Darbo grupės parengtas projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INFRASTRUKTŪRŲ REGULIAVIMO TARNYBOS
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos bendruosius veiklos pagrindus, statusą, valdymą, struktūrą, finansavimo šaltinius ir kitus veiklos aspektus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Infrastruktūrų reguliavimas – elektroninių ryšių, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir pašto infrastruktūrų ir su jomis susijusių paslaugų teikimo visuomeninių santykių valstybinis reglamentavimas, kurio objektai ir mastas nustatyti sektoriniuose įstatymuose.
2. Įgalioti asmenys − Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos darbuotojai – valstybės tarnautojai, pagal įstatymuose nustatytą Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetenciją turintys įgaliojimus atlikti infrastruktūros paslaugas reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą.
3. Reguliuojami sektoriai – elektroninio parašo, elektroninių ryšių, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto ir pasiuntinių sektoriai.
4. Sektoriniai įstatymai – Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos Elektroninio parašo įstatymas, Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Pašto įstatymas, Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas, ir kiti įstatymai, kuriuose nustatoma Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetencija.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisinis statusas
1. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba) – reguliuojamų sektorių stebėseną, valstybinį reglamentavimą ir jo priežiūrą atliekanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintus nuostatus.
2. Tarnyba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius, susijusius su sektorinių įstatymų reglamentuojamu dalyku, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija.
3. Tarnyba yra valstybės politiką reguliuojamuose sektoriuose įgyvendinanti institucija, centrinis valstybinio administravimo subjektas, biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitų banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
ANTRASIS SKIRSNIS
TARNYBOS BENDRIEJI VEIKLOS PAGRINDAI
4 straipsnis. Tarnybos veiklos planavimas ir nepriklausomumas
1. Tarnyba veikia pagal Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir Vyriausybės nustatytas reguliuojamų sektorių ilgalaikes plėtros kryptis atitinkantį strateginį veiklos planą, parengtą vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika ir patvirtintą Tarnybos direktoriaus.
2. Tarnyba savo strateginį veiklos planą įgyvendina ir infrastruktūrų reguliavimo funkcijas atlieka savarankiškai.
3. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai, eidami pareigas, privalo sprendimus priimti savarankiškai ir veikti nepriklausomai nuo rinkos dalyvių interesų, reguliuojamuose sektoriuose veikiančių asmenų, jų valdyme kokia nors forma dalyvaujančių ar bet kokių kitų asmenų, institucijų, įstaigų ar organizacijų.
5 straipsnis. Tarnybos veiklos principai
1. Tarnybos veikla grindžiama šiais principais: skaidrumo, viešojo intereso, veiksmingo išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo, vartotojų teisių apsaugos, taikomų kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo ir nediskriminavimo.
2. Skaidrumo principas reiškia, kad turi būti užtikrinamas pakankamas Tarnybos veiklos viešumas, taip pat kad nustatant ar tvirtinant reguliuojamas kainas ir tarifus taikoma metodika, procedūros ir naudojami duomenys turi būti aiškūs ir atviri rinkos dalyviams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
3. Viešojo intereso principas reiškia, kad infrastruktūrų reguliavimas turi atitikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą ir suderinti visų reguliuojamų sektorių paslaugų rinkos dalyvių teisėtus interesus.
4. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad turi būti taikomos numatytiems tikslams pasiekti tinkamiausios teisės normos, o jų taikymas nesudarytų pagrindo skatinti arba diskriminuoti konkrečių technologijų panaudojimą.
5. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos paslaugoms, įrangai ar priemonėms, atliekančioms analogiškas funkcijas.
6. Proporcingumo principas reiškia, kad Tarnybos sprendimų mastas ir jų įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus infrastruktūrų reguliavimo tikslus.
7. Taikant Tarnybos veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti laikomasi visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų.
6 straipsnis. Tarnybos pagrindinis tikslas, uždaviniai ir funkcijos
1. Pagrindinis Tarnybos tikslas – reguliuoti infrastruktūrų ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų visos visuomenės gerovei.
2. Pagrindiniai Tarnybos uždaviniai – veiksmingos konkurencijos skatinimas, veiksminga valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų priežiūra, į pagrindinį tikslą ir vartotoją orientuota infrastruktūrų plėtra ir efektyvus išteklių panaudojimas, užtikrinta vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga reguliuojamuose sektoriuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
TARNYBOS VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
7 straipsnis. Tarnybos valdymas ir struktūra
2. Tarnybos valdyba yra kolegialus Tarnybos sprendimų priėmimo organas. Tarnybos valdybą sudaro 5 nariai, valdybos pirmininkas yra Tarnybos direktorius.
8 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių skyrimas
1. Tarnybos direktorių ir valdybos narius 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) teikimu.
2. Ministro Pirmininko numatomi arba patys pretenduojantys tapti teikiamais kandidatais į Tarnybos direktoriaus ir (arba) valdybos narių pareigas asmenys Ministro Pirmininko tarnybai pateikia sutikimą dėl galimo paskyrimo, išsilavinimą, mokslo laipsnį ir kvalifikaciją, ankstesnės veiklos patirtį patvirtinančius dokumentus ir deklaraciją, kad atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Sprendimą dėl kandidatų pasirinkimo ir teikimo Respublikos Prezidentui asmeniškai priima Ministras Pirmininkas.
3. Tas pats asmuo Tarnybos direktoriumi ir (arba) Tarnybos valdybos nariu skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
4. Tarnybos direktoriumi ir Tarnybos valdybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio) išsilavinimą.
5. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.
6. Tarnybos direktoriumi ir Tarnybos valdybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (arba) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų.
9 straipsnis. Tarnybos direktoriaus kompetencija
1. Tarnybos direktorius:
2) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarnybos darbuotojus atstovauti Tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
4) tvirtina Tarnybos struktūrą, administracijos padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus ir nustato Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių;
5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
9) kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos atsiunčia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas), Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei metinę Tarnybos veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį ir paskelbia juos viešai;
10) priima sprendimus dėl teisės aktuose numatytų licencijų, leidimų, atestatų, sertifikatų išdavimo pagal šiame ir kituose įstatymuose nustatytą Tarnybos kompetenciją;
11) priima sprendimus dėl ūkio subjektų, galutinių paslaugų gavėjų ir kitų asmenų jam pateiktų skundų dėl Tarnybos įgaliotų asmenų neteisėtų veiksmų;
13) įstatymų nustatytais pagrindais skiria sankcijas ūkio subjektams pagal sektoriniuose įstatymuose numatytą Tarnybos kompetenciją;
10 straipsnis. Tarnybos valdybos kompetencija
Tarnybos valdyba:
4) tvirtina Tarnybos leidžiamus norminius teisės aktus pagal sektoriniuose įstatymuose numatytą kompetenciją;
11 straipsnis. Tarnybos direktoriaus, valdybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų statusas ir darbo santykių reglamentavimas
1. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos reglamentuojant Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių materialinę atsakomybę, kasmetines atostogas, su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą ir šiurkštaus pažeidimo apibrėžtį.
2. Kiti Tarnybos darbuotojai yra valstybės tarnautojai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Jų statusą ir darbo apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės tarnybos ir kiti įstatymai.
3. Tarnybos valdybos nariai atsako už Tarnybos valdybos posėdžiuose priimamų sprendimų įgyvendinant Tarnybos uždavinius ir atliekant funkcijas pagrįstumą ir teisėtumą. Už tinkamą pavestų pareigų atlikimą valdybos nariai atsakingi ir atskaitingi Tarnybos direktoriui.
I ALTERNATYVA:
4. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių darbo užmokesčio dydį ir darbo apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
II ALTERNATYVA:
4. Tarnybos direktoriaus darbo užmokestis lygus XXX, o Tarnybos valdybos narių - XXX visų reguliuojamų sektorių darbuotojų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (bruto) geometriniam vidurkiui. Kiekvieno reguliuojamo sektoriaus darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas (toliau − Statistikos departamentas). Vadovaudamasi Statistikos departamento skelbiama informacija, Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių konkretų darbo užmokesčio dydį nustato Tarnybos valdyba.
5. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai Ministro Pirmininko sprendimu už nepriekaištingą pareigų atlikimą gali būti skatinami padėka ir vardine dovana.
6. Tarnybos direktoriui ir valdybos nariams kasmetines atostogos suteikiamos Tarnybos direktoriaus sprendimu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių pareigos ir veiklos apribojimai
1. Tarnybos direktorius ir valdybos nariai privalo nepiktnaudžiauti tarnyba (kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme), vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir laikytis Valstybės tarnybos įstatymo nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.
2. Tarnybos direktoriui ir valdybos nariams draudžiama:
2) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo organų nariais, dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose institucijose, taip pat gauti kitą, negu nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą.
13 straipsnis. Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių atleidimo pagrindai ir sąlygos
1. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu atleidžia Tarnybos direktorių ir (arba) Tarnybos valdybos narius iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais pagrindais:
3) kai Tarnybos direktorius ir (arba) Tarnybos valdybos narys nevykdo jam įstatymuose nustatytų pareigų;
5) atsiradus šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
6) paaiškėjus, kad skiriant į pareigas asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti paskirtas į Tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarnybos valdybos nario pareigas;
7) kai Tarnybos direktorius ir (arba) Tarnybos valdybos narys dalyvauja su jo pareigomis nesuderinamoje veikloje, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme;
2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms aplinkybėms, Tarnybos direktorius ir (arba) Tarnybos valdybos narys eina pareigas tol, kol Respublikos Prezidentas paskiria Tarnybos direktorių ir (arba) valdybos narį, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius.
3. Atleidęs Tarnybos direktorių iš pareigų dėl šio straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų aplinkybių arba šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, Respublikos Prezidentas paveda vienam iš Tarnybos valdybos narių atlikti Tarnybos direktoriaus funkcijas, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas Tarnybos direktorius.
4. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu turi teisę atleisti Tarnybos direktorių ir (arba) Tarnybos valdybos narį iš pareigų dėl laikinojo nedarbingumo, jeigu Tarnybos direktorius ir (arba) Tarnybos valdybos narys nedirba ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių.
14 straipsnis. Tarnybos sprendimai
1. Tarnybos direktorius, priimdamas sprendimus, leidžia įsakymus, Tarnybos valdyba savo sprendimus įformina nutarimais.
3. Už Tarnybos valdybos priimtus sprendimus asmeniškai atsako tik už juos balsavę Tarnybos valdybos nariai. Su Tarnybos valdybos sprendimu nesutinkantys Tarnybos valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką, pateikia rašytinius argumentus dėl balsavimui teikiamo sprendimo galimo neteisėtumo ir (arba) nepagrįstumo.
15 straipsnis. Tarnybos valdybos posėdžiai
1. Tarnybos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3 Tarnybos valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką ar jį pavaduojantį vieną iš Tarnybos valdybos narių. Sprendimai priimami ne mažesne kaip trijų balsų dauguma. Tarnybos valdybos narių balsams pasidalijus po lygiai, lemia Tarnybos valdybos pirmininko balsas.
2. Tarnybos valdybos nariai, įskaitant valdybos pirmininką, privalo dalyvauti Tarnybos valdybos posėdyje ir balsuoti už arba prieš sprendimus, išskyrus nedalyvavimo dėl Tarnybos valdybos reglamente nustatytų pateisinamų priežasčių atvejus.
16 straipsnis. Tarnybos atskaitingumas
1. Tarnybos direktorius už Tarnybos tikslų įgyvendinimą, Tarnybos veiklos rezultatus ir finansinį skaidrumą yra atsakingas ir atskaitingas Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
2. Tarnyba kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos atsiunčia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei ir viešai paskelbia metinę Tarnybos veiklos ataskaitą ir praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kviestis Tarnybos direktorių pristatyti metinius Tarnybos veiklos ir finansinius rezultatus.
17 straipsnis. Tarnybos veiklos viešumas ir kontrolė
1. Tarnyba savo veiklos sąnaudų pagal reguliuojamus sektorius apskaitą tvarko laikydamasi Tarnybos nustatytos ir su Finansų ministerija suderintos tvarkos.
2. Tarnybos buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų bei viešojo sektoriaus apskaitos standartų nustatyta tvarka.
4. Tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles nustato Tarnyba, laikydamasi teisės normų, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Tarnyba, atlikdama sektoriniuose įstatymuose nustatytus uždavinius ir funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka konsultuojasi, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitomis kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijos kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti nustatytos šių institucijų susitarimuose. Tokie susitarimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje.
19 straipsnis. Bendradarbiavimo su Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis bendrieji principai
1. Tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytomis institucijomis, Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis bei jų institucijomis laikydamasi Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems dokumentams, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai. Tarnybos kompetenciją ir teises tarptautinio bendradarbiavimo srityje atskiruose reguliuojamuose sektoriuose nustato sektoriniai įstatymai.
2. Tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytoms institucijoms, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios informacijos reikalaujama pagrįstai. Teikdama informaciją, Tarnyba užtikrina, kad iš ūkio subjektų Tarnybos reikalavimu gauta informacija bus naudojama tik šio įstatymo 6 straipsnyje numatytiems Tarnybos tikslams, uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Tarnyba pateikia Europos Komisijai informaciją, kuri visa ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Tarnybos reikalavimu. Tarnyba praneša ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta Europos Komisijai.
3. Priimant sprendimus Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais ir juos įgyvendinant Tarnyba dalyvauja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tarnyba pagal savo kompetenciją teikia Europos Komisijai informaciją teisės aktų nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Įgaliotų asmenų teisės ir pareigos
1. Įgalioti asmenys, prižiūrėdami, kaip vykdomi reguliuojamų sektorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Tarnybos direktoriaus išduotą jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas patvirtinantį dokumentą, turi ir Tarnybos vardu įgyvendina šias teises:
1) pagal šio ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto duomenis, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti su tikrinamų ūkio subjektų veikla susijusių asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto asmens tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus ar jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės, savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal ekspertizės įstaigų pateiktas išvadas atlikti išsamų ūkio subjektų sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Šiuo atveju ūkio subjektui turi būti paliktas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašas;
3. Įgalioti asmenys, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Tarnyba.
4. Šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atliekančių įgaliotų asmenų reikalavimai yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su įgaliotais asmenimis. Už įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymuose nustatytos sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti galimai neteisėtus įgaliotų asmenų veiksmus Tarnybos direktoriui. Skundas paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo Tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu dėl skundo arba per 10 dienų Tarnybos direktorius sprendimo nepriėmė, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo padavimas nesustabdo įgaliotų asmenų atitinkamų veiksmų.
6. Prašymas išduoti teismo leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiame prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo. Įgaliotas asmuo, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administraciniam teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas. Įgaliotas asmuo turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus išduoti teismo leidimą atlikti atitinkamus veiksmus ir skundus dėl teismo nutarčių, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais Įgaliotų asmenų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Šiuo atveju prašymas išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus teismui pateikiamas nustatyta tvarka per 24 valandas po Tarnybos direktoriaus sprendimo priėmimo. Jeigu teismo nutartimi atsisakoma išduoti leidimą atlikti veiksmus, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARNYBOS FINANSAVIMAS
21 straipsnis. Tarnybos finansavimas
1. Tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio įstatymo 22 straipsnyje numatytos Tarnybos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos.
2. Tarnybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 6 straipsnyje numatytų tikslų ir atliekant nustatytus uždavinius ir funkcijas, finansuojamos iš Tarnybos pajamų, gautų šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Tarnybos pajamos
2. Tarnybos pajamas sudaro:
1) energetikos įmonių mokamos 0,3 procento dydžio įmokos, apskaičiuotos pagal energetikos įmonių reguliuojamos veiklos metines pajamas, gautas prieš dvejus metus;
2) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių ūkio subjektų mokamos 0,3 procento dydžio įmokos, apskaičiuotos pagal metines geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos pajamas, gautas prieš dvejus metus;
3) ūkio subjektų, užsiimančių elektroninių ryšių veikla, mokamos 0,2 procento dydžio įmokos, apskaičiuotos pagal metines elektroninių ryšių veiklos pajamas, gautas prieš dvejus metus;
4) pašto ir pasiuntinių paslaugas teikiančių ūkio subjektų mokamos 0,2 procento dydžio įmokos, apskaičiuotos pagal metines pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos pajamas, gautas prieš dvejus metus;
5) elektroninių ryšių išteklius naudojančių asmenų mokamos įmokos už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą; šių įmokų objektai ir dydžiai nustatyti Elektroninių ryšių įstatyme;
6) pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su elektroninių ryšių veikla, aparatūros ir įrenginių naudojimu susijusias bandymų, mokymų, ekspertizės ir elektromagnetinio suderinamumo tyrimų bei su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas. Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarnybos sąnaudomis, nustato Tarnyba.
3. Ūkio subjektai 1/4 šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų įmokų privalo pervesti į Tarnybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos.
4. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti asmenys nuo teisės naudoti elektroninius išteklius suteikimo dienos privalo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos, pervesti į Tarnybos sąskaitą įmokas už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą. Įmokos už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą mokami prieš įgyjant teisę naudoti šiuos elektroninių ryšių išteklius.
5. Asmenims, laiku nesumokėjusiems šiame straipsnyje nurodytų įmokų, skaičiuojami 0,05 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.
6. Tarnyba privalo užtikrinti, kad jos pajamos atitiktų sąnaudas. Tarnyba kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos privalo patvirtinti balansavimo koeficientus, apskaičiuotus pagal šio įstatymo 1 priede numatytą formulę atskirai kiekvienam reguliuojamam sektoriui. Balansavimo koeficientai taikomi nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų pabaigos visiems šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytų Tarnybai mokamų įmokų dydžiams atitinkamai pagal reguliuojamus sektorius.
23 straipsnis. Tarnybos asignavimų naudojimo tvarka
1. Tarnyba pagal šio įstatymo 22 straipsnį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo teises ir pareigas įgyvendina Tarnybos direktorius.
24 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka būtinus veiksmus Civilinio kodekso nustatyta tvarka reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos prijungimo prie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos būdu ir įsteigiant Tarnybą.
2. Reorganizavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių įgaliojimai pasibaigia ir jie atleidžiami iš pareigų. Atleidžiamiems valstybės pareigūnams – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nariams ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui, šio įstatymo nustatyta tvarka nepaskirtiems į Tarnybos direktoriaus ar Tarnybos valdybos nario pareigas, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotos licencijos, leidimai, pažymėjimai, pažymos, atestatai ir sertifikatai galioja ir po šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų reorganizavimo.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui, ūkio subjektai pirmus tris mėnesius 1/12 šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų įmokų privalo pervesti į Tarnybos sąskaitą kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Visos paskesnės įmokos mokamos laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos.
infrastruktūrų reguliavimo
tarnybos įstatymo
1 priedas
BALANSAVIMO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMO FORMULĖ
Šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyti balansavimo koeficientai apskaičiuojami pagal formulę 
čia:
1) 
– nuo (t) metų balandžio 1 d. iki (t) metų pabaigos taikomas atitinkamo reguliuojamo sektoriaus balansavimo koeficientas;
2) 
– (t) metų Tarnybos pajamų įmokos, apskaičiuotos pagal šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme nustatytus Tarnybai atitinkamo reguliuojamo sektoriaus mokamų įmokų dydžius.
3) 
– Tarnybos ankstesniųjų metų planą viršijančios ir nepanaudotos pajamų įmokos pagal atitinkamą reguliuojamą sektorių, kurias Finansų ministerija leidžia Tarnybai naudoti (t) metais;
4) 
–(t) metų Vyriausybės nutarime dėl atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas nustatyti Tarnybos asignavimai programoms pagal atitinkamą reguliuojamą sektorių finansuoti, pagal finansavimo šaltinį priskirtini Tarnybos pajamų įmokoms į valstybės biudžetą, išskyrus pajamas, planuojamas gauti už suinteresuotų asmenų prašymu Tarnybos teikiamas paslaugas pagal šį ir kitus įstatymus.
Lietuvos Respublikos
infrastruktūrų reguliavimo
tarnybos įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37),
3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).