Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ
ATKŪRIMO ĮSTATYMO 5 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2001, Nr. 71-2518, Nr. 108-3904; 2002, Nr. 5-161, Nr. 40-1464, Nr. 41-1526; 2003, Nr. 101-4542; 2004, Nr. 53-1791; 2006, Nr. 125-4750; 2010, Nr. 76-3869; 2013, Nr. 76-3837)
1 straipsnis. 5 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi
7. Miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; išskyrus valstybės nuomojamus fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatų) eksploatacijai; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia
Seimo nariai
Rita Tamašunienė
Vanda Kravčionok
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 5 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-5 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 395 punkto nuostatas – užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-01 pateiktus duomenis miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 12,2 tūkst. piliečių, į 8,1 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 79 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, nors kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 99 proc.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą inicijuoti paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl sunkios padėties atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę.
2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai:
Pagreitinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą bei įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį papildėme nauja, 7 dalimi:
7. Miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus teikiamą Įstatymo 5 str. papildymą 7 nauja dalimi būtų supaprastintas išnuomotos fiziniams ir juridiniams asmenims grąžinimas natūra, sumažintų korupcijos galimybes. O svarbiausia – toks teisinis reguliavimas ženkliai padidintų grąžinamos natūra žemės kiekį ir taip pat sumažintų valstybės įsipareigojimų išmokėti kompensacijas apimtį.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
5 str. ir 12 str. pakeitimas sumažintų korupcijos ir piktnaudžiavimų galimybes. Žemės nuomos santykius reguliuotų ne valdininkai savo asmenine nuožiūra, o galiojantis Civilinis Kodeksas.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Tokios pataisos labai palankiai veiktų ir verslo aplinką. Dabar valstybinę žemę nuomojančios įmonės ir fiziniai asmenys dažnai yra neapibrėžtoje ir nestabilioje būsenoje, nes yra priklausomi nuo valdininkų sprendimų. Įsigaliojus teikiamoms pataisoms, dabartinių žemės nuomininkų ir nuomotojų (piliečių, kuriems būtų atkurta nuosavybės teisė) santykius reguliuotų veikiančios Civilinio Kodekso normos.
8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Galima prognozuoti, kad bus ženklus biudžeto lėšų sutaupymas, kadangi grąžinus žemę natūra kaip tik ir bus panaikinta valstybės prievolė išmokėti kompensacijas negrąžinamos žemės šeimininkams.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucijos, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys:
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai: žemė, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą.