Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIo PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. d., Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 71-1706, 2006, Nr. 82-3254, 2010, Nr. 123-6260)
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Komisija – Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Seimo patvirtintais nuostatais.
3. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitąų banke. Komisijos būstinė yra Vilniuje. Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos administracijos direktorius. Jo teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.
4. Komisiją sudaro 9 nariai: po vieną narį deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru teikimu, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru teikimu, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija bendru teikimu, tris narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir nemažesnę nei 3 metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veikloje. Komisijos nariai yra deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus nemažiau nei 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija turi kreiptis į Komisijos narius deleguojančias institucijas bei organizacijas dėl naujų narių delegavimo. Jeigu likus 30 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos narys nėra deleguotas, jį deleguoja Seimas. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar organizacijos (jų) priimtas kompetentingo organo (ų) sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos.
5. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, kai:
2) Komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;
8) Komisijos narį gali atšaukti jį delegavusi organizacija ar institucija, po to, kai į ją kreipiasi Komisija 2/3 balsų dauguma pripažinusi, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, apibrėžtą Valstybės tarnybos įstatyme;
6. Tais atvejais, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko šio straipsnio numatytais pagrindais, Komisija kreipiasi į instituciją ar organizaciją, delegavusią Komisijos narį, kurio įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, prašydama deleguoti naują Komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Komisijos narys, kurio įgaliojimai nutrūko anksčiau laiko, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.
8. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo ar autorinių sutarčių santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviai, juos delegavusių organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviais negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai. Politinių partijų nariai, išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.
9. Komisijos nariai per pirmąjį naujos kadencijos Komisijos posėdį visų Komisijos narių balsų dauguma dviems metams išsirenka Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Kol Komisijos pirmininkas nėra patvirtintas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau nei vieną kadenciją.
10. Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba nemažiau nei 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
11. Visi Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis nemažiau nei 2/3 dalyvaujančių narių dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
12. Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinės teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
13. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas pirmininkui negalint eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai yra derinami su visuomene viešųjų konsultacijų būdu. Viešųjų konsultacijų tvarka yra nustatyta Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams ir retransliuotojams, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams yra privalomi, juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.
14. Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja administracijos direktorius, kuris yra valstybės biudžetinės įstaigos vadovas. Komisijos teikimu Administracijos direktorių skiria Seimas. Direktorius už administracijos veiklą kasmet iki vasario 1 dienos atsiskaito Komisijai. Administracijos struktūrą ir darbo reglamentą tvirtina Komisija. Administracijos didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Administracijos direktoriaus ir darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai bei kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatytos Komisijos nuostatuose.
15. Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos privalo įmokėti įmokas į Komisijos sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,6 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu ir (ar) su užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis.
Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą, kitų užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.
Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.
16. Komisija kasmet rengia detalią metinę planuojamų pajamų ir išlaidų sąmatą bei finansinę atskaitomybę, kurias privalo derinti su rinkos dalyvių asociacijomis. Kiekvienais metais yra atliekamas nepriklausomas Komisijos finansinis bei veiklos auditai. Auditus gali atlikti tik fizinis ar juridinis asmuo turintis tinkamą kvalifikaciją ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Audito įstatymą, Valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Komisijos pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo ataskaitą, finansinę atskaitomybę, finansinį bei veiklos auditus Komisija skelbia visuomenei Komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
17. Kasmet iki kovo 1 d. Komisija turi pateikti savo praėjusių metų veiklos bei finansines ataskaitas svarstyti Seimo Audito, Informacinės visuomenės plėtros bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams. Bent dviem iš šių komitetų nepritarus veiklos ar finansinėms ataskaitoms, jos yra svarstomos Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per 30 dienų nuo komitetų pateiktos neigiamos išvados. Jeigu Seimo plenariniame posėdyje Komisijos finansinės ar veiklos ataskaitos yra nepatvirtinamos, Seimas kreipiasi į Komisijos narius delegavusias institucijas ir organizacijas, kad jos priimtų sprendimus dėl savo deleguotų į Komisiją narių veiklos tęstinumo. Jeigu daugiau negu pusė Komisijos narių nėra patvirtinami toliau tęsti veiklą Komisijoje, tuomet Komisijos narius delegavusios institucijos ir organizacijos privalo deleguoti kitus Komisijos narius nei buvo delegavusios ir prasideda nauja Komisijos kadencija.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. vasario 1 d. Po šio įstatymo įsigaliojimo Komisija yra formuojama iš naujo ir Komisijos nariai skiriami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
2. Po šio Įstatymo priėmimo laikas, per kurį Įstatyme numatytos institucijos ir organizacijos turi deleguoti savo atstovus į Komisiją, pradedamas skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Naujai suformuota Komisija per mėnesį Seimui pateikia tvirtinti Administracijos direktoriaus kandidatūrą.