Projektas 2
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL Vilniaus dailės akademijos STATUTO PATVIRTINIMO
2011 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus dailės akademijos senato 2011 m. kovo 23 d. ir gegužės 11 d. sprendimus, n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. IX-2392 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 117-4377 ).
Lietuvos Respublikos Seimo
2011 m. d.
nutarimo Nr.
1 priedėlis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus dailės akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji universitetinė mokykla. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). Jos buveinės adresas: Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius, Lietuvos Respublika.
2. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
3. Akademija turi autonomiją, kuri yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Akademijos statute (tolia – Statutas).
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei ir steigėjui, tačiau nė viena atskaitomybės visuomenei ir steigėjui principo įgyvendinimo nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų siaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
5. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Akademijos tarybos (toliau – Taryba) motyvuotą nuomonę ir Tarybos patvirtintą Akademijos strateginį veiklos planą. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas.
.
II SKYRIUS
AKADEMIJOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR PRINCIPAI
6. Plėtodama intensyvią meno ir mokslinę tiriamąją veiklą, turėdama visuotinai pripažintą aukštą reputaciją, Akademija siekia kurti, tobulinti ir skleisti meninės kūrybos, meno tyrimų ir socialinių bei humanitarinių mokslų žinias, ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, įnešančius reikšmingą indėlį į Lietuvos ir pasaulio visuomenę.
7. Pagrindiniai Akademijos veiklos tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti meno praktiką, meniniais ir moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) laiduoti tokį meninės kūrybos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų lygį, kuris leistų Akademijai lygiateisiais pagrindais dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo veikloje, būti aktyvia ir atsakinga tarptautinės akademinės bendruomenės nare;
3) rengti menininkus ir mokslininkus, stiprinti mokslinių ir meninių tyrimų bei studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės ir pilietinės visuomenės ugdymui;
5) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui ir persikvalifikavimui;
6) meno, mokslo, šviečiamąja ir kita kultūrine veikla skatinti Lietuvos regionų ir visos šalies pažangą;
8. Įgyvendindama savo veiklos tikslus, Akademija turi teisę:
4) teikti ir anuliuoti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus, įstatymų nustatyta tvarka mokslo laipsnius – mokslo daktaras, meno daktaras;
5) savarankiškai sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, taip pat savo filialus bei atstovybes;
7) turėti savo vėliavą, emblemą, ceremonijų aprangą ir kitą atributiką, jų sukūrimo ir naudojimo tvarką nustato Akademijos senatas (toliau – Senatas);
8) saugoti Akademijos archyve Akademijos archyvinius dokumentus; Akademijos muziejuje – Akademijoje sukauptas meno vertybes, bibliotekoje – menininkų, mokslininkų, kultūros ir meno veikėjų rankraščius bei kitą medžiagą, vertingą meno, mokslo ir kultūros istorijai. Akademijos archyvo, muziejaus ir bibliotekos medžiaga be Senato pritarimo negali būti perduodama kitoms įstaigoms;
9. Pagrindiniai Akademijos uždaviniai:
1) sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą menine kūryba, meniniais ir (ar) moksliniais tyrimais;
2) vykdyti studijas pagal universitetinių studijų programas, kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis (tarp jų ir užsienio) jungtines studijų programas, taip pat studijų programas, suteikiančias dvigubą kvalifikacinį laipsnį;
3) plėtoti meninę kūrybą, meninius ir mokslinius tyrimus, rengia mokslininkus ir tyrėjus menininkus, savo meninės kūrybos ir tyrimų srityse bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio partneriais;
4) vykdyti meno ir moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius; teikia savo veiklos kryptis atitinkančias paslaugas asmenims, valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;
5) pati ar bendradarbiaudama su Lietuvos ir užsienio partneriais, rengti ir įgyvendinti meno, mokslinius ir kitus savo veiklos kryptis atitinkančius projektus;
6) aktyviai dalyvauti kuriant ir plėtojant Europos aukštojo mokslo, meninių ir mokslinių tyrimų erdvę;
7) skelbti mokslo ir meno tiriamųjų darbų rezultatus, rengti ir leisti vadovėlius, mokomuosius ir kitus leidinius;
10. Akademijos veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami šiais svarbiausiais principais:
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS AKADEMIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS.
SVARBIAUSIOS MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
11. Pagrindinės Akademijos veiklos sritys – švietimas, meninė kūryba, meniniai ir moksliniai tyrimai, kultūros sklaida.
12. Pagrindinės Akademijos veiklos rūšys – visų pakopų universitetinių studijų vykdymas ir visų rūšių meniniai ir moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) ir technologijų plėtra.
13. Akademija gali veikti ir kitose srityse, jeigu tai neprieštarauja Akademijos misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams.
14. Akademijos meno ir mokslo veiklos vadybos pagrindines nuostatas nustato ir kitus su meno ir mokslo veikla susijusius klausimus reglamentuoja Senato patvirtintas Meno ir mokslo veiklos reglamentas.
15. Vadovaudamiesi Meno ir mokslo veiklos reglamentu, šias veiklas koordinuoja Senato sudaryti komitetai.
17. Pagrindines studijų programų rengimo ir vykdymo vadybos nuostatas nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas.
IV SKYRIUS
AKADEMIJOS VALDYMAS
19. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Taryba, Senatas ir vienasmenis valdymo organas – Akademijos rektorius (toliau – rektorius).
20. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos, subsidiarumo, savivaldos ir efektyvumo principais.
pirmasis SKIRSNIS
TARYBA
21. Taryba atlieka šias funkcijas:
4) nustato Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų bei meno ir mokslo veiklos kokybę;
10) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir jos įvykdymo ataskaitą;
12) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę veiklos ataskaitą, vertina Akademijos veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Akademijos veiklos kokybei;
13) užtikrina Akademijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais iki kovo 31 dienos informuoja visuomenę apie Akademijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;
15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;
22. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė daugiau kaip pusės visų jos narių visuotinio susirinkimo balsų dauguma;
2) du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija ir kurie pareigas Akademijoje užima konkurso būdu. Akademijos akademinių kamieninių padalinių tarybos teikia Senatui po vieną kandidatą į Tarybos narius. Senatas išrenka du Tarybos narius iš pateiktų kandidatų slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Tais atvejais, kai iš dviejų vienodą balsų skaičių gavusių kandidatų reikia išrinkti vieną, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas daugiausia Senato narių balsų gavęs kandidatas. Jeigu ir per pakartotinį balsavimą kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, Tarybos nariu tampa vyresnis pagal amžių kandidatas;
3) vieną – administracija ir kiti darbuotojai. Kiekvieno Akademijos administracijos padalinio, esančio skirtinguose miestuose, darbuotojai paprasta rinkimuose dalyvaujančių darbuotojų balsų dauguma išrenka po vieną kandidatą ir šių kandidatų susirinkime balsų dauguma išrenkamas vienas kandidatas į Tarybą;
4) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu. Švietimo ir mokslo ministras Tarybos narį skiria iš Senato pasiūlytų trijų kandidatų. Jeigu nė vienas iš Senato pasiūlytų kandidatų nepaskiriamas Tarybos nariu, Senatas siūlo kitus tris kandidatus. Vienas šio Senato siūlymo kandidatas skiriamas Tarybos nariu.
23. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Akademijos dėstytojai, skiriami Tarybos nariais, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: jų pagrindinė darbovietė turi būti Akademija ir jie turi eiti konkurso būdu užimtas pareigas, turėti nepriekaištingą reputaciją ir turi vadovautis Akademijos vertybėmis ir visuomenės interesais, taip pat turėti žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Akademijos tikslų ir įgyvendinti jos misiją.
25. Naujai sudarytos Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras, o jos pirmojo posėdžio laiką ir vietą skelbia rektorius.
26. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Akademijos bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimo Akademijai tekstą ir jo pasirašymo ceremonijos aprašą tvirtina Senatas. Tarybos nario įgaliojimai prasideda nuo Tarybos nario įsipareigojimo pasirašymo.
27. Taryba per pirmąjį posėdį, pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, slaptu balsavimu visų Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininkas gali būti atšauktas ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių rašytiniu teikimu slaptu balsavimu visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
28. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Visus sprendimus Taryba priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
30. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šiame statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo šio statuto 26 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.
31. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį penkerių metų kadencijai Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 26 punkte nurodytą įsipareigojimą.
32. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas ir atitinkamų funkcijų atlikimą iš Akademijos lėšų gali būti atlyginama pagal pasirašytas sutartis. Išmokos dydis nustatomas pagal rektoriaus patvirtintą Akademijos dėstytojo valandinio atlyginimo vidurkį.
antrasis SKIRSNIS
SENATAS
35. Senatas atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina studijų, meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Akademijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų kokybę ir lygį;
3) tvirtina vidinę meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Akademijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
5) šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;
6) suteikia ir panaikina akademiniams padaliniams kamieninio padalinio statusą ir
tvirtina kamieninių ir šakinių padalinių nuostatus;
7) rektoriaus teikimu tvirtina mokslo ir pedagoginio personalo konkursų ir atestacijos komisijų sudėtį;
8) sudaro studijų, mokslo ir meno bei kitai akademinei veiklai vykdyti būtinus komitetus ir skiria jų pirmininkus;
12) akademinio kamieninio padalinio tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Akademijos garbės ir kitus vardus;
36. Senato darbo tvarka nustatoma Senato patvirtintame Senato darbo reglamente. Senato posėdžius ne rečiau kaip 3 kartus per semestrą šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 Senato narių.
37. Senatą sudaro 30 narių. Senato nariai yra renkamieji nariai ir nariai pagal pareigas. Renkamaisiais Senato nariais gali būti Akademijos akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų institucijų darbuotojai. Senato nariai pagal pareigas yra Studijų reikalų prorektorius ir Meno ir mokslo reikalų prorektorius.
38. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Šešis studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė savo narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma.
39. Renkamieji Senato nariai yra: Akademijos profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų Senato narių; Akademijos docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Šių narių kvotas akademiniams kamieniniams padaliniams nustato Senato rinkimų komisija Senato darbo reglamento nustatyta tvarka. Pagal nustatytas kvotas Senato narius slaptu balsavimu renka akademinių kamieninių padalinių tarybos. Jeigu Senato nario įgaliojimai nutrūksta iki Senato kadencijos pabaigos, naujas Senato narys einamajai Senato kadencijai skiriamas (renkamas) šio statuto nustatyta tvarka.
40. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo oficialaus Senato narių sąrašo paskelbimo dienos rektorius sušaukia pirmąjį Senato posėdį. Jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. Pirmajame Senato posėdyje slaptu balsavimu išrenkami Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinkti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Senato pirmininku negali būti Akademijos administracijos darbuotojas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų dauguma.
41. Senato pirmininkas, atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis bendraisiais Akademijos interesais. Kai nėra Senato pirmininko, Senato posėdžiams pirmininkauja jo pavaduotojas.
trečiasis SKIRSNIS
REKTORIUS
43. Rektorius yra vienasmenis Akademijos valdymo organas. Rektorius veikia Akademijos vardu ir jai atstovauja.
44. Rektorius atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja Akademijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Akademijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) sudaro nuolat veikiančius meno, mokslo, studijų, strateginio planavimo ir kitus, jo nuomone, būtinus komitetus ir teikia Senatui tvirtinti jų pirmininkus iš Senato narių;
7) skatina Akademijos darbuotojus ir studentus; skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai paskelbia viešai;
8) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
9) leidžia įsakymus, įtvirtinančius Senato nutarimus, taip pat susijusius su klausimais, nepriklausančiais išimtinei Tarybos ar Senato kompetencijai;
10) teikia klausimus Senatui ir Tarybai, inicijuoja, jo nuomone, reikalingus Senato ir Tarybos posėdžius;
11) atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
12) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Akademijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) supažindina Senatą ir teikia Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijai Akademijos metinę veiklos ataskaitą;
14) teikia Tarybai tvirtinti Akademijos strateginį veiklos planą ir jos struktūros pertvarkos planą;
46. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų.
47. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo ir (arba) meno daktaro laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis ne trumpesnę kaip penkerių metų nepertraukiamo mokslinio ir (arba) pedagoginio darbo aukštojoje universitetinėje mokykloje patirtį ir turintis vadybinės patirties.
48. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
49. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo Akademijos rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki rektoriaus kadencijos pabaigos, Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti.
50. Jeigu Tarybos posėdyje Tarybos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
51. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus, jį atšaukus Tarybai ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Rektorių atšaukti turi teisę Taryba, pareiškusi nepasitikėjimą juo. Sprendimas dėl nepasitikėjimo rektoriumi priimamas slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. Rektoriaus įgaliojimams nutrūkus, ne vėliau kaip po dešimties dienų skelbiami naujo rektoriaus rinkimai. Nutrūkus rektoriaus darbo sutarčiai, iki naujo rektoriaus išrinkimo Taryba skiria vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas.
ketvirtasis SKIRSNIS
REKTORATAS
53. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, akademinių kamieninių padalinių vadovai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.
54. Akademijos prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai, atsakingi už jiems rektoriaus pavestas funkcijas. Rektorius turi teisę atšaukti prorektoriaus teisės aktus. Prorektorius skiria ir atšaukia rektorius. Prorektorių įgaliojimai sutampa su rektoriaus įgaliojimų trukme, išskyrus atvejus, kai jie yra atleidžiami nepasibaigus jų įgaliojimų trukmei.
55. Akademijos kancleris atlieka rektoriaus nustatytas Akademijos finansinės veiklos, lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais kontrolės funkcijas. Akademijos kanclerį skiria ir atšaukia rektorius. Kanclerio kadencija pasibaigia, kai išrinktas rektorius paskiria naują kanclerį.
V SKYRIUS
AKADEMIJOS PADALINIAI
57. Akademijos padaliniai pagal funkcijas skirstomi į akademinius ir neakademinius, o pagal statusą – į kamieninius ir šakinius.
58. Akademiniai kamieniniai padaliniai neįeina į kitų padalinių sudėtį ir sudaro Akademijos struktūros pagrindą, šakiniai padaliniai yra kamieninių padalinių sudedamosios dalys. Akademiniams kamieniniams padaliniams taikomus reikalavimus nustato ir akademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą suteikia arba panaikina Senatas.
59. Akademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra meno veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir (ar) studijos. Akademiniai kamieniniai padaliniai yra fakultetas, institutas ir filialas, o akademiniai šakiniai padaliniai yra katedra, skyrius, studija, centras, galerija, muziejus, dirbtuvės, laboratorija ir kita.
60. Akademijoje gali būti steigiami ir kiti akademiniai padaliniai, skirti meno, meno tiriamiesiems projektams įgyvendinti, taip pat studentų mokomosioms praktikoms atlikti.
61. Neakademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra paslaugų, reikalingų akademinių padalinių veiklai, teikimas. Pagrindiniai neakademiniai kamieniniai padaliniai yra administracija, biblioteka, leidykla, ūkio, informacinių technologijų ir kitas paslaugas teikiantys Akademijos skyriai. Neakademiniams kamieniniams padaliniams taikomus reikalavimus nustato ir neakademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą suteikia arba panaikina Senatas.
62. Akademijos filialas yra akademinis kamieninis padalinys, atliekantis visas arba dalį Akademijos funkcijų. Akademijos filialui taikomos fakulteto veiklos reglamentavimo nuostatos.
63. Akademijos filialas steigiamas vykdant Tarybos patvirtintą Akademijos struktūros pertvarkos planą ir Senato sprendimu patvirtintus Akademijos filialo nuostatus. Nuostatai tvirtinami išnagrinėjus Akademijos filialo steigimo iniciatorių motyvuotą prašymą ir įvertinus Tarybos išvadas.
64. Akademinį kamieninį padalinį sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai, turintys šakinio padalinio statusą. Akademinį kamieninį padalinį valdo dekano (direktoriaus) vadovaujama taryba. Jos nutarimai privalomi visiems padalinio darbuotojams ir studentams.
65. Fakultetas yra akademinis kamieninis padalinys, kuriame vykdomos pagrindinės ar aukštesnių pakopų studijos ir kurį sudaro ne mažiau kaip trys akademiniai šakiniai padaliniai.
66. Institutas yra akademinis kamieninis padalinys, kuriame vykdoma meno kūrybinė veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir (ar) aukštesnių pakopų studijos, rengiami magistrantūros baigiamieji darbai ir meno doktorantūros (aspirantūros) projektai, taip pat mokslo (meno) daktaro disertacijos. Institutą sudaro ne mažiau kaip trys akademiniai šakiniai padaliniai.
67. Fakulteto taryba atsakinga už fakultete vykdomų pagrindinių studijų programų organizavimą ir koordinavimą, fakulteto akademinio personalo ugdymą, turimų materialinių išteklių racionalų panaudojimą ir sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su bendrąja Akademijos politika ir kitais panašių interesų turinčiais Akademijos akademiniais kamieniniais padaliniais. Iškilus ginčui dėl fakulteto tarybos sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus teikimu priima Senatas.
68. Fakulteto Taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
4) teikia Senatui ir rektoriui siūlymus dėl akademinių šakinių padalinių steigimo ar panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;
5) dekano įsakymu tvirtina studijų programų komitetus, atsakingus už fakultete vykdomų studijų programų parengimą ir jų kokybę;
69. Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip 30 narių. Akademinių šakinių padalinių vadovai ir fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos nariai pagal pareigas. Ne mažiau kaip 10 proc. fakulteto tarybos narių sudaro studentai; juos skiria Akademijos studentų atstovybė. Tikslų fakulteto tarybos narių skaičių nustato fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų ir pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas. Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų ir pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas, neviršydamas nustatyto fakulteto tarybos narių skaičiaus. Tarybos nariu gali būti fakultete pagrindines pareigas einantis mokslininkas, meno ir mokslo daktaras ar pripažintas menininkas, taip pat kitų institucijų darbuotojai. Renkamųjų tarybos narių kadencija – penkeri metai, studentų – dveji metai (bet ne ilgiau kaip iki jų studijų Akademijoje pabaigos ar pertraukimo). Tarybos narių pagal pareigas kadencija sutampa su jų darbo trukme einant šakinio padalinio vadovo pareigas.
70. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia dekanas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo rašytinio siūlymo dekanui įteikimo. Siūlyme nurodoma, kokiu reikalu posėdis šaukiamas.
71. Fakulteto tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių fakulteto tarybos narių balsų dauguma. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia dekanas.
72. Dekanas yra fakulteto vadovas, veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Dekanas yra atsakingas už fakulteto:
73. Dekanas atlieka šias pagrindines funkcijas:
2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;
4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų bei kitų akademinių šakinių padalinių vadovų skyrimo;
74. Dekaną iš fakulteto tarybos pateiktų kandidatų skiria rektorius. Dekano kadencija sutampa su rektoriaus kadencija. Motyvuotu sprendimu rektorius turi teisę neskirti nė vieno iš pasiūlytų kandidatų ir kreiptis į fakulteto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo. Iki bus paskirtas fakulteto dekanas, rektorius paveda laikinai eiti dekano pareigas kuriam nors fakulteto tarybos nariui. Tas pat asmuo gali eiti dekano pareigas nedaugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
75. Prodekanus (dekano pavaduotojus) tvirtina rektorius dekano teikimu. Prodekanų kadencija sutampa su dekano įgaliojimų trukme.
76. Instituto taryba atsakinga už institute vykdomos meno ir mokslinės tiriamosios veiklos koordinavimą, sąlygų studijų antrosios ir trečiosios pakopų baigiamiesiems darbams sudarymą, tarpdisciplininių ir tarptautinių ryšių skatinimą, instituto aukščiausios kvalifikacijos akademinio personalo ugdymą, racionalų turimų materialinių išteklių panaudojimą ir sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su bendraisiais Akademijos interesais. Iškilus ginčui dėl instituto tarybos sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus teikimu priima Senatas.
77. Instituto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
4) teikia Senatui ir rektoriui siūlymus dėl instituto šakinių padalinių steigimo ar panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;
78. Instituto tarybą sudaro ne daugiau kaip 15 narių. Akademinių šakinių padalinių vadovai ir instituto direktorius yra instituto tarybos nariai pagal pareigas. Ne mažiau kaip 20 proc. instituto tarybos narių turi eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tikslų tarybos narių skaičių ir jų skyrimo (rinkimo) tvarką nustato Senatas. Renkamųjų tarybos narių kadencija – penkeri metai. Tarybos narių pagal pareigas kadencija sutampa su jų darbo einant atitinkamas pareigas trukme.
79. Instituto tarybai vadovauja instituto direktorius. Instituto tarybos posėdžių vedimo ir organizavimo, jų teisėtumo, sprendimų priėmimo ir skelbimo tvarka, atsižvelgiant į šio statuto 70 ir 71 punktus, nustatoma instituto tarybos darbo reglamente.
80. Instituto direktorius yra instituto vadovas, veikia instituto vardu ir jam atstovauja. Direktoriaus atsakomybę ir pagrindines funkcijas nustato Akademijos rektorius, vadovaudamasis šio statuto 72 ir 73 punktais.
81. Instituto direktorių iš instituto tarybos pateiktų dviejų kandidatų skiria rektorius. Instituto direktoriaus kadencija sutampa su rektoriaus kadencija. Motyvuotu sprendimu rektorius turi teisę neskirti nė vieno iš pasiūlytų kandidatų ir kreiptis į instituto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo. Iki bus paskirtas instituto direktorius, rektorius paveda laikinai eiti direktoriaus pareigas kuriam nors instituto tarybos nariui. Tas pat asmuo gali eiti instituto direktoriaus pareigų nedaugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
82. Instituto direktoriaus pavaduotojus skiria rektorius instituto direktoriaus teikimu. Direktoriaus pavaduotojų kadencija sutampa su instituto direktoriaus įgaliojimų trukme.
83. Jeigu dekanas (instituto direktorius) paskyrimo eiti pareigas metu eina Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, pasibaigus jo penkerių metų kadencijai, jis turi teisę vieną kadenciją be konkurso eiti buvusias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
VI SKYRIUS
AKADEMIJOS BENDRUOMENĖ
85. Akademijos akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai menininkai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai.
86. Akademijos bendruomenės nariai taip pat yra administracijos ir kiti darbuotojai, Akademijos garbės daktarai ir garbės profesoriai, garbės mecenatai ir senjorai.
87. Akademijos garbės ir kitus vardus už ypatingus nuopelnus padedant įgyvendinti Akademijos misiją suteikia Senatas.
PIRMASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI, MOKSLO DARBUOTOJAI, TYRĖJAI MENININKAI
88. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Asmenys, einantys ar pretenduojantys eiti dėstytojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką, vadovaudamasis Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato Senatas.
89. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas.
90. Asmenys, einantys ar pretenduojantys eiti mokslo darbuotojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką, vadovaudamasis Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato Senatas.
91. Tyrėjų menininkų kvalifikacinius reikalavimus, taip pat konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir menininkų tyrėjų atestavimo tvarką, vadovaudamasis Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato Senatas.
92. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai menininkai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose meno, kultūros, mokslo programoms įgyvendinti ir įvairių fondų paramai gauti;
4) gauti iš valstybės institucijų meno veiklai, meniniams tyrimams ar mokslo darbams reikalingą informaciją;
93. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai menininkai privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas įstatymuose, šiame statute ir jų darbo sutartyse nustatytas pareigas.
94. Ginčus dėl akademinės etikos pagal kompetenciją nagrinėja Senato sudarytos akademinių kamieninių padalinių akademinės etikos komisijos ir Centrinė akademinės etikos komisija. Akademinės etikos komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Senato patvirtinti nuostatai.
95. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra kitų institucijų darbuotojai, ne konkurso tvarka pakviesti į Akademiją pedagoginiam darbui, meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti. Kviestiniai darbuotojai įdarbinami Senato nustatyta tvarka pagal terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui.
96. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dalyvavusiems meno kūryboje ar produktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą bei pelniusiems tarptautinį pripažinimą meno ar mokslo srityse, nutraukus darbo sutartį su Akademija, Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
97. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos meno ar mokslo ir meno ar mokslo populiarinimo veikloje. Profesorių emeritų skaičių nustato Senatas. Profesoriams emeritams iš Akademijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio mėnesinė išmoka.
98. Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka.
99. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas penkeri metai gali būti ne ilgiau kaip vieneriems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti ir meninei, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
101. Akademijos studentų ir klausytojų (toliau – studentai) statusą, jų teises ir pareigas, dalyvavimą Akademijos valdyme ir studentų savivaldoje nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
102. Į Akademiją studentai priimami konkurso būdu. Bendrąją priėmimo į Akademiją tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas, o konkursinių mokomųjų dalykų ir stojamųjų egzaminų dalykų sąrašą bei konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus tvirtina Senatas.
103. Studentų skatinimo ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senato patvirtintas Akademijos studijų reglamentas.
104. Studentas, įsitikinęs, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba į jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studento rašytinį pareiškimą ar skundą, privalo per 15 kalendorinių dienų jį išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.
105. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma iš šešių įgaliotų asmenų rektoriaus įsakymu. Į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai Akademijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Akademijoje yra galutinis ir privalomai įgyvendinamas ne vėliau kaip per 3 dienas po sprendimo priėmimo.
TREČIASIS SKIRSNIS
ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
106. Akademijos administracijos ir kitų jos darbuotojų statusą nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Akademijos administracijos darbuotojų pareigybių sąrašą rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.
107. Darbo sutartis su Akademijos darbuotojais sudaro ir jas nutraukia, darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų, kitus darbdavio kompetencijai priskiriamus klausimus sprendžia rektorius ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas.
VII SKYRIUS
MENO, MOKSLO VEIKLA IR STUDIJOS
PIRMAS SKIRSNIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
109. Studijos Akademijoje remiasi profesionalia meno veikla, meniniais ir moksliniais tyrimais ir yra neatsiejamos nuo studentų meno kūrybos praktikos, meninių ir (ar) mokslinių tyrimų.
110. Meno, mokslo veikla ir studijos Akademijoje yra grindžiamos šiais principais:
111. Akademijos meno ir mokslo veiklos, jos lygio vertinimo ir skatinimo tvarką, intelektinės nuosavybės ir kitus su kūrybine veikla susijusius klausimus nustato Senatas.
112. Meno, mokslo, pedagoginės ir administracinės veiklos rezultatai lemia asmeninę karjerą Akademijoje.
113. Mokslo ar meno daktaro (meno licenciato) laipsnį Akademija teikia teisės aktų nustatyta tvarka.
114. Mokslininkams ir tyrėjams menininkams rengti Akademijoje organizuojama doktorantūra, veikianti pagal Senato patvirtintus doktorantūros reglamentus. Akademija gali organizuoti doktorantūrą kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis.
115. Asmenims, priimtiems į meno aspirantūrą, sudaromos sąlygos baigti meno aspirantūros studijas ir įgyti meno licenciato laipsnį Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka.
116. Akademijoje vykdomos studijų reglamente įtvirtintų rūšių ir formų studijos, kurias, vadovaudamasis studijų reglamentu, prižiūri rektoriaus sudarytas Studijų komitetas. Už studijų programų turinį, jų įgyvendinimą, įgyjamas kompetencijas, studijų kokybės reikalavimų įgyvendinimą atsako Senato patvirtinti studijų programų komitetai.
117. Studijos Akademijoje vykdomos tik pagal įstatymų nustatyta tvarka akredituotas studijų programas.
118. Studentai ir klausytojai turi teisę studijuoti pagal individualų studijų planą, sudarytą Studijų reglamento nustatyta tvarka.
119. Baigusiems laipsnį suteikiančią studijų programą asmenims išduodamas nustatytos formos diplomas ir jo priedėlis (priedas).
120. Baigusiems laipsnio nesuteikiančią studijų programą ar dalines studijas asmenims išduodamas Senato patvirtintos formos pažymėjimas.
121. Sėkmingai baigusiems doktorantūrą asmenims suteikiamas mokslo ar meno daktaro laipsnis ir išduodamas nustatytos formos diplomas.
122. Sėkmingai baigusiems meno aspirantūrą asmenims suteikiamas meno licenciato laipsnis ir išduodamas nustatytos formos diplomas.
ANTRAS SKIRSNIS
mENO VEIKLOS, MENINIŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
124. Meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybę garantuoja Senato patvirtinta vidinė kokybės užtikrinimo sistema, parengta laikantis tarptautinių ir nacionalinių kokybės reikalavimų ir susitarimų.
125. Akademinės bendruomenės nariai pagal savo kompetenciją yra atsakingi už nuolatinį Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės gerinimą ir bendrą Akademijos kokybės kultūros ugdymą
126. Akademija reguliariai Senato nustatyta tvarka atlieka meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų veiklos savianalizę.
VIII SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
128. Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
129. Akademijos turtą sudaro:
1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
130. Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas yra:
2) pajamos, gautos kaip įmokos už studijas, taip pat pajamos iš mokslinės, meninių tyrimų, kūrybinės, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2–4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
131. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
132. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
135. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
Lietuvos Respublikos Seimo
2011 m. d.
nutarimo Nr.
2 priedėlis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJAI PERDUOTŲ PASTATŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| 1. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 6, Vilnius |
1 358 |
| 2. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 6,Vilnius |
586 |
| 3. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 6, Vilnius |
5 383 |
| 4. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 3, Vilnius |
5 479 |
| 5. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 4, Vilnius |
1 232 |
| 6. |
Pagalbiniai pastatai |
Maironio g. 4, Vilnius |
308 |
| 7. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 5, Vilnius |
6 869 |
| 8. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 3, Vilnius |
418 |
| 9. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 3, Vilnius |
224 |
| 10. |
Pagalbiniai pastatai |
Malūnų g. 3, Vilnius |
134 |
| 11. |
Mokomasis korpusas |
J. Jasinskio g. 16, Vilnius |
1 248 |
| 12. |
Bendrabutis |
Latako g. 2, Vilnius |
2 776 |
| 13. |
Muziejus |
Dominikonų g. 15/1, Vilnius |
717 |
| 14. |
Mokomasis korpusas |
Muitinės g. 2, Kaunas |
3 863 |
| 15. |
Garažas |
Muitinės g. 2, Kaunas |
45 |
| 16. |
Sandėlis |
Muitinės g. 2, Kaunas |
229 |
| 17. |
Mokomasis korpusas |
Muitinės g. 4, Kaunas |
2 169 |
| 18. |
Laboratorija |
Gimnazijos g. 6 / A. Mackevičiaus g. 2, Kaunas |
523 |
| 19. |
Muziejus |
Savanorių pr. 81, Kaunas |
132 |
| 20. |
Mokomasis korpusas |
M. Daukšos g. 27A, Kaunas |
692 |
| 21. |
Panemunės pilis |
Pilies g. 1, Panemunė, Jurbarko r. |
2 651 |
| 22. |
Parodų salė |
Kęstučio g. 3, Telšiai |
367 |
| 23. |
Mokomasis korpusas |
S. Daukanto g. 16, Klaipėda |
457 |
| 24. |
Gamybinės dirbtuvės |
Mizarų k., Druskininkų sav. |
403 |
| 25. |
Praktikų bazė |
Mizarų k., Druskininkų sav. |
534 |
| 26. |
Pagalbiniai pastatai |
Mizarų k., Druskininkų sav. |
341 |
| 27. |
Kūrybinės dirbtuvės su studentų bendrabučiu |
Taikos g. 43, Neringos m., Neringos sav. |
1 926 |