Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ PRIEŽIŪROS EFEKTYVUMO IR SITUACIJOS LIKVIDUOJAMOJE AKCINĖJE BENDROVĖJE BANKO „SNORAS“ IŠSIAIŠKINIMO SUDARYMO
2012 m. d., Nr.
Vilnius
suprasdamas finansų ir kredito sektoriaus strateginę svarbą šalies nacionaliniam saugumui;
siekdamas išsiaiškinti, ar galiojantys teisės aktai bei Lietuvos banko vykdoma bankų priežiūra užtikrina bankų sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą ir saugumą;
reaguodamas į visuomenės informavimo priemonėse paskelbtus skirtingus Lietuvos banko atstovų duomenis apie banko „SNORAS“ turto trūkumą, taip pat informaciją apie laikinajam administratoriui išmokėtą atlyginimą;
konstatuodamas, kad Lietuvos Bankas Seimui vengia pateikti oficialias atąskaitas apie atliktus banke „Snoras“ patikrinimus ir iš esmės atsakyti į Seimo narių klausimus, kad būtina užtikrinti bankrutuojančio banko „Snoras“ klientų interesų apsaugą ir imtis priemonių, kurios ateityje laiduotų efektyvią bei savalaikę Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą ir;
vadovaudamasis Seimo statuto 71-73 straipsniais,
n u t a r i a:
1 straipsnis.
Sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo (toliau — Komisija).
2 straipsnis.
Komisiją sudaryti iš 12 Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą:
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Įpareigoti Komisiją išsiaiškinti ir nustatyti:
1) ar teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių veiklą bei priežiūros tvarką, sudaro prielaidas stabiliam, patikimam, efektyviam ir saugiam bankų sistemos funkcionavimui;
2) ar Lietuvos banko vykdoma Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių priežiūra buvo ir yra tinkama ir veiksminga;
3) kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su banko „Snoras“ administratoriumi Simon Freakley? Kas ir kada inicijavo sutarties su laikinuoju banko „Snoras“ administratoriumi sudarymą? Kada laikinasis administratorius pradėjo planuoti atvykimą į Lietuvą? Kada ir kokią informaciją apie banką „SNORAS“ jis gavo ir kas jam šią informaciją pateikė?
4) pagal kokius kriterijus ir kokiomis sąlygomis banko „SNORAS“ laikinajam administratoriui ir jo komandai buvo nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks šio atlyginimo dydis;
5) pagal kokius kriterijus ir kokiomis sąlygomis banko „SNORAS“ nuolatiniam administratoriui ir jo komandai bus nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks bus šio atlyginimo dydis;
6) ar dėl banko inspektavimo darbų anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veikla? Ar nutraukus visų banko „SNORAS“ įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala banko „SNORAS“ kreditoriams bei pačiam bankui „SNORAS“?
7) kaip turi būti vertinamas banką auditavusios audito bendrovės "Ernst & Young Baltic" darbas ir pateiktos išvados apie banko finansines ataskaitas; ar yra įstatyme nustatytų prielaidų banką „SNORAS“ auditavusios audito bendrovės "Ernst & Young Baltic" atlikto audito tyrimą pavesti atlikti Audito ir apskaitos tarnybai;
8) Koks realus banko „Snoro“ turto trūkumas, kodėl Lietuvos banko atstovai nurodo skirtingus dydžius (valdybos narys Audrius Misevičius 2011.11.18 radijo laidoje „Akiračiai“ tvirtino, jog grynojo turto trūksta tik apie 800 milijonų litų, Valdybos pirmininkas nurodė pradžioje 1 mlrd., vėliau 3,4 mlrd. litų trūkumą)? Dėl kokių priežasčių per vieną savaitę pasikeitė oficialiai skelbti banko turto vertės praradimų dydžiai: nuo 1 milijardo litų iki 3,4 milijardo, nustatyto laikinojo banko „SNORAS“ administratoriaus? Kodėl laikinasis administratorius banko tinklapyje visą laiką viešai skelbė, kad „Snoras“ yra mokus? Kodėl analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo Lietuvos bankas?;
9) kodėl nuspręsta banko „SNORAS“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, užuot taikius įprastinius (kaip 1995 -1996 metų bankų krizės metu) galiojančius banko veiklos priežiūros įstatymus, kurie numato galimybę prireikus civilizuotu perimti akcijas ir valdymą, netaikant abejotino verslo nacionalizavimo būdo? Kodėl 2011.11.16 bankas Snoras buvo uždarytas (faktiškai likviduotas), prieš tai neįvertinus jo turto būklės;
10) dėl kokių priežasčių atsirado skirtumas tarp banko „SNORAS“ turto vertės praradimų dydžių (3,4 milijardai litų) ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų);
11) ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo nariai ir jų artimieji, Vyriausybės nariai ir jų artimieji, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko „SNORAS“ prieš jo veiklos sustabdymą.
12) kas labiausiai atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėjus galimo banko „SNORAS“ turto grobstymo – iki 2011 m. veikusios sudėties Lietuvos banko valdyba ar banką auditavusi audito bendrovė;
5 straipsnis.
6 straipsnis.