Projektas-2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1998m._______________d. Nr._____

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 3-41; 1995, Nr. 53-1296; 1996, Nr. 35-870, Nr. 53-1246, Nr. 100-2263; 1997, Nr. 59-1361, Nr. 66-1597)

1 straipsnis. Įstatymo pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymą  ir jį išdėstyti taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS  ŽEMĖS NUOMOS

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas  nustato žemės  nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką  ir reguliuoja žemės nuomotojų ir žemės nuomininkų santykius.                      

2. Žemės nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.                         

3. Laisvųjų ekonominių zonų teritorijų žemės nuomos santykius reguliuoja šis įstatymas ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.

4. Valstybinio jūrų uosto teritorijos žemės nuomos ypatumus nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

5. Žemės reformos metu asmeninio ūkio ir tarnybinių žemės dalų žemė išnuomojama laikantis šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatų.

2 straipsnis. Žemės nuomos objektas

Žemės  nuomos objektas  yra  žemės  sklypas, suformuotas  pagal žemėtvarkos  projektą ar kitą detalų teritorijos  planavimo dokumentą ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

3 straipsnis. Žemės nuomotojas

1. Privačios žemės  nuomotojas   yra  privačios   žemės   savininkas.                     

2. Valstybinės žemės nuomotojas yra: apskrities viršininkas, vietos savivaldos institucija (meras arba valdyba) ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija.

3. Žemės sklypas, priklausantis keliems asmenims  bendrosios nuosavybės  teise, gali  būti išnuomojamas tik visiems  bendrasavininkams sutikus, žemės nuomos sutartį pasirašant visiems bendrasavininkams arba vienam iš jų, jeigu jis turi  notariškai patvirtintą  kitų  bendrasavininkų sutikimą.

4 straipsnis. Žemės nuomininkas ir jo pareigos

1. Žemės  nuomininku  gali  būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fizinis ar juridinis asmuo.                                   

2. Žemės nuomininkas privalo laikytis reikalavimų teritorijų tvarkymui bei žemės naudojimui, nustatytų žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat įstatymų, Vyriausybės nutarimais ir savivaldos institucijos sprendimais nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų bei nuomojamame žemės sklype nustatytų žemės servitutų.

5 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys

Žemės  nuomos   sutartimi  nuomotojas   įsipareigoja leisti  nuomininkui laikinai  naudotis žeme,  o nuomininkas - naudoti šią žemę sutartyje numatytomis bei įstatymo nustatytomis sąlygomis už atlyginimą.                                                   

6 straipsnis. Žemės nuomos sutarties forma                                

1. Žemės  nuomos   sutartis  sudaroma  raštu. Žemės nuomos sutartis sudaryta ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui registruojama Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.

2. Privačios žemės nuomos sutartis sudaroma ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui tvirtinama notariškai.    

3. Prie žemės  nuomos sutarties  turi būti  pridėtas  nuomojamo  žemės sklypo  planas.   

4. Kai žemė išnuomojama užsienio šalių fiziniams ar juridiniams  asmenims, jiems  pageidaujant žemės  nuomos  sutartis  gali  būti sudaroma dviem  kalbomis: lietuvių  ir viena  iš užsienio  kalbų. Jeigu  dėl   sutarties  teksto   kyla  ginčas,  jis  sprendžiamas  vadovaujantis lietuviškuoju tekstu.                                            

7 straipsnis. Žemės nuomos sutarties terminas

1. Privačios žemės nuomos  terminas nustatomas šalių susitarimu.

2. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne daugiau kaip 25 metams.

Tais atvejais, kai nuomojamame žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, žemės nuomos terminas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip iki pastatų privatizavimo sandorių sudarymo dienos.

3. Jeigu nuomojamame valstybinės žemės sklype yra žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančių pastatų, žemės sklypas išnuomojamas ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki šių pastatų perleidimo kitiems asmenims.

4. Žemės reformos metu valstybinės žemės valdytojas nuomoja žemę ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, o ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, valstybinės žemės valdytojo teikimu žemę nuomoja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

5. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas numatytas naudoti visuomenės poreikiams, toks žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kai jis bus paimtas naudoti numatytai paskirčiai.

8 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys

1. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:                                

1) žemės nuomotojas;                                                      

2) žemės nuomininkas;                                                     

3) žemės   nuomos  objektas  ir  žemės  kadastro  bei Nekilnojamojo turto registro duomenys, apibūdinantys nuomojamą žemės sklypą bei teises į jį;         

4) žemės nuomos terminas;                                                  

5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;                         

6) naujos statybos nuomojamame sklype ir pastatų, pasibaigus žemės nuomos terminui, naudojimo sąlygos;

7) specialiosios žemės naudojimo sąlygos;                                               

8) žemės naudojimo apribojimai;                                           

9) žemės servitutai;                                                            

10) atlyginimo tvarka, o kai nuomojama valstybinė žemė į atlyginimo dydį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius, užtikrinančius išnuomoto turto naudojimą, o taip pat indeksavimas;

11) kiti  su nuomojamo  žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai,  susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;              

12) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.                      

2. Žemės nuomos sutartyje negali būti numatyta:

1) įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti privačia žeme ir joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;

2) įgaliojimas privačios žemės nuomininkui keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

3. Šio straipsnio 1 dalies  3, 5, 7, 8 ir  9 punktuose  nurodyti duomenys  sutartyje  įrašomi  pagal  žemės kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. Jeigu  sudaroma privačios  žemės nuomos  sutartis,  šie duomenys joje  gali būti  įrašomi pagal  žemės savininko pateiktą Nekilnojamojo turto  registro išrašą.                                             

4. Žemės nuomos  sutartyje  turi  būti  aptartos  išnuomojamoje  žemėje esančių   žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise  priklausančių statinių ir  įrenginių naudojimosi sąlygos.

Kitos žemės nuomos sutartyje numatytos sąlygos naudoti išsinuomotą žemę neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų interesams.

9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1. Valstybinė žemė, išskyrus žemę, nurodytą šio straipsnio antrojoje dalyje, išnuomojama aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Kai valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais bei kai tai numatyta atskiruose įstatymuose, ji išnuomojama ne aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Nuomojamos žemės pagrindinės tikslinės žemės               

naudojimo paskirties keitimas

1. Nuomojama žemė naudojama pagal pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

2. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nuomotojui sutikus gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

3. Nuomininkui savavališkai pakeitus nuomojamos žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta, o nuomininkas privalo sutvarkyti žemės sklypą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal buvusią pagrindinę tikslinę paskirtį arba atlyginti nuostolius žemės savininkui žemės sklypui sutvarkyti.

11 straipsnis. Atlyginimas už žemės nuomą (nuomos mokestis)

1. Atlyginimo už privačią žemę dydis nustatomas šalių susitarimu. 

2. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.                             

3. Kai nuomojama privati žemė, nuomininkas gali prisiimti įsipareigojimus iš atlyginimo už žemę mokėti žemės mokestį arba vykdyti kitas nuomotojo pinigines prievoles valstybei.

12 straipsnis. Žemės nuomininko teisės

1. Žemės  nuomininkas   įgyja  teisę,  jeigu  nuomos  sutartyje nenumatyta kitaip:                                                             

1) naudoti  žemės  sklypą  įstatymų  leistai  veiklai  pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;                                  

2) naudoti  žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas žemės  ūkio produkcijos  gamybai, disponuoti  šia produkcija ir iš žemės  gautomis pajamomis;   3) nustatyta  tvarka suderinęs,  sutinkant žemės  nuomotojui  statyti  savo   veiklai  reikalingus   pastatus,   statinius   ir  įrenginius, tiesti kelius, įrengti vandens telkinius;

4) į žemės sklype esančius požeminį bei paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek tai būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

2. Kitų  gamtos turtų,  esančių žemės sklype, naudojimą, pardavimą  ir nuomą  reglamentuoja atitinkami  įstatymai   ir  kiti teisės aktai.                       

13 straipsnis. Žemės subnuoma

1. Privačios žemės nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti išsinuomotą žemę.

2. Subnuomininkais  gali   būti  šio   įstatymo  4  straipsnyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys.              

3. Valstybinės žemės nuomininkas gali subnuomoti išsinuomotą valstybinę žemę, tik nuomotojui sutikus.

Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas:

3. Žemės nuomininkas negali subnuomoti išsinuomotos valstybinės žemės.

4. Žemės ūkio  paskirties  žemės  kitai  paskirčiai  subnuomoti  negalima.

5. Žemės subnuomos  sutartis sudaroma  laikantis  žemės  nuomos   sutarčiai nustatytų reikalavimų.                                               

6. Subnuomininkas  moka atlyginimą (nuomos mokestį) nuomininkui  sutartyje nustatyta  tvarka ir terminais.

14 straipsnis. Nuomininko lėšų, panaudotų žemės ūkio                      

paskirties žemei pagerinti, kompensavimas

Nuomininko lėšos,  panaudotos žemės  ūkio  paskirties  žemės pagerinimui,  kompensuojamos nuomininkui tuomet,  kai abi  šalys  prieš pradedant  žemės pagerinimo  darbus susitaria (papildomu rašytiniu susitarimu) dėl šių darbų  pobūdžio, apimčių ir išlaidų dydžio.

15 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos                  

įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius

1. Tais atvejais, kai įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius, jeigu toks remontas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atitinkamų valdymo institucijų sprendimais pripažintas būtinu ir neatidėliotinu išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti.

2. Jeigu nuomotojas nevykdo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto remonto, kuris atitinkamų valdymo institucijų pripažintas būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti, iš nuomotojo teismine tvarka.

16 straipsnis. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę,

tvarkingai išlaikyti melioracijos  įrenginius, kelius, tiltus, kitus        

inžinerinius įrenginius bei želdynus

1. Nuomininkas  išsinuomotame   žemės  sklype   negali  atlikti  veiksmų, kuriais  būtų  sunaikintas  ar  užteršiamas  derlingasis dirvožemio sluoksnis,  privalo žemę naudoti taip,  kad neblogėtų žemės ūkio  naudmenų kokybė,  tvarkingai naudoti,  prižiūrėti  ir    savo  sąskaita   daryti  nuomotojui   priklausančių  melioracijos  įrenginių, kelių,  tiltų,  kitų  inžinerinių  įrenginių  smulkius  priežiūros darbus,  saugoti apsauginius,  kitus želdinius, o taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, jeigu  nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas  turi teisę  iš  nuomininko  išieškoti  lėšas  nurodytiems darbams  atlikti bei  nuostolius, patirtus  dėl šiame  straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos  sutartį.                                                                        

2. Kai žemės ūkio naudmenos nenaudojamos daugiau kaip du metus iš eilės, arba naudojamos netinkamai ir dėl to žymiai pablogėjo jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

17 straipsnis. Nuomininko teisė gauti komensaciją už  pastatytus pastatus,

statinius ir įrenginius

1. Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos  sutartį prieš  terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali kompensuoti, o jeigu pastatai pasilieka buvusio žemės nuomininko nuosavybėje, nuomininkas turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

2. Ginčai dėl kompensacijos dydžio sprendžiami teisme.                       

18 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas, pasikeitus žemės 

nuomininkui

1. Mirus žemės nuomininkui, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos, nuomotojui sutikus, pereina nuomininko įpėdiniams jų prašymu (sutikimu).

2. Reorganizavus juridinį asmenį pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, jei tai numatyta sprendime dėl reorganizavimo ir nuomotojas sutinka.

3.Teisių ir pareigų perėmimas įforminamas nuomos sutarties pakeitimu.

19 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas, pasikeitus              

žemės nuomotojui

Mirus žemės  savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei  kitam  savininkui, taip pat  pasikeitus valstybinės  žemės nuomotojui,  žemės nuomos  sutartis galioja naujajam  žemės savininkui  arba valstybinės  žemės nuomotojui. Ji gali  būti nutraukta  šio  įstatymo  22  straipsnyje nurodytais pagrindais.                     

20 straipsnis. Nuomotojo pareiga pranešti apie nuomos sutartį

Nuomotojas, prieš parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą žemės sklypą ar jį įkeisdamas, privalo informuoti žemės sklypo įgyjėją apie nuomos sutartį ir nuomininką apie numatomą žemės sklypo perleidimą ar įkeitimą.

21 straipsnis. Draudimas išnuomoti įkeistą žemę

Įkeistos  žemės   savininkui  sutartyje   nustatytu  terminu  neįvykdžius skolinio  įsipareigojimo ir  hipotekos teisėjui priėmus nutartį  areštuoti įkeistą žemę, ši žemė negali būti išnuomojama.

22 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pasibaigimas

1. Žemės nuomos sutartis pasibaigia:                                         

1) pasibaigus  nuomos terminui, jeigu nuomos sutartis nebuvo  pratęsta per du mėnesius po termino pasibaigimo;                              

2) mirus žemės nuomininkui, kai įpėdiniai neperima su nuomos  sutartimi susijusių teisių ir  pareigų arba  įpėdinių nėra;                                             

3) likvidavus  įmonę,  įstaigą,  organizaciją,  kurios  buvo  žemės nuomininkės;                                 

4) nuomojamą  žemę pardavus,  dovanojus ar  kitaip perleidus  nuomininkui;                                                                   

5) nutraukus žemės nuomos sutartį 23, 24, ir 25 straipsniuose numatytais atvejais.                                      

2. Žemės  ūkio  paskirties  žemės  nuomos  sutartis  gali  būti  nutraukiama tik nuomininkui nuėmus tų metų derlių, ar jam atlyginus nuostolius, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

23 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant                 

žemę visuomenės poreikiams

Kai išnuomota  žemė  paimama  visuomenės  poreikiams,  žemės  nuomos  sutartis   nutraukiama  ir   nuomotojui  bei  nuomininkui  žala atlyginama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.                        

24 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš                   

terminą nuomotojo reikalavimu

1. Žemės nuomos  sutartis prieš  terminą nuomotojo  reikalavimu  gali būti nutraukiama:                                

1) įstatymų numatytais atvejais;

2) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 

3) jeigu žemės nuomininkas nuomodamas  privačią žemę  ilgiau kaip 3 mėnesius, o nuomodamas valstybinę  žemę ilgiau kaip  6 mėnesius po nuomos sutartyje nustatyto termino nesumokėjo atlyginimo (nuomos mokesčio);

4) nevykdo šiame įstatyme ar nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų.

2. Taip pat žemės nuomos  užsienio valstybių  fiziniams  ir  juridiniams   asmenims  sutartis   nutraukiama,  jeigu   anuliuojamas  leidimas  užsienio investicijai.

3. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo pranešti nuomininkams raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo dienos žemės ūkio paskirties žemės nuomininkui ir 2 mėnesius - kitos paskirties žemės nuomininkui.                                                         

4. Žemės nuomos  sutartis prieš  terminą  gali  būti  nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomotojas praneša ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius ir tik nuomininkui nuėmus tų metų derlių.

25 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš                   

terminą nuomininko reikalavimu

1. Žemės nuomos  sutartis prieš  terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama, jeigu žemės ūkio  paskirties  žemės nuomininkas apie  tai žemės  nuomotojui praneša  ne  vėliau  kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties - prieš 2 mėnesius.   

2. Žemės  nuomos sutartis  prieš  terminą žemės nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama, jeigu žemės nuomotojas nevykdo  šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pareigų.

26 straipsnis. Žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės              

nuomos sutartį

Jeigu pasibaigus nuomos  sutarties   terminui  kartu   su  buvusiuoju  nuomininku   tokiomis   pat   sąlygomis   pretenduoja  išsinuomoti žemę  ir kiti  asmenys, tai  pirmumo teisę turi buvęs tos  žemės   nuomininkas,  tvarkingai   vykdęs  nuomos  sutartimi  prisiimtus įsipareigojimus.

27 straipsnis. Žemės ginčų tarp žemės nuomotojų ir                        

nuomininkų nagrinėjimas

Ginčai  tarp žemės  nuomotojų ir  nuomininkų nagrinėjami teismine tvarka.

28 straipsnis. Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymosi  kontrolė

Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymąsi  kontroliuoja  apskričių viršininkai.”

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas