Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2010, Nr. 1-6, Nr. 65-3196; 2013, Nr. 31-1528, Nr. 78-3937)
1 straipsnis. 2 straipsnio 43 dalies pakeitimas.
Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
„43. Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, vertinant Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytais sprendiniais ir priemonėmis, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų ir šilumos gamintojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, tenkinant šilumos vartotojų poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.“
2 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir jo papildymas 2 dalimi
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
Šiluma gaminama šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų turimuose bendruose šilumos ir elektros energijos (kogeneracijos) gamybos įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Nacionalinę energetikos strategiją ir Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą, kaip viešasis interesas. Kai vartotojų šilumos poreikis atitinkamą mėnesį šiuos pajėgumus viršija, tuomet šiluma gaminama kituose šilumos tiekėjo turimuose įrenginiuose arba superkama nepriklausomų šilumos gamintojų šiluma, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančia kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas bei tvirtina standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.“