Projektas
XIP-3290(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ
ĮSTATYMAS
2012 m. __________ __ d.
Nr. __________
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir reglamentuojami santykiai
1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių (toliau – Seimo narys) veiklos garantijos deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas), jo struktūriniuose padaliniuose, bendrauti su gyventojais, taip pat su šiame įstatyme nustatomomis veiklos garantijomis susiję Seimo narių veiklos principai, teisės ir pareigos.
2. Šiame įstatyme nereglamentuojami santykiai, kurie pagal Konstituciją turi būti reglamentuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute.
3. Išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nurodytas išimtis, teisę į šiame įstatyme nustatytas veiklos garantijas Seimo narys įgyja teisės aktų nustatyta tvarka prisiekęs Seimo posėdyje ir šios teisės netenka nutrūkus jo kaip Tautos atstovo įgaliojimams.
4. Tais atvejais, kai Seimo nario veiklos garantijos ar su jomis susiję Seimo nario veiklos principai, teisės ir pareigos šiame įstatyme nenustatyti ir juos reglamentuoti nepavesta Seimui ar Seimo statute nurodytai institucijai ar struktūriniam padaliniui, turi būti taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. Tokie tam tikrų santykių nereglamentavimo atvejai negali būti pagrindas Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtais lokaliaisiais teisės aktais nustatyti išskirtinį, tik Seimo nariams taikomą, tų santykių teisinį reglamentavimą.
5. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip sudaranti teisinį pagrindą teikti Seimo nariams Konstitucijos draudžiamas privilegijas ar juos diskriminuoti dėl turimo ar turėto Seimo nario statuso, taip pat kaip sudaranti teisinį pagrindą, išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nustatytas išimtis, skirtingai traktuoti Seimo narius, išrinktus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir Seimo narius, išrinktus vienmandatėse rinkimų apygardose.
2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
1. Naudodamiesi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis bei veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos, gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę).
2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos.
3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis šiais Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai.
3 straipsnis. Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos
1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.
2. Šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir veiklos garantijomis Seimo narys gali naudotis tik tiek, kiek to reikia jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus, kylančius iš Seimo ar jo struktūrinių padalinių, kuriems tas Seimo narys priklauso, paskirties ir funkcijų (toliau – Tautos atstovo įgaliojimai). Draudžiama šiame įstatyme nustatytomis teisėmis naudotis taip, kad būtų kišamasi į kitų valstybės institucijų, savivaldybių institucijų, kitų viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų ar jų pareigūnų kompetenciją.
3. Draudžiama piktnaudžiauti šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis: draudžiama jas įgyvendinti tokiais būdais ir tokiomis priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba neatitiktų atitinkamos teisės ar veiklos garantijos paskirties. Seimo narių teisės, kuriomis piktnaudžiaujama, neginamos. Žalos kitam asmeniui padarymas piktnaudžiaujant šiame įstatyme nustatyta teise yra teise piktnaudžiaujančio Seimo nario teisinės atsakomybės pagrindas.
4. Seimo nario nepasinaudojimas šiame įstatyme nustatyta teise ar veiklos garantija nereiškia šios teisės ar veiklos garantijos netekimo, t. y. kad negalima ja naudotis ateityje.
5. Įstatymai, teismai, viešosios valdžios funkcijas atliekančios institucijos ir pareigūnai negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės).
ANTRASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ DARBO SEIME SĄLYGOS
4 straipsnis. Darbo patalpos Seimo rūmuose
2. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos patalpos, nustato ir sprendimus dėl šių patalpų suteikimo Seimo nariams priima Seimo statute nurodyta institucija.
3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui.
5 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
1. Seimo nariams, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų priima Seimo statute nurodyta institucija.
6 straipsnis. Seimo narių padėjėjai-sekretoriai
1. Seimo nariai gali turėti padėjėjų-sekretorių. Kiekvienam Seimo nariui skiriamos trys padėjėjo-sekretoriaus pareigybės.
2. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui galima skirti daugiau negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne daugiau kaip keturias padėjėjų-sekretorių pareigybes. Sprendimus dėl šioje dalyje numatyto didesnio padėjėjų-sekretorių skaičiaus priima Seimo Statute nurodyta institucija.
3. Seimo nario padėjėjai-sekretoriai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Seimo nario padėjėjų-sekretorių teisinį statusą, kvalifikacinius reikalavimus, priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų, atsakomybę, darbo užmokestį, materialines, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai. Seimo nario padėjėjams-sekretoriams taikomi tokie pat etikos reikalavimai kaip ir kitiems valstybės tarnautojams.
4. Seimo nario padėjėjams-sekretoriams taikomi tokie pat darbo ir poilsio laiko apskaitos reikalavimai kaip ir kitiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
5. Vienai kiekvieno Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybei skiriama tinkamai įrengta darbo vieta Seimo rūmuose, viena Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vieta įrengiama Seimo nario biure. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Seimo nario padėjėjams-sekretoriams gali būti skiriama daugiau negu viena darbo vieta Seimo rūmuose.
7 straipsnis. Visuomeniniais pagrindais dirbantys Seimo narių padėjėjai
1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys – visuomeniniais pagrindais dirbantys Seimo narių padėjėjai. Visuomeniniais pagrindais dirbančių Seimo narių padėjėjų skaičių ir įgaliojimus nustato Seimo statute nurodyta institucija.
TREČIASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ TEISINIAI SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS
8 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų
1. Seimo narys turi teisę raštu teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti informaciją, reikalingą jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus.
2. Už teisėtų Seimo narių prašymų raštu pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją nevykdymą tenka įstatymų nustatyta atsakomybė.
3. Su informacija, sudarančia valstybės, tarnybos ar kitokią įstatymų saugomą paslaptį, Seimo narys gali susipažinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, kitų tokios informacijos gavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Seimo narys, gavęs skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą apie įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniais pagrindais dirbantiems padėjėjams.
5. Susipažinęs su gautu šio straipsnio 4 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu, Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui.
6. Manydamas, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 5 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai.
9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais sudarymas
1. Seimo nario prašymu savivaldybės administracija neatlygintinai suteikia Seimo nariui tinkamas savivaldybės institucijų žinioje esančias patalpas susitikti su gyventojais. Prašymą suteikti patalpas susitikti su gyventojais Seimo narys pateikia iš anksto (paprastai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę) iki planuojamo susitikimo. Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės administracija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas savivaldybės institucijų žinioje esančias patalpas arba kitą susitikimo laiką. Apie numatomą susitikimo vietą ir laiką Seimo narys gyventojams praneša pats. Už šį pranešimą gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai kompensuoti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas.
3. Seimo nariui pagal šio straipsnio 1 dalį suteiktos patalpos negali būti naudojamos politinei reklamai ir politinėms kampanijoms.
4. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „politinė kampanija“ apima su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu susijusią fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kurios trukmė apibrėžta Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme.
5. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „politinė reklama“ apima fizinių ir juridinių asmenų veiklą, susijusią su informacijos skleidimu bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais, kai ta informacija siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
6. Susitikimams su gyventojais Seimo narys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas, patalpas. Už šių patalpų nuomą gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai kompensuoti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLOS MATERIALINĖS
IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
10 straipsnis. Atlyginimas
1. Atlyginimas Seimo nariui mokamas iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Seimo Pirmininkui, Seimo Pirmininko pavaduotojams, Seimo struktūrinių padalinių vadovams ir vadovų pavaduotojams, taip pat Seimo statute nurodytam Seimo mažumos atstovui (opozicijos lyderiui) nustatomi atlyginimo priedai. Seimo nario atlyginimo ir atlyginimo priedų dydis, mokėjimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas).
2. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių atlyginimo ar atlyginimo priedų dydis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
3. Seimo nariui negali būti nustatytas mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, taip pat Seimo nario atlyginimas jo kadencijos metu negali būti sumažintas arba nemokamas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
4. Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, kartu su Seimo nario atlyginimu mokama 50 procentų Ministro Pirmininko ar ministro atlyginimo.
5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau negu pusėje balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų priėmimo Seimo posėdyje, kuriame iš anksto buvo numatytas tų įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų priėmimas, atlyginimas už šį Seimo posėdį nemokamas. Be to, atlyginimas už posėdį nemokamas Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau negu pusėje balsavimų svarstomais klausimais iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio posėdyje. Seimo nariui atlyginimas mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl atlyginimo sumažinimo, remdamasi Seimo statute nustatytų Seimo struktūrinių padalinių vadovų išvadomis, priima Seimo statute nurodyta institucija. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo.
6. Seimo nario buvimas Seimo Pirmininku ir Ministru Pirmininku yra pateisinama priežastis, dėl kurios tas Seimo narys gali nedalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytuose posėdžiuose.
7. Dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties gali būti įstatymu laikinai nustatytas Seimo nario atlyginimas, mažesnis už nustatytąjį Seimo kadencijos pradžioje.
8. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, atlyginimas nemokamas už visą suėmimo laiką. Jeigu baudžiamasis procesas Seimo nariui nutraukiamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) arba teismas dėl Seimo nario priima išteisinamąjį nuosprendį, tam Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl suėmimo.
9. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, atlyginimas nemokamas už visą laiką, kol jis atlieka paskirtą bausmę. Jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra panaikinamas, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl bausmės atlikimo.
11 straipsnis. Biuras
1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti du biurus. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos.
2. Sutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų biurų patalpų nuomos sudaro ir pagal šias sutartis su patalpų savininku atsiskaito Seimo kanceliarija. Šioje dalyje numatytų sutarčių sudarymui taikomi viešųjų pirkimų santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
3. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų biurų patalpos, taip pat tai, kokios išlaidos laikomos Seimo nario biurui išlaikyti būtinomis lėšomis, nustato Seimo statute nurodyta institucija. Nustatant Seimo nario biuro patalpoms taikomus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Seimo nario biure turi būti įrengtos darbo vietos Seimo nariui ir vienam Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, taip pat laukiamasis ir galimybė Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais.
4. Nuomojant biuro patalpas Seimo nariams, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Nuomoti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas biuro patalpas negu kitiems galima tik specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams.
12 straipsnis. Su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas
1. Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
1) išlaidos Seimo nario biurui išlaikyti (išskyrus Seimo nario biuro patalpų nuomos ir šildymo išlaidas), taip pat biuro technikos ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos – 0,2 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį; tuo atveju, kai Seimo narys turi du biurus, ši suma padidinama trečdaliu;
2) išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai, taip pat specialiems leidiniams, literatūrai – 0,5 VMDU dydžio suma per mėnesį;
3) išlaidos tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms – 0,1 VMDU dydžio suma per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;
4) išlaidos tarnybinei transporto priemonei (kurui) ir kitam susisiekimui (visuomeniniu transportu, įskaitant taksi) – 0,5 VMDU dydžio suma per mėnesį; Seimo nariui, kurio biuras yra ne Vilniaus mieste, ši suma padidinama taikant koeficientą 0,2 kiekvienam 100 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro iki savivaldybės, kurioje yra Seimo nario biuras, rinkimų apygardos administracinio centro. Jeigu Seimo narys turi du biurus, šis atstumas skaičiuojamas iki tolimesnės savivaldybės rinkimų apygardos administracinio centro.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos atlyginamos ir Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį.
3. Seimo nario išlaidos biuro technikai ir raštinės reikmenims apima išlaidas, skirtas naudoti Seimo nario darbui patalpose Seimo rūmuose ir Seimo nario biure, taip pat kitas Seimo nario parlamentinei veiklai skirtas išlaidas biuro technikai ir raštinės reikmenims. Šios išlaidos atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sumos.
4. Išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai apima išlaidas, skiriamas skleisti informaciją apie Seimo nario dalyvavimą įstatymų leidyboje ir kitokį dalyvavimą įgyvendinant Seimo funkcijas, įskaitant dalyvavimą tarpparlamentinėje veikloje, Seimo nario susitikimus su gyventojais ir kitą Seimo nario veiklą vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus Tautos atstovo įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos lėšos negali būti naudojamos politinei reklamai ir politinėms kampanijoms. Išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai Seimo nariui yra atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sumos.
5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas atlyginamų išlaidų tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms maksimalus dydis:
6. Seimo nario išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms, atitinkamų paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija, neviršydama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 dalyje nustatytų maksimalaus lėšų dydžio sumų.
7. Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Seimo narį, kuris yra Ministras Pirmininkas, turi teisę gauti kompensaciją už tarnybinio automobilio nuomą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Šios kompensacijos maksimalų dydį kiekvienų metų sausio mėnesį nustato Seimo kanceliarija Seimo statute numatytos institucijos nustatyta tvarka. Kompensacijos už tarnybinio automobilio nuomą maksimalūs dydžiai nustatomi apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones ir apskaičiavus vidutinės klasės automobilio (rinkos klasifikacija DE1), turinčio ne daugiau kaip penkias sėdimas vietas ir ne brangesnio kaip 40 VMDU (be PVM), nuomos kainos vidurkį, įskaitant visas automobilio techninės priežiūros ir jo parengimo žiemos ir vasaros sezonams išlaidas. Kompensacija už tarnybinio automobilio nuomą mokama Seimo nariui kiekvieną mėnesį pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus.
8. Seimo nario išlaidos tarnybinei transporto priemonei (kurui) ir kitam susisiekimui (visuomeniniu transportu, įskaitant taksi) atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų maksimalaus lėšų dydžio sumų.
9. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui jo prašymu skiriamas tarnybinis automobilis, atitinkantis tuos specialiuosius poreikius, o jei būtina, – tarnybinio automobilio vairuotojas.
10. Seimo Pirmininkui skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos lėšos Seimo Pirmininkui neskiriamos.
11. Seimo Pirmininko pavaduotojui jo prašymu gali būti skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Šiuo atveju Seimo Pirmininko pavaduotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos lėšos neskiriamos.
12. Tarnybinis automobilis su vairuotoju gali būti skiriamas Seimo nariui (įskaitant Seimo struktūrinio padalinio vadovą ir vadovo pavaduotoją), kai jo kelionė susijusi su jam pavestų papildomų pareigų atlikimu.
13. Seimo nariui, nesinaudojančiam Seimo kanceliarijos suteiktu tarnybiniu automobiliu, išlaidos transporto priemonei (kurui) ir kitam susisiekimui (visuomeniniu transportu, įskaitant taksi) kompensuojamos neviršijant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų maksimalių sumų.
14. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos lėšos Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas, neskiriamos.
15. Lėšos Seimo reprezentacinėms išlaidoms numatomos valstybės biudžete kaip Seimui skirti asignavimai. Jų naudojimo tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija.
16. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į specialią Seimo nario sąskaitą banke (banko mokėjimo kortelę).
17. Už šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose numatytų lėšų panaudojimą Seimo narys kas mėnesį atsiskaito Seimo kanceliarijai. Atsiskaitymo terminus ir tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija.
18. Per ketvirtį nepanaudotos šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos, į kitą ketvirtį neperkeliamos.
19. Šiame straipsnyje numatytos lėšos jokiomis aplinkybėmis negali būti skirtos labdarai, paramai, dovanoms, kitų juridinių ar fizinių asmenų perkamoms prekėms ar paslaugoms apmokėti, kitoms su parlamentine veikla nesusijusioms reikmėms.
20. Šiame straipsnyje numatytomis lėšomis jokiomis aplinkybėmis negali būti atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, įsigyjamas iš Seimo nariui artimo asmens ar kito juridinio ar fizinio asmens, su kuriuo Seimo narys yra ar buvo susijęs tarnybos, darbo ar verslo santykiais arba santykiais, atsirandančiais iš bendros politinės veiklos.
21. Seimo nariui artimais asmenimis šiame įstatyme laikomi Seimo nario sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), Seimo nario ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) tiesiosios linijos giminaičiai ir jiems prilyginti asmenys (įtėviai, įvaikiai ir t. t.), Seimo nario ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) ir jų tiesiosios linijos giminaičių šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai ir jiems prilyginti asmenys.
22. Informacija apie kiekvieną sandorį, kurio išlaidos Seimo nariui atlyginamos pagal šio straipsnio 1, 5 dalis, skelbiama Seimo interneto svetainėje Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sandorio sudarymo.
23. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos už visą suėmimo laiką.
24. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos už visą laiką, kol Seimo narys atlieka paskirtą bausmę.
13 straipsnis. Komandiruotės ir kitos išvykos
1. Seimo narys į komandiruotę siunčiamas ir jo komandiruotės išlaidos apmokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Aprūpinimas būstu
1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiui Seimo kanceliarija jo prašymu nuomoja būstą Vilniaus mieste. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.
2. Seimo kanceliarija privalo Seimo nariui suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą būstą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Kol šis būstas bus suteiktas, Seimo narys gali būti apgyvendintas viešbutyje Vilniaus mieste. Už šio Seimo nario gyvenimą viešbutyje moka Seimo kanceliarija.
3. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, nustato ir sprendimus dėl šio būsto nuomos Seimo nariams ir dėl didžiausios nuomos kainos priima Seimo statute nurodyta institucija. Nustatant Seimo nariams nuomojamam būstui taikomus reikalavimus, privaloma atsižvelgti į tai, kad būstas yra nuomojamas tam, kad Seimo narys galėtų deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus, bet ne su tuo nesusijusiems Seimo nario ar jam artimų asmenų poreikiams tenkinti.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, nuomojamas specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi atitikti šiuos poreikius.
5. Su Seimo nariu, kuriam nuomojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, Seimo kanceliarija sudaro sutartį dėl šio būsto naudojimo.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto būsto komunalines paslaugas, išskyrus būsto šildymo išlaidas, apmoka Seimo narys, su kuriuo Seimo kanceliarija yra sudariusi šio straipsnio 5 dalyje numatytą sutartį.
15 straipsnis. Garantijos nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
1. Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas.
2. Seimo nariui, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama išeitinė išmoka. Buvusiam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių to Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių to Seimo nario paskutinės kadencijos atlyginimų dydžio. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai ilgesnis negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais, vėl išrenkamas Seimo nariu.
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario gaunamos draudžiamosios pajamos yra mažesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario atlyginimas, jam mažesnių pajamų gavimo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius kompensuojamas jo gauto vidutinio mėnesinio Seimo nario atlyginimo ir atitinkamą mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų skirtumas.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario gaunamos draudžiamosios pajamos yra didesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario atlyginimas, šio straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka nemokama.
5. Seimo nario, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio išmoka.
PENKTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLA, NESUSIJUSI
SU TAUTOS ATSTOVO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMU
16 straipsnis. Draudimas užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, ir pareiga vengti interesų konflikto
1. Seimo narys negali užsiimti kita veikla, dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
2. Vykdydamas Tautos atstovo įgaliojimus, Seimo narys privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimų dėl tokio konflikto buvimo.
3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką.
4. Gavus informacijos, kad Seimo narys galbūt nevykdo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jo veiklą vertina Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys. Kai šis Seimo struktūrinis padalinys nustato, kad Seimo narys užsiėmė šiame įstatyme draudžiama veikla, dirbo šiame įstatyme draudžiamą darbą, gavo šiame įstatyme draudžiamą atlyginimą arba neišvengė interesų konflikto, apie tai nedelsiant pranešama Seimui.
17 straipsnis. Kūrybinė veikla
2. Seimo nario kūrybinė veikla – jo veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė.
3. Seimo nario kūrybinė veikla neapima:
1) paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė;
2) dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius); ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą;
3) teisės aktų koncepcijų ar projektų, strategijų, programų ar kitokių veiklos metmenų ar dokumentų rengimo, viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų konsultavimo šiais klausimais, profesinės ekspertinės veiklos, taip pat valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklos vertinimo; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama neatlygintinai dalyvauti rengiant šiame punkte nurodytus veiklos metmenis ar dokumentus ar vertinant valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklą, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų kitiems asmenims;
4. Seimo narys atlyginimą už kūrybinę veiklą gali gauti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą autorinę sutartį ir tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo ir nėra su asmeniu, atlyginančiu už tą kūrybinę veiklą, susijęs santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir jeigu šios sutarties pagrindu tarp Seimo nario ir to asmens nėra darbo, tarnybos ar jiems tolygių santykių.
5. Seimo narys, prieš priimdamas pasiūlymą skaityti paskaitą, jeigu dėl šios paskaitos skaitymo numatoma sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį ir (arba) jeigu už paskaitos skaitymą numatoma sumokėti atlyginimą, turi kreiptis į Seimo statute numatytą Seimo struktūrinį padalinį patarimo. Šis struktūrinis padalinys kiekvienu atveju teikia išvadą, ar tokia Seimo nario veikla suderinama su Seimo nario statusu, t. y. ar ši veikla nepažeis Konstitucijos 60 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų apribojimų. Šis Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nario paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario paskaitą galima laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas skaitomą paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad paskaita nėra kūrinys.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytą patarimą privaloma gauti ir tais atvejais, kai Seimo narys gauna pasiūlymą dalyvauti nepramoginiame renginyje ir už pasakytą kalbą ar kitokį pasirodymą tame renginyje gauti atlyginimą. Patarimą duodantis Seimo statute numatytas Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nariui savo kalbą ar kitokį pasirodymą renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario kalbą ar kitokį pasirodymą tame nepramoginio pobūdžio renginyje galimą laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas savo kalbą ar kitokį pasirodymą šiame renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad ta kalba ar kitoks pasirodymas nėra kūrinys.
18 straipsnis. Turto valdymas ir pajamos iš turto
1. Seimo nario teisė valdyti, naudoti jam arba jam kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti apima ir teisę gauti iš šio turto pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
2. Seimo nario veikla, įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą.
3. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Seimo nario teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto.
4. Seimo narys, kuris yra privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali šioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje eiti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar tai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti.
19 straipsnis. Ūkininkavimas
1. Seimo nariui nedraudžiama būti ūkininko ūkio savininku ir gauti iš savo ūkio pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
2. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto.
20 straipsnis. Narystė asociacijose
1. Seimo nariui nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastuoju ar garbės nariu.
2. Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), tai pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta atlikti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose nustatytomis formomis ir būdais dalyvauja įgyvendinant valstybės funkcijas. Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS