Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS
ĮSTATYMAS
2012 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas reglamentuoja teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos veiklą, asmenų dalyvavimą kriminalinės žvalgybos veikloje, kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimą, taip pat šios veiklos finansavimą ir kontrolę.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinės žvalgybos veiklą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys.
3. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taip pat kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas jų padaliniams atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
4. Kriminalinės žvalgybos subjektai – kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų pavaldume esantys padaliniai, kurie įgaliojami vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą. Tokių padalinių, kurie įgaliojami vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą, sąrašą sudaro ir jų veiklos mastą nustato Vyriausybė.
5. Prokuroras – generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, kontroliuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojantys jų vykdymą.
6. Kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys.
7. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai:
8. Apklausa – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Slapta apklausa – apklausos rūšis, kai jos vykdytojo priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra užšifruojama.
9. Apžiūra – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama ir fiksuojama viešai, užšifruotai ar slapta apžiūrint daiktus, dokumentus, patalpas, transporto priemones, vietovę, asmenis ar kitus objektus.
10. Sekimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą.
11. Pasala – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką.
12. Agentūrinė veikla – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama įgyto pasitikėjimo pagrindu panaudojant kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius ir (ar) naudojantis kitų asmenų pagalba.
13. Kontrolinis patikrinimas – kriminalinės žvalgybos subjekto sankcionuoti veiksmai, tikrinant gautą informaciją, įsigyjant ir nustatant apyvartoje draudžiamų daiktų ir (ar) paslaugų buvimą. Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.
14. Teisėsaugos institucijų užduotis – kriminalinės žvalgybos atlikimo metu, tiriant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą, kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtas nurodymas kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui, aktyviais ar pasyviais veiksmais rinkti reikalingą informaciją, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje, tikslu išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikaltimus organizuojančius ir vykdančius asmenis. Teisėsaugos institucijų užduoties atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos suderinusios su generaliniu prokuroru.
15. Slaptoji operacija – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui, pasitelkiami ar kitaip panaudojami kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai. Slaptųjų operacijų atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.
16. Kontroliuojamasis gabenimas – sankcionuotas informacijos rinkimo būdas, kurio metu leidžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pervežti per ją arba išvežti iš jos neteisėtai gabenamas ar keliančias įtarimą prekes bei kitokius objektus, kontroliuojant kriminalinės žvalgybos subjektui, siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Kontroliuojamasis gabenimas gali būti atliekamas tik tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu.
17. Nusikalstamos veikos imitavimas – sankcionuotas informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.
18. Kriminalinės žvalgybos informacinė sistema – kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos, susijusios su kriminalinės žvalgybos objektais tvarkymo priemonė, skirta aprūpinti informacija kriminalinės žvalgybos subjektus. Kriminalinės žvalgybos informacinės sistema naudojama gauti informacijai iš teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtų informacinių sistemų, kuriose teisinėmis, organizacinėmis, technologinėmis priemonėmis tvarkomi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys ir (ar) bet kokio pobūdžio kiti duomenys, įskaitant ir tuos kurie gaunami naudojant informacines sistemas.
19. Techninių priemonių panaudojimas – techninių priemonių įrengimas, panaudojimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės kriminalinės žvalgybos veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka.
20. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinės žvalgybos veikloje kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.
21. Techninių priemonių naudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas kriminalinės žvalgybos veikloje kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 20 dalyje neišvardytais atvejais. Techninės priemonės bendra tvarka naudojamos taip pat ir šio straipsnio 20 dalyje išvardytais atvejais, kai jos panaudojamos sekimo viešose vietose metu gaunamai informacijai fiksuoti arba kriminalinės žvalgybos subjektų iniciatyva jų naudojamose patalpose ir transporto priemonėse vidaus saugumui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
22. Vidaus saugumas – veiksmų ir priemonių visuma, kuria siekiama užkirsti kelią neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų personalo administravimui, infrastruktūrai, informacijos saugumui, vykdomų funkcijų efektyvumui ir nusikalstamoms veikoms, nukreiptoms prieš kriminalinės žvalgybos darbuotojus, jų šeimos narius ir turtą, kai tokios veikos yra susijusios su kriminalinės žvalgybos darbuotojų profesine veikla, kuria siekiama šalinti tokias grėsmes, tam, kad būtų užtikrinta pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų veikla.
23. Kriminalinės žvalgybos tyrimas – organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui šio Įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius. Atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimą, kriminalinės žvalgybos subjektai tvarko bylas, kurių kategorijas nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos suderinusios su generaliniu prokuroru.
3 straipsnis. Teisiniai kriminalinės žvalgybos pagrindai ir principai
1. Kriminalinės žvalgybos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
4 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos uždaviniai
Kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra šie:
2) nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas;
4) asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška;
5) daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška;
5 straipsnis. Žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus
1. Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.
2. Kriminalinė žvalgyba vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.
5. Tais atvejais, kai yra pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės, kriminalinės žvalgybos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka privalo atkurti pažeistas teises ir atlyginti žalą.
6. Negali būti perduota ar atskleista kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauta įslaptinta informacija, taip pat duomenys apie žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą bei žeminantys garbę ir orumą duomenys, išskyrus perdavimą šiuo įstatymu nustatyta tvarka.
7. Kriminalinės žvalgybos metu nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Jei pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio Įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš 1 mėnesį iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, esanti nutrauktose operatyvinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja operatyvinio tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija.
8. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos asmens teises ir laisves, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė.
ANTRASIS SKIRSNIS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS
6 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos subjektų teisės
1. Kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę:
2) steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis ir jais naudotis;
3) gavę juridinio asmens sutikimą gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai juridinių asmenų registracijos ir skiriamuosius ženklus, dokumentus, dokumentų blankus, jų rekvizitus, transporto priemonių registracijos numerius;
2. Esant informacijai apie kriminalinės žvalgybos objektus, kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę:
1) naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, kai pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija;
7) pagal legendą naudoti dokumentus, būtinus vykdant agentūrinę veiklą sulaikytiems ar suimtiems asmenims;
9) teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai gauti duomenis iš pagrindinių valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių;
10) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis;
13) naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skirtus įvairiems objektams žymėti, siekiant juos išskirti iš rūšinių objektų visumos ir identifikuoti;
3. Kriminalinės žvalgybos subjektai, esant šio Įstatymo numatytiems kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindams bei gavę prokuroro ar teismo sankciją, be teisių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat turi teisę:
1) naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus: teisėsaugos institucijų užduotį, sekimą, kontroliuojamąjį gabenimą, nusikalstamos veikos imitavimą;
2) specialia tvarka panaudoti technines priemones, gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
3) gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą iš Lietuvos banko Vyriausybės suderinus su Lietuvos banku nustatyta tvarka, o iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų – Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) slapta kontroliuoti pašto siuntas, gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
7 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos subjektų pareigos
1. Vykdydami kriminalinę žvalgybą kriminalinės žvalgybos subjektai privalo:
2) saugoti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių bei kitų kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus ir garantuoti slapto bendradarbiavimo konfidencialumą;
3) kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus naudoti tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;
4) nutraukti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų naudojimą, kai paaiškėja, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti;
5) kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka fiksuoti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų panaudojimą;
6) įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidinę kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti išorinę kontrolę;
2. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinės žvalgybos veiklą, pagal kompetenciją, galimybes ir tikslingumą bendradarbiauja, teikia paramą vieni kitiems ir keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija.
TREČIASIS SKIRSNIS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS VEIKLOS PAGRINDAI, BŪDAI IR PRIEMONĖS
8 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai
1. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai:
1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281 straipsnyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;
2. Kriminalinės žvalgybos tyrimą gali atlikti ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
3. Jeigu atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtinais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros suderinus kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas.
9 straipsnis. Informacijos gavimas iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų
1. Kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar įgaliotų vadovų pavaduotojų motyvuotu prašymu apylinkės teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas priima nutartį, kai prašoma:
1) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
2) gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą iš Lietuvos banko Vyriausybės suderinus su Lietuvos banku nustatyta tvarka, o iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų – Vyriausybės nustatyta tvarka;
2. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti 1 dalyje nurodytus veiksmus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar įgaliotų vadovų pavaduotojų nutarimus. Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos subjektų vadovai ar įgalioti vadovų pavaduotojai per 24 valandas apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui pateikia teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teisėjas nepatvirtina nurodytų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo gali būti priimta bet kuriame apylinkės teisme.
4. Prašyme nurodoma:
5. Siekiant gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos bankui, finansų įmonėms ir kredito įstaigoms ar kitiems juridiniams asmenims pateikiamas pranešimas, kuriame nurodomi teikimo numeris, nutarties priėmimo data, nutartį priėmęs teismas bei kokią informaciją prašoma pateikti, o neatidėliotinais atvejais, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui priėmus nutarimą, pranešime nurodomi nutarimo numeris ir data, nutarimą priėmęs kriminalinės žvalgybos subjektas. Už šio pranešimo turinio atitiktį teismo nutarčiai įstatymų nustatyta tvarka atsako pranešimą teikiantis pareigūnas. Šioje dalyje minimi subjektai šio pranešimo turinio negali atskleisti asmenims, dėl kurių pateiktas prašymas. Apie tai pažymima pranešime.
6. Informacijai, tiesiogiai susijusiai su telefono ryšio numeriais ar elektroninių ryšių tinklo galiniais įrenginiais, telefono ryšio numerio, elektroninio pašto adreso ar tinklo galinio įrenginio priklausomybe, taip pat su fizinio ar juridinio asmens sąskaitų numeriais ar banko sąskaitų arba finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių priklausomybe bei asmenimis, kuriems suteikta teisė ja disponuoti, gauti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nutartis nereikalinga. Informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, tiesiogiai susijusius su asmeniu, gali būti renkama ir šio asmens prašymu ar sutikimu. Ši informacija teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus. Kai dėl informacijos kreipiamasi asmens prašymu ar sutikimu, pateikiamas ir šio asmens prašymo ar sutikimo nuorašas, patvirtintas prašymą pateikti informaciją pateikiančio pareigūno.
10 straipsnis. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė
1. Techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, patvirtinančius tokių veiksmų atlikimo būtinumą ir faktinį pagrindą.
2. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus remiantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pateikia teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Teisėjui nepatvirtinus minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
3. Teikime nurodoma:
3) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą atlikti šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones, ir siekiamas rezultatas;
4. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.
5. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas. Bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktuose. Šiais atvejais techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros prokurorų teikimu sankcionuoja apygardos teismo pirmininkas.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam nei šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui.
7. Priėmus motyvuotą nutartį dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūros, pašto siuntų kontrolės ir paėmimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės arba dėl šių veiksmų pratęsimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui.
8. Jei prokuroras atsisako teikti teikimą dėl veiksmų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti teikti teikimą sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
9. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras gali apskųsti sprendimą apygardos teismo pirmininkui. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį priima apygardos teismo pirmininkas, šis sprendimas gali būti skundžiama Apeliacinio teismo pirmininkui. Apeliacinio teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.
10. Jei teismas priima nutartį, o neatidėliotinais atvejais prokuroras priima nutarimą, Vyriausybės įgaliota institucija praneša ūkio subjektui, teikiančiam elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie jo tinkle vykdomą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nurodydama teikimo numerį, nutarties priėmimo datą ir nutartį priėmusį teismą ar prokuroro nutarimo datą, jį priėmusį prokurorą ir veiksmų taikymo trukmę. Už pranešimo, skirto ūkio subjektui, teikiančiam elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turinio atitiktį teismo nutarčiai įstatymų nustatyta tvarka atsako pranešimą teikiantis pareigūnas. Ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę atlikti elektroninių ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę.
11. Į ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, tinklą siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos taip, kad siųstų ir gautų komandų duomenų negalėtų pakeisti komandą siuntęs kriminalinės žvalgybos subjektas ar komandą gavęs ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo sudaryti galimybę generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam prokurorui prieiti prie duomenų laikmenos, kurioje užfiksuotos šios komandos.
12. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas išsiunčia (perduoda) vieną nutarimo egzempliorių teikimą teismui pateikusiam prokurorui, o jeigu teikimą teismui pateikė apygardos prokuratūros prokuroras, ir įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos subjekto per teismo sankcionuotą laikotarpį nustatytus ir pradėtus slapta kontroliuoti asmens naudojamus telefono ryšio numerius, tinklo galinius įrenginius, sąskaitas, finansines ir (ar) mokėjimo priemones. Nutarimas išsiunčiamas (perduodamas) ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo nutarimu pradėta telefono ryšio numerių, tinklo galinių įrenginių, sąskaitų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių slapta kontrolė ir fiksavimas. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, nutarimas išsiunčiamas (perduodamas) ne vėliau kaip kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos.
11 straipsnis. Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones
1. Slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti neskelbiant apie jų paėmimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar įgalioti teisėjai pagal, prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, patvirtinančius tokių veiksmų atlikimo būtinumą ir faktinį pagrindą.
2. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus remiantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pateikia teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Teisėjui nepatvirtinus minėtų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.
4. Teikime nurodoma:
2) asmens būsto, tarnybinių ir (ar) kitų patalpų, uždarų teritorijų, transporto priemonių, kurios bus slapta apžiūrimos, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų objektų apibūdinimas;
3) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir siekiamas rezultatas;
5. Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, laikinas dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių bei kitų objektų paėmimas sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam nei šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui.
7. Priėmus motyvuotą nutartį slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir (ar) kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones ir atlikti jų apžiūrą, laikiną dokumentų, daiktų paėmimą ir apžiūrą, medžiagų pavyzdžių ir kitų objektų paėmimą ir tirti neskelbiant apie jų paėmimą arba dėl šių veiksmų pratęsimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną motyvuotos teismo nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui.
8. Jei prokuroras atsisako teikti teikimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą, kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti teikti teikimą sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
9. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras gali apskųsti sprendimą apygardos teismo pirmininkui. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį priima apygardos teismo pirmininkas, šis sprendimas gali būti skundžiama Apeliacinio teismo pirmininkui. Apeliacinio teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.
12 straipsnis. Nusikalstamos veikos imitavimas
1. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą.
2. Teikime nurodoma:
2) duomenys ir (ar) motyvai, pagrindžiantys būtinumą taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat siekiamas rezultatas;
3) duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (kai tokie duomenys turimi);
4) atliekamų konkrečių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos pagal Baudžiamajame kodekse ir (ar) Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų veikų, tarnybinių, drausminių ir kitokių teisės pažeidimų požymius;
3. Kriminalinės žvalgybos subjekto parengti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai sankcionuojami ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam nei šio straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui.
5. Sankcionavus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus arba juos pratęsus, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba jo įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną teikimo egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sankcionavimo išsiunčia generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui.
6. Jei prokuroras atsisako sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis dėl teikimo sankcionavimo į aukštesnįjį prokurorą, kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
7. Draudžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkių pasekmių. Asmuo, prieš pradėdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pasirašytinai supažindinamas su šiems veiksmams nustatytomis veikos ribomis kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Kontroliuojamasis gabenimas
1. Kontroliuojamąjį gabenimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą.
2. Teikime nurodoma:
3) turimi duomenys apie fizinį ar juridinį asmenį (asmenis), kuris vykdo kontroliuojamųjų objektų gabenimą;
3. Sankcionavus kontroliuojamąjį gabenimą, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną teikimo egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sankcionavimo išsiunčia generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui.
4. Jei prokuroras atsisako sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis dėl teikimo sankcionavimo į aukštesnįjį prokurorą, kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
14 straipsnis. Teisėsaugos institucijų užduotis
1. Teisėsaugos institucijos užduotį sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokuroro motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, patvirtinančius tokių veiksmų atlikimo būtinumą ir faktinį pagrindą.
2. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus remiantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pateikia teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Teisėjui nepatvirtinus minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
3. Teikime nurodoma:
2) duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą atlikti teisėsaugos institucijos užduotį ir siekiamas rezultatas;
3) duomenys apie slaptąjį kriminalinės žvalgybos dalyvį, kuris vykdys teisėsaugos institucijos užduotį;
4) leidžiami atlikti veiksmai ir jų ribos pagal Baudžiamajame kodekse ir (ar) Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų veikų, tarnybinių, drausminių ir kitokių teisės pažeidimų požymius;
5) duomenys apie organizuotą nusikalstamą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, kuriame dalyvaujant slaptasis kriminalinės žvalgybos dalyvis, atliks veiksmus;
4. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl teisėsaugos institucijos užduoties atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.
5. Teisėsaugos institucijos užduoties atlikimas sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
6. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas veiksmų pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir šių veiksmų skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam nei šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikotarpiui.
7. Priėmus motyvuotą nutartį dėl teisėsaugos institucijos užduoties sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną motyvuotos teismo nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) generaliniam prokurorui arba įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui.
8. Jei prokuroras atsisako teikti teikimą dėl teisėsaugos institucijos užduoties sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą, kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti teikti teikimą sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
9. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras gali apskųsti sprendimą apygardos teismo pirmininkui. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį priima apygardos teismo pirmininkas, šis sprendimas gali būti skundžiamas Apeliacinio teismo pirmininkui. Apeliacinio teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.
10. Teisėsaugos institucijos užduotis gali būti atliekama be prokuroro ar teisėjo sankcijos, kai slaptasis kriminalinės žvalgybos dalyvis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje, neatlieka nusikalstamų veikų ir (ar) kitokių teisės pažeidimų.
11. Draudžiama veikti, vykdant teisėsaugos institucijos užduotį, jeigu tai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar gali sukelti kitų sunkių pasekmių.
15 straipsnis. Sekimas
1. Sekimą iki trijų dienų leidžiama atlikti Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jei sekimas vykdomas daugiau kaip tris dienas, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui.
2. Sekimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą.
3. Teikime nurodoma:
4. Sekimas sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas.
5. Sekimo pratęsimas sankcionuojamas ta pačia tvarka kaip ir skyrimas. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau kiekvienu atveju pratęsti galima ne ilgesniam nei šio straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui.
6. Jei prokuroras atsisako sankcionuoti sekimą, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas turi teisę kreiptis dėl teikimo sankcionavimo į aukštesnįjį prokurorą kontroliuojantį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas raštu. Sprendimą atsisakyti sankcionuoti sekimą priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam generalinės prokuratūros prokurorui, kurio sprendimas yra galutinis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ DALYVAVIMAS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS VEIKLOJE
16 straipsnis. Asmenų pagalba kriminalinės žvalgybos veikloje
17 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai
1. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai yra kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ir slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys pilnamečiai asmenys, su kuriais kriminalinės žvalgybos subjektai sudarė rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis arba kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai sudarė žodinius slapto bendradarbiavimo susitarimus. Kriminalinės žvalgybos subjektai ir jų darbuotojai žodinių susitarimų ar rašytinių sutarčių negali sudaryti su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties paslaptį. Žodinių slapto bendradarbiavimo susitarimų sudarymo tvarką ir sąlygas, rašytinių slapto bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarką, sąlygas ir pavyzdines formas nustato atitinkamos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.
2. Kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, vykdydami kriminalinės žvalgybos subjektų užduotis, gali pagal legendą dirbti kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir gauti už tai atlyginimą ar kitų piniginių lėšų, susijusių su jų įslaptintos veiklos atlikimu. Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų ar statutų apribojimai dėl darbo kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir darbo užmokesčio gavimo jiems netaikomi.
3. Kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius gina valstybė. Kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, smulki informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį sudaro valstybės paslaptį. Kilus pavojui kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių arba jų šeimos narių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kriminalinės žvalgybos subjektai, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais, imasi reikiamų priemonių šių asmenų apsaugai užtikrinti.
18 straipsnis. Pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinį metodą, rengimas
1. Pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinį metodą, sankcionuoja apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų motyvuotus teikimus, suderintus su prokuroru.
PENKTASIS SKIRSNIS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS informacijos PANAUDOJIMAS
19 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas
1. Kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama šiais atvejais:
4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis;
2. Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą bei neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą.
3. Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime.
4. Kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui.
5. Apibendrinta informacija, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu gali būti teikiama valstybės institucijoms ar asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos veiklos.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.
7. Detalūs duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų atlikimo taktiką, sutrikdyti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, neteikiami.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS FINANSAVIMAS
20 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos finansavimas
1. Kriminalinės žvalgybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto pagal valstybės institucijų sąmatas. Kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų išlaidų pagrindus ir tvarką nustato kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinės institucijos. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka kriminalinė žvalgyba gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių.
2. Kriminalinės žvalgybos metu gautos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip nebiudžetinės lėšos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti.
3. Kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimą kontroliuoja valstybės kontrolierius arba jo pavedimu specialiai tam įgalioti Valstybės kontrolės pareigūnai, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus audito tarnybų įgalioti pareigūnai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ
21 straipsnis. Vidaus kontrolė
1. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovai.
2. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai bei informacija apie juos, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių taikymo taktika yra kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolės objektas, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
22 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos koordinavimas ir teisėtumo kontrolė
1. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, numatytus šio Įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose, ir gaudami informaciją apie veiksmų, nustatytų šio Įstatymo 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose, atlikimo eigą ir rezultatus. Generalinis prokuroras nustato šio Įstatymo 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.
2. Tirdamas asmenų skundus ir esant pagrindui dėl kriminalinės žvalgybos subjektų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, prokuroras gali reikalauti kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visą informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius. Šie duomenys gali būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui jo motyvuotu prašymu.
23 straipsnis. Vyriausybės kontrolė
1. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.
24 straipsnis. Parlamentinė kontrolė
1. Kriminalinės žvalgybos veiklos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys.
2. Seimo struktūrinio padalinio uždaviniai:
2) prižiūrėti, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, analizuoti kriminalinės žvalgybos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą;
3) teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos veiklą, priėmimo ir tobulinimo;
4) analizuoti kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimams;
3. Seimo struktūrinio padalinio teisės:
1) išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas;
2) savo darbe pasitelkti profesionalius ekspertus, turinčius leidimus susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija;
3) reikalauti ir gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti;
4. Seimo struktūriniam padaliniui priklausančių Seimo narių ir pasitelktų asmenų pareigos:
1) laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužinojo atlikdami tyrimą, jei tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
2) vengti interesų konflikto ir nenaudoti duomenų ar informacijos, gautų atliekant šias pareigas, asmeninei arba kitų asmenų naudai;
5. Seimo struktūrinis padalinys gali priimti šiuos sprendimus:
1) atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus;
2) perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės, siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, kol bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas
26 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2633);
2) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 10, 23 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5515);
3) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5, 9, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2003, Nr. 47-2063);
4) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 54-2369);
5) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 141-6202);
6) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymaS (Žin., 2010, Nr. 86-4515);
7) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 17 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 86-4521);
8) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2704);
9) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 65-3047).