Projektas-2
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTOS ISTORINĖS ATMINTIES
ĮSTATYMAS
2012 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atmintina diena – Lietuvai reikšminga diena, susijusi su esminiais valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, Tautos humanistinių vertybių puoselėjimu, profesinių ir socialinių grupių atminimo kultūros vertybių ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
2. Atmintini metai – svarbiems Lietuvos valstybingumo kūrimui ir įtvirtinimui, kitiems istorijos įvykiams ar kultūros reiškiniams paminėti arba Lietuvos valstybei, mokslui ir kultūrai nusipelniusių asmenybių ir jų darbų jubiliejinėms sukaktims skirti metai.
3. Atmintina vieta – su Lietuvos valstybingumo kūrimui ir įtvirtinimui, Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingais įvykiais, faktais ar asmenybėmis susijusi vieta, apibrėžta kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose istorinės atminties paveldą.
4. Tautos istorinė atmintis – visuomeninės atminties sritis, apimanti Tautai būdingų, jos egzistencijai reikšmingų praeities ir dabarties įvykių, vietovių, istorinių vyksmų ar kitų įsimintinų reiškinių sistemą, atitinkančią tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą.
5. Tautos istorinės atminties objektas – atmintina data, vieta, istorinis vyksmas, numatyti šiame įstatyme arba šio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Valstybės gedulas – dėl valstybinio masto netekties Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta gedulo diena arba kelios dienos.
3 straipsnis. Valstybės ir tradicinės šventės
1. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios valstybės šventės:
2. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės religinės šventės:
3. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės tarptautinės šventės:
4. Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų darbą šiame straipsnyje nustatytų švenčių dienomis reguliuoja Darbo kodekso 162 straipsnis. Valstybės švenčių dienomis ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis atmintinomis dienomis rengiami oficialūs renginiai arba jų ciklai, jie vyksta pagal patvirtintas Vyriausybės, regionines ir (arba) savivaldybių šventines programas.
4 straipsnis. Atmintinos dienos
1. Lietuvos Respublikoje minimos šios su Lietuvos valstybingumo kūrimu ir įtvirtinimu susijusios atmintinos dienos:
19) Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena – rugsėjo 8-oji;
2. Lietuvos Respublikoje minimos šios Tautos humanistinių vertybių puoselėjimo požiūriu atmintinos dienos:
3. Lietuvos Respublikoje minimos šios profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos:
5 straipsnis. Valstybės atmintinų metų nustatymo principai
1. Atmintinus metus nustato ir skelbia Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis šiais principais:
1) jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitos Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo šimtųjų metinių – kas 25 metai; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, jubiliejai minimi kas 25 metai, o nuo 100-ųjų metinių – kas 50 metų;
2) konsolidavimo (vienijimo) – kelios valstybės istorijai reikšmingos datos tais pačiais metais minimos jas jungiant bendru pavadinimu ir bendra programa;
3) paskelbimo ankstumo – atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus vieniems metams iki atmintinų metų pradžios;
4) visuotinumo – atmintini metai pažymimi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitų valstybingumui svarbių datų minėjimo programas. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Tautos istorinės atminties objektų nustatymo institucijos
Nustatant Tautos istorinės atminties objektus ir apibrėžiant valstybės istorinio paveldo atminimo įprasminimą ir įgyvendinimą, dalyvauja:
7 straipsnis. Seimo įgaliojimai nustatant tautos istorinės atminties objektus
Seimas:
1) kartu su kitomis valstybės institucijomis, pasitelkęs asociacijas, formuoja valstybinę Tautos istorinės atminties politiką ir pagal kompetenciją dalyvauja ją įgyvendinant;
2) siūlo Vyriausybei valstybės biudžete numatyti asignavimų (lėšų) Tautos istorinės atminties politikai įgyvendinti pagal Tautos istorinės atminties įamžinimo programą;
3) įstatymu nustato valstybės šventes, atmintinas dienas ir kitus Tautos istorinės atminties objektus pagal šio įstatymo nustatytą tvarką;
8 straipsnis. Respublikos Prezidento įgaliojimai nustatant Tautos istorinės atminties objektus
9 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai nustatant Tautos istorinės atminties objektus
Vyriausybė:
3) nustato Lietuvos valstybės vadovų, Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyvių, kitų iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, sąrašą, taip pat jų laidojimo (perlaidojimo) tvarką;
4) vadovaudamasi Seimo nutarimu dėl atmintinų metų paskelbimo ir atsižvelgdama į Tautos atminties tarybos patvirtintus atmintinų metų minėjimo programos metmenis, rengia ir tvirtina valstybinę atmintinų metų minėjimo programą;
5) rengiamame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato asignavimų (lėšų) Tautos istorinės atminties įamžinimo programai ir paskelbtų atmintinų metų minėjimo programai įgyvendinti;
10 straipsnis. Tautos istorinės atminties taryba
1. Tautos istorinės atminties tarybą sudaro:
1) ex officio Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Ministro Pirmininko kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius;
3. Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas yra Seimo kancleris. Tautos istorinės atminties taryba išsirenka du Tautos istorinės atminties tarybos pirmininko pavaduotojus.
4. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl motyvuotų priežasčių Tautos istorinės atminties tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar deleguoto nario siūlymu gali teikti Tautos istorinės atminties tarybos narį paskyrusiai institucijai skirti kitą narį.
5. Tautos istorinės atminties taryba veikia bendradarbiaudama su valstybės ir savivaldybių institucijomis, mokslinių tyrimų institutais, aukštosiomis mokyklomis, asociacijomis.
6. Tautos istorinės atminties tarybos funkcijos ir uždaviniai:
4) teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti, nagrinėti pasiūlymus dėl Tautos istorinės atminties objektų ir teikti juos Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetui;
5) koordinuoti Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis ir atmintinų metų minėjimo programų įgyvendinimą;
6) neviršijant savo įgaliojimų teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl Tautos istorinės atminties objektų, dėl Tautos istorinės atminties politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
7. Tautos istorinės atminties taryba turi teisę:
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų gauti ir rinkti informaciją savo įgaliojimų srities klausimais;
2) dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kuriuose svarstomi Tautos istorinės atminties klausimai, teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;
8. Tautos istorinės atminties tarybos sprendimai jos įgaliojimų srities klausimais privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms.
9. Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas:
2) šaukia Tautos istorinės atminties tarybos posėdžius ir jiems vadovauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų sprendimų projektų rengimu;
11 straipsnis. Tautos istorinės atminties puoselėjimas ir sklaida
1. Tautos istorinės atminties puoselėjimą ir sklaidą vykdo Tautos istorinės atminties taryba, valstybės, savivaldybių institucijos, asociacijos, mokslo ir mokymo įstaigos, bendruomenės.
12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 67–1672);
2) Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.61-1733);
3) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.42-1197);
4) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.57-1679);
5) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1499);
6) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 57-2027);
7) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 15-554);8) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 48-1835);
9) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3105);
10) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Žin., 2003, Nr. 69-3116);
11) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3420;
12) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 55-1890);
13) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 141-5159);
14) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 67-2403);
15) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 87-3408);
16) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 105-4286);
17) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 62-2335);
18) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 93-3976 (2009-08-04);
19) Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 121-5196).