Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TOBULINIMO

GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2012  m.           d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad:

statutinė valstybės tarnyba (išskyrus diplomatinę tarnybą) yra atskira sugriežtinta (sukarinta) valstybės tarnybos rūšis;

skirtingų statutinių valstybės tarnautojų grupių socialinės garantijos ir atskiros darbo apmokėjimo sudedamosios dalys reglamentuojamos atskiruose specialiuose teisės aktuose;

dalis specialiuose teisės aktuose nustatytų statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo nuostatų yra analogiškos;

specialiuose teisės aktuose turi būti nustatytos tik atskirų statutinių valstybės tarnautojų grupių tarnybos ypatumus apibrėžiančios nuostatos,

n u t a r i a:

1 straipsnis.

Patvirtinti Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gaires (pridedama).

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vadovaujantis šio nutarimo 1 straipsnyje nurodytomis gairėmis, parengti statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas reglamentuojančio įstatymo projektą, taip pat patikslinti Valstybės tarnybos įstatymo ir statutinių institucijų ar įstaigų veiklą ir (ar) tarnybą jose reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimu ir statutinio valstybės tarnautojo sąvoka.

SEIMO PIRMININKAS                                                                  

Teikia:

Seimo nariai

Rimantas Jonas Dagys

Algirdas Sysas

Vytautas Kurpuvesas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

201   m.   d. nutarimu Nr.                            

STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TOBULINIMO GAIRĖS

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairių  (toliau – gairės) tikslas – sudaryti teisines prielaidas sukurti bendrą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą, tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią ir  socialinių garantijų, kurios pagal savo turinį laikytinos privilegijomis, galimybes panaikinančią statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą.

2. Šiose gairėse  apibrėžiami specifiniai statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo, išskyrus diplomatus, požymiai, statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos principai, socialinių garantijų sistemos sudedamosios dalys ir numatomi šių sistemų tobulinimo principai.

II. STATUTINĖ VALSTYBĖS TARNYBA IR STATUTINIS VALSTYBĖS TARNAUTOJAS

3. Statutinė valstybės tarnyba yra valstybės tarnyba, kuriai būdinga: specialus tarnybos ypatumų teisinis reglamentavimas (statutais); griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, pasižymintys ypatingu tarnybos atlikimo režimu; specialūs reikalavimai statutinių įstaigų pareigūnams; įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, įskaitant teisę panaudoti prievartą; specialios socialinės garantijos.

4. Statutinėje įstaigoje valstybės tarnautojo pareigybė priskiriama statutinei, jeigu atitinka šiuos požymius:

1) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas yra įgyvendinami įstaigai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ar funkcijos;

2) pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalinga tam tikros intelekto, asmeninės ir moralinės savybės, specialus dalykinis ir fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir kt.;

3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas suteikiami įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu;

4) tarnyba reglamentuojama specialiais teisės aktais (statutais ir (ar) įstaigų veiklos įstatymais).

5. Siekiant aiškumo, konkretumo ir skaidrumo valstybės tarnautojų pareigybes priskiriant statutinėms, įstatymų nustatyta tvarka tvirtinami statutinių institucijų ir įstaigų ir jose esančių statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai.

III.       BENDROSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

6. Visiems statutiniams valstybės tarnautojams užtikrinamos šios bendrosios socialinės garantijos:

1) kasmetinės atostogos;

2) išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu (vienkartinė kompensacija statutiniam valstybės tarnautojui žuvus ar dėl jo sveikatos sutrikdymo, laidojimo ir palaikų pargabenimo iš užsienio išmokos);

3) statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir sveikatos socialiniu draudimu);

4) atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją iš pareigų, jam mokama išeitinė išmoka šiais atvejais:

a) panaikinama pareigybė;

b) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs statutinis valstybės tarnautojas;

c) statutinis valstybės tarnautojas negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės;

d) statutinis valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas įstatymuose nustatytą laikotarpį;

e)  statutinis valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu.

7. Statutiniams valstybės tarnautojams skiriama valstybinė pensija. 

8. Statutinių valstybės tarnautojams darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti vidutiniškai 48 valandų per savaitę. Statutiniams valstybės tarnautojams, esant būtinumui, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

9. Valstybės tarnybos stažas statutiniams valstybės tarnautojams skaičiuojamas taip pat kaip ir karjeros valstybės tarnautojams. Į statutinių valstybės tarnautojų valstybės tarnybos stažą gali būti įskaitomi ir kiti įstatymuose nustatyti laikotarpiai.

IV. PAPILDOMOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

10. Nustačius būtinybę statutiniams valstybės tarnautojams kompensuoti už su institucijai ar įstaigai pavestomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuose statutinių valstybės tarnautojų tarnybą ir (ar) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (toliau – specialieji teisės aktai) gali būti nustatomos šios papildomos socialinės garantijos:

1) statutiniams valstybės tarnautojams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), įstatymų nustatyta tvarka iš institucijos (įstaigos) lėšų kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas:

2)      statutiniams valstybės tarnautojams nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės (važiavimo), gyvenamosios patalpos nuomos ir persikėlimo išlaidos;

3) statutiniams valstybės tarnautojams, prižiūrintiems tarnybinius gyvūnus, mokama kompensacija;

4) atskirose įstaigose ar įstaigų sistemose gali būti steigiamas kadrų (specialistų) rezervas. Į šį rezervą įtraukiami iš tarnybos tose įstaigose atleisti (perkelti) asmenys, kurie eina su statutinių įstaigų, kuriose tarnavo, uždaviniais susijusias pareigas;

5)      statutiniams valstybės tarnautojams, kurie atlikdami tarnybines pareigas nuolat turi kontaktų su asmenimis, sergančiais pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, nustatoma ilgesnė kasmetinių atostogų trukmė;

6)      statutiniams valstybės tarnautojams, vykdžiusiems pareigas, susijusias su įstaigai pavestais uždaviniais ir funkcijomis bei viršijusiems tarnybinės rizikos ribas ir dėl to padariusiems nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiems  vykdant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos, kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis;

7)      statutiniai valstybės tarnautojai gali būti draudžiami profesinės atsakomybės, papildomu sveikatos ar kitų rūšių draudimu;

8)      statutiniai valstybės tarnautojai gali dalyvauti kaupiant profesines pensijas profesinių pensijų fonduose;

9)      statutiniai valstybės tarnautojai aprūpinami tarnybine uniforma;

10)    statutiniai valstybės tarnautojai, atliekantys tarnybines užduotis, kurių metu negalima palikti užduoties atlikimo vietos, arba atliekantys tarnybą lauke, aprūpinami maistu;

11)    kitos papildomos socialinės garantijos.

V.   SOCIALINĖS GARANTIJOS KOLEKTYVINĖSE SUTARTYSE

11. Siekiant gerinti statutinių valstybės tarnautojų socialinę ir ekonominę padėtį, skatintinos kolektyvinės derybos ir nacionalinės, šakos ar įstaigos kolektyvinių sutarčių sudarymas.

12. Statutinių valstybės tarnautojų nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių statutiniams valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos Respublikos statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

13. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių tam tikros vienos veiklos srities statutiniams valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų vienos veiklos srities statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

14. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra statutinės įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir statutiniams valstybės tarnautojams atstovaujančios toje statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos statutinės įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

15. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl šių palankesnių negu nustatyta teisės aktuose sąlygų ir tvarkos: 

1) darbo apmokėjimo;

2)  darbo ir poilsio laiko;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos;

4) kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos;

5) informavimo ir konsultavimo;

6) sveikatos priežiūros ir reabilitacijos;

7) profesinių sąjungų ir jų narių veiklos;

8) tarnybinių ginčų nagrinėjimo;

9) kitų palankesnių sąlygų. 

VI.  DARBO APMOKĖJIMAS

16.     Statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuotas vieningai.

17.     Siekiant didinti tarnybos statutinėse institucijose ir įstaigose einant žemiausias ir vidurinės grandies pareigas patrauklumą, būtina 1–10 kategorijų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių pareigines algas vidutiniškai didinti 10 proc.

18.     Specialiuosiuose teisės aktuose gali būti nustatomas papildomas darbo apmokėjimas.

VII.               SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TOBULINIMO PRINCIPAI

19.  Atsižvelgiantį į šių gairių II–V skirsnių nuostatas, statutinę valstybės tarnybą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai turi būti tobulinami vadovaujantis  šiais principais:

1)    tarnybos ypatumų kompensavimo; t. y. statutiniams valstybės tarnautojams už tarnybos ypatumus (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) kompensuojama įstatymuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;

2)    vienodų garantijų; t. y. visiems statutiniams valstybės tarnautojams, nepaisant to, kokioje statutinėje institucijoje ar įstaigoje jie tarnauja, užtikrinamos tokios pat bendrosios socialinės garantijos ir taikoma vieninga darbo apmokėjimo sistema;

3)    kompensavimo už specifinius tarnybos ypatumus; t. y. įvertinus statutinių institucijų ar įstaigų atliekamas funkcijas ir nustačius būtinybę kompensuoti už su tomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuose teisės aktuose gali būti nustatomos papildomos socialinės garantijos ir (ar) papildomas darbo apmokėjimas;

4)    tikslinio finansavimo; t. y. socialinėms garantijoms, sulygtoms kolektyvinėse sutartyse, finansuoti valstybės biudžete numatoma atskira lėšų dalis; 

5)    vieningo reglamentavimo; t. y. bendrosios atskirų statutinių institucijų ar įstaigų statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančios nuostatos nustatomos viename teisės akte, o  specialiosios nuostatos – specialiuose teisės aktuose.

___________________