Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335)
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir ekologinės apsaugos zonos
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu
Papildyti Įstatymą 121 straipsniu:
„121 straipsnis. Gamtinio karkaso teritorijų nustatymo tikslai ir veiklos gamtinio karkaso teritorijose reglamentavimas
1. Gamtinio karkaso teritorijų nustatymo tikslai yra:
1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį krašto geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;
2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
2. Gamtinis karkasas į vientisą ekologinę struktūrą jungia tarptautines, nacionalines ir savivaldybių saugomas teritorijas, ekologines (kurortų, paviršinio ir požeminio vandens telkinių, laukų ir kita ) apsaugos zonas, karsto teritorijas, pelkes ir šaltinynus, natūralias užliejamas pievas ir ganyklas, akmenynus, miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas.
3. Gamtinio karkaso teritorijų ribos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo priemonės, apsaugos ir naudojimo režimas nustatomas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir patikslinamas visų žemesnių lygmenų bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, visų lygmenų kraštovaizdžio ir saugomų teritorijų tinklų specialiuosiuose planuose, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Gamtinio karkaso nuostatais.
4. Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią svarbą turinčias gamtines teritorijas ir išsaugantis gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Išskiriant gamtinį karkasą, atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą, išsaugant, atkuriant kraštovaizdžio elementus, dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos svarbius laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatant gamtinio karkaso teritorijas išskiriamos tokios europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys:
1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, palaikančios bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir jungiančios ypač ekologiniu požiūriu svarbias ir jautrias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus;
2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi elementai ir teritorijos, kompensuojančios neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;
6. Pagal savivaldybių ar jų dalių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas gamtinio karkaso teritorijų ribas:
1) gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti ūkinės veiklos objektus, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus – formuoti urbanizuotas teritorijas, sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m;
2) gamtinio karkaso teritorijose, kurias pagal bendruosius planus numatoma urbanizuoti (keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį arba užstatyti statiniais), turi būti užtikrinamas tarpusavyje besijungiančių atskirųjų želdynų struktūrų, sudarančių ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos ploto, formavimas, priklausomųjų želdynų ploto įveisimas pagal Želdynų įstatymo nustatytas normas, įgyvendinamos kitos bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniuose nustatytos kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės. Perstatant, pertvarkant užstatytas (pažeistas) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, turi būti atliekami vandens telkinių atkūrimo, užterštų teritorijų ir akvatorijų išvalymo darbai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto įveisimas;
3) gamtinio karkaso kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 proc., žemės ūkio paskirties žemės sklypų – iki 10 proc. (alternatyva: jeigu Saugomų teritorijų ir ekologinių zonų įstatyme nenustatyta kitaip, gamtinio karkaso teritorijų žemės sklypų užstatymo normos, patvirtintos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, mažinamos 50 proc.);
4) europinės, nacionalinės, regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektuose, atsižvelgiant į kraštovaizdžio pobūdį ir laukinių gyvūnų rūšių poreikius, turi būti numatytas ne miško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių ir (ar) krūmų juostomis. Rekonstruojant gamtinio karkaso teritorijose esančius kelius, eismo saugumui užtikrinti medžiai šalinami tik tuo atveju, jeigu numatomas naujų želdinių įveisimas, derinant ekologinius ir eismo saugumo reikalavimus;