Darbo grupės patobulintas projektas XIP-3694(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INFRASTRUKTŪRŲ REGULIAVIMO TARNYBOS
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos bendruosius veiklos pagrindus, statusą, valdymą, finansavimo šaltinius ir kitus veiklos aspektus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Infrastruktūrų reguliavimas – reguliuojamų sektorių ir su jų infrastruktūra susijusių paslaugų teikimo visuomeninių santykių ir rinkų reglamentavimas bei priežiūra, kurių objektai ir mastas nustatyti sektoriniuose įstatymuose.
2. Įgalioti asmenys − Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos darbuotojai – valstybės tarnautojai, pagal įstatymuose nustatytą Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetenciją turintys įgaliojimus atlikti reguliuojamus sektorius ir su jų infrastruktūra susijusias paslaugas reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą.
3. Reguliuojami sektoriai – elektroninių ryšių, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto ir pasiuntinių paslaugų sektoriai.
4. Sektoriniai įstatymai – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pašto įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir kiti įstatymai, kuriuose nustatoma Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetencija vykdyti infrastruktūrų reguliavimą.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisinis statusas
1. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba) – valstybės institucija, vykdanti infrastruktūrų reguliavimą ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teisės aktais nustatytas valstybės strategijas ir valstybės politiką reguliuojamuose sektoriuose. Tarnyba veikia pagal šį ir kitus įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
2. Tarnyba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, nurodyta nacionalinė reguliavimo institucija.
3. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitų banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
ANTRASIS SKIRSNIS
TARNYBOS BENDRIEJI VEIKLOS PAGRINDAI
4 straipsnis. Tarnybos veikla ir nepriklausomumas
1. Tarnyba Seimo ir Vyriausybės teisės aktais nustatytas valstybės strategijas ir valstybės politiką įgyvendina pagal jas atitinkantį strateginį veiklos planą, parengtą vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika.
2. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai, eidami pareigas ir siekdami Tarnybos tikslo bei įgyvendindami jos uždavinius, veikia ir sprendimus priima nepriklausomai nuo bet kokių asmenų, institucijų, įmonių, įstaigų ar organizacijų.
3. Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali daryti įtakos Tarnybai, atliekančiai savo funkcijas pagal sektoriniuose įstatymuose nustatytą kompetenciją.
4. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai privalo vengti aplinkybių, kurios Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtos kaip piktnaudžiavimas tarnyba , taip pat viešųjų ir privačių interesų konflikto .
5. Tarnybos direktoriui ir valdybos nariams draudžiama:
2) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo organų nariais, dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose institucijose, taip pat gauti kitą, negu nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą.
5 straipsnis. Tarnybos veiklos principai
1. Tarnybos veikla grindžiama šiais principais: skaidrumo, viešojo intereso, veiksmingo išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo, vartotojų teisių apsaugos objektyvumo ir nediskriminavimo.
2. Skaidrumo principas reiškia, kad turi būti užtikrinamas pakankamas Tarnybos veiklos viešumas, taip pat kad nustatant ar tvirtinant reguliuojamas kainas ir tarifus taikoma metodika, procedūros ir naudojami duomenys turi būti aiškūs ir atviri rinkos dalyviams ir vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
3. Viešojo intereso principas reiškia, kad infrastruktūrų reguliavimas turi būti nukreiptas į visos visuomenės gerovės tikslą ir visų reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių ir vartotojų teisėtų interesų suderinimą.
4. Veiksmingo išteklių valdymo ir naudojimo principas reiškia, kad visuomenės poreikiai turi būti tenkinami tausojant ribotus gamtinius ir energetinius išteklius, mažinant nebūtinus jų nuostolius ir užtikrinant darnią plėtrą.
5. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normų taikymas neturi sudaryti pagrindo skatinti arba diskriminuoti konkrečių technologijų panaudojimą vien dėl technologinių skirtumų nenustačius konkrečių veiksmingo išteklių valdymo ir naudojimo pranašumų.
6. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos paslaugoms, įrangai ar priemonėms, atliekančioms analogiškas funkcijas.
7. Proporcingumo principas reiškia, kad Tarnybos sprendimų mastas ir jų įgyvendinimo priemonės, turi atitikti infrastruktūrų reguliavimo tikslus, o būtini apribojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi tikslams.
8. Mažiausio būtino reguliavimo principas reiškia, kad reguliavimo priemonių turi būti taikoma tik tiek, kiek yra būtina numatytiems tikslams pasiekti gerbiant bendrąją veiklos laisvę.
9. Teisinio tikrumo principas reiškia, kad su infrastruktūromis susijusių visuomeninių santykių dalyviai turi būti tikri dėl savo teisinės padėties, kurios tikrumą turi užtikrinti jiems suprantamas reguliavimo priemonių, kriterijų ir procedūrų aiškinimo ir taikymo būdas, o pastarųjų keitimo atveju – dalyvių galimybė pagrįstai iš anksto įvertinti pasikeitimų poveikį savo teisinei ir ekonominei padėčiai.
10. Vartotojų teisių apsaugos principas reiškia, kad turi būti apsaugota vartotojų teisė į kokybiškas su infrastruktūromis susijusias paslaugas, jų prieinamumą, teisė laisvai pasirinkti paslaugų teikėjus, gauti pakankamą informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas, taip pat kitos bendrosios vartotojų teisės.
6 straipsnis. Tarnybos pagrindinis tikslas, uždaviniai ir funkcijos
1. Pagrindinis Tarnybos tikslas – vykdyti infrastruktūrų reguliavimą taip, kad jis tarnautų visos visuomenės gerovei.
2. Pagrindiniai Tarnybos uždaviniai – veiksmingos konkurencijos skatinimas, veiksminga valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų priežiūra, į pagrindinį tikslą ir vartotoją orientuota infrastruktūrų plėtra ir efektyvus išteklių panaudojimas, užtikrinta vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga reguliuojamuose sektoriuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
TARNYBOS VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
7 straipsnis. Tarnybos valdymas
8 straipsnis. Tarnybos valdyba
9 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių skyrimas
1. Tarnybos direktorių ir kitus 4 valdybos narius 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Respublikos Prezidentas). Skiriant Tarnybos direktorių ir valdybos narius reikalingas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) teikimas. Skiriant valdybos narius vienam iš jų nustatoma pareiga pavaduoti Tarnybos direktorių, kai šis laikinai negalės eiti pareigų.
2. Tarnybos direktoriaus ir kiekvieno valdybos nario kadencijos trukmė skaičiuojama nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.
3. Pretenduojantys tapti teikiamais kandidatais į Tarnybos direktoriaus ir (arba) valdybos narių pareigas asmenys Ministro Pirmininko tarnybai pateikia sutikimą dėl galimo paskyrimo, išsilavinimą, mokslo laipsnį ir kvalifikaciją, ankstesnės veiklos patirtį patvirtinančius dokumentus ir laisvos formos deklaraciją, kad atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Kadenciją baigęs Tarnybos direktorius arba valdybos narys gali būti skiriamas Tarnybos direktoriumi arba valdybos nariu ne daugiau kaip dar vienai kadencijai iš eilės.
5. Tarnybos direktoriumi ir Tarnybos valdybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą ir atitinkantys Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus, taikomus į valstybės tarnautojo pareigas priimamiems asmenims.
6. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.
10 straipsnis. Tarnybos direktoriaus kompetencija
Tarnybos direktorius:
2) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarnybos darbuotojus atstovauti Tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
4) tvirtina Tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus ir nustato Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių;
5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
8) priima sprendimus dėl teisės aktuose numatytų licencijų, leidimų, atestatų, sertifikatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, jų galiojimo panaikinimo, keitimo, tikslinimo, dublikatų išdavimo pagal šiame ir kituose įstatymuose nustatytą Tarnybos kompetenciją;
9) priima sprendimus dėl ūkio subjektų jam pateiktų skundų, įskaitant ir skundus dėl Tarnybos įgaliotų asmenų veiksmų;
11) priima sprendimus dėl privalomų įpareigojimų asmenims nustatymo pagal sektoriniuose įstatymuose numatytą Tarnybos kompetenciją;
12) įstatymų nustatytais pagrindais skiria sankcijas asmenims pagal sektoriniuose įstatymuose numatytą Tarnybos kompetenciją;
11 straipsnis. Tarnybos valdybos kompetencija
Tarnybos valdyba:
4) priima Tarnybos norminius teisės aktus pagal sektoriniuose įstatymuose nustatytą Tarnybos kompetenciją;
5) tvirtina infrastruktūrų reguliavimui Tarnybai reikalingų tyrimų ir ekspertinių paslaugų pirkimo planą, sprendžia dėl tokių tyrimų objektų ir apimčių;
6) tvirtina Tarnybos pajamų ir išlaidų metines sąmatas, šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytų balansavimo koeficientų dydžius;
12 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių statusas
1. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statuso ypatumus nustato šis įstatymas.
2. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių darbo užmokesčio dydį ir darbo apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
3. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko sprendimu už nepriekaištingą pareigų atlikimą gali būti skatinami padėka ir vardine dovana.
13 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių atsakomybė
1. Tarnybos valdybos nariai atsako už Tarnybos valdybos priimtų sprendimų įgyvendinant Tarnybos uždavinius ir atliekant jai nustatytas funkcijas pagrįstumą ir teisėtumą.
2. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai atsako už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kuriais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Valdybos nariams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl solidarios atsakomybės.
4. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai už šiuo įstatymu nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą yra atsakingi Respublikos Prezidentui. Siūlymus dėl atsakomybės tarnybos direktoriui ir valdybos nariams taikymo Respublikos Prezidentui gali teikti ir Ministras Pirmininkas bei įstatymų pažeidimus nustatę valstybės pareigūnai.
14 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių atleidimo pagrindai ir sąlygos
1. Respublikos Prezidentas atleidžia Tarnybos direktorių ar Tarnybos valdybos narį iš pareigų šiais pagrindais:
3) kai Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys nevykdo arba netinkamai vykdo nustatytas pareigas;
6) paaiškėjus, kad skiriant į pareigas asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti paskirtas į Tarnybos direktoriaus ar Tarnybos valdybos nario pareigas;
7) kai Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys dalyvauja su jo pareigomis nesuderinamoje veikloje, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;
8) kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys negali eiti savo pareigų;
9) kai Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
10) kai Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytą veiklą;
2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms aplinkybėms, Tarnybos direktorius ar Tarnybos valdybos narys eina pareigas tol, kol Respublikos Prezidentas per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių atsiradimo paskiria naują Tarnybos direktorių ar valdybos narį.
3. Atleidęs Tarnybos direktorių iš pareigų, Respublikos Prezidentas paveda vienam iš Tarnybos valdybos narių vykdyti Tarnybos direktoriaus pareigas, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas Tarnybos direktorius.
4. Valdybos nariui pavaduojant Tarnybos direktorių šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir šiame straipsnyje nurodytais pagrindais ilgiau kaip 3 darbo dienas, pavadavimo laikotarpiu prie nustatyto atlyginimo mokamas Tarnybos direktoriaus ir valdybos nario atlyginimų skirtumas. Kai Tarnybos direktorių pavaduoti paskirtas Tarnybos valdybos narys negali eiti Tarnybos direktoriaus pareigų, Respublikos Prezidentas vienasmeniškai paskiria vieną iš pareigas einančių Valdybos narių pavaduoti Tarnybos direktorių tol, kol išnyks šioje dalyje numatytos aplinkybės.
5. Kai Tarnybos direktorius ar valdybos narys iš užimamų pareigų atleidžiamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, praėjus mėnesiui nuo atleidimo iš pareigų dienos ir jam nepradėjus dirbti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigose, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigas, išmokama mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į pareigas dienos.
15 straipsnis. Tarnybos sprendimai
1. Sektoriniuose įstatymuose nurodytus Tarnybos sprendimus priima Tarnybos direktorius arba Tarnybos valdyba pagal šio įstatymo 10 ir 11 straipsniuose nustatytą kompetenciją.
2. Tarnybos direktorius, priimdamas vienasmenius sprendimus, leidžia įsakymus. Tarnybos direktorius už savo sprendimus atsako asmeniškai.
3. Tarnybos valdyba savo sprendimus įformina nutarimais. Tarnybos valdybos nutarimai yra teisės aktai, kurie įsigalioja, kai juos pasirašo Tarnybos valdybos pirmininkas, jie paskelbiami įstatymų ir Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu juose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data.
4. Už Tarnybos valdybos priimtus sprendimus asmeniškai atsako tik už juos balsavę Tarnybos valdybos nariai. Su Tarnybos valdybos sprendimu nesutinkantys Tarnybos valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką, Tarnybos darbo reglamente nustatyta tvarka pateikia rašytinius argumentus dėl balsavimui teikiamo sprendimo galimo neteisėtumo ir (arba) nepagrįstumo.
16 straipsnis. Tarnybos valdybos posėdžiai
1. Tarnybos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3 Tarnybos valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką ar jį pavaduojantį vieną iš Tarnybos valdybos narių. Sprendimai priimami ne mažesne kaip trijų balsų dauguma. Tarnybos valdybos narių balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarnybos valdybos pirmininko balsas.
2. Tarnybos valdybos nariai privalo dalyvauti Tarnybos valdybos posėdyje ir balsuoti už arba prieš sprendimus, išskyrus nedalyvavimo dėl Tarnybos darbo reglamente nustatytų pateisinamų priežasčių atvejus. Tarnybos valdybos narys nedalyvauja balsavime priimant Tarnybos valdybos sprendimus, jeigu yra pagrįstų prielaidų, kad jo dalyvavimas balsavime sukeltų viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.
17 straipsnis. Tarnybos atskaitingumas
2. Tarnyba kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, taip pat viešai paskelbia metinę Tarnybos veiklos ataskaitą ir praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų rinkinį.
18 straipsnis. Tarnybos veiklos viešumas ir kontrolė
1. Tarnyba skelbia informaciją, susijusią su sektorinių įstatymų įgyvendinimu ir (arba) reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles nustato Tarnyba, laikydamasi teisės normų, reglamentuojančių konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis, ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.
2. Tarnyba savo priimtus infrastruktūrų reguliavimo sprendimus skelbia viešai, kartu pateikdama ir juos pagrindžiančią bei paaiškinančią informaciją: atliktus tyrimus, viešųjų konsultacijų rezultatus ir kita.
3. Tarnyba, sektorinių įstatymų ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimdama asmenų veiklą reguliuojamuose sektoriuose reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, kuriais sprendžiami ginčai, viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato protingą terminą suinteresuotųjų asmenų pastaboms pateikti. Tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų tvarką, sąlygas ir atvejus.
4. Tarnyba savo veiklos sąnaudų pagal reguliuojamus sektorius apskaitą tvarko laikydamasi Tarnybos nustatytos ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintos tvarkos.
5. Tarnybos buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų bei viešojo sektoriaus apskaitos standartų nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Tarnyba, atlikdama sektoriniuose įstatymuose nustatytus uždavinius ir funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka konsultuojasi, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitomis kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusiųjų institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijos kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti nustatytos šių institucijų susitarimuose. Tokie susitarimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje.
20 straipsnis. Bendradarbiavimo su Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis bendrieji principai
1. Tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytomis institucijomis, Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis bei jų institucijomis laikydamasi Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Tarnybos kompetenciją ir teises tarptautinio bendradarbiavimo srityje atskiruose reguliuojamuose sektoriuose nustato sektoriniai įstatymai.
2. Tarnyba teikia informaciją Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytoms institucijoms, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kai tai numato Europos Sąjungos teisės aktai.
21 straipsnis. Įgaliotų asmenų teisės ir pareigos
1. Įgalioti asmenys, prižiūrėdami, kaip vykdomi reguliuojamų sektorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Tarnybos direktoriaus išduotą jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas patvirtinantį dokumentą, turi ir Tarnybos vardu įgyvendina šias teises:
1) pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto duomenis, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti su tikrinamų ūkio subjektų veikla susijusių asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto asmens tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus ar jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės, savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal ekspertizės įstaigų pateiktas išvadas atlikti išsamų ūkio subjektų sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Šiuo atveju ūkio subjektui turi būti paliktas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašas;
9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius konkrečiu atveju numatytam tyrimo laikotarpiui;
3. Įgalioti asmenys, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir panašiai). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Tarnybos direktorius.
4. Šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atliekančių įgaliotų asmenų reikalavimai yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su įgaliotais asmenimis. Už įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymuose nustatytos sankcijos.
5. Asmenys turi teisę apskųsti galimai neteisėtus įgaliotų asmenų veiksmus Tarnybos direktoriui. Skundas paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamus veiksmus. Tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo Tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu arba per 10 dienų nuo skundo gavimo Tarnybos direktorius sprendimo nepriėmė, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo padavimas nesustabdo įgaliotų asmenų atitinkamų veiksmų, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
6. Prašymas išduoti teismo leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiame prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas; įgalioto asmens vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo ūkio subjekto pavadinimas, kodas, buveinė, duomenys apie atstovus (jei žinomi); įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi atlikti veiksmai; aplinkybės, svarbios atliekamiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta; įgalioto asmens prašymas; pridedamų dokumentų sąrašas; prašymo surašymo vieta ir data. Prašymą išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo. Įgaliotas asmuo, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas. Įgaliotas asmuo turi teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus išduoti teismo leidimą atlikti atitinkamus veiksmus ir skundus dėl teismo nutarčių, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Įgaliotų asmenų veiksmai, būtini ir neišvengiami siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Šiuo atveju prašymas išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus teismui pateikiamas nustatyta tvarka per 24 valandas po Tarnybos direktoriaus sprendimo priėmimo. Jeigu teismo nutartimi atsisakoma išduoti leidimą atlikti veiksmus, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARNYBOS FINANSAVIMAS
22 straipsnis. Tarnybos finansavimas
1. Tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos Tarnybos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos.
2. Tarnybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 6 straipsnyje numatytų tikslų ir vykdant infrastruktūrų reguliavimą, finansuojamos iš Tarnybos pajamų, gautų šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitoms funkcijoms atlikti, ar tais atvejais, kai šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų lėšų nepakanka infrastruktūrų reguliavimui atlikti, Tarnyba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis.
23 straipsnis. Tarnybos pajamos
2. Tarnybos einamųjų metų pajamas sudaro:
1) energetikos įmonių mokamos 0,3 procento dydžio įmokos, kurias Tarnyba apskaičiuoja pagal energetikos įmonių reguliuojamos veiklos metines pajamas, gautas per kalendorinius metus, ėjusius prieš dvejus metus;
2) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių ūkio subjektų mokamos 0,3 procento dydžio įmokos, kurias Tarnyba apskaičiuoja pagal metines geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos pajamas, gautas per kalendorinius metus, ėjusius prieš dvejus metus;
3) ūkio subjektų, užsiimančių elektroninių ryšių veikla, mokamos 0,2 procento dydžio įmokos, kurias Tarnyba apskaičiuoja pagal metines elektroninių ryšių veiklos pajamas, gautas per kalendorinius metus, ėjusius prieš dvejus metus;
4) pašto ir pasiuntinių paslaugas teikiančių ūkio subjektų mokamos 0,2 procento dydžio įmokos, kurias Tarnyba apskaičiuoja pagal metines pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos pajamas, gautas per kalendorinius metus, ėjusius prieš dvejus metus;
5) elektroninių ryšių išteklius naudojančių asmenų mokamos įmokos už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą; šių įmokų objektai ir dydžiai nustatyti Elektroninių ryšių įstatyme;
6) pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su elektroninių ryšių veikla, aparatūros ir įrenginių naudojimu susijusias bandymų, mokymų, ekspertizės ir elektromagnetinio suderinamumo tyrimų bei su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas. Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarnybos sąnaudomis, nustato Tarnyba;
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodyti ūkio subjektai atitinkamos veiklos prieš dvejus metus nevykdė, Tarnyba kiekvieną ketvirtį apskaičiuoja įmokas iš ūkio subjekto pajamų, gautų per ketvirtį, ėjusį prieš du ketvirčius. Šią įmoką ūkio subjektai privalo pervesti į Tarnybos sąskaitą iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos.
4. Ūkio subjektai po ketvirtadalį šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų įmokų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, privalo pervesti į Tarnybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos.
5. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti asmenys nuo teisės naudoti elektroninius išteklius suteikimo dienos privalo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos, pervesti į Tarnybos sąskaitą įmokas už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą. Įmokos už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą mokami prieš įgyjant teisę naudoti šiuos elektroninių ryšių išteklius.
6. Asmenims, laiku nesumokėjusiems šiame straipsnyje nurodytų įmokų, skaičiuojami 0,05 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.
7. Tarnyba privalo užtikrinti, kad jos pajamos atitiktų sąnaudas. Tarnybos valdyba kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. privalo patvirtinti balansavimo koeficientus, apskaičiuotus pagal šio įstatymo 1 priede numatytą formulę atskirai kiekvienam reguliuojamam sektoriui. Balansavimo koeficientai taikomi nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų gruodžio 31 d. visiems šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytų Tarnybai mokamų įmokų dydžiams atitinkamai pagal reguliuojamus sektorius.
24 straipsnis. Tarnybos asignavimų naudojimo tvarka
1. Tarnyba pagal šio įstatymo 23 straipsnį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo teises ir pareigas įgyvendina Tarnybos direktorius.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka būtinus veiksmus Civilinio kodekso ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – reorganizuojamos įstaigos) sujungimo būdu į naują juridinį asmenį – Tarnybą.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įgyvendina reorganizuojamų įstaigų savininko teises ir pareigas.
3. Reorganizavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių įgaliojimai pasibaigia ir jie atleidžiami iš pareigų. Atleidžiamiems valstybės pareigūnams – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nariams ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui, šio įstatymo nustatyta tvarka nepaskirtiems į Tarnybos direktoriaus ar Tarnybos valdybos nario pareigas, Tarnyba išmoka dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priimti teisės aktai, išduotos licencijos, leidimai, pažymėjimai, pažymos, atestatai ir sertifikatai galioja ir po šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų reorganizavimo.
5. Pirmą kartą skiriant Tarnybos valdybos narius, du iš jų skiriami šešerių metų kadencijai, kuri prilyginama penkerių metų kadencijai. Pirmą kartą Tarnybos direktorius ir valdybos nariai į pareigas paskiriami nuo 2012 m. balandžio 1 d.
6. Reorganizuojamos įstaigos visas įstatymais ir kitais teisės aktais joms priskirtas funkcijas vykdo iki 2012 m. balandžio 1 d.
7. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas ir nariai savo pareigas eina iki 2012 m. balandžio 1 d.
8. Reorganizuojamoms įstaigoms vykdant priskirtas funkcijas iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos dienos, nebaigtus nagrinėti prašymus, skundus, kreipimusis ir kitus nebaigtus priimti teisės aktuose nustatytus sprendimus ar atlikti veiksmus, baigia nagrinėti ir sprendimus priima Tarnyba.
9. Tarnyba nuo 2012 m. balandžio 1 d. turi teisę pripažinti netekusiais galios, panaikinti, atšaukti, sustabdyti ar pakeisti reorganizuotų įstaigų teisės aktus, išduotas licencijas ir kitus šių institucijų priimtus sprendimus.
10. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. ginčuose dėl reorganizuojamų įstaigų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir kituose su šių institucijų ankstesne veikla susijusiuose ginčuose valstybei teismuose atstovauja Tarnyba.
11. Finansines prievoles, susijusias su reorganizuojamų įstaigų reorganizavimo procesu nuo 2012 m. balandžio 1 d. perima Tarnyba. Šios prievolės vykdomos iš Tarnybai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
12. Ūkio subjektai pirmus tris mėnesius po Tarnybos įsteigimo 1/12 šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų įmokų privalo pervesti į Tarnybos sąskaitą kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Visos paskesnės įmokos mokamos laikantis šio įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos.
infrastruktūrų reguliavimo
tarnybos įstatymo
1 priedas
BALANSAVIMO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMO FORMULĖ
Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje numatyti balansavimo koeficientai apskaičiuojami pagal formulę 
čia:
1) 
– nuo (t) metų balandžio 1 d. iki (t) metų pabaigos taikomas atitinkamo reguliuojamo sektoriaus balansavimo koeficientas;
2) 
– (t) metų Tarnybos pajamų įmokos, apskaičiuotos pagal šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme nustatytus Tarnybai atitinkamo reguliuojamo sektoriaus mokamų įmokų dydžius.
3) 
– Tarnybos ankstesniųjų metų planą viršijančios ir nepanaudotos pajamų įmokos pagal atitinkamą reguliuojamą sektorių, kurias Finansų ministerija leidžia Tarnybai naudoti (t) metais;
4) 
–(t) metų Vyriausybės nutarime dėl atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas nustatyti Tarnybos asignavimai programoms pagal atitinkamą reguliuojamą sektorių finansuoti, pagal finansavimo šaltinį priskirtini Tarnybos pajamų įmokoms į valstybės biudžetą, išskyrus pajamas, planuojamas gauti už suinteresuotų asmenų prašymu Tarnybos teikiamas paslaugas pagal šį ir kitus įstatymus.
Lietuvos Respublikos
infrastruktūrų reguliavimo
tarnybos įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).