Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS ĮSTEIGIMO IR JOS VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
20 m. d. Nr.
Vilnius
2 straipsnis.
Per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo Seimas nutarimu įsteigia Nacionalinę šeimos tarybą prie Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtina jos sudėtį.
SEIMO PIRMININKAS
Teikia
Seimo nariai:
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė šeimos taryba (toliau – NŠT) yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija.
2. NŠT veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. NŠT turi antspaudą su savo pavadinimu. NŠT nuostatus ir sudėtį tvirtina Seimas Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu. NŠT nariai dirba visuomeniniais pagrindais.
3. NŠT savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Valstybine šeimos politikos koncepcija, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais nuostatais.
II. NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS
UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Pagrindiniai NŠT uždaviniai – užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą bei jų veiklos koordinavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, jų organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines kryptis bei prioritetus, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo gerinimo.
6. NŠT, vykdydama pagrindinius uždavinius:
1) pagal savo kompetenciją analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja aktualius šeimos politikos klausimus;
2) analizuoja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo klausimais;
4) analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias šeimos politikos ir demografinės raidos problemas ir prioritetus;
5) rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie šalies demografinę situaciją ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo būklę;
7) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims dėl aktyvios veiklos siekiant įgyvendinti šeimos politiką bei gerinti šalies demografinę situaciją;
8) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
III. NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS TEISĖS
7. NŠT, vykdydama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų teisės aktų, programų projektus ir kitą informaciją, reikalingą NŠT funkcijoms vykdyti;
2) pagal savo kompetenciją konsultuoti Seimą, Vyriausybę, ministerijas, Vyriausybės įstaigas, savivaldybių institucijas;
3) pagal savo kompetenciją teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų;
4) pagal savo kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šeimos politikos įgyvendinimą, programų ir projektų ekspertizę ir teikti jų rengėjams savo išvadas;
5) nustatyta tvarka siųsti savo atstovą (atstovus) dalyvauti Seimo komitetų, komisijų, Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų posėdžiuose ir kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su NŠT kompetencija susiję klausimai;
6) deleguoti savo atstovus dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų, vykdančių šeimos politikos priemonių ir programų finansavimą, veikloje;
7) prireikus į NŠT posėdžius kviesti suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovus;
8) išklausyti savo posėdžiuose ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų atstovų pranešimus NŠT kompetencijos klausimais;
9) pasitelkti specialistus, sudaryti ekspertų komisijas (darbo grupes) iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovų, suderinus su jų vadovais, įstatymų ir kitų teisės aktų projektams savo kompetencijai priklausančiais klausimais vertinti, kitoms problemoms nagrinėti. Į šias komisijas prireikus gali būti pakviesta užsienio specialistų;
13) nustatyta tvarka gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių fondų, kitų juridinių ir fizinių asmenų;
IV. NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS SUDARYMAS
IR DARBO ORGANIZAVIMAS
8. NŠT sudėtis tvirtinama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu ir ją sudaro 15 narių:
2) penki Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai;
9. Lietuvos savivaldybių asociacija 8 punkto 1 papunktyje nurodytus penkis atstovus deleguoja šios asociacijos įstatų nustatyta tvarka.
10. 8 punkto 2 papunktyje nurodytus penkis šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus deleguoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš šių organizacijų pasiūlytų atstovų, pirmenybę teikdamas skėtinėms organizacijoms ir organizacijoms, kurios aktyviai veikia ne mažiau kaip 5-7 metus.
11. 8 punkto 3 papunktyje nurodytus penkis mokslo ir studijų institucijų (tyrinėjančių šeimų klausimus) atstovus deleguoja šių institucijų aukščiausieji akademinės savivaldos organai.
12. NŠT sudėties projektą rengia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Organizuodamas NŠT narių atranką, jis vadovaujasi aktualiomis ir prioritetinėmis šeimos politikos problemomis.
14. NŠT narys gali būti atšauktas, jeigu atsisako būti NŠT nariu arba jį atšaukia delegavusi organizacija ar institucija. Tokiu atveju iki NŠT kadencijos pabaigos deleguojamas naujas NŠT narys ir tvirtinamas šių nuostatų nustatyta tvarka.
15. Seimas, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki NŠT kadencijos pabaigos, skelbia apie naujos NŠT kadencijos sudarymą.
16. NŠT darbui vadovauja pirmininkas. Jam laikinai negalint eiti pareigų NŠT pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – pirmininko įgaliotas NŠT narys. NŠT pirmininką ir jo pavaduotoją iš NŠT narių renka NŠT.
17. NŠT pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšauktas, jei atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų NŠT narių motyvuotu sprendimu. NŠT pirmininko įgaliojimai pasibaigia išrinkus naują NŠT pirmininką.
18. NŠT pirmininkas:
2) atstovauja jai valstybės ir savivaldybių institucijose, įmonėse, įstaigose ir asociacijose ar įgalioja tai daryti kitus NŠT narius;
5) pasirašo NŠT vardu siunčiamus dokumentus, posėdžių protokolus, nutarimus, bendradarbiavimo sutartis ir kitus NŠT dokumentus;
7) priima į darbą ir atleidžia NŠT sekretoriato darbuotojus; tvirtina NŠT sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus;
19. NŠT darbą techniškai aptarnauja NŠT sekretoriatas. Įstatymų nustatyta tvarka NŠT sekretoriato darbuotojus priima į darbą ir atleidžia NŠT pirmininkas. NŠT sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina NŠT pirmininkas. Sekretoriato darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
20. NŠT sekretoriato vadovas:
21. NŠT posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. NŠT neeilinis posėdis šaukiamas ne mažiau kaip pusės NŠT narių reikalavimu arba pirmininko iniciatyva.
22. NŠT gali rengti išvažiuojamuosius posėdžius. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, savivaldybių institucijos turi sudaryti sąlygas šiems posėdžiams rengti joms priklausančiose patalpose.
24. NŠT svarstomais klausimais priima nutarimus. Nutarimai priimami bendru sutarimu arba balsavimu. NŠT posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 NŠT narių. Nutarimai teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių posėdyje NŠT narių.
26. NŠT pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai savo pareigas atlieka nenutraukdami darbo santykių pagrindinėje darbovietėje. Jų kelionės į NŠT posėdžius išlaidos gali būti apmokamos iš valstybės biudžete NŠT išlaikymui skirtų lėšų.
27. NŠT sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete NŠT išlaikymui skirtų lėšų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
V. NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS NARIŲ
TEISĖS IR PAREIGOS
29. NŠT nario teisės:
2) kalbėti NŠT posėdžiuose, siūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio nutarimo;
30. NŠT nario pareigos:
1) NŠT nutarimu arba jos pirmininko pavedimu dalyvauti Seimo komitetų, Vyriausybės, ministerijų, kitų institucijų posėdžiuose, kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su NŠT kompetencija susiję klausimai;
2) NŠT nutarimu arba jos pirmininko pavedimu teikti pagal savo kompetenciją siūlymus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų projektų;
5) susipažinti su teisės aktais bei jų projektais, susijusiais su NŠT kompetencija, ir teikti siūlymus;
6) NŠT nutarimu arba jos pirmininko pavedimu vadovauti NŠT komisijoms ir darbo grupėms bei dalyvauti jų veikloje;
VI. NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS LĖŠOS
31. NŠT lėšas sudaro: