Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 42, 60, 64, 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2012 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 50-1632; 2005, Nr. 88-3296; 2007, Nr. 4-156; 2008, Nr. 50-1843)
1 straipsnis. 4 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, savivaldybių tarybose, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:
1) teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui ir nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo nepraėjo penkeri metai;
2) teistas už kitą nei šio straipsnio 1 punkte nurodytą nusikaltimą, jeigu neišnyko arba nebuvo panaikintas teistumas ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
3) teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
5) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Priimtas sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Advokatų kvalifikacinis egzaminas
1. Advokatų kvalifikacinio egzamino programą sudaro, jo laikymo, gebėjimų vertinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatų kvalifikacinio egzamino programa sudaroma taip, kad būtų patikrintas pretendento į advokatus gebėjimas teikti teisines paslaugas.
2. Advokatų kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
3. Advokatų kvalifikacinis egzaminas dalijamas į tris dalis ir jo laikymas organizuojamas taip, kad būtų sudaryta galimybė atskirai laikyti Darbo teisės, Civilinės teisės ir Civilinio proceso egzaminą, Baudžiamosios teisės, Baudžiamojo proceso ir Advokatūros darbo organizavimo egzaminą ir Konstitucinės teisės, Administracinės teisės (įskaitant Finansų ir mokesčių teisę), Administracinio proceso, Tarptautinės viešosios ir Europos Sąjungos teisės egzaminą. Tarp šių egzamino dalių laikymo daroma ne mažesnė kaip septynių dienų pertrauka. Kiekviena iš kvalifikacinio egzamino dalių vertinama atskirai.
4. Neišlaikęs kurios nors dalies ar viso šiame straipsnyje numatyto advokatų kvalifikacinio egzamino, asmuo gali visą egzaminą ar jo dalį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų kvalifikacinių egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas, tačiau dalies egzamino vertinimas galioja ne ilgiau, kaip trejus metus. Jeigu per šį laiką neišlaikoma kita egzamino dalis, advokatų kvalifikacinis egzaminas visa apimtimi laikomas iš naujo.
6 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
4) dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą;
8 straipsnis. 17 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:
3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje;
4) nuo sprendimo pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos iki prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos nepraėjo penkeri metai. Ši nuostata netaikoma Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktiems asmenims.“
9 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
3) paaiškėja, kad įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) advokatas pradėjo eiti mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbą ir veiklą;
10 straipsnis. 25 straipsnio 1 dalies pakeitimas
11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kurie yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Steigimo dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.
2. Advokatų profesinės bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai advokatų profesinę bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai advokatų profesinę bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas.
3. Steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;
4) įnašų į advokatų profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama advokatų profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;
5) kiekvieno advokatų profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;
12 straipsnio. 32 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas steigimo dokumentas pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.“
13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jei jis yra advokatas ir šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas steigimo dokumentas numato, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas. Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.
2. Jeigu miršta vienas iš advokatų profesinės bendrijos dalyvių ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame steigimo dokumente nenumatyta, kad šis steigimo dokumentas lieka galioti likusiems advokatų profesinės bendrijos dalyviams arba kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra advokatas, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame steigimo dokumente numatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam advokatų profesinės bendrijos dalyviui priklausančią dalį.
14 straipsnis. 35 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
4) yra susitaręs su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti advokato padėjėjo praktiką arba jeigu jo praktikos vadovu advokatas yra paskirtas šio Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;
2. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Priimtas sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“
15 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
2) jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino;
3) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;
4) jis pradėjo eiti mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbą ir veiklą;
5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;
16 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Advokato veiklos reklama
17 straipsnis. 60 straipsnio 1 dalies pakeitimas
18 straipsnis. 64 straipsnio 4 ir 8 dalių pakeitimai
1. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, surašyti pareiškėjo, pateikiami lietuvių kalba. Europos Sąjungos valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi lygiaverčiai formalumai. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.“
2. Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2–7 punktus, 2 dalį, 9–19 straipsnius, 23 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.“
19 straipsnis. 68 straipsnio 1 dalies pakeitimas
68 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičių „3 ir 5 punktų“ įrašyti žodžius ir skaičius „išskyrus jo 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio, išskyrus jo 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktus, reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinę advokato veiklą be pertraukų, išskyrus su kasdienio gyvenimo įvykiais susijusias pertraukas.“
20 straipsnis. 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas
69 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičių „3 ir 5 punktų“ įrašyti žodžius ir skaičius „išskyrus jo 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį – paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir įgijo pakankamai reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio, išskyrus jo 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktus, reikalavimai.“
21 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam Lietuvos Respublikoje pripažintą profesinę kvalifikaciją.
Teikiantis nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje įgyta profesinė kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę būti pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tokiam teisininkui netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio, išskyrus jo 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktus, reikalavimai, bei 68 ir 69 straipsnių reikalavimai.“
22 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.
2. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija.
3. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).“
23 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos advokatūrai
24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šio įstatymo 2, 7 ir 14 straipsnių nuostatos netaikomos asmenims, pateikusiems prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą ar tapusiems advokatų padėjėjais iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
2. Asmenims, pripažintiems advokatais iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas penkerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.