Projektas

Lietuvos  Respublikos  asmenų,

nukentėjusių  nuo   1939 -1990 metų okupacijų,

teisinio  statuso

įstatymas

1997m . ........ d.          Nr. ......

Vilnius

Lietuvos  Respublikos  Seimas,

konstatuodamas, kad  1939-1990 m. okupaciniai  Sovietų  Sąjungos  ir nacistinės  Vokietijos  režimai  vykdė  fizinio  ir  dvasinio  genocido  politiką,

konstatuodamas,  kad  didelė  Lietuvos  gyventojų  dalis  nukentėjo  dėl  karo nusikaltimų  žmonijai  ir  žmoniškumui,   taip pat  patyrė  kitokią  prievartą,

konstatuodamas,  kad  dėl  beatodairiškų  represijų  ir  persekiojimų  buvo sunaikinta, pagrobta  ir išvežta į užsienį  daug  turto  ir  kultūros  vertybių,  Lietuvos  gyventojai  patyrė  didelių  materialinių  ir  dvasinių  nuostolių,

konstatuodamas,  kad  okupacinių  režimų  padaryta  žala Lietuvai ir jos gyventojams  nėra  tinkamai  įvertinta  ir  atlyginta,

konstatuodamas,  kad  represuotųjų  ir  nukentėjusių  asmenų  kategorijos  iki  šiolei  nėra  teisiškai  apibrėžtos,

remdamasis  Europos  Žmogaus  teisių  ir  pagrindinių  laisvių  apsaugos  konvencijos  ir  jos  pro  tokolų  nuostatomis,

pripažindamas  Lietuvos  Respublikos  teisę  bei  pareigą  rūpintis  savo  piliečiais,  nukentėjusiais nuo okupacinių  režimų  padarytų  nusikaltimų  ir patraukti  baudžiamojon  atsakomybėn  šių  nusikaltimų  sumanytojus  bei  vykdytojus,

priima  šį  įstatymą.

1  straipsnis.   Įstatymo  paskirtis

1. Šis  įstatymas  apibrėžia  nacistinės  Vokietijos  ir  Sovietų  Sąjungos okupacinių  valdžių  neteisėtai  politiniais motyvais ar dėl kilmės persekiotų ir  nuo 1939-1990 m.  okupacijų  nukentėjusių  asmenų  kategorijų  sąvokas  ir   nustato  nukentėjusių   asmenų  teisinio  statuso  pripažinimo  pagrindinius   kriterijus . Asmenys,  kuriems  pripažintas  nukentėjusio  asmens  statusas,  turi  teisę gauti įstatymų  nustatytas  socialinės  rūpybos bei kitas  lengvatas ir valstybės      paramą.

2. Šis įstatymas  apima   šiuos  laikotarpius:

1939 m.  nacistinės Vokietijos įvykdytą Klaipėdos  krašto  okupaciją;

1939 m. Sovietų Sąjungos įvykdytą Vilniaus  krašto  okupaciją;

1940-1941m . Sovietų Sąjungos  įvykdytą  Lietuvos  okupaciją;

1941-1945m .  nacistinės Vokietijos įvykdytą  Lietuvos  okupaciją;

1944-1990m.  Sovietų Sąjungos  įvykdytą Lietuvos  okupaciją.

2 straipsnis.  Nuo  okupacinių  režimų  nukentėję  asmenys

Nuo  okupacinių  režimų  nukentėjusiais  asmenimis  pripažįstami  asmenys, kurie:

1) okupacinių  režimų  buvo  įkalinti,  ištremti,  nutremti  arba  kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta  laisvė;

2) okupacijų  metais  dėl  neteisėtų  okupacinio  režimo  represinių  ar  kitų  struktūrų bei okupavusių valstybių  slaptųjų tarnybų  veiksmų  yra žuvę arba kurių artimieji yra suluošinti,  praradę   sveikatą  ar  turtą;

3) prievarta  paimti  į okupavusių valstybių karinius  dalinius  arba  priverstiniams  darbams;

4)  persekioti  dėl politinių  motyvų; 

5)  dėl  politinių  ar  kilmės  motyvų  negalėjo  įgyti  mokslo  cenzo  arba  dirbti  pagal  specialybę;  

6)  dėl  okupacinių  režimų  struktūrų  veiksmų  patyrė  kitokią  žalą.

3 straipsnis. Nuo  okupacinių  režimų nukentėjusių  asmenų  grupės

Nuo  okupacinių  režimų nukentėjusių  asmenų  grupės  yra šios:

1)  okupacinių režimų neteisėtai politiniais ar kilmės motyvais represuoti asmenys:

a)  politiniai  kaliniai  ir  jiems  prilyginti  asmenys,

b)  tremtiniai  ir  jiems  prilyginti  asmenys,

c)  kiti represuoti  asmenys, 

2)  kiti   nukentėję  asmenys.

4 straipsnis.  Politiniai  kaliniai  ir  jiems  prilyginti  asmenys

1.  Politiniais  kaliniais  pripažįstami:

1) asmenys, nuteisti  laisvės  atėmimu ar mirties bausme pagal  Rusijos  SFSR baudžiamojo kodekso  58-ąjį ir  Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 62 -ąjį  straipsnius, taip pat  kitų  Sovietų Sąjungos  respublikų baudžiamojų kodeksų analogiškus  straipsnius,    suvaržančius  žmogaus  ir  piliečio  teises bei laisves;

2) asmenys,   įkalinti  nacistinės  Vokietijos okupacinio  režimo  represinių  struktūrų  ar  teismų  sprendimu  už  veiklą,  nukreiptą  atkurti  Lietuvos  nepriklausomybę,  išsaugoti  krašto  turtą,  kultūrines  vertybes  ar  apginti  gyventojus;

3) asmenys, politiniais ar kilmės motyvais nuteisti  arba  įkalinti  be  teismo  sprendimo kaip  kontrarevoliuciniai  arba  socialiai  pavojingi  elementai;

4) asmenys,  nuteisti  laisvės  atėmimu  už  okupacinio  režimo  struktūrų  skirtų   natūrinių  ir  finansinių mokestinių   prievolių   nevykdymą;

5) asmenys,   nuteisti  laisvės  atėmimu  arba  įkalinti  be  teismo  sprendimo 1939-1991 m. už  atsisakymą dėl politinių motyvų tarnauti  Lietuvą  okupavusių  valstybių  ginkluotosiose  pajėgose   arba  už  dezertyravimą  iš  jų;

6) asmenys,  nuteisti  laisvės  atėmimu  kaip  politiniai  bėgliai  už  bandymą  pereiti  Sovietų  Sąjungos  sieną;

7) asmenys,  įkalinti  kaip  pasipriešinimo  okupacijoms  dalyvių  ar  Lietuvos  Respublikos  valstybės  pareigūnų  šeimos  nariai;

8) asmenys,  dėl  politinių  motyvų  neteisėtai  priverstinai  gydyti  psichiatrinėse  gydymo įstaigose.

2 .  Politiniams  kaliniams  prilyginti  asmenys:    

1) į  tėvynę  grįžtantys  asmenys (repatriantai) ar  asmenys,  sulaikyti  be  dokumentų  ir įkalinti  patikrinimo  filtracinėse  darbo  stovyklose; 

2) asmenys, dėl  politinių  motyvų  nuteisti  laisvės  atėmimu  pagal  sufabrikuotas  kriminalines  bylas  arba   nuteisti  laisvės  atėmimu  pagal  kriminalines  bylas  už  veiklą  remiant  partizanus  ar  pogrindines  organizacijas;

3) asmenys,  suimti  dėl  politinių  motyvų  ar  baudžiamųjų  akcijų  metu  tardymams,   apklausoms ar  kitokiais  tikslais,  bet  nenuteisti  ir  paleisti,   jeigu  jų  įkalinimo  laikas  buvo  ne trumpesnis kaip  6  mėnesiai;

4) asmenys,  gimę  kalėjimuose,  koncentracijos stovyklose ar kitose įkalinimo vietose, jeigu bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar jam prilygintas asmuo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens-politinio kalinio teisinis statusas.

5 straipsnis.  Tremtiniai  ir  jiems  prilyginti  asmenys

1. Tremtiniais  pripažįstami:

1) asmenys,  okupacinių  režimų  struktūrų  arba  teismų  sprendimais dėl  politinių ar kilmės motyvų  tam  tikram  arba  visam  laikui  priversti  išsikelti  arba  prievarta  iškelti  iš  nuolatinės  gyvenamosios  vietos ( ištremti );

2) asmenys,  okupacinių  režimų  struktūrų  arba  teismo  sprendimais  dėl  politinių ar kilmės motyvų  tam  tikram  arba  visam  laikui  priversti  išsikelti  arba  prievarta  iškelti  iš  nuolatinės  gyvenamosios  vietos  ir  priversti  apsigyventi  arba  prievarta  apgyvendinti  nurodytoje  vietoje  (nutremti),  pritaikius  specialios  įskaitos ( komendantūros)  sąlygas;

3) asmenys,  kurie,  pasibaigus  jų  įkalinimo  laikui,  dėl  politinių ar kilmės motyvų  buvo  prievarta  apgyvendinti  nustatytoje  vietoje (nutremti),  pritaikius  specialios  įskaitos  (komendantūros)  sąlygas;

4) asmenys,  kuriems,  pasibaigus  jų  įkalinimo  laikui,  dėl  politinių ar kilmės motyvų  uždrausta  grįžti  ir  nuolatos  gyventi  Lietuvoje (ištremti);

5) asmenys,  gimę  tremtinių  šeimose  trėmimo  metu  ar  tremtyje,  jeigu  bent  vienas  iš  tėvų  buvo  tremtinys  ir  jeigu  jiems  buvo  taikomos  specialios  įskaitos ( komendantūros) sąlygos;

6) asmenys,  savo  noru  nuvykę  pas  savo  šeimas  į  tremtį  ir  patekę  į  tremtinio  teisinę  padėtį,   t.y.  jiems buvo  taikomos  specialios  įskaitos ( komendantūros)  sąlygos.

2 . Tremtiniams  prilyginti  asmenys:

1) tremtinių  šeimos  nariai, jeigu  bent  vienas  iš  sutuoktinių  buvo  tremtinys  ir  jam  buvo  taikomos  specialios  įskaitos  (komendantūros) sąlygos;

2) asmenys,  įrašyti  į  tremiamųjų  sąrašus  ir  trėmimo  metu  pabėgę,  pasislėpę  arba  kitaip  išvengę  ištrėmimo,  jeigu  jie  trėmimo  metu  buvo  nepilnamečiai  arba  toliau  negalėjo  legaliai   gyventi  savo  ankstesnėje  nuolatinėje  gyvenamojoje  vietoje.

3. Šio straipsnio 1  ir 2  dalyse išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens-tremtinio teisinis statusas.

6 straipsnis.   Kiti represuoti  asmenys

1.Kitais   represuotais  asmenimis  pripažįstami:

1) asmenys,  okupacijų  metu  įkalinti  kalėjimuose ar kitose įkalinimo vietose, getuose, koncentracijos  arba  kitokio tipo prievartinėse  stovyklose, persekioti už  priklausymą  kokiai  nors  tautinei,  etninei,  rasinei, religinei,  politinei, socialinei ar  visuomeninei  grupei  arba  organizacijai;

2) asmenys,  suimti   dėl  politinių  motyvų  ar  baudžiamųjų  akcijų  metu  tardymams,  apklausoms  ar  kitokiais  tikslais,  bet  nenuteisti  ir  paleisti,  jeigu  jų  įkalinimo  laikas  buvo  trumpesnis  negu  6 mėnesiai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio -represuoto asmens  teisinis statusas.

7 straipsnis.  Kiti    nuo  okupacinių  režimų  nukentėję  asmenys

1. Kitais  nuo  okupacinių  režimų  nukentėjusiais  asmenimis  pripažįstami:

1) asmenys,  nukentėję  represinių  ar  baudžiamųjų  akcijų  metu,  kurie  dėl  šių  akcijų  vykdytojų - okupacinės  kariuomenės  dalinių ar okupacinio režimo represinių  struktūrų  ginkluotų  būrių  veiksmų arba dėl slaptų ar pogrindžio ginkluotų ar neginkluotų struktūrų, veikusių prieš Lietuvos valstybingumą bei jos gyventojus ir kitų valstybių naudai, taip pat dėl karo veiksmų fronto metu:

a) žuvo,  buvo  suluošinti  ar  sužaloti,

b) prarado  kilnojamąjį  ar  nekilnojamąjį  turtą,

c) kurių artimieji-tėvai (įtėviai), sutuoktinis ar vaikai (įvakiai) buvo nužudyti;

2) pasipriešinimo  dalyvių,  politinių  kalinių  ir  tremtinių,  žuvusių  kovos  lauke , suėmimo ar trėmimo metu,  nužudytų  ar  mirusių  tardymo  ar  įkalinimo  metu,  nuteistų  mirties  bausme (bausmė  įvykdyta) artimieji - tėvai  (įtėviai),  sutuoktiniai,  vaikai  (įvaikiai), žuvimo  metu buvę nepilnamečiai broliai  ir  seserys;

3)  asmenys,  kurių  kilnojamasis  ar  nekilnojamasis  turtas politiniais  ar  kilmės  motyvais okupacinio  režimo  administracinių ir  kitų   struktūrų  ar  teismų atskirais ir specialiais sprendimais  buvo  nacionalizuotas,  konfiskuotas ar  kitaip  atimtas  arba  sunaikintas;

4) asmenys,  kurie  dėl  diskriminacijos  politiniais  ar  kilmės  motyvais,  arba  dėl  to,  kad  neteko  namų  ar  būsto,  negalėjo  legaliai  gyventi  ir  gauti  darbo  savo  nuolatinėje  gyvenamojoje  vietoje  arba  Lietuvoje;

5)  asmenys,  kurie  dėl  diskriminacijos  politiniais  ar  kilmės  motyvais  negalėjo  mokytis  ar  buvo  pašalinti  iš  mokymo  įstaigų   ir negalėjo  įgyti  mokslo  cenzo  vidurinėse  ir  aukštosiose  mokyklose  arba  negalėjo  gauti  mokslinių  laipsnių,  arba  dėl  šių  motyvų  negalėjo  dirbti  pagal  turimą  specialybę  ar  buvo  atleisti  iš  pareigų;

6) asmenys,  kurie  prarado  sveikatą  ar  tapo  invalidais  okupacijų  laikotarpiu :

a) būtinosios  karinės  tarnybos  ar  karinių  mokymų  metu,

b) prievarta  paimti  į  karines  formuotes,

c) prievartiniu  būdu  dalyvavę likviduojant katastrofų  ar  stichinių  nelaimių  padarinius,  

d) dalyvavę   priverstiniuose   darbuose  Lietuvoje  arba  už  jos  ribų,

e) vėliau  pripažinti  invalidais  dėl  ligų,  susijusių  su šio straipsnio  6 punkto “a” - ”d” papunkčiuose nurodytais atvejais;

7) asmenys,  kurie  dėl  represijų  ir persekiojimų  grėsmės  politiniais  ar  kilmės  motyvais  arba  dėl  vykdomų  represinių  ar  baudžiamųjų akcijų,  buvo  priversti  pasitraukti  iš  savo  nuolatinės  gyvenamosios  vietos  ir  iš  Lietuvos,  o  vėliau dėl draudimo ar dėl represijų bei persekiojimų grėsmės nebegalėjo  sugrįžti.

8) taip  pat šie asmenys: 

a) dėl  represijų  ir  persekiojimų politiniais  ar  kilmės motyvais grėsmės priversti  pakeisti  pavardę  ir  gyventi    svetima  pavarde  ar su svetimais  dokumentais,

b) okupacinių  režimų  struktūrų  sprendimais  dėl  režimo  zonų  ar  kitų  motyvų  iškelti  iš  savo  nuolatinės  gyvenamosios  vietos  į  kitas  vietas  šalies  viduje ar už jos ribų,

c) ištremtų  šeimų  nariai,  įrašyti  į  tremiamųjų  sąrašus,  tačiau  išvengę  ištrėmimo,  jeigu  jie  vėliau  nebuvo  persekiojami  ir  galėjo  gyventi  savo  nuolatinėje  gyvenamojoje  vietoje,

d) partizanų  ir  politinių  kalinių  šeimų  nariai,

e) dėl  prievartavimo  dirbti  okupacinių  režimų  struktūrų  informatoriais  arba  dėl  prievartavimo  stoti  į  komjaunimą  ar  komunistų  partiją,   turėję pasitraukti  iš  darbo  ar  mokymo  įstaigų  arba  persikelti  į  kitą  gyvenamąją  vietą,

f)  šio  straipsnio  8 punkto “b” ir “c” papunkčiuose  išvardytų  asmenų  šeimų represavimo metu buvę nepilnamečiai  nariai,

g) paimti priverstiniams  darbams  už  Lietuvos  ribų, taip  pat  kartu  su  jais  buvę nepilnamečiai  šeimos  nariai,

h) asmenys, nukentėję ar persekioti už okupacinių režimų persekiojamų nepilnamečių asmenų gelbėjimą ir globą,

2. Šio straipsnio 1-8 punktuose išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio  asmens  teisinis statusas.

8  straipsnis.  Įstatymo  taikymas

1. Asmenų, nukentėjusių nuo  1939-1990 metų okupacijų teisinio  statuso  įstatymas  taikomas:

1) asmenims,  kurie  šio  įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje  apibrėžtais  laikotarpiais  ir  nurodytose  teritorijose  buvo  nuolatiniai  šių  teritorijų  gyventojai  ir  šiuo  metu  yra  Lietuvos  Respublikos  piliečiai  arba  nuolatiniai  gyventojai;

2) nuo Sovietų  Sąjungos  ir  nacistinės Vokietijos  okupacinių režimų  nukentėjusiems  asmenims,  neatsižvelgiant į jų  pilietybę  ir  gyvenamąją  vietą  represavimo ar žalos padarymo metu,  jeigu  šiuo  metu  jie yra  Lietuvos  Respublikos  piliečiai.

2. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas  nepripažįstamas  asmenims:

1)  įvykdžiusiems  nusikaltimus  žmonijai  ir  žmoniškumui  ar  karo  nusikaltimus;

2) Sovietų  Sąjungos  ir  nacistinės  Vokietijos  represinių  struktūrų  kadriniams  darbuotojams,  šių  struktūrų  agentams  ir  informatoriams  bei  nacionalsocialistų  ir  komunistų    partijų vadovaujantiems darbuotojams, taip pat organizacijų ar struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariams.

Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami asmenys: LKP CK sekretoriai, padalinių vadovai iki skyrių instruktorių imtinai, rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų   etatiniai partijos sekretoriai.

3. Šio straipsnio 2 dalies  nuostata asmenims, išvardytiems šios   dalies 2 punkte, netaikoma, jeigu jie tuo metu bendradarbiavo su pasipriešinimo (rezistencijos) organizacijomis ar struktūromis ir vykdė jų specialias užduotis.

9 straipsnis.  Baigiamosios  nuostatos

1. Asmenų, nukentėjusių nuo  1939-1990 metų okupacinių  režimų, socialinės  rūpybos  ir  valstybės  paramos  bei  kompensacijų ir lengvatų  skyrimo  tvarką  nustato  įstatymai.

2. Asmenų, nukentėjusių nuo  1939-1990 metų okupacinių  režimų, teisinio  statuso  pripažinimą, pažymėjimų išdavimą  bei jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo  centras.

Skelbiu  šį  Lietuvos  Respublikos  Seimo  priimtą  įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS                                                                                                              

Įstatymo  projektą  rengė : N. Gaškaitė,  D. Kuodytė,  B. Balčikonienė, A Kašėta,             A Stasiškis.

Įstatymo  projektą  teikia  Pasipriešinimo  okupaciniams  režimams  dalyvių  ir  nuo  okupacijų  nukentėjusių  asmenų  teisių  ir  reikalų  komisija      .

Įstatymo  projektą  pristato: A .Kašėta,  A .Stasiškis