Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2013 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, n u t a r i a :
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:
1) ar Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (toliau – LNSS įstaigų vadovai) į darbą priimami viešo konkurso būdu“, pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) (Žin., 2011, Nr. 154-7261) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kartu teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (LR Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 202 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
2) ar Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio, ta apimtimi, kuria nėra numatyta kompensacijos mokėjimo atleidžiamiems LNSS įstaigų vadovams tvarka, pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, kurio pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Pažymėtina, kad iki Įstatymo įsigaliojimo visi LNSS įstaigų vadovai, išskyrus universiteto ligoninių, dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis ir šią teisę buvo įgiję įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka įgijus teisę dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį LNSS įstaigų vadovams kilo pagrįstas lūkestis, kad šios įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Įstatymu LNSS vadovų įgytos darbinės teisės buvo panaikintos iš esmės pabloginant šiuo metu dirbančių LNSS įstaigų vadovų padėtį. Įstatymu numatyta, kad net 85 proc. LNSS įstaigų vadovų turės būti per vienerius metus atleisti iš einamų pareigų, nenumatant jokios kompensavimo sistemos, garantijų.
Įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis yra neadekvatus ir per trumpas. Didžiausią vadovo patirtį turintiems LNSS įstaigų vadovams nustatytas tik vienerių metų pereinamasis terminas. Pažymėtina, kad dauguma LNSS įstaigų vadovų yra gydytojai. Dirbdami darbą pagal neterminuotą darbo sutartį LNSS įstaigų vadovai įgijo teisinių lūkesčių, kad jie nebus atleisti iš pareigų, jeigu tinkamai ir sąžiningai dirbs savo darbą, todėl sukoncentravo savo dėmesį į vadovavimo įstaigai sritį. Ši sritis yra labai plati, reikalaujanti daug vadybos, teisinių žinių bei laiko sąnaudų. Natūralu, kad dėl to nukentėjo jų profesinė gydytojų veikla. Daugelis vadovų šiuo metu nebepraktikuoja ir prarado gydytojo praktikos licenciją. Nustatytas pereinamasis laikotarpis yra nepakankamas LNSS įstaigų vadovams atnaujinti gydytojų licencijas ar kitokiu būdu pakeisti turimą kvalifikaciją.
LNSS įstaigų vadovai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis ir turintys ilgametį darbo stažą, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atleidžiant juos iš darbo dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, jiems bus išmokėtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnyje numatytos išeitinės išmokos. Tuo tarpu Įstatymo 2 straipsnyje nenumatyta jokios kompensacijos už praradimus, kuriuos LNSS įstaigų vadovai patiria dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.
Teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y., asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).
LR Konstitucinis teismas (2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. liepos 5 d. nutarimuose) yra nurodęs, kad teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.
SEIMO PIRMININKAS
Teikia Seimo nariai:
Kęstas Komskis
Agnė Bilotaitė
Vitalijus Gailius
Albinas Mitrulevičius
Bronius Bradauskas
Mindaugas Bastys
Remigijus Žemaitaitis
Edvardas Žakaris
Darius Petrošius
Leonard Talmont
Rita Tamašunienė
Vanda Kravčionok
Michal Mackevič
Irina Rozova
Jaroslav Narkevič
Vida Marija Čigriejienė
Valerijus Simulik
Arvydas Vidžiūnas
Arimantas Dumčius