Projektas-svarstymui
P-91(4) _
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAIS KVOTOS, TARDYMO,
PROKURATŪROS IR TEISMO VEIKSMAIS,
ATLYGINIMO
Į S T A T Y M A S
1997 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas garantuoti asmenų konstitucines teises bei atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, priima šį įstatymą, kuris reglamentuoja žalos, padarytos fiziniam asmeniui (toliau - asmuo) neteisėtu nuteisimu, neteisėtu laikinu sulaikymu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu administracinio arešto arba pataisos darbų paskyrimu, atlyginimą. Žalą atlygina valstybė.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Nutarimas - kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro sprendimas, priimtas tiriant baudžiamąją bylą.
2. Teismo sprendimas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo, apylinkės teismo (teisėjo) priimtas nuosprendis, nutartis, nutarimas.
4. Neteisėti veiksmai - įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetetingo pareigūno įstatymo nustatyta tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimai, kuriuos padarė kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą asmenį laikinai sulaikyti, sulaikyti, suimti, nuteisti arba paskirti administracinį areštą arba pataisos darbus.
3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą
1. Teisę į žalos atlyginimą, esant šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems pagrindams, turi asmenys, kurie buvo neteisėtai laikinai sulaikyti, neteisėtai sulaikyti, neteisėtai nuteisti, neteisėtai suimti arba kuriems neteisėtai buvo paskirtas administracinis areštas arba pataisos darbai.
2. Asmenys, kuriems žalos atlyginimą priteisė Europos žmogaus teisių teismas arba Ministrų Komitetas.
4 straipsnis. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimo pagrindai
1. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems padaryta materialinė ar moralinė žala neteisėtais veiksmais ir jeigu yra vienas iš šių įsiteisėjusių procesinių sprendimų:
1) panaikinti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir bylą nutraukti arba nuteistąjį asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą, jeigu nėra įrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės;
2) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį, kuriuo asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikymas, sulaikymas ar suėmimas, kai asmuo yra išteisinamas;
2. Teisės į žalos atlyginimą pagrindu yra ir Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas dėl žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme draugiškas susitarimas su nukentėjusiuoju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
5 straipsnis. Kreipimasis dėl žalos atlyginimo
1. Reikalavimai atlyginti žalą nagrinėjami teismine tvarka:
1) ieškinys pareiškiamas institucijai dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų padaryta žala, o ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais pareiškiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
2. Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas arba draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme.
6 straipsnis. Procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimas
1. Iškilus abejonėms dėl procesinio sprendimo, kuris yra ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, pagrįstumo, teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir kreiptis nepriklausomai nuo termino suėjimo atitinkamai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką, apygardos teismo pirmininką ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkus, turinčius įstatymo suteiktą teikimo teisę bei atitinkamą aukštesnįjį pagal pavaldumą prokurorą dėl procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimo.
7 straipsnis. Atlygintina žala ir jos dydis
1. Asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, atlyginama reali žala - tai dėl kvotos, tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ar teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų turėtos išlaidos, turto sužalojimas arba netekimas, negautas darbo užmokestis, pašalpos, pensijos ar kitos darbinės pajamos bei moralinė žala, taip pat grąžinamos darbinės ir profesinės teisės.
2. Asmeniui, dirbusiam pagal darbo sutartį, atlyginama už kiekvieną neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto dieną žalos dydį paskaičiuojant pagal jo vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Asmeniui, užsiėmusiam individualiu verslu arba profesine veikla, atlyginama už kiekvieną neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto dieną. Žalos dydis paskaičiuojamas pagal vidutines apmokestintas pajamas už 12 paskutiniųjų mėnesių prieš nutraukiant verslą ar profesinę veiklą dėl neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėto administracinio arešto, dalijant jas iš šiuose dvylikoje mėnesių esančių kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, įeinančių į neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto laikotarpį, skaičių. Jei asmuo individualiu verslu arba profesine veikla užsiėmė mažiau nei 12 mėnesių, tai žalos dydis paskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą verslo ar profesinės veiklos laikotarpį.
4. Individualios (personalinės) įmonės savininkui, jei dėl neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėto administracinio arešto nutrūksta jo įmonės veikla, žalos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių praėjusių kalendorinių metų jo įmonės ataskaitinius rodiklius, dalijant įmonės apmokestintas pajamas (pajamas, likusias atskaičius mokesčius) iš praėjusių metų kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, įeinančių į neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėto administracinio arešto laikotarpį, skaičiaus. Jei individuali (personalinė) įmonė vykdė veiklą ne pilnus praėjusius kalendorinius metus, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą įmonės veiklos laikotarpį.
5. Asmeniui, nedirbusiam pagal darbo sutartį, neužsiėmusiam individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravusiam valstybinėje darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto dieną. Žalos dydis paskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, ją dalijant iš mėnesyje esančių kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, įeinančių į neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto laikotarpį, skaičiaus.
6. Asmeniui, kuriam buvo paskirti pataisos darbai, atlyginama žala, atsiradusi dėl jo darbo užmokesčio dalies atskaitymo į valstybės pajamas.
7. Atlygintinos moralinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto įkalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto administracinio arešto laiką, informacijos apie administracinio arešto paskyrimą, laikiną sulaikymą, sulaikymą, suėmimą, nuteisimą paskleidimą visuomenėje ir kitas aplinkybes, tačiau jis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų.
8 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenis, kaltus dėl žalos atsiradimo
1. Valstybė, atlyginusi asmenims žalą, padarytą dėl neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo (teisėjų) veiksmų, įgyja į kvotos, tardymo, prokuratūros organų pareigūnus ir teisėjus atgręžtinio reikalavimo teisę, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
2. Valstybė, atlyginusi pagal šį įstatymą asmenims žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenis, melagingai pranešusius apie nusikaltimą, melagingai asmenį įskundusius, kad jis padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, arba asmenis, melagingai parodžiusius, taip pat davusius melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, specialisto melagingą paaiškinimą ar išvadą, arba žinomai neteisingą vertimą, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
9 straipsnis. Asignavimai žalai atlyginti
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai kvotos, tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Šių asignavimų valdytoju yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas