Projektas XIP-4935(4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI
2012 m. lapkričio 6 d. Nr.
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją po 2012m. spalio 14d. vykusių Seimo rinkimų pasiekė virš tūkstančio pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimus bei kitus Seimo rinkimų įstatymų pažeidimus ir kad dėl mažiausiai dvidešimt septyniose iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai,
pažymėdamas, kad Seimo rinkimų įstatymo 5‘ ir 91 straipsniai nustato, jog rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų balsų pirkimas yra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, dėl ko gali būti neįmanoma nustatyti esminių rinkimų rezultatų ir patys rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais,
atkreipdamas dėmesį, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje dėl masinio rinkėjų balsų pirkimo yra pagrįstų abejonių, ar kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičius galėjo būti nustatytas ne daugiau kaip vieno mandato tikslumu, kaip tą nustato Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kadangi vieno mandato netekimą/įgijimą vienam sąrašui ir to mandato įgijimą/netekimą kitam sąrašui šiuos rinkimuose lėmė keli tūkstančiai balsų (nes galutinis mandatų skaičius, tenkantis kandidatų sąrašui daugiamandatėje apygardoje yra skaičiuojamas, atsižvelgiant į liekanos po kablelio dydį),
konstatuodamas, kad daugelyje vienmandačių rinkimų apygardų tarp kandidatų, patekusių į antrą rinkimų turą ir tarp nepatekusių į jį buvo nedidelis skirtumas, o masinio ir (ar) sistemingo balsų pirkimo atvejai dalyje tų apygardų turėjo įtakos ir daugiamandatės apygardos rezultatui, o Seimo mandatus per šią apygardą gautų netgi tie asmenys, kurie labiausiai pasižymėjo balsų pirkimo bylose,
pabrėždamas, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkėjų valios iškreipimui, politinės valdžios formavimui bei valstybės ir tautos ateičiai,
ir konstatuodamas, kad:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje yra Seimo teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Tautininkų sąjunga 2012 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui įteikė skundus „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 21 d. sprendimo Nr Sp - 308“. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas - „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ - buvo priimtas, neišnagrinėjus Tautininkų sąjungos skundo, kuriuo buvo prašoma daugiamandatėje bei dalyje vienmandačių rinkimų apygardų panaikinti Seimo rinkimų rezultatus ir Įstatymų nustatyta tvarka skelbti pakartotinius rinkimus.
Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spalio 27d. sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.
Po antrojo Seimo rinkimų turo Tautininkų sąjunga, atsižvelgdama į Seimo valdybos sprendimą, kad esminių rinkimų rezultatų nustatymo klausimas bus svarstomas tik po antrojo rinkimų turo, kuris baigsis spalio 28d., pateikė pakartotinį patikslintą skundą, kuriame prašoma, kad Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose VRK pripažintų negaliojančiais. Šiame skunde buvo atsižvelgta ir į Konstitucinio Teismo spalio 26d. išvadą. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija savo lapkričio 4d. sprendimu Nr. Sp-321 nustatė galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, iš esmės atmesdama Tautininkų sąjungos pateiktus skundus, motyvuodama atlikto tyrimų rezultatais, kad Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatui.
Tautininkų sąjunga šį VRK sprendimą per 24 valandas apskundė Seimui, motyvuodama tuo, kad VRK tyrimą atliko nepilnai, neišnagrinėjo daugelio rinkėjų balsų pirkimo faktų ir kitų šiurkščių pažeidimų poveikio esminiams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei mažiausiai šešiose vienmandatėse apygardose (Tautininkų sąjungos lapkričio 5d. skundas Lietuvos Respublikos Seimui pridedamas šio Nutarimo priede).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimo nariai renkami visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Konstitucinis slapto balsavimo principas yra įtvirtintas Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato: „Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.” Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.”
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta, paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras ar apgaudinėjant rinkėjus.
Konstitucinis Teismas savo 2012m. spalio 26d. IŠVADOJE pasisakė, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter aliadovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą”. Konstitucinis Teismas šioje išvadoje taip pat nustatė įstatymo leidėjo padarytas spragas bei VRK veiksmingumo stoką, užkertant kelią rinkėjų valios iškraipymui: „kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, taip pat kuriomis nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui, nėra pakankamai veiksmingos“.
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio penktąja dalimi, o taip pat - Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi bei 91 ir 95 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 73 ir 74 straipsniu,
priima šį nutarimą:
1 straipsnis
1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados:
1) ar per 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus spalio 14d. daugiamandatėje apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus (rinkėjų balsų skaičių) daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu;
2) ar per 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus spalio 14d. vienmandatėse Šilutės-Pagėgių (Nr.32), Biržų-Kupiškio (Nr.48), Širvintų-Vilniaus (Nr.55), Vilniaus-Trakų (Nr.57), Kaišiadorių-Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr.62), kur buvo nustatyti daugybinio balsų pirkimo faktai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šiose vienmandatėse apygardose leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą;
Pridedamų dokumentų sąrašas: