Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583; 2005, Nr. 31-974; 2006, Nr. 107-4049; 2008, Nr. 65-2458; 2012, Nr. 132-6665)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGIOS LAIVYBOS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Saugios laivybos įstatymas nustato saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivams, įplaukiantiems į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, Lietuvos Respublikoje įregistruotoms laivybos bendrovėms, įmonėms, vykdančioms su saugia laivyba susijusias veiklas, uostą valdančioms įmonėms, taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administravimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą, laivų avarijų tyrimą, paskendusio turto iškėlimą ir atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą.
2. Šio įstatymo tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normas saugios laivybos srityje:
1) užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus;
3. Šio įstatymo ir pagal jį priimtų teisės aktų normos netaikomos:
1) užsienio valstybių laivams, kurie plaukia per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą naudodamiesi taikaus plaukimo teise, ir juose esantiems asmenims;
2) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo ir pakrančių apsaugos laivams. Karinių incidentų, agresijos, laivų pažeidėjų sulaikymo ar kitais ekstremaliaisiais atvejais šiame punkte nurodyti laivai, plaukdami uostų akvatorijomis, naudojasi prioriteto teise;
4) nekeleiviniams laivams, kurių didžiausias ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 12 metrų;
4. Visais atvejais šio straipsnio 3 dalyje minimi laivai, plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais, vadovaujasi 1972 metų tarptautine konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, o plaukdami uostų akvatorijomis šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklių reikalavimus ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandens plotai, esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose.
2. Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema (toliau – SafeSeaNet sistema) – specializuota sistema Europos Sąjungos valstybėms narėms keistis laivybos informacija elektroniniu būdu.
3. Greitaeigis laivas – laivas, kurio didžiausiasis greitis yra ne mažesnis už nurodytą 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje.
4. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – laivų klasifikavimo bendrovė, su kuria Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų apžiūrų atlikimo ir dokumentų, kuriais tai patvirtinama, išdavimo.
5. Keleivinis įvažiuojamasis laivas – keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus 3 taisyklėje.
7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.
9. Laivybos bendrovė – laivo savininkas, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kurie iš laivo savininko yra perėmę atsakomybę už laivo eksploatavimą.
10. Laivybos inspektorius – Lietuvos saugios laivybos administracijos valstybės tarnautojas, atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir įgaliotas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivų kontrolę.
11. Laivo agentas – asmuo, sudaręs sutartį su laivo savininku, valdytoju ar laivo be įgulos frachtuotoju atstovauti jų interesams ir vykdyti sutartyje nustatytus pavedimus.
12. Laivo įgula – jūrininkai, atliekantys laivo eksploatavimo, priežiūros ar žmonių aptarnavimo laive užduotis ir įrašyti į laivo įgulos sąrašą.
13. Laivo įrenginiai – įrenginiai, kurie pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus turi būti naudojami laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kurie laivybos bendrovės nurodymu yra papildomai naudojami laive ir kurių atitiktis tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, turi būti patvirtinta Lietuvos saugios laivybos administracijos arba įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
14. Laivo kapitonas – reikiamą jūrinio laipsnio diplomą turintis ir laivui vadovaujantis jūrininkas.
15. Laivo techninė priežiūra – visuma laivybos bendrovės organizuojamų ir įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės pagal savo taisykles vykdomų arba Lietuvos saugios laivybos administracijos pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus vykdomų priemonių, kuriomis užtikrinama laivo atitiktis konstrukcijos, mechaninės ir elektros įrangos, priešgaisrinės saugos, stovumo ir krovinių patalpų reikalavimams visą laivo eksploatavimo laiką.
16. Laivų klasifikavimo bendrovė – juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, atitinkantys tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms.
17. Locmanas – asmuo, dirbantis locmano paslaugas teikiančioje įmonėje ir turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą, kuriuo suteikiama teisė padėti laivo kapitonui vesti laivą ir jį švartuoti. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys.
18. Navigacijos įrenginiai – bendrojo naudojimo vandens keliuose esantys plūdrieji ir kranto įrenginiai, kuriais gaunama informacija, būtina saugiai laivybai užtikrinti.
19. Navigacijos įrenginių veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinamas saugiai laivybai būtinos informacijos teikimas navigacijos įrenginiais.
20. Pakrančių apsaugos laivas – valstybei nuosavybės teise priklausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas, turintis specialius aiškiai matomus ženklus, užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas.
21. Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 metų Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.
22. Saugios laivybos reikalavimai – reikalavimai, kuriais užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas, taršos iš laivų prevencija ir laivų apsauga.
23. Saugios laivybos valdymo sistema – Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus atitinkanti struktūrizuota ir dokumentuota sistema, leidžianti efektyviai įgyvendinti laivybos bendrovės saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką.
24. Specialusis laivas – specialiosioms funkcijoms vykdyti skirtas variklį turintis laivas, vežantis daugiau kaip 12 specialistų, kurie nėra nei įgulos nariai, nei keleiviai.
25. Tarptautinės jūrų organizacijos auditas – tarptautinių valstybės įsipareigojimų auditas, atliekamas vadovaujantis procedūra, patvirtinta 2005 m. gruodžio 1 d. Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos rezoliucija A.974 (24), kartu su taikymo metu galiojančiais jos pakeitimais.
26. Tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai – Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarptautinės jūrų organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, nustatyti saugios laivybos reikalavimai.
27. Tradicinis laivas – susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.
28. Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aprūpinti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Teisės aktų uostams nustatyti reikalavimai taip pat taikomi naftos, chemijos produktų, suskystintų dujų ir kitos paskirties terminalams, neįeinantiems į uostų teritoriją ir turintiems teisės aktų nustatyta tvarka jiems priskirtą sausumos teritoriją ir akvatoriją Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.
29. Uosto kapitonas – asmuo, atsakingas už laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarką Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje ir krantinėse.
30. Uostą valdanti įmonė – teisės aktų nustatyta tvarka uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą valdanti, naudojanti ir jomis disponuojanti įmonė.
32. Žmonių paieška ir gelbėjimas – veikla, atliekama siekiant nustatyti nelaimės ištiktų asmenų buvimo vietą, išgelbėti juos, suteikti pirmąją medicinos ir kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Saugios laivybos valstybinio valdymo institucijos
1. Saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).
2. Susisiekimo ministerija saugios laivybos srityje formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato saugios laivybos reikalavimus, šių reikalavimų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija leidžia privalomus teisės aktus jūrininkų darbo santykių, saugos ir sveikatos, o Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija – jūrininkų sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą.
4 straipsnis. Lietuvos saugios laivybos administracija
2. Administracijos direktorius nustato Administracijos valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų, kurie privalo turėti jūrinį laipsnį, pareigybes. Darbo metu šie Administracijos darbuotojai dėvi civilinio jūrų laivyno uniformą, kurios pavyzdžius ir dėvėjimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kas 5 metai gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
4. Administracija savo veiklą, susijusią su tarptautinių saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal kokybės vadybos sistemą, parengtą ir įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus.
5. Administracijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių laivų tinkamumo plaukioti priežiūra, laivo apžiūromis, patikrinimais ir vertinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato susisiekimo ministras.
5 straipsnis. Administracijos funkcijos
Administracija atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi tarptautiniai, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai;
3) vykdo užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir išduoda privalomus dokumentus;
4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituoja jūrininkų mokymosi įstaigas ir prižiūri jų veiklą, egzaminuoja jūrininkus, išduoda jūrininkų kvalifikacinius dokumentus, jūrininkų knygeles;
5) sudaro Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis. Organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių platinimą;
6) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius, užtikrinančius saugią laivybą bendro naudojimo vandens keliuose, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją;
7) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius;
9) prižiūri įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklą, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė vykdyti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
10) atestuoja įmones, vykdančias su saugia laivyba susijusias veiklas, ir vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą;
11) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrinių laipsnių diplomų pripažinimo procedūras susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
12) įstatymų numatytais atvejais nagrinėja saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
14) pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos teisės aktus saugios laivybos srityje, teikia siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, formuluoja išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes;
6 straipsnis. Uosto kapitonas
2. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis įstatymas, kiti jūrų uostų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas.
3. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms.
7 straipsnis. Uosto kapitono kompetencija saugios laivybos srityje
1. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas:
3) tikrina uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacijos įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą;
7) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą uostą valdančios įmonės vadovo nustatyta tvarka;
2. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu:
3. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė tokį atsiskaitymą (žalos atlyginimą) užtikrinančios garantijos. Laivybos bendrovei sumokėjus uosto rinkliavas, baudas ir padengus uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikus atsiskaitymą užtikrinančią garantiją, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.
8 straipsnis. Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės
1. Atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę tik Administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
2. Nustatomos šios įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlygos:
3. Administracija išnagrinėja laivų klasifikavimo bendrovės pateiktą prašymą dėl įgaliojimų jai suteikimo ir įsitikinusi, kad ši bendrovė atitinka 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų I priede nustatytus kriterijus, jos veiklos organizavimas atitinka saugios laivybos reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos pateikia siūlymą sudaryti sutartį dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninės priežiūros, apžiūrų vykdymo ir atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų išdavimo.
4. Sutartyse, kurias sudaro Administracija ir laivų klasifikavimo bendrovės, nustatomos įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių teisės ir pareigos atliekant laivų apžiūras ir Lietuvos Respublikos vardu išduodant atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių ir Administracijos bendradarbiavimo bei keitimosi informacija sąlygos ir tvarka. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo šios sutarties pasirašymo dienos.
9 straipsnis. Tarptautinės jūrų organizacijos audito atlikimas
1. Susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, ne rečiau nei kartą per septynerius metus kreipiasi į Tarptautinės jūrų organizacijos Generalinį Sekretorių, kad būtų atliktas Tarptautinės jūrų organizacijos auditas, kurio metu vertinamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nuostatų vykdymas Lietuvos Respublikoje.
2. Ministerijos ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turi teikti Susisiekimo ministerijai informaciją, kuri reikalinga rengiantis atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą, ir pagal kompetenciją dalyvauja atliekant Tarptautinės jūrų organizacijos auditą.
TREČIASIS SKIRSNIS
LAIVO TINKAMUMAS PLAUKIOTI
10 straipsnis. Laivo tinkamumas plaukioti
1. Laivybai gali būti naudojamas tik pripažintas tinkamu plaukioti laivas. Tinkamu plaukioti pripažįstamas laivas atliekant jo techninę priežiūrą ir apžiūrą.
2. Tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone pripažįstamas laivas, kuris suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktų nustatytų konstrukcinių, mechaninių, elektros įrangos, techninių, navigacinių, aplinkos apsaugos, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, o laive yra tai patvirtinantys galiojantys dokumentai, išduoti Administracijos ar įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
3. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kuriems yra taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių saugią laivybą, nuostatos, techninę priežiūrą, vadovaudamosi savo klasifikavimo taisyklėmis, vykdo įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
4. Administracija arba įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė vykdo krovininių laivų, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ir kurių bendroji talpa 300 ir mažiau, ir žvejybos laivų, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ir kurių ilgis yra mažiau kaip 24 metrai, techninę priežiūrą.
11 straipsnis. Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) nustatymas
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIVO ĮGULA
13 straipsnis. Reikalavimai laivo įgulai
1. Dirbti laive leidžiama tik jūrininkams, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ir jų išdavimo arba pripažinimo patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę eiti atitinkamas pareigas laive, ir įrašytiems į įgulos sąrašą.
2. Jūrinio laipsnio suteikimo ir privalomų dokumentų išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į tarptautinius jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartus.
3. Į uostą įplaukiančio ar išplaukiančio laivo, kurio kapitonas turi leidimą Lietuvos Respublikos jūrų uostuose plaukti be locmano, vairinėje turi būti laivavedys, kuris moka valstybinę kalbą. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laivą veda locmanas.
5. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jei laivas neturi Administracijos išduoto laivo įgulos minimumo liudijimo. Minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimus nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nustatytais reikalavimais dėl laivo minimalios įgulos sudėties. Administracija išnagrinėja laivo valdytojo pateiktą prašymą išduoti laivo įgulos minimumo liudijimą ir dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro, ir per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos išduoda laivo įgulos minimumo liudijimą.
14 straipsnis. Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas
1. Asmenys, kurie nori įsidarbinti jūrininkais, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai ir turi turėti tai patvirtinantį nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą dokumentą.
2. Jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdamos į tarptautinius saugios laivybos reikalavimus.
15 straipsnis. Budėjimai laive
1. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu, taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą, laive organizuojami budėjimai.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras
1. Asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai ir jūrininko knygelės, registruojami Lietuvos Respublikos jūrininkų registre.
2. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras veikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatų nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVO APŽIŪRA IR
LAIVO DOKUMENTAI
17 straipsnis. Laivo apžiūra
2. Prieš registruojant laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre turi būti atlikta pirminė laivo apžiūra. Pirminė laivo apžiūra vykdoma siekiant nustatyti laivo techninę būklę ir jo atitiktį tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams ir nacionalinių teisės aktų reikalavimams. Pirminė laivo apžiūra atliekama susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
3. Periodinės laivo apžiūros vykdomos siekiant nustatyti, ar laivas atitinka jam taikomus tarptautinius saugios laivybos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus per visą jo eksploatacijos laikotarpį, ir išduoti naujus ar patvirtinti esamus privalomus laivo dokumentus. Laivų, kuriems taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros vykdomos tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, nustatyta tvarka. Laivų, kuriems netaikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros vykdomos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Laivo dokumentai
1. Tarptautinių ir nacionalinių dokumentų, kurie reglamentuoja saugios laivybos reikalavimus ir kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive, sąrašą tvirtina Administracija. Administracija tvirtina laivo žurnalų formas, laivo žurnalų pildymo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašus.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje turi teisę pratęsti laivo dokumentų galiojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
LOCMANŲ VEIKLA
19 straipsnis. Locmanas
1. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 65 metų asmuo, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis ne žemesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau, vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir dvejų metų vyresniojo kapitono padėjėjo darbo stažą, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus jūrininkų sveikatos reikalavimus, atlikęs vienerių metų stažuotę locmano kvalifikacijai įgyti, pateikęs stažuotės teigiamą rekomendaciją ir išlaikęs egzaminą. Locmanų egzaminavimo ir stažuočių tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys įgyja teisę vesti tam tikrų dydžių laivus, nustato Administracija. Esant uostą valdančios įmonės teikimui Administracijos sprendimu asmeniui, kuriam suėjo 65 metai, locmano amžiaus cenzas gali būti pratęstas vieneriems metams, bet ne ilgiau kaip iki 68 metų. Locmano amžiaus cenzo pratęsimas vieneriems metams įforminamas Administracijos direktoriaus įsakymu.
2. Locmano liudijimą išduoda Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Locmano liudijimas išduodamas per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos, jeigu egzamino rezultatai teigiami.
20 straipsnis. Privalomo laivų vedimo su locmanu rajonai
1. Laivų tipus ir rajonus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuriuose plaukiojimas su locmanu yra privalomas, nustato Administracija.
21 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai
1. Už laivo valdymą visada atsako vedamo laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę, jis privalo pranešti locmanui, kas jo nesant bus atsakingas už laivo valdymą.
2. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą, ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.
22 straipsnis. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą
Pradėjęs vesti laivą, locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:
1) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos, nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
LAIVŲ KONTROLĖ
23 straipsnis. Užsienio valstybių laivų kontrolė
1. Užsienio valstybių laivų kontrolės tikslas – nustatyti, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiantys užsienio valstybių laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus.
2. Užsienio valstybių laivų kontrolę organizuoja ir vykdo Administracija. Užsienio valstybių laivų kontrolės tvarką, vadovaudamasis tarptautiniais saugios laivybos reikalavimais ir Europos Sąjungos teisės aktais, nustato susisiekimo ministras.
3. Jeigu patikrinus užsienio valstybės laivą nustatoma, kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų ir dėl to laivui uždraudžiama išplaukti iš uosto, pašalinus trūkumus, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas pakartotinis laivo patikrinimas. Laivybos bendrovė susisiekimo ministro nustatyta tvarka privalo atlyginti visų atliktų laivo patikrinimų išlaidas.
24 straipsnis. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolė
1. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolės tikslas – nustatyti, ar laivuose laikomasi tarptautinių saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų.
2. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdo Administracija arba jos įgalioti asmenys.
3. Jeigu laivui, plaukiojančiam su Lietuvos valstybės vėliava, uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Administracija privalo ištirti tokio uždraudimo priežastis. Laivybos bendrovė privalo Administracijai teikti visą tyrimui reikalingą informaciją.
25 straipsnis. Laivo išplaukimo iš uosto apribojimai dėl saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų ar saugią laivybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų pažeidimų
1. Laivybos inspektorius, nustatęs tarptautinių saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų ar saugią laivybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, apie tai surašo nustatytos formos aktą.
2. Laivybos inspektorius uždraudžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu nustato, kad:
1) laivo įgula neatitinka minimalios įgulos komplektavimo kriterijų, nurodytų laivo įgulos minimumo liudijime, arba laivo įgulos narių jūrinių laipsnių diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys arba nesuteikia teisės eiti laive atitinkamų pareigų;
3. Laivybos inspektoriaus draudimas laivui išplaukti iš uosto įforminamas sprendimu, kuriame turi būti nurodytos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių draudžiama išplaukti, terminai nurodytiems trūkumams pašalinti ir sprendimo apskundimo tvarka. Apie sprendimą Administracija informuoja laivo kapitoną (laivybos bendrovę), uosto kapitoną, laivo vėliavos valstybės jūrų administraciją, Tarptautinę jūrų organizaciją ir, jei laivo priežiūrą atlieka laivų klasifikavimo bendrovė, šią bendrovę.
26 straipsnis. Reikalavimai laivybos inspektoriams, atliekantiems užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę
1. Laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę privalo turėti reikiamų teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie privalo būti kompetentingi konvencijų reikalavimų įgyvendinimo ir atitinkamų uosto valstybės kontrolės procedūrų srityse. Šios žinios ir kompetencija tarptautinių ir Europos Sąjungos ir nacionalinių reikalavimų vykdymo srityje privalo būti įgytos pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas. Jie turi mokėti anglų kalbą ir žinoti jūrų terminologiją anglų kalba.
2. Laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėtų aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia 3000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip 5 metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą, arba
2) turėtų aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų darbo patirtį dirbant pareigose, tiesiogiai susijusiose su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija ar jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
3) turėtų aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir būti baigus specializuotus mokymus pagal mokymo programas, parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ar Europos Sąjungos institucijų nustatytas rekomendacijas, laivų saugos inspektorių rengimo įstaigoje bei įgijus joje atitinkamą kvalifikaciją.
3. Prieš skiriant laivybos inspektorių vykdyti užsienio valstybių laivų kontrolę jis turi būti bent 1 metus vykdęs laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, ar ėjęs kitas pareigas, susijusias arba su apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal konvencijų, nurodytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL 2009 L 131, p. 57) 2 straipsnyje, nuostatas arba su įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklos priežiūra arba įgijęs atitinkamą kompetencijos lygį per mažiausiai 1 metų trukmės mokymą vietoje, dalyvaudamas vykdant užsienio valstybių laivų kontrolę vadovaujant patyrusiems laivybos inspektoriams.
4. Laivybos inspektoriai, atliekantys laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėtų aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir laivo, kurio bendroji talpa 500 ir daugiau kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia 3000 kW ir daugiau, vyresniojo mechaniko ar antrojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip 5 metų darbo einant vadovaujančio laivo įgulos nario pareigas stažą, arba
2) turėtų aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų darbo patirtį dirbant pareigose, tiesiogiai susijusiose su laivų statyba, laivų projektavimu, laivų jėgainių inžinerija, jūrų laivavedyba, laivų technine eksploatacija ar su laivų apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, arba
5. Jei laivybos inspektoriai, atliekantys užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę vertina ir laivų apsaugos sistemų atitiktį Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso reikalavimams, jie papildomai turi turėti žinių apie laivybos apsaugos principus ir kaip jie taikomi tikrinamai veiklai, apie saugumo technologijas ir metodus, išmanyti inspektavimo principus, procedūras ir metodus bei turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą.
Aštuntasis skirsnis
Laivybos BENDROVIŲ ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų,
LAIVŲ IR UOSTŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS, laivų ir jų įgulų atitikties TARPTAUTINIAMS REIKALAVIMAMS DĖL darbo jūrų laivyboje
vertinimo tikslas ir įgaliojimų suteikimas
27 straipsnis. Laivybos bendrovių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tikslas ir įgaliojimų suteikimas
1. Laivybos bendrovių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tikslas – nustatyti, ar laivybos bendrovės ir laivų saugios laivybos valdymo sistema atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus.
28 straipsnis. Laivų apsaugos vertinimo tikslas ir įgaliojimų suteikimas
1. Laivų apsaugos vertinimo tikslas – nustatyti, ar laivų apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso reikalavimus.
DEVINTASIS SKIRSNIS
LAIVYBOS BENDROVĖS IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYSE
29 straipsnis. Laivybos bendrovės pareigos
1. Saugios laivybos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivybos bendrovė, kuri atsako už tai, kad:
1) laive dirbtų laivo kapitonas ir kiti vadovaujančios laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse, kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą;
2) laivo kapitonas ir laivo įgula būtų susipažinę su teisės normomis, reglamentuojančiomis žmonių gyvybės apsaugą jūroje, kaip išvengti laivų susidūrimo, jūros taršos, kaip palaikyti radijo ryšį, ir užtikrinti, kad šių teisės normų būtų laikomasi;
3) laive dirbantys jūrininkai gautų jiems suprantama kalba darbui reikalingą informaciją apie saugios laivybos reikalavimus;
30 straipsnis. Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje
1. Už saugią laivybą ir jūrininkų darbą ir gyvenimo laive sąlygas laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo:
2) nedelsdamas informuoti laivybos bendrovę ir Administraciją apie laivui, jo įrenginiams ar mechanizmams padarytus pažeidimus, turinčius įtakos laivo saugumui;
2. Jeigu laivo reiso metu laivo įgulos narys miršta ar dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų, laivo kapitonas turi teisę priimti sprendimą tęsti plaukimą su nesukomplektuota laivo įgula, jei jis yra įsitikinęs, kad esantys laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplektuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto, o jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
SAUGUS LAIVO PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS
31 straipsnis. Bendrieji reikalavimai
1. Laivas pakraunamas, iškraunamas ir balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą).
2. Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą, krovinio tvirtinimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PAVOJINGŲJŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ VEŽIMAS LAIVAIS
32 straipsnis. Pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo tvarka
1. Saugaus pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo reikalavimus, vadovaudamasis 1973 m. Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtinančių tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, nuostatomis, nustato susisiekimo ministras.
2. Išplaukiant iš pakrovimo uosto, esančio ne Europos Sąjungoje, laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas privalo Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančiai įmonei pateikti informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius.
3. Išplaukiant iš Europos Sąjungoje esančio pakrovimo uosto, laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas užtikrina, kad informacija apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius yra pateikiama išplaukimo uosto kompetentingoms institucijoms.
4. Laivo, išplaukiančio iš Lietuvos jūrų uosto ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas iki išplaukimo privalo Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančiai įmonei pateikti informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius.
5. Uostą valdanti įmonė šią informaciją, naudodama elektronines priemones, nedelsdama perduoda Administracijai, kuri užtikrina šių duomenų pateikimą į SafeSeaNet sistemą.
6. Informacijos apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius pateikimo tvarką nustato susisiekimo ministras.
7. Laive, vežančiame pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu laivų klasifikavimo bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga pritaikyti vežti atitinkamos rūšies pavojinguosius krovinius. Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jei laivas neturi šio liudijimo.
8. Draudžiama laivui siūlyti vežti ar pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui ar laivybos bendrovei neįteikė pavojingojo krovinio deklaracijos.
9. Įvykus laivo, vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai paieškos ir gelbėjimo rajone arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų jūros aplinkai ar Lietuvos Respublikos jūros rajono pakrantėms, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS IR ĮVAŽIUOJAMIESIEMS KELEIVINIAMS LAIVAMS
33 straipsnis. Reikalavimai keleiviniams laivams ir įvažiuojamiesiems keleiviniams laivams
1. Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir įvažiuojamieji keleiviniai laivai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek šie laivai gali vežti keleivių.
2. Keleivinio laivo saugos liudijimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktais, per 10 darbo dienų nuo laivo apžiūros atlikimo dienos, jeigu apžiūros rezultatai teigiami, išduoda Administracija arba įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė.
3. Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu įvažiuojamuoju laivu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo ar keleivinio įvažiuojamojo laivo saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ar kituose teisės aktuose, įtvirtinančiuose tarptautinius saugios laivybos reikalavimus.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
LAIVŲ VILKIMAS
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
JURIDINIAI ASMENYS, KITOS ORGANIZACIJOS IR JŲ PADALINIAI, VYKDANTYS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS VEIKLAS
35 straipsnis. Juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas
1. Juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai (toliau – įmonė), ketinantys vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas arba jų dalis, privalo būti Administracijos atestuoti. Administracija turi teisę atsisakyti atestuoti įmonę, sustabdyti atestuotą veiklą ar jos dalį ar panaikinti atestacijos galiojimą. Šie veiksmai įforminami Administracijos direktoriaus įsakymu.
2. Atestuojamos įmonės, kurių vykdomos veiklos yra šios:
2) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas;
36 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti šio įstatymo
36 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas
Įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas arba jų dalis, privalo:
1) turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų vandens transporto, pagalbinių plaukiojimo, gelbėjimo, remonto, bandymo, matavimo, ryšio, krovos, povandeninių techninių darbų priemonių ir sertifikuotos įrangos, kurių reikia atestuojamai veiklai vykdyti ir kurios turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus;
2) turėti kvalifikuotų specialistų, išmanančių atestuojamą veiklą ar jos dalį reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas, turinčių darbo patirties srityje, kurios veiklą nori vykdyti;
4) turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas gamybines ar kitokias patalpas, kurios reikalingos atestuojamai veiklai ar jos daliai vykdyti;
37 straipsnis. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti šio įstatymo
35 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas
1. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms gelbėjimosi priemonių remontą, tikrinimą ir bandymus:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos ir patikrintos gelbėjimosi priemonės;
2. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontą, tikrinimą ir bandymus:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuoti ir patikrinti laivų pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai, įrenginiai ir susijusios sistemos;
3. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms laivų priešgaisrinių priemonių remontą, tikrinimą ir bandymus:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos, patikrintos ir išbandytos priešgaisrinės priemonės;
4. Papildomas reikalavimas įmonėms, vykdančioms navigacinių ir radionavigacinių prietaisų remontą, tikrinimą ir bandymus – turėti gamintojo išduotą leidimą ar sertifikatą diegti įrangą.
5. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimą:
1) turėti su jūrlapių ir navigacinės informacijos teikėjais sudarytas sutartis, kuriose būtų nurodyti sutartyse numatytos informacijos pateikimo terminai;
6. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms locmanų veiklą:
2) turėti įrengtas patalpas, aprūpintas ryšio priemonėmis, ryšiui su uosto tarnybomis ir uosto naudotojais palaikyti;
3) turėti įmonės valdymo schemą, kurioje nustatyti įmonės ryšiai su uosto Laivų eismo tarnyba ir uosto naudotojais;
7. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms laivų vilkimą (buksyravimą):
8. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius, krovą:
1) turėti leidimą naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais);
2) turėti už krovos darbų technologijos reikalavimų vykdymą atsakingų darbuotojų, turinčių transporto inžinerijos krypties (laivavedybos, laivo inžinerijos, laivų energetinių įrenginių ar uosto valdymo profesinės kvalifikacijos) išsilavinimą arba teisės aktų nustatyta tvarka išduotus specialius kvalifikacijos pažymėjimus;
3) turėti susisiekimo ministro išduotą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos atitikties aktą arba dokumentą, įrodantį įmonės sutartinius santykius su tokio akto turėtoju;
9. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovą:
2) visi krovos darbus vykdantys darbuotojai turi būti apmokyti ir turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotus pavojingųjų krovinių krovėjo kvalifikacijos pažymėjimus;
10. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms laivų švartavimo veiklą:
11. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą:
1) turėti elektronines priemones, skirtas duomenims apie jūrininkų įdarbinimą laivuose teikti Lietuvos Respublikos jūrininkų registrui;
2) turėti bendradarbiavimo su laivybos kompanija sutartį dėl jūrininkų įdarbinimo ar kitą dokumentą, patvirtinantį ketinimą sudaryti tokią sutartį. Bendradarbiavimo su laivybos kompanija sutartyje turi būti nustatytos garantijos, kurios užtikrintų galimybę kompensuoti jūrininkams materialinius nuostolius įmonei neįvykdžius įdarbinimo, darbo apmokėjimo, jūrininko sugrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą įsipareigojimų, jeigu laivo savininkas ar valdytojas paliko jūrininką užsienio uoste;
3) turėti duomenis apie įdarbintus jūrininkus ir, Administracijai pareikalavus, teikti jai apie tai informaciją;
4) įmonės vadovas arba atsakingas už jūrininkų atranką asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities jūrų inžinerijos ar jūrų technologijos krypčių išsilavinimą arba turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį įmonėje, besiverčiančioje jūrininkų įdarbinimu, ar laivybos kompanijos personalo tarnyboje.
38 straipsnis. Įmonės, siekiančios būti atestuota, atestavimas, atsisakymas atestuoti,
veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymas, galiojimo
sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
1. Įmonė, siekianti būti atestuota, Administracijai įmonių atestavimo taisyklių nustatyta tvarka tiesiogiai, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis (kreipdamasi tiesiogiai į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) pateikia prašymą, kurio formos pavyzdį tvirtina Administracija, ir kitus įmonių atestavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.
2. Įmonė neatestuojama, jeigu:
1) ji neatitinka šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose nustatytų įmonėms pagrindinių ir papildomų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal įmonių atestavimo taisykles reikalaujami dokumentai ir per nustatytą terminą trūkumai nėra pašalinti;
3. Įmonės veiklos ar jos dalies atestavimas sustabdomas, jeigu:
2) įmonė pažeidžia ar nevykdo pasienio teisinio režimo ar muitinės taisyklių reikalavimų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos motyvuotu teikimu;
3) įmonė pažeidžia uosto laivybos, uosto naudojimo, laivų įgulų darbo režimo ir poilsio reikalavimus – uostą valdančios įmonės motyvuotu teikimu;
4) atestuotos įmonės veikla gali padaryti žalos Lietuvos Respublikos gamtai, kelti grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro motyvuotu teikimu;
4. Sustabdžiusi atestuotą veiklą ar jos dalį, Administracija raštu nustato terminą, per kurį įmonė privalo ištaisyti šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytus atestuotos veiklos pažeidimus. Pašalinusi pažeidimus, įmonė raštu apie tai informuoja Administraciją, kuri patikrina informaciją ir per 10 darbo dienų priima sprendimą panaikinti atestuotos veiklos sustabdymą arba panaikinti atestacijos galiojimą, jei pažeidimai per nustatytą terminą nepašalinti.
5. Įmonės atestacijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
2) įmonė pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus;
3) įmonė per Administracijos nustatytą terminą nepašalina nustatytų atestuotos veiklos sąlygų pažeidimų;
6. Įmonė gali būti atestuota vienai ar kelioms šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat ir tik tam tikrai veiklai, kuri apima tik dalį šio straipsnio 2 dalies 1–13 punktuose nustatytų veiklų.
7. Įmonė atestuota vykdyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą veiklą, taip pat gali vykdyti ir šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą veiklą be atskiros atestacijos.
8. Įmonių veiklos, susijusios su šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis paslaugomis, valstybinę priežiūrą atlieka Administracija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracija turi teisę atsisakyti atestuoti įmonę, sustabdyti atestuotą veiklą ar jos dalį ar panaikinti atestacijos galiojimą. Šie veiksmai įforminami Administracijos direktoriaus įsakymu.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAIVO ĮRENGINIAI
39 straipsnis. Laivo įrenginiai
Laivo įrenginiai, kurie pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus turi būti ar gali būti naudojami laive saugiai laivybai užtikrinti ir kuriems pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus reikalingas Administracijos arba įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės patvirtinimas, privalo atitikti susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
BENDROJO NAUDOJIMO VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI
40 straipsnis. Saugios laivybos bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinimas
1. Bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus.
2. Navigacinio ženklinimo darbus bendrojo naudojimo vandens keliuose atlieka Administracija, o uostų teritorijose ir akvatorijose – uostus valdančios įmonės.
3. Administracija organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje. Administracija privalo viešai savo interneto svetainėje skelbti apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir uostų akvatorijose. Jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių sudarymo, korektūros, išleidimo ir platinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.
41 straipsnis. Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje
1. Įvairiems navigacijos įrenginiams nustatomi veikimo sektoriai, kuriuose šie įrenginiai turi būti gerai matomi iš laivų.
2. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama vykdyti statybos, mechanizuotus žemės kasybos ir žemės ūkio darbus, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius, nesuderinus su uostą valdančia įmone arba Administracija.
septynioliktasis skirsnis
ŽMONIŲ PAIEŠKA IR GELBĖJIMAS, LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS, PASKENDUSIO TURTO IŠKĖLIMAS
42 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas
1. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė. Šiuos darbus Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.
2. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos, jūrų uostų akvatorijose – jūrų uostų administracijos.
3. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu šiuos darbus vykdančiai institucijai į pagalbą gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Administracijos, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės institucijų ir savivaldybių pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (toliau – Planas), kurį tvirtina kariuomenės vadas, suderinęs su šioje dalyje nurodytomis institucijomis. Jeigu žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, turi būti pasitelkiamos papildomos, t. y. pagal Planą nepriskirtos minėtų institucijų pajėgos ir priemonės.
4. Šiame straipsnyje nurodytų institucijų pareigas ir įgaliojimus organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ar vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šie darbai organizuojami, koordinuojami, jiems vadovaujama ir jie vykdomi vadovaujantis 1979 metų Tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Planu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.
43 straipsnis. Pareiga suteikti pagalbą
1. Kiekvieno pavojuje esančio laivo kapitonas, jeigu tai įmanoma, privalo visais įmanomais būdais siekti išgelbėti jame esančius žmones ir laivą.
2. Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo:
44 straipsnis. Susidūrusių laivų kapitonų pareigos
1. Kiekvienas susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo suteikti pagalbą pavojuje atsidūrusiems žmonėms.
45 straipsnis. Laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną laikinas apribojimas
1. Esant tikimybei, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo, jo liekanų, kitų konstrukcijų ar statinių tiesiogiai arba netiesiogiai naftos produktais ar pavojingosiomis ir kenksmingomis medžiagomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Administracija turi teisę laikinai apriboti laivų įplaukimą į tą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą Administracija nedelsdama praneša viešai savo interneto svetainėje.
46 straipsnis. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka
1. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti jūrų laivo avarijos ar incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta jūrų laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės.
2. Jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas).
3. Tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma turi būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte vykdančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų, vykdančių veiklą jūrų transporto sektoriuje, įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais.
4. Tyrimų vadovas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, laivo, kurio bendroji talpa 500 ir daugiau, kapitono budinčiojo padėjėjo jūrinį laipsnį arba laivo, kurio pagrindinių variklių galia 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko jūrinį laipsnį ir ne trumpesnį kaip 2 metų darbo einant šias pareigas stažą, mokėti valstybinę ir anglų kalbas, žinoti jūrų terminologiją anglų kalba.
5. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo, pranešimų ir ataskaitų rengimo bei teikimo tvarką, tyrimų vadovo pareigas ir teises nustato susisiekimo ministras.
6. Avarijų ar incidentų, įvykusių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse dalyvavo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautiniuose susitarimuose nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Pranešimas apie laivo avariją
1. Įvykus bet kokio laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
2. Įvykus laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarijai ar incidentui už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, laivybos bendrovė ar laivo kapitonas apie tai informuoja Administraciją. Jeigu laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarija ar incidentas įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, Administracija apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai toje valstybėje.
48 straipsnis. Paskendusio turto savanoriškas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros
1. Jei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas nekliudo laivybai, nekelia grėsmės žmonių gyvybei ar saugumui, neteršia aplinkos, tačiau turto savininkas nori paskendusį turtą iškelti, šio turto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai.
2. Administracija nustato terminą paskendusiam turtui iškelti ir šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.
3. Administracija turi teisę neleisti turto savininkui kelti paskendusio turto savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo organizavimo būdu ir terminais, jei tai gali kliudyti laivybai, kelti grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, teršti aplinką. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Administracija turto savininko lėšomis.
49 straipsnis. Paskendusio turto privalomas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros
1. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas kliudo laivybai, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Administracijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.
2. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai ar aplinkai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą ar turto savininkas yra nežinomas, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti.
50 straipsnis. Administracijos iškeltas paskendęs turtas
1. Turtas, kurio iškėlimą organizavo Administracija, perduodamas savininkui, jei jis pateikė prašymą per 6 mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. Tuo atveju turto savininkas privalo Administracijai atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo, nukenksminimo ir kitas dėl to pagrįstai patirtas išlaidas.
Lietuvos Respublikos
saugios laivybos įstatymo pakeitimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL 2008 L 323, p. 33).
2. 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. vasario 23 d. Komisijos direktyva 2011/15/ES (OL 2011 L 49, p. 33).
3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 47).
4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL 2009 L 131, p. 57)
5. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL 2009 L 131, p. 114).
2 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas