Projektas Nr

Projektas Nr. XP-1041(4)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

20 m. Nr.

Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187; 2004, Nr. 25-758; 2010, Nr. 1-24)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ

SAVININKŲ BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendriją (toliau – bendrija), reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas.

2. Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrijos steigimo ir dalyvavimo bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.

3. Šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo ar kito juridinio arba fizinio asmens atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.

2. Bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų valdomam objektui.

3. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastatai ir jų priklausiniai, pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektai, žemės sklypas, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priskirtas daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

4. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašas – pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys.

5. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

6. Buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

7. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

8. Butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinis – to paties pastato (ar jo dalies) butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti pastato (ar jo dalies) butų ir kitų patalpų savininkams.

9. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

10. Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip 1/2 naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

11. Kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybinės (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.

12. Pastatas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

13. Pastato atnaujinimas:

1) pastato atnaujinimas (modernizavimas) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

2) pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

14. Pastato bendrojo naudojimo objektai:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų konstrukcijos, išorės durys, tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai - kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

15. Patalpa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

3 straipsnis. Bendrijos teisinis statusas

1. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

2. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

3. Bendrijai draudžiama:

1) bendrijos turtą ir pelną naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose;

2) teikti paskolas, garantuoti, įkeisti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

4. Bendrija, įgyvendindama savo funkcijas, veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.45, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsniais. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą.

5. Bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija“.

6. Bendrija turi savo sąskaitų Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose.

7. Bendrijos dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nustatyta informacija.

8. Bendrijos buveinė turi būti su bendrijos valdomais objektais susijusioje teritorijoje.

9. Bendrijos funkcijos, atsižvelgiant į valdomų objektų ypatumus, nustatomos bendrijos įstatuose. Bendrijos įstatus tvirtina bendrijos steigėjai.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

4 straipsnis. Bendrijos steigimo pagrindai

1. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

2. Bendrija steigiama viename ar keliuose gretimuose pastatuose, arba pastatuose, susietuose bendrojo naudojimo inžinerinėmis sistemomis, teritorijos (žemės sklypo) ir (arba) kitais pastatų naudojimo ir priežiūros funkciniais poreikiais ir interesais. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas.

3. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas.

4. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jų grupė, pastato statytojas ar jo įgaliotas atstovas, pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.

5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su parašais. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime. Bendrijos steigėjai – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai tampa įsteigtosios bendrijos nariais.

6. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.

7. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.

8. Bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

5 straipsnis. Prisijungimas prie veikiančios bendrijos

1. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkai gali inicijuoti prisijungimą prie kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtos bendrijos, jeigu yra gavę šios bendrijos valdymo organo pritarimą.

2. Butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos priima visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą prisijungti balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų.

3. Priėmus sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkai parengia prisijungimo sutartį ir įgalioja vieną iš butų ir kitų patalpų savininkų ją pasirašyti su veikiančia bendrija.

4. Prisijungimo sutartį tvirtina veikiančios bendrijos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

5. Patvirtinus prisijungimo sutartį, veikiančios bendrijos įstatai pakeičiami ir įregistruojami Juridinių asmenų registre. Prie veikiančios bendrijos prisijungę butų ir kitų patalpų savininkai įgyja šios bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas.

6 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

1. Bendrijos steigiamąjį susirinkimą šaukia bendrijos steigimo iniciatorius. Jis privalo ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos raštu pranešti kiekvienam buto ar kitų patalpų (pastato) savininkui apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą nurodydamas bendrijos steigimo tikslą, susirinkimo vietą, datą ir laiką. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas.

2. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie iki steigiamojo susirinkimo dienos raštu pareiškė pritarimą steigti bendriją arba šį pritarimą pareiškė raštu bendrijos steigiamojo susirinkimo metu.

3. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitos patalpos (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.

4. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų)) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), dalyvio parašas. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja juridiniam asmeniui, sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo susirinkimo sekretorius.

5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas susirinkime dalyvavusiųjų sąrašas su jų parašais. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

6. Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.

7. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam bendrijos steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio nuostatos.

8. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdymo organą. Bendrijos steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

7 straipsnis. Bendrijos įstatai

1. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrijos pavadinimas;

2) teisinė forma – bendrija;

3) bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

4) esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas);

5) bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys;

6) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, priklausančių bendrijai, skaičius;

7) kai bendrija steigiama turinti tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;

8) narių įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos;

9) visuotinio butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir išankstinio balsavimo raštu tvarką;

10) bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas;

11) balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka;

12) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;

13) bendrijos įstatų keitimo tvarka;

14) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;

15) pranešimų ir skelbimų skelbimo, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka;

16) bendrijos įstatų pasirašymo data.

2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

3. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo bendrijos steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina.

4. Steigiamos bendrijos įstatai netenka galios, jeigu jie per 6 mėnesius nuo patvirtinimo bendrijos steigiamajame susirinkime dienos nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

8 straipsnis. Bendrijos registravimas

1. Bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Prašymą įregistruoti bendriją Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia bendrijos (valdybos) pirmininkas. Kartu su prašymu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami šie notaro patvirtinti dokumentai:

1) bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas;

2) bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašas;

3) bendrijos įstatai;

4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos privalo įregistruoti bendriją arba raštu pranešti bendrijos pirmininkui atsisakymo įregistruoti bendriją priežastis. Atsisakymas įregistruoti bendriją gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

3. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

4. Pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

9 straipsnis. Bendrijos organai

1. Aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, priklausančių bendrijai, susirinkimas (toliau – visuotinis susirinkimas). Bendrijos įstatuose gali būti numatytas butų ir kitų patalpų (pastatų) įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.

2. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

3. Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas.

4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

5. Bendrijoje gali būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo.

10 straipsnis. Visuotiniо susirinkimо kompetencija

1. Visuotinis susirinkimas:

1) keičia bendrijos įstatus;

2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką ir (arba) valdybos narius;

3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;

4) priima sprendimus dėl bendrijos veiklos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo;

5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;

6) įgalioja bendrijai priklausantį butų ar kitų patalpų (pastato) savininką pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį;

7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu tokia ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);

8) tvirtina įmokų tarifus, skirtus bendrijos veiklos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką;

9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

10) tvirtina bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą;

11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytus atvejus;

12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;

13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos ataskaitą;

14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų;

15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją;

16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių;

17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

2. Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

11 straipsnis. Visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas

1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų kiekviename pastate). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų kiekviename pastate).

2. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijai priklausantiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pranešama asmeniškai raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio straipsnio 13 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams.

3. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai bendrijos įstatų nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra laikomi dalyvaujančiais susirinkime, registruojami susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.

5. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

6. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

7. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų arba du trečdaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais.

8. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

9. Bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų visuotiniame susirinkime kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkimuose kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).

10. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

11. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.

12. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimus gali priimti balsuodami raštu. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

13. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo (modernizavimo), lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

14. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami laikantis šiame straipsnyje numatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

15. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių teisinis statusas. Įgaliotinių rinkimo, jų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka

1. Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šio įstatymo ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).

2. Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas. Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.

3. Įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinių kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas buto ar kitų patalpų savininkas, priklausantis bendrijai. Bendrijos įgaliotinių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu.

4. Įgaliotinis atstovauja butų ir kitų patalpų savininkų interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų butų ir kitų patalpų savininkų valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma.

5. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių. Sprendimai priimami įgaliotinių susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus sprendimus; pastarieji sprendimai yra priimti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip du trečdaliai visų įgaliotinių.

6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę atšaukti savo įgaliotinį. Laikoma, kad įgaliotinis prarado pasitikėjimą ir yra atšauktas, jeigu už jo atšaukimą raštu pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų butų ir kitų patalpų savininkų. Apie sprendimą atšaukti savo įgaliotinį butų ir kitų patalpų savininkai privalo nedelsdami pranešti įgaliotiniui ir bendrijos pirmininkui (valdybai).

13 straipsnis. Bendrijos pirmininkas

1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto dalies, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba.

2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašą ir nustato bendrijos pirmininko atlyginimą visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

3. Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.

4. Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais.

5. Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.

6. Bendrijos pirmininkas atsako už:

1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;

2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą;

3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito;

4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirikimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu;

5) bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;

7) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sąrašo sudarymą ir tvarkymą;

8) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą;

9) pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

10) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai);

11) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį;

12) bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai);

13) dokumentų pateikimą bendrijos revizijos komisijai (revizoriui) ir (ar) auditoriui.

7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos (valdybos) pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamųjų lėšų ir įmokų, susijusių su bendrijos veikla, mokėjimo tvarką.

8. Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.

9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

10. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatų nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki eilinio visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo), eiti vienas iš bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

14 straipsnis. Bendrijos valdybos sudarymas

1. Bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose. Jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.

2. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto dalį ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3. Iki bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą. Jeigu nauja bendrijos valdyba neišrenkama per 6 mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos valdyba turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

4. Bendrijos valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrijos valdybą.

15 straipsnis. Bendrijos valdybos kompetencija ir atsakomybė

1. Bendrijos valdyba atlieka šias funkcijas:

1) šaukia visuotinius susirinkimus (įgaliotinių susirinkimus) šio įstatymo ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka;

2) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti bendrijos ūkinės veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinių ataskaitų rinkinius ir kiekvienų metų veiklos ataskaitą;

3) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį;

4) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą, bendrijos valdomo pastato (pastatų) vidaus tvarkos taisykles;

5) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio ir lėšų skolinimosi bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir (ar) modernizuoti. Parengti sprendimų dėl bendrijos ūkinės veiklos ar administravimo būdo projektai turi užtikrinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą;

6) analizuoja ir vertina bendrijos finansinę būklę ir bendrijos ūkinės veiklos rezultatus;

7) tvirtina paslaugų ir rangos darbų pirkimo sąlygas ir pirkimo ataskaitas;

8) kitas bendrijos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

2. Bendrijos valdybos darbo tvarka nustatoma jos priimtame darbo reglamente.

3. Bendrijos valdybos posėdžius šaukia bendrijos pirmininkas. Bendrijos valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas bendrijos valdybos narys.

4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo balsai pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Bendrijos valdybos narys savo valią dėl sprendimo gali pareikšti iš anksto raštu.

5. Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais bendrijos valdybos posėdyje ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.

6. Bendrijos valdybos posėdžiai protokoluojami. Bendrijos valdybos protokolai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Bendrijos valdyba atsako už jai visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą ir bendrijos finansinę būklę.

8. Bendrijos valdyba privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrijos valdybos narių prievolė atlyginti bendrijai nuostolius yra solidari. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš sprendimą, dėl kurio atsirado nuostoliai, arba nedalyvavo valdybos posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė valdybai (valdybos pirmininkui) prieštaravimą raštu dėl šio sprendimo priėmimo.

10. Kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki eilinio visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo), eiti bendrijos pirmininko pareigas.

16 straipsnis. Bendrijos buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė

1. Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį bendrijos įstatų nustatyta tvarka tvirtina visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas).

3. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius). Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.

4. Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

17 straipsnis. Bendrijos revizijos komisija (revizorius)

1. Bendrijos revizijos komisijos narius (revizorių) renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Revizijos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nario (revizoriaus) kadencijų skaičius neribojamas.

2. Bendrijos revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar partneriai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai įvaikiai).

3. Bendrijos revizijos komisija (revizorius):

1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

2) finansiniams metams pasibaigus atlieka bendrijos finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą) ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai);

3) apie nustatytus bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimus pateikia informaciją visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) ir bendrijos pirmininkui (valdybai);

4) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, tokį reikalavimą turi teisę pateikti daugiau kaip penktadalis vieno daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

4. Bendrijos valdymo organas privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą.

5. Revizijos komisija (revizorius), nustačiusi bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą). Jeigu bendrijos pirmininkas per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados apie bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimus pateikiamos bendrijos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).

18 straipsnis. Bendrijos veiklos ataskaita

1. Ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti metinę bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas.

2. Metinėje bendrijos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus planų įgyvendinimą, informacija apie bendrijos gautas ir panaudotas lėšas, nepanaudotų lėšų likutį, taip pat sukauptų lėšų pastatui (pastatams) atnaujinti (modernizuoti) panaudojimą ir jų likutį;

2) bendrijos veiklos planai ir prognozės.

19 straipsnis. Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė

1. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUTŲ IR KITŲ PATALPŲ (PASTATŲ) SAVININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

20 straipsnis. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu

1. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir bendrijos įstatuose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne.

3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo:

1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;

2) teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos (valdybos) pirmininkui, kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą);

4) savo įgaliotiniui pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą);

5) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų.

4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:

1) įstoti į bendriją;

2) be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;

3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti jiems priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalimi;

4) gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, remontuoti ar modernizuoti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas;

5) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;

6) be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti jų patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

7) apskųsti bendrijos valdymo organų ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;

8) susipažinti su bendrijos narių sąrašais ir bendrijos organų narių kontaktiniais duomenimis;

9) perleisti teisę balsuoti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime;

10) įgalioti kitą asmenį atstovauti jo interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydamas įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;

11) išstoti iš bendrijos;

12) įgyvendinti kitas įstatymuose ir bendrijos įstatuose nustatytas teises.

5. Bendrijai priklausantys butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai papildomai turi teisę rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu.

6. Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos (valdybos) pirmininkui ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ar neįvykdymą. Jeigu sandorio šalys susitaria, pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio patalpų (pastato) perleidimo sutartyje gali būti numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujam savininkui.

21 straipsnis. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išstojimo iš bendrijos ir atsiskaitymo su bendrija tvarka

1. Narystė bendrijoje pasibaigia:

1) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos;

2) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą;

3) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui mirus;

4) buto ir kitų patalpų (pastato) savininką – juridinį asmenį – likvidavus arba reorganizavus;

5) likvidavus bendriją.

2. Bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią.

3. Bendrija su asmeniu, kuris išstoja iš bendrijos, turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo išstoti iš bendrijos gavimo dienos. Išstodamas iš bendrijos, buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles per 30 dienų nuo pareiškimo išstoti iš bendrijos padavimo dienos, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.

22 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai gali būti perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

2. Bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir bendrijos valdymo organo ginčai, taip pat butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir bendrijos ginčai su komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais gali būti nagrinėjami bendrijų įsteigtų asociacijų sudarytose ginčų nagrinėjimo komisijose. Šių ginčų nagrinėjimo tvarką, ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarką ir jos darbo reglamentą nustato bendrijų asociacijos.

3. Jeigu nepavyksa išspręsti ginčo šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS IR LĖŠOS

23 straipsnis. Bendrijos turtas

1. Bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto.

2. Bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės vertybės.

2. Bendrijos turtas valdomas ir juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai gali prisidėti prie bendrijos turto savo nepiniginiais turtiniais įnašais. Šių įnašų įvertinimo tvarką nustato visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas).

24 straipsnis. Bendrijos lėšos

1. Bendrijos lėšas sudaro:

1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, susijusios su bendrijos veikla (bendrijos valdymo ir administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros išlaidos);

2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos;

3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos.

2. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos šiems objektams atnaujinti (modernizuoti).

3. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamojoje sąskaitoje, taip pat lėšos, surinktos ir (arba) panaudotos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ar modernizuoti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos atskirai nuo bendrijos lėšų. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios nuosavybės teisės subjektų prievoles.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRIJŲ REORGANIZAVIMO YPATUMAI

25 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas

1. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyje (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas.

2. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka.

3. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų grupė, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusi su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti.

4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti priimamas pagal šio įstatymo 11 straipsnio sąlygas. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas.

5. Įsteigtos naujos ir esamos bendrijos valdymo organai privalo per 1 mėnesį nuo įsteigtos bendrijos valdymo organo kreipimosi dėl bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo dienos parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti viešai ir apie tai raštu pranešti visiems bendrijos kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ginčai dėl bendrijos turto ir lėšų padalinimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

6. Praėjus 30 dienų nuo bendrijos reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo dienos, bendrijos reorganizavimo sąlygas tvirtina reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai. Bendrijos reorganizavimo sąlygos ir nauji steigimo dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

8. Bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Savivaldybių institucijų parama bendrijų steigimui ir veiklai

1. Savivaldybių vykdomosios institucijos teikia teisinę ir organizacinę pagalbą daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkams steigiant bendrijas, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais.

2. Bendrijų steigimui ir veiklai gali būti teikiama savivaldybių finansinė parama pagal savivaldybių patvirtintas bendrijų rėmimo programas, taip pat kitas programas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

3. Bendrijų asociacijos atlieka šias funkcijas: teikia metodinę ir informacinę pagalbą bendrijoms jų veiklos klausimais, bendrijoms, daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų pageidavimu dalyvauja sprendžiant daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų tarpusavio ginčus ir jų ginčus su bendrijos valdymo organais, kitus ginčus, susijusius su bendrijų veikla, taip pat teikia viešąsias paslaugas, susijusias su darbuotojų mokymu ir jų kvalifikacijos tobulinimu bendrijų ir jų asociacijų valdymo ir administravimo klausimais.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms ir įregistruotoms daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų arba kitokių bendrosios nuosavybės teisės objektų savininkų bendrijoms keičiant jų įstatus šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio įstatymo (išskyrus 4 ir 6 straipsnių nuostatas dėl bendrijos steigimo ir steigiamojo susirinkimo) reikalavimais. Šios nuostatos įgyvendinimą kontroliuoja valstybės įmonė Registrų centras.

4 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina lėšų, skirtų pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus kaupiamųjų įmokų apskaičiavimo ir sukauptų lėšų naudojimo tvarką ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia:

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas