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turintis akcininkas, bendrovės valdyba ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios tokiam akcininkui privalo išsiųsti registruotu laišku ir/ar faksu (jei toks akcininkas iš anksto yra pateikęs fakso numerį), dokumentus, susijusius su susirinkimo darbotvarke.”

16 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, siūlymu, pateiktu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, į jo darbotvarkę turi būti įtraukti jų siūlomi papildomi klausimai ir jų nutarimo projektai, o į balsavimo sąrašus ar biuletenius - jų pasiūlyti (prieš susirinkimą ar jo metu) kandidatai į bendrovės valdymo organų narius, revizorius (auditorius). Įstatuose gali būti numatomas ir mažesnis balsų skaičius, suteikiantis akcininkams tokią teisę.”

3. Akcininkai,  kurių turimų  akcijų nominali  vertė yra  ne mažesnė kaip  1/20 įstatinio kapitalo, turi teisę reikalauti, kad į darbotvarkę  būtų įtraukti  jų siūlomi  klausimai. Tokio dydžio akcininkų  grupė   taip  pat  turi  teisę  iškelti  kandidatus  į stebėtojų tarybos  arba valdybos  narius,  revizorius.  Įstatuose gali būti  numatoma ir mažesnė akcijų nominali vertė, suteikianti akcininkams tokią teisę.

17 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio  1 dalį – vietoje žodžių “gali būti” įrašyti žodžius “turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu”, išbraukti žodžius “akcininkų, valdybos, stebėtojų  tarybos  narių  ir  bendrovės  administracijos  vadovo pareiškimu” ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Visuotinio  akcininkų  susirinkimo  nutarimai  gali  būti turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažinti negaliojančiais  akcininkų, valdybos, stebėtojų tarybos  narių  ir  bendrovės  administracijos  vadovo pareiškimu, jeigu:

1) klausimas,  dėl kurio  buvo priimtas  nutarimas, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę;

2)  įstatymų numatytais atvejais ir terminais susirinkimo nutarimu  pakeisti  registravimo  dokumentai ir  duomenys nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre;

3) buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės priėmimo tvarka, nustatyta šio įstatymo 21 ir 22 straipsniuose;

4) sprendimas prieštarauja bendrovės įstatams, šiam arba kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.”

18 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 6 dalies papildymas

1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį - antrame sakinyje vietoje  žodžio “tarybą” įrašyti žodžius “tarybos narius” , po žodžio “ir” įrašyti žodį “renkamų”, papildyti nauju penktuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“2. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybą tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus, nustatyto pagal šio įstatymo 16 straipsnį, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo  nuožiūra -  už vieną ar  kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai. Kandidatų turi b?ti bent vienu daugiau, negu renkama stebėtoju tarybos narių.”

2. Papildyti 24 straipsnio 6 dalį - po žodžio “mėnesiams” įrašyti žodžius “jeigu valdybos narių yra mažiau už įstatuose nurodytą jų skaičių” ir šią dalį išdėstyti taip:

“6. Stebėtojų  taryba turi  teisę skirti  savo narį į valdybą ne daugiau kaip 6 mėnesiams, jeigu valdybos narių yra mažiau už įstatuose nurodytą jų skaičių. Jei tas pats stebėtojų tarybos narys pakartotinai paskiriamas  laikinam darbui  į valdybą, bendras šio darbo laikas  neturi viršyti  12 mėnesių  per 4  metus iš  eilės. Stebėtojų tarybos  narys, eidamas valdybos nario pareigas, negali dirbti stebėtojų taryboje.”

19 straipsnis. 25 straipsnio 1 ir 5 dalių papildymas

1.  25 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti  taip:

“1) skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų. Stebėtojų taryba privalo svarstyti valdybos narių atitikimą užimamoms pareigoms, jei bendrovė dirba nuostolingai;

2) valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl bendrovėje dirbančio stebėtojų tarybos nario darbo sutarties nutraukimo;

3) analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitimų teisingumą, finansinės būklės perspektyvą;

4) tikrina buhalterinę - finansinę apskaitą, bendrovės dokumentus;

5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstym projektą ir valdybos ataskaitą visuotiniam susirinkimui;

6) atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo arba bendrovės atstovo;

7) teikia siūlymus valdybai atšaukti jos priimtus sprendimus;

8) sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.

2. Papildyti 25 straipsnio 5 dalį – po žodžio “raštu” įrašyti žodžius “arba įgalioti kitą asmenį atstovauti jį stebėtojų tarybos posėdyje”, papildyti šią dalį nauju antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:

“5. Jeigu  stebėtojų tarybos  narys negali  atvykti į posėdį, savo valią  - "už"  ar  "prieš"  balsuojamą  nutarimą,  su  kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu arba įgalioti kitą asmenį atstovauti jį stebėtojų tarybos posėdyje. Vienas asmuo gali atstovauti kelis stebėtojų tarybos narius.”

20 straipsnis. 26 straipsnio 3 ir 4 dalių papildymas

1. Papildyti 26 straipsnio 3 dalį - po pirmojo sakinio įterpti antrąjį sakinį ir išdėstyti šią dalį taip:

“3. Valdybos narius ir jos pirmininką ne daugiau kaip 4 metams skiria stebėtojų taryba, o kai jos nėra, valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Specialiąsias akcijas valdanti institucija į valdybą skiria vieną valdybos narį. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.”

2. Papildyti 26 straipsnį nauja 5 dalimi, o buvusią 5 dalį laikyti 6 dalimi:

“5. Valdyba privalo atsistatydinti ir per 40 dienų sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą (kai bendrovėje nėra stebėtojų tarybos) naujai valdybai išrinkti, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino ataskaitos apie bendrovės veiklą.”

21 straipsnis.  27 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi ir 11 dalies pakeitimas

1. Papildyti 27 straipsnį - po 8 dalies įterpti naują 9 dalį, buvusias 9, 10, 11, 12 dalis atitinkamai laikyti 10, 11, 12, 13 dalimis:

9. Valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs stebėtojų tarybos, o jei jos nėra - visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo, vienas ar kartu su savo žmona (vyru), tėvais, broliais, seserimis arba vaikais neturi teisės steigti įmonės, vykdančios  analogišką (kurios apyvarta pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės apyvartos) bendrovei veiklą, taip pat nuosavybės teise valdyti, naudoti ir disponuoti tokios įmonės akcijų, sudarančių daugiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo (dalies nuosavybės teisėje), būti kitos įmonės, užsiimančios analogiška bendrovei ūkine veikla, valdybos nariu ar administracijos vadovu arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą  ir produkcijos realizavimo valdybos nariu ar administracijos vadovu. Jeigu valdybos narys, ar valdybos pirmininkas  arba administracijos vadovas pažeidė šį reikalavimą,  tai:

1) jis per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos dienų turi raštu informuoti bendrovės valdybą ar visuotinį akcininkų susirinkimą apie savo veiklą kitoje įmonėje:

2) jis savo noru turi teisę  atsistatydinti iš įmonės valdymo organų, o įsteigtos įmonės valdymo organai turi teisę perduoti bendrovei  įsteigtos įmonės sukurtas teises ir prievoles;

3) kiekvienas akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokią valdybos nario ar jos pirmininko arba administracijos vadovo veiklą, turi teisę reikalauti, jog per teismą būtų jai perduotos įsteigtos įmonės sukurtos teisės ir prievolės. Teismui iškėlus bylą valdybos  pirmininkui, valdybos nariui arba administracijos vadovui dėl įsteigtos įmonės teisių ir prievolių perdavimo bendrovei, valstybės  ar savivaldybės akcijas  atstovaujantis asmuo privalo reikalauti sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir  balsuoti jame už tokio asmens atleidimą už užimamų pareigų.

2. Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį (buvusią 10 dalį) ir ją išdėstyti taip:

“12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, valdybos narys, kurį paskyrė  specialiąsias  akcijas atstovaujanti institucija, taip pat valdybos nariai, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys, kurį paskyrė specialiąsias akcijas atstovaujanti institucija, turi veto teisę balsuojant dėl klausimų, kurie reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymais. Balsuojant dėl kitų klausimų valdybos narys, kurį paskyrė specialiąsias akcijas atstovaujanti institucija, balsavimo teisės neturi ir jo balsas į posėdžio dalyvių skaičių neįskaitomas. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.”

10. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, taip pat jos nariai, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.

22 straipsnis. 29 straipsnio 4, 6, 8, 10, 11 dalių pakeitimas ir papildymas bei

12 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Papildyti 29 straipsnio 4 dalį naujais antruoju ir trečiuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“4. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Administracijos vadovu gali būti tik fizinis asmuo, jei su juo sudaroma darbo sutartis ir įmonė, jei su ja sudaroma vadovavimo sutartis. Vadovavimo sutartis yra sutartis, kurią sudaro visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotasis asmuo ir įmonė, kuriai pavedama teikti vadovavimo paslaugas bendrovei.”

2. Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį - vietoje žodžio “užmokesčio” įrašyti žodžius “apmokėjimo ir skatinimo sistemą” ir po  žodžių “nustato valdyba “ įrašyti žodžius “atitinkamai vadovavimo ar”, po pirmojo sakinio įterpti naują antrąjį sakinį ir trečiajame sakinyje po žodžių “darbo užmokestį” įrašyti žodžius “ir skatinimo sistemą”, pripažinti netekusiu galios paskutinį šios dalies sakinį ir  šią dalį išdėstyti taip:

“6. Administracijos vadovo darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą užmokesčio nustato valdyba atitinkamai vadovavimo ar darbo sutartyje. Vadovavimo ar darbo sutartį su administracijos vadovu, turėdamas valdybos įgalinimus, pasirašo valdybos įgaliotas asmuo. Darbo užmokestį ir skatinimo sistemą administracijos vadovui, kuris yra bendrovės valdybos narys, nustato stebėtojų taryba. Darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių - pastovaus atlyginimo ir premijų (priemokų), mokamų už bendrovės veiklos rezultatus.”

3. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:

“8. Darbo sutartį su administracijos vadovu bendrovės valdyba gali nutraukti Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, o vadovavimo sutartį - šioje sutartyje nustatyta tvarka. Iki šių sutarčių nutraukimo bendrovės valdyba gali apriboti administracijos vadovo įgaliojimus. Apie administracijos vadovo įgaliojimų apribojimą ir terminus bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją. ”

8. Bendrovės valdyba gali nutraukti darbo sutartį  su administracijos vadovu  Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, o iki sutarties nutraukimo gali apriboti jo įgaliojimus.”

4. Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį - antrajame sakinyje išbraukti žodžius “ir darbo reglamente”, “arba kiti įgalioti asmenys”, trečiajame sakinyje vietoj žodžių “be balsavimo teisės” įrašyti žodžius “su patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys” ir šią dalį išdėstyti taip:

“10. Administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrovės įstatais, valdybos  nutarimais ir darbo reglamentu, turi teisę sudaryti  bendrovės sandorius. Bendrovės  įstatuose ir darbo reglamente gali būti nustatytos veiklos sritys, kuriose savarankiškai veikti  ir sudaryti  bendrovės sandorius turi teisę administracijos vadovo pavaduotojai arba  kiti įgalioti asmenys. Administracijos vadovas  dalyvauja bendrovės valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės su patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys.”

5. Pakeisti 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

“11. Jei administracijos vadovas ar kitas administracijos darbuotojas arba valdybos narys sudarė sandorį ar atliko kitus neteisėtus veiksmus,  viršijusius normalią gamybinę-ūkinę riziką dėl ko bendrovei padarė žalą (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl ko šie asmenys gauna tiesioginę ar netiesioginę naudą bendrovės ar kitų jos akcininkų sąskaita, bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę per teismą reikalauti panaikinti sandorį, perduoti šiuo sandoriu sukurtas teises ir pareigas bendrovei ar atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų jos patirtus nuostolius.”

11.  Administracijos   vadovo  ir  jo  pavaduotojų  sudaryti sandoriai   gali   būti   pripažinti   negaliojančiais   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

6. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 12 dalį.

12.  Administracijos   vadovas   ir   darbuotojai   Lietuvos Respublikos  darbo  įstatymų  kodekso  nustatyta  tvarka  privalo bendrovei atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

23 straipsnis. 30 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį - 5 punkte vietoj žodžio “kiti” įrašyti žodžius “paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti”, pakeisti 8 punktą, pripažinti netekusiu galios 2 dalies paskutinįjį sakinį ir  šią dalį išdėstyti taip:

“2. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

1) įstatinis kapitalas;

2) akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);

3) perkainojimo rezervas;

4) privalomasis rezervas;

5) kiti paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti rezervai;

6) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

7) dotacijos ir negrąžintos subsidijos;

8) atidėtosios išlaidos (atidėtosios išlaidos - einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu formuojamos išlaidos, numatomos ateinantiems  laikotarpiams tam, kad būtų teisingai atspindėti tų laikotarpių veiklos rezultatai).

8) atidėtosios išlaidos

Atidėtosios išlaidos - einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba   pajamų   mažinimo  būdu  formuojamos  išlaidos,  numatomos ateinantiems  laikotarpiams tam, kad būtų teisingai atspindėti tų laikotarpių veiklos rezultatai.

2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Bendrovės  nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, valdyba per 4 mėnesius nuo metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės sudarymo dienos pagal savo kompetenciją privalo tokią būklę ištaisyti arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą įstatinio kapitalo sumažinimui apsvarstyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą anuliuojant akcijas arba sumažinant akcijų nominalią vertę suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą.”

“3. Bendrovės nuosavi aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą. Įstatinio  kapitalo dydžiu  laikomas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas įstatinis kapitalas. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą,  valdyba pagal savo kompetenciją privalo tokią būklę ištaisyti arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą įstatinio kapitalo sumažinimui apsvarstyti.”

3. Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi:

“4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas, pažeisdamas šio straipsnio 3 dalies reikalavimus, priimė sprendimą nesumažinti įstatinį kapitalą ir padaryti atitinkamas bendrovės įstatų pataisas arba atsisakė svarstyti šį klausimą, valdyba (jei valdyba nesudaryta - administracijos vadovas), per 15 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės sudarymo dienos privalo kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nesumažinti bendrovės įstatinio kapitalo pripažinimo negaliojančiu. Teismui pripažinus negaliojančiu tokį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaryta – administracijos vadovas) privalo priimti sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir padaryti atitinkamas bendrovės įstatų pataisas.”

24 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį – antrajame sakinyje vietoj žodžių “arba nurašomas” įrašyti žodžius “nurašomas ar perduodamas valstybei arba savivaldybei” ir šią dalį išdėstyti taip:

1.  Perkainojimo  rezervas  - tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas parduodamas, nurašomas ar perduodamas valstybei arba savivaldybei arba nurašomas. Perkainojimo rezervu negalima mažinti nuostolių.  Perkainojimo rezervu gali būti didinamas įstatinis kapitalas 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

25 straipsnis. 32 straipsnio 1 ir 4 dalių papildymas

1. Papildyti 32 straipsnio 1 dalį - antrajame sakinį prieš žodį “akcijos” įrašyti žodžius “Uždarųjų akcinių bendrovių”, papildyti nauju ketvirtuoju sakiniu ir  išdėstyti šią dalį taip:

“1. Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų-akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios (atspausdinti pagal vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai) arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Uždarosios akcinės bendrovės gali naudoti sertifikatus. Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios.”

2. Papildyti 32 straipsnio 4 dalį - trečiajame sakinyje po žodžio “komisijoje” įrašyti žodžius “ir jai atidaryta sąskaita Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume” ir šią dalį išdėstyti taip:

“4.  Uždarosios  akcinės  bendrovės  akcijos  gali  būti  tik vardinės, jų  perdavimo tvarka  nustatoma įstatuose. Šios akcijos neregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje. Akcinių bendrovių akcijų emisija turi būti įregistruota Vertybinių popierių komisijoje ir jai atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume.”

26 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Nevisiškai apmokėtos materialios akcijos pažymimos laikinaisiais išrašais iš akcininkų sąrašo (akcininkų registracijos knygos), kuriuose turi būti nurodytas akcininkas, jo pasirašytų akcijų kiekis ir už jas sumokėta pinigų suma ar turtinio įnašo vertė, iki visiško jos apmokėjimo trūkstama pinigų suma ir mokėjimo termino pabaiga. Sumokėjus visą akcijų emisijos kainą, laikinieji išrašai turi būti pakeisti į materialias akcijas (sertifikatus).”

2.   Įregistravus   bendrovę  arba  padidinus  jos  įstatinį kapitalą,   asmenims,  pasirašiusiems  akcijas  ir  sumokėjusiems pradinius  įnašus,  išduodami  laikinieji  akcininkų pažymėjimai, išskyrus  šio  straipsnio  trečiojoje  dalyje  nurodytus atvejus.Laikinasis  akcininko  pažymėjimas  yra  terminuotas  investicijų vertybinis  popierius,  turintis  vardinių  akcijų  rekvizitus ir nesantis  viešosios apyvartos objektu. Šiame pažymėjime turi būti nurodyta,   už  kiek  pasirašytų  akcijų  sumokėta  suma  ir  šio pažymėjimo   galiojimo  terminas.  Valdyba  turi  teisę  pratęsti laikinųjų  akcininko pažymėjimų galiojimo terminą. Sumokėjus visą akcijų emisijos kainą, laikinieji akcininko pažymėjimai turi būti pakeisti   į   materialias   akcijas   arba   akcijos   pažymėtos atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

27 straipsnis. 34 straipsnio 7 dalies papildymas

Papildyti 34 straipsnio 7 dalies trečią sakinį - po žodžio “dienų” įrašyti žodžius “(jei valdyba nesudaryta ir pagal uždarosios akcinės bendrovės įstatus sutikimas perleisti akcijas yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijoje - per 40 dienų)” ir šią dalį išdėstyti taip:

“7. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatoma, jog  jos akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti dalį  savo akcijų  kito  asmens  nuosavybėn  tik  gavęs valdybos sutikimą.  Sutikimo perleisti  akcijas galima    neduoti tik  tada,  kai  dalies  akcijų  perleidimas  padidina  akcininkų skaičių  daugiau   negu  nustatyta   šio  įstatymo  2  straipsnio ketvirtojoje dalyje. Apie sutikimą arba draudimą perleisti akciją turi būti  pranešta akcininkui  per 15  dienų (jei valdyba nesudaryta ir pagal uždarosios akcinės bendrovės įstatus sutikimas perleisti akcijas yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijoje - per 40 dienų) nuo jo pareiškimo gavimo dienos. Akcinėms bendrovėms draudžiama  varžyti  akcijų savininkų teisę  šio įstatymo nustatyta tvarka parduoti ar kitaip perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn.”

28 straipsnis. 35 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį nauju trečiuoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:

“1. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.”

2. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį - antrojo sakinio pradžioje įrašyti žodį “Tik”, vietoj žodžių “nepaskirstytojo pelno” įrašyti žodžius “paskirstytinų ir nepaskirstytinų rezervų”, trečiame sakinyje po žodžio “priedų” įrašyti žodžius “ar perkainojimo rezervo”, papildyti nauju ketvirtuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“2.  Paprastųjų  akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir  likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik po to, kai yra patenkinti  privilegijuotųjų  akcijų savininkų reikalavimai. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno paskirstytinų ir nepaskirstytinų rezervų padidinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas padidinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, tai gauti naujų akcijų privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises. Keisti (konvertuoti) paprąstąsias akcijas į privilegijuotąsias yra draudžiama.”

3. Papildyti 35 straipsnio 4 dalį naujais trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“4. Privilegijuotųjų  akcijų  suteikiamos  turtinės   ir neturtinės teisės, taip  pat jų  pakeitimo  tvarka  turi  būti nustatyta  iš  anksto,  iki  jas parduodant, ir įrašyta bendrovės įstatuose. Dividendo dydis nustatomas procentais skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Bendrovės įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos  nominalios vertės. Privilegijuotųjų akcijų dividendas negali būti daugiau kaip du kartus didesnis už vidutinę paskutinio ketvirčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą, buvusią visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio bendrovės įstatus ar jų pataisas, įteisinusias šios klasės privilegijuotąsias akcijas, dieną.”

29 straipsnis. Papildymas nauju 37¹ straipsniu

Papildyti įstatymą nauju 37¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:

“37¹ straipsnis. Specialiosios akcijos

1. Specialiųjų  akcijų statusas gali būti suteiktas (valstybei ar savivaldybei atsisakant atskirų neturtinių teisių, kurias joms suteikia 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) bet kuriai ar bet kurioms valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms visuotiniame akcininkų susirinkime, jei bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis atitinka bent vienai veiklos sričių, kurios yra nustatytos įstatymuose, reglamentuojančiuose  transporto, energetikos, naftos ūkio,  ryšių ir komunalinio ūkio sritis, tokio susirinkimo sprendimu. Be specialiųjų akcijų valstybei ar savivaldybei  gali priklausyti ir  mažiau kaip 1/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių paprastų vardinių akcijų.

2. Specialiųjų akcijų turtines ir neturtines teises visuotinis akcininkų susirinkimas gali  suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindin?s veiklos pobūdis atitinka įstatymuose, reglamentuojančiuose transporto, energetikos, naftos ukio, ryšiu ir komunalinio ūkio sritis ir tokio ūkio srities bendroviu akcijoms yra numatyta specialiųjų akcijų suteikimo galimyb?.

3. Specialiųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės bei šių teisių  galiojimo trukmė yra nustatoma visuotiniame akcininkų susirinkime ir jos turi būti užfiksuotos to susirinkimo protokole ir bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatuose turi būti nustatyta specialiosioms  akcijoms teisė:

1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, jei svarstomi klausimai susiję su specialios akcijos statusu, bendrovės veiklos sustabdymu, jos reorganizavimu ar likvidavimu, licenzijose valstybes institucijoms nustatytų funkcijų įgyvendinimu, standartų pažeidimu, taip pat ir kitais atitinkamuose transporto, energetikos, naftos ūkio,  ryšių ir komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose specialių akcijų kompetencijai priskirtais klausimais;

2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu;

3) sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus ar si?lyti klausimus į susirinkimo darbortvarkę kartu su sprendimu projektais. ”

30 straipsnis. 38 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį - pirmajame sakinyje vietoj žodžių “per įstatuose nustatytą laiką” įrašyti žodžius “jų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais” ir ją išdėstyti taip:

“4. Akcinė  bendrovė privalo  išpirkti savo  obligacijas per įstatuose nustatytą laiką jų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti akcinės bendrovės kreditoriai.”

31 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ar neturtinių teisių, jeigu:

1) buvo išleistos į apyvartą pažeidžiant 32 straipsnio 10 dalies reikalavimus;

2)  akcinių  bendrovių  akcijos nebuvo įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje arba  jeigu akcijų įregistravimas įstatymų numatytais atvejais yra panaikintas.”

1. Akcijos  ir laikinieji  akcininko pažymėjimai  negalioja, jeigu:

1)  neturi   32  straipsnio  aštuntojoje    dalyje  nurodytų rekvizitų;

2) buvo  išleisti į  apyvartą neįregistravus  bendrovės arba nepadidinus jos įstatinio kapitalo;

3) išleisti  į  apyvartą  akcinių  bendrovių  neįregistravus akcijų  emisijos   Vertybinių  popierių   komisijoje  arba  jeigu išleistų akcijų emisijos įregistravimas yra panaikintas;

4) akcijos buvo išleistos į apyvartą neapmokėjus jų emisijos kainos.

32 straipsnis. 40 straipsnio 5 dalies papildymas

Papildyti 40 straipsnio 5 dalį naujais trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“5. Akcininko pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų akcijų suteikia jam galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas per kurį akcininkai gali įgyvendinti šią teisę negali būti trumpesnis kaip 30 dienų.  Akcinių bendrovių akcininkai pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų perleidžia  Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų, pagal šio įstatymo 34 straipsnio septintosios dalies reikalavimus.

33 straipsnis. 42 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį – pirmajame sakinyje po žodžio “kapitalą” įrašyti žodžius “papildomais įnašais”, papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

“4. Jeigu  per 6  mėnesius  nuo  visuotinio  akcininkų susirinkimo,  priėmusio  nutarimą  padidinti  įstatinį  kapitalą papildomais įnašais, dienos bendrovės  įstatų  pakeitimai   dėl  įstatinio  kapitalo padidinimo Lietuvos  Respublikos  įmonių rejestre nebuvo įregistruoti, tai  kapitalas laikomas  nepadidintu.  Šiuo  atveju įnašai turi būti grąžinti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų galioja 18 mėnesių.”

34 straipsnis. 43 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 43 straipsnio 1 dalį naujais antruoju ir trečiuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais galima tik  išleidžiant naujas akcijas. Bendrovei didinant kapitalą papildomais įnašais, valstybė ar savivaldybė gali įsigyti jos akcijų už emisijos kainą, lygią akcijos nominalei vertei, Vyriausybės nustatyta tvarka įskaitant bendrovės įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Jei bendrovė iš valstybės ar savivaldybės biudžeto gavo lėšų valstybės ar savivaldybės investicinėms programoms finansuoti, bendrovės įstatinis kapitalas turi būti padidintas, išleidžiant naujas akcijas valstybei ar savivaldybei.”

2. Pakeisti  43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Jei bendrovėje, kurioje valstybei (savivaldybei) priklauso daugiau kaip 2/3, 1/2 ar 1/3 visų balsų, yra priimamas sprendimas didinti įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų ir po tokio sprendimo įgyvendinimo valstybės (savivaldybės) dalis įstatiniame kapitale sumažėtų atitinkamai peržengiant  2/3, 1/2 ar 1/3 balsų ribą, įstatinis kapitalas papildomais įnašais gali būti didinamas tik įvykdžius Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatytus reikalavimus, jeigu įstatymai nenustato ko kita.”

“4. Jeigu didinamas bendrovės, kurioje valstybei (savivaldybei) priklauso daugiau kaip 50 procentų visų akcijų, įstatinis kapitalas papildomais įnašais, tai valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų, suteikiančių teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, dalis po įstatinio kapitalo padidinimo visais atvejais:

1) negali būti mažesnė kaip 70 procentų, iki įstatinio kapitalo padidinimo valstybei (savivaldybei) priklausė daugiau kaip 70 procentų visų akcijų;

2) turi būti didesnė kaip 50 procentų, kai iki įstatinio kapitalo padidinimo valstybei (savivaldybei) priklausė daugiau kaip 50 procentų, bet mažiau kaip 70 procentų visų akcijų.”

35 straipsnis. 44 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 6 dalimi

1. Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį – pirmajame sakinyje vietoj žodžio “turimų” įrašyti žodžius “nuosavybės teise priklausančių”, po žodžio “dalyje” įrašyti žodžius “ir šio straipsnio šeštojoje dalyje”, antrajame sakinyje vietoj žodžio “turėtą” įrašyti žodžius “nuosavybė teise priklausančių” ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Kai bendrovė iš nepaskirstyto pelno, akcijų priedų ar rezervų didina įstatinį kapitalą akcininkai turi teisę nemokamai gauti naujas akcijas, kurių skaičius būtų proporcingas jų turimų nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, išskyrus šio įstatymo 35 straipsnio antrojoje dalyje ir šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytus atvejus. Akcijos skiriamos pagal susirinkimo dienos bendrovės akcininkų sąrašą ir tą dieną turėtą nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalią vertę.”

2. Papildyti 44 straipsnį nauja 6 dalimi, o buvusias 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimis:

“6. Kai bendrovė iš nepaskirstyto pelno, akcijų priedų (nominalios vertės perviršijimo) ar rezervų didina įstatinį kapitalą, vykdant visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą dėl įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytų pažeidimų ištaisymo, pirmiausia, proporcingai nuosavybės teise priklausiusioms akcijoms, naujas akcijas nemokamai gauna akcininkai, kurių turtinės teisės buvo pažeistos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytų pažeidimų ištaisymo, jei akcininkams, kuriems po padaryto pažeidimo nuosavybės teise priklausė daugiau ar didesnės nominalios vertės akcijų nei kad turėjo priklausyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, kai priimamas sprendimas dėl pažeidimo ištaisymo, nuosavybės teise priklauso ne mažesnis skaičius ar ne mažesnės nominalios vertės akcijų, nei kad reikia pažeidimams ištaisyti, ir tokie akcininkai raštiškai atsisako atitinkamo akcijų skaičiaus.”

36 straipsnis. 45 straipsnio 2 dalies papildymas  ir 4 dalies įterpimas

1. Papildyti 45 straipsnio 2 dalį - 1 punkte po žodžio ”išmokėtos” įrašyti žodį “visiems” ir po žodžio “lėšos” įrašyti žodžius “proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei”, 2 punkte vietoje žodžio “išlygintas” įrašyti žodį “panaikintas”, vietoj žodžių “nuosavų aktyvų” įrašyti žodžius “nuosavo kapitalo”, išbraukti žodžius “arba bendrovių reorganizavimo”, pakeisti 3 punktą, pildyti šią dalį naujais  4, 5 punktais ir ją išdėstyti  taip:

“2. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas, kad būtų:

1) išmokėtos visiems akcininkams laisvos bendrovės lėšos, proporcingai  jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei;

2) panaikintas išlygintas skirtumas tarp bendrovės nuosavo kapitalo nuosavų aktyvų ir įstatinio kapitalo dydžio, susidaręs dėl nuostolių arba bendrovių reorganizavimo;

3) perduotas turtas už įsiskolinimus valstybės, savivaldybių ar valstybinio socialinio draudimo biudžetams (tuo dydžiu, kuriuo perduodamas turtas buvo įvertintas mažiau už bendrovės balanse apskaitytą buhalterinę jo vertę);

3) perduotas turtas  už įsiskolinimus valstybės ar savivaldybių biudžetams;

4) įvykdytas teismo sprendimas;

5) pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ištaisytos įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytos klaidos (jei akcininkai, kurių akcijų skaičius mažinamas su tuo raštiškai sutinka), taip pat perduoti gamybinės ir inžinerinės infrastruktūros  objektai, socialiniai objektai, pastatai valstybės ar savivaldybių nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti, atitinkamai sumažinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, išskyrus atvejus, kai po įstatinio kapitalo sumažinimo valstybei ar savivaldybei priklausytų akcijų, suteikiančių ne daugiau kaip 1/2 visų balsų.”

2. Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 3 dalies paskutinįjį sakinį.

Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti savo akcijas. Visų akcijų nominali vertė mažinama proporcingai, o visų akcininkų turimų akcijų skaičius akcijos - proporcingai jų nominaliai verčiai.

3. Papildyti 45 straipsnį nauja 4 dalimi, o buvusias 4, 5, 6, 7, 8 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9 dalimis:

“4. Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti  savo akcijas. Visų akcijų nominali vertė ar  akcijų skaičius - visiems akcininkams mažinamas proporcingai, išskyrus šio straipsnio trečiosios dalies 4 punkte numatytą atvejį.”

37 straipsnis. 47 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 47 straipsnio 1 dalį - po žodžio “obligacijos” įrašyti žodžius “dotacijos ir subsidijos” ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Bendrovės  finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių.  Vidiniais finansavimo  šaltiniais  gali  būti amortizaciniai atskaitymai  ir pelnas,  išoriniais  šaltiniais  - įnašai už  akcijas, įplaukos  už obligacijas, dotacijos ir subsidijos,  skolintos ir kitos joms prilygstančios lėšos.”

38 straipsnis. 48 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių pakeitimas ir papildymas nauja 7 dalimi

1. Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį – pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus “3” įrašyti skaičių “4”, pakeisti  7 punktą  ir šią dalį išdėstyti taip:

“1. Per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius  visus  mokesčius,  turi  būti paskirstytas  ne  vėliau  kaip per 3 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Nutarime  dėl grynojo pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje;

2) grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis);

4) pervedimai iš rezervų;

5) akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai);

6) pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą;

7) pelno paskirstymas į nepaskirstytinajį rezervą, paskirstytinajį rezervą ar kitus įstatymų numatytus rezervus;

7) pelno paskirstymas į kitus rezervus;

8) pelno paskirstymas dividendams išmokėti;

9)   kiti   pelno   paskirstymo   atvejai:  metinės  išmokos (tantjemos)   valdybos   ir   stebėtojų  tarybos  nariams,  pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

10) nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus ūkinius metus.

2. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Paskirstytinas pelnas - tai pelnas, kurį sudaro nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje, grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis), akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai iš rezervų.”

2.    Visuotinis    akcininkų   susirinkimas,   skirstydamas paskirstytinąjį    rezultatą,    turi   teisę   į   jį   įtraukti nepaskirstytąjį  rezultatą  ūkinių metų pradžioje, grynąjį ūkinių metų  rezultatą  -  pelną  arba  nuostolį, pervedimus iš rezervų, atsižvelgdamas   į   šio   įstatymo  kitų  straipsnių  nuostatas, akcininkų įnašus nuostoliams padengti.

3. Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį - po žodžio “pelno” įrašyti žodžius “ir ne didesnė  pelno dalis, negu skirta dividendams” ir šią dalį išdėstyti taip:

“3. Metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos  nariams,  darbuotojų  premijoms ir kitiems tikslams (šio straipsnio  pirmosios  dalies 9 punktas)  gali  būti  skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno ir ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams.”

4. Pakeisti  48 straipsnio 5  dalį - vietoje žodžio “grynojo” įrašyti žodį “paskirstytinojo” ir šią dalį išdėstyti taip:

“5. Jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių suma yra mažesnė kaip kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo grynojo pelno.”

5. Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:

“7. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima nutarimo dėl paskirstytinojo pelno paskirstymo, tai bendrovės valdyba (jei jos nėra – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 30 dienų po susirinkimo turi paskirstyti pelną pagal šias taisykles:

1) į privalomajį rezervą, paskirstytinuosius ar nepaskirstytinuosius rezervus nukreipiama paskirstytinojo pelno dalis, kuri buvo panaudota ilgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui įsigyti tais ūkiniais metais, kurių pelnas yra skirstomas;

2) likusi paskirstytinojo  pelno dalis lygiomis dalimis skiriama dividendams ir perkėlimui į kitus ūkinius metus.”

39 straipsnis. 49 straipsnio  3 dalies papildymas ir 4 dalies pakeitimas

1. Papildyti 49 straipsnio 3 dalį naujais trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

“3.  Visuotiniam  akcininkų  susirinkimui draudžiama  skelbti ir išmokėti  dividendus, jei   bendrovė  yra  nemoki arba  jei  išmokėjusi   dividendus,   taptų  nemokia.  Jei   bendrovės balanse yra apskaityti nuostoliai, tai visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat neturi teisės skelbti  ir išmokėti  dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas įstatinis kapitalas. Sprendimai dėl nuostolių padengimo ar įstatinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame pačiame susirinkime. Dividendai akcininkams gali būti išmokami tik po nuostolių padengimo ar įstatinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu.”

3. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį - pirmajame sakinyje vietoj žodžių “visuotinio  akcininkų susirinkimo,  paskelbusio dividendus” įrašyti žodžius “sprendimo dėl grynojo pelno paskirstymo priėmimo” ir ją išdėstyti taip:

4. Bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius  nuo visuotinio  akcininkų   susirinkimo,  paskelbusio dividendus sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

40 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Nustatyti, kad Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 5 punktas galioja iki 1999 m. gruodžio 31 d.

2.Bendrovių  įstatai iki jų suderinimo su šio įstatymo nuostatomis galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui.

3. Nustatyti, kad bendrovės už jų įstatų perregistravimą ar jų pataisų įregistravimą pagal šį įstatymą, vieną kartą žyminio mokesčio nemoka.

4. Nustatyti, kad įstatymo nuostatos dėl vadovavimo sutarties įsigalioja, priėmus socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčių įstatymų pataisas. Pasiūlyti Vyriausybei per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti atitinkamus  mokesčių įstatymų pataisų projektus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS