Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO PREAMBULĖS IR 5 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2012 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 60-1398; 2003, Nr. 38-1706; 2007, Nr. 68-2653; 2009, Nr. 32-1240 2010, Nr. 86-4520)
1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas
vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra nusikaltimas,
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,
remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis,
konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai neteisėti,
konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu,
konstatuodamas, kad 1940-1990 m. Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas (rezistencija) SSRS ir Vokietijos okupacinėms valdžioms,
pripažindamas, kad didelė Lietuvos gyventojų dalis žuvo laisvės kovose arba tapo genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti atmenama, deramai pagerbta ir įamžinta,
siekdamas sudaryti sąlygas ištirti Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus,
siekdamas išsaugoti, įamžinti tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 metų partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo ir Lietuvos gyventojų tremties istorija, ir užtikrinti aktyvią ir efektyvią istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga,
2 straipsnis. 5 straipsnio papildymas 24 punktu