Projektas XIIP-31(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO STATUTAS
DĖL SEIMO STATUTO
23 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2012 m. d. Nr. XII–
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2008, Nr. 81-3192)
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas
1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš šių sprendimų:
1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, išskyrus, šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus;
2. Jei kreiptasi dėl Seimo nario, dėl kurio galimai padarytos nusikalstamos veikos byla iki neliečiamybės įgijimo buvo perduota nagrinėti teismui, po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pertraukos sudaroma Seimo redakcinė komisija rezoliucijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę projektui parengti. Artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo nariui dėl kurio buvo kreiptasi pageidaujant, išklausomas jo paaiškinimas. Po to atviru balsavimu balsuojama dėl šios rezoliucijos ir ji priimama, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
3. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą.
4. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, jie vykdomi šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.
6. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
7. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius “už” ir “prieš”. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“