Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2011 m.                    d. Nr.

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199; 2008, Nr.22-803; 2009, Nr. 93-3984)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.

3. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams taikomos šio įstatymo I, II, V, VI, VII, IX, X ir XI skyrių nuostatos, o jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – ir šio įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos.

4. Šis įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.

5. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Aukšta profesinė kvalifikacija – darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje nurodytai profesijai ar sektoriui būtina kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai.

3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys – sutuoktinis; tiesiosios žemutinės linijos giminaitis, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis; tiesiosios aukštutinės linijos išlaikomas giminaitis, įskaitant sutuoktinio tiesiosios žemutinės linijos giminaičius, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, ir išlaikomus tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius. Tinkamai įrodžius šeiminius ryšius, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariu gali būti laikomas partneris, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis palaiko ilgalaikius santykius, įskaitant partnerio tiesiosios žemutinės linijos giminaičius, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, ir išlaikomus tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius, taip pat kitas asmuo, kuris išvykimo Europos Sąjungos valstybėje narėje buvo išlaikomas ar tvarkė bendrą namų ūkį arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra.

6. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę, arba Lietuvos Respublikos pilietis, pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo teise.

7. Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių.

8. Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

9. Fiktyvus įvaikinimas – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių.

10. Grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

11. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Kelionės dokumentas – užsieniečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos Respublikoje.

13. Kilmės valstybė – valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

14. Kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio pragyvenimo Lietuvos Respublikoje ir jo grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos.

15. Laikinas teritorinis prieglobstis – užsieniečiui šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

16. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – dokumentas, kuriuo suteikiama užsieniečiui teisė dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką pas jame nurodytą darbdavį.

17. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

18. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo nuolatinio gyventojo statusas.

19. Nacionalinė viza – Lietuvos Respublikos išduodama viza, kuria suteikiama teisė joje nurodytą laiką būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Nelydimas nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros.

21. Nurodymas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą terminą privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

22. Pabėgėlis – užsienietis, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.

23. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, skirta laikinai apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, bei nelydimus nepilnamečius užsieniečius, ir įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją.

24. Pažeidžiamas asmuo – nepilnametis, neįgalusis, vyresnis nei 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vienišas tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.

25. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės – tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama.

26. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

27. Prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinimas – prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas atitinkamoje vietoje, neapribojant judėjimo laisvės.

28. Prieglobsčio prašytojo šeimos narys – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, šios poros arba vieno iš jų vaikas (įvaikis, nepaisant to, ar jis įvaikintas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikas) iki 18 metų, jeigu jis nesudarė santuokos, arba nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos narys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

30. Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra chaotiškų smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės.

31. Saugi trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti.

32. Savanoriškas išvykimas iš Lietuvos Respublikos – prievolės išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdymas per sprendime grąžinti į užsienio valstybę nustatytą terminą.

33. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelė (toliau – Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė) – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

34. Sprendimas grąžinti į užsienio valstybę – teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, ir jam nustatoma prievolė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, o kompetentingai institucijai – prievolė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jei užsienietis neišvyktų iš Lietuvos Respublikos savanoriškai.

35. Sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, o kompetentingai institucijai nustatoma prievolė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

36. Sveikatos draudimo patvirtinimo dokumentas – Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje išduodamas draudimo liudijimas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta draudimo sutartis, kurioje numatyta minimali vieno užsieniečio sveikatos draudimo suma – 30 tūkst. eurų, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

37. Šeimos narys – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikas iki 18 metų, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaiką iki 18 metų, jeigu jis nesudaręs santuokos ir yra priklausomas nuo tėvų, arba pirmojo laipsnio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, kuris išlaikomas ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

38. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikos piliečio, nepasinaudojusio laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise, arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

39. Šengeno teisynas – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos pagrindu.

40. Šengeno konvencija – 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo.

41. Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno teisynas.

42. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis.

43. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę bei jo teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

44. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

45. Užsieniečių registracijos centras – biudžetinė įstaiga, skirta laikyti šio įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą į užsienio valstybę bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

46. Viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, kuriuo suteikiama teisė atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.

3 straipsnis. Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.

2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Užsieniečiai teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė

Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

II SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.

3. Jeigu užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendimą dėl užsieniečio neįleidimo arba įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

6 straipsnis. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą ir būti apsidraudusiam sveikatos draudimu

1. Atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir būdamas jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ir būti apsidraudęs sveikatos draudimu arba turėti notarine tvarka patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, turinčio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įsipareigojimą sumokėti už buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis ar kiti įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip.

2. Užsienietis, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną arba vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, pasienio kontrolės punkte privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą.

3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru.

7 straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.

2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

8 straipsnis. Atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolė

1. Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

9 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką

Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas.

III SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ BUVIMAS IR GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

PIRMASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ BUVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

10 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą

1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatos. Sprendimus dėl šiame reglamente nustatytų konkrečių išimčių taikymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Užsienietis, kurio kilmės valstybės piliečiams taikomas bevizis režimas, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos.

3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno ar kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos.

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi, leidimo gyventi galiojimo metu gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą, ne šį leidimą gyventi išdavusią, Šengeno valstybę dienos.

6. Vizos turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

11 straipsnis. Vizų rūšys

Vizų rūšys yra šios:

1) Šengeno viza;

2) nacionalinė viza.

12 straipsnis. Šengeno viza

1. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

2. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus Šengeno vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus Vizų kodekse numatytus atvejus.

13 straipsnis. Nacionalinė viza

1. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti nuo 3 iki 12 mėnesių.

2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimo patvirtinimo dokumentą ir kitus dokumentus, numatytus šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytos tvarkos apraše.

3. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, susijęs su darbu ar kita teisėta veikla, paslaugų teikimu ar gavimu.

5. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus nacionalinei vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas išduodant Šengeno vizas pagal Vizų kodeksą.

14 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir jos panaikinimo pagrindai

Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:

1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų;

2) jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;

3) jis pateikė suklastotus dokumentus;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

5) jis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

6) Lietuvos Respublika ar kita Šengeno valstybė yra priėmusi sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba jį išsiųsti;

7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino nacionalines vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;

9) jis nepateikia sveikatos draudimo patvirtinimo dokumento;

10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

15 straipsnis. Vizos išdavimas

1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, arba kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms.

2. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.

3. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją.

4. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kitomis Šengeno valstybėmis sudarytus susitarimus.

5. Sprendimus dėl Šengeno ir nacionalinės vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, jų panaikinimo, Šengeno vizos atšaukimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos bei kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

6. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo bei atšaukimo, kai Lietuvos Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais atstovauja kita Šengeno valstybė, priima atitinkamame susitarime dėl atstovavimo išduodant Šengeno vizas nurodyta Šengeno valstybė.

7. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

8. Vizų kodekso numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.

9. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytos tvarkos numatytais atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis.

10. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo bei atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

16 straipsnis. Negaliojanti viza

Viza yra negaliojanti:

1) pasibaigus jos galiojimo laikui;

2) išnaudojus vizoje nurodytą leistinų būti dienų skaičių;

3) išnaudojus vizoje nurodytą leistiną atvykimų skaičių;

4) jeigu ji prarasta;

5) jeigu ji panaikinta;

6) jeigu ji yra suklastota;

7) išdavus leidimą gyventi;

8) jeigu ji sugadinta dėl techninių ar kitų priežasčių ir dėl to netinkama naudoti;

9) tapus negaliojančiam kelionės dokumentui, į kurį ji buvo įklijuota.

17 straipsnis. Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 10 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo be vizos laiką;

2) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojančią vizą;

3) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

4) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina;

5) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus;

6) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

18 straipsnis. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 3 mėnesius per pusę metų, privalo gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

2. Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.

3. Leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Sertifikatus pagal teisės aktų reikalavimus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimo gyventi formą, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustato vidaus reikalų ministras.

19 straipsnis. Leidimų gyventi rūšys

Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:

1) leidimas laikinai gyventi;

2) leidimas nuolat gyventi.

20 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos

1. Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;

2) turi gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu galiosiantį sveikatos draudimo patvirtinimo dokumentą, kai jis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba turi notarine tvarka patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, turinčio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įsipareigojimą sumokėti už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi gyvenamąją patalpą, kurios naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra ne mažesnis nei minimalus dydis, nustatytas šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje ir 53 straipsnio 3 dalyje nurodytų tvarkų aprašuose, ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tokią gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti netaikomos:

1) užsieniečiui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba);

2) užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis arba buvo nustatyta, kad jis dirbo nelegaliai, ir kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta vergovės ar kitokiomis ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis;

3) užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo;

4) užsieniečiui, kurio apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose arba 3 dalyje nustatytais pagrindais;

5) užsieniečiui dėl valstybės saugumo užtikrinimo interesų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, arba užsieniečiui, kurio negalima grąžinti į užsienio valstybę arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo nustatyta tvarka arba jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo 139 straipsnio nustatytu pagrindu yra sustabdytas.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos, išskyrus Šengeno sienų kodekse numatytą pareigą užsieniečiui turėti galiojantį kelionės dokumentą, netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

5. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi tokiu atveju gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių (dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, šeiminių aplinkybių, pavyzdžiui, šeimos narių sunkios ligos, mirties, ir kitais atvejais, numatytais šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje ir 53 straipsnio 3 dalyje nurodytų tvarkų aprašuose) arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis užsienietis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl jo neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

21 straipsnis. Užsieniečio pragyvenimo lėšos leidimui gyventi gauti

Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

22 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas

1. Užsienietis, kuris kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.

2. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

3. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi turi pateikti tik Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.

23 straipsnis. Leidimo gyventi keitimas

1. Išduotas leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio įstatymo nustatytais pagrindais.

2. Užsienietis prašymą dėl leidimo gyventi keitimo turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

24 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas gimusiam užsieniečio vaikui

1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo gimimo dienos turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo gyventi išdavimo šiam vaikui.

2. Vaikui, gimusiam užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas tokios pat rūšies kaip abiejų tėvų turimas leidimas gyventi. Jeigu tėvai turi skirtingus leidimus gyventi, vaikui išduodamo vaiko leidimo gyventi rūšį pasirenka tėvai. Šis leidimas galioja tiek, kiek galioja vieno iš vaiko tėvų leidimas gyventi, pagal kurį išduodamas vaiko leidimas gyventi.

25 straipsnis. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai

1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinasis globėjas (rūpintojas) atstovauja šio nepilnamečio interesams.

2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises:

1) būti aprūpinti nemokama gyvenamąja patalpa Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje socialinės globos įstaigoje ir išlaikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

2) mokytis pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

4) nemokamai gauti socialines paslaugas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

5) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip;

6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi informacijos apie nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinuoju globėju (rūpintoju) nedelsdama organizuoti jo šeimos narių paiešką.

4. Atliekant nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių paiešką, kartu sprendžiamas šio nepilnamečio užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

26 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminai

1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, pateiktas atitinkamai institucijai, turi būti išnagrinėtas:

1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba kaip dėstytojas ir (arba) atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Šis terminas taikomas ir tokio užsieniečio šeimos nariams;

2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

3) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

4) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

5) dėl leidimo nuolat gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti iki 2 mėnesių, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo.

27 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas

1. Sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi – 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.

2. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl šio dokumento išdavimo.

3. Ligos atveju ar dėl kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių (apie jų buvimą užsienietis turi raštu pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai) gali būti pratęstas sprendimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.

28 straipsnis. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai

1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu:

1) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;

4) kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl jo neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

5) yra pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė ar fiktyvus įvaikinimas arba užsienietis įdarbintas vien tuo tikslu, kad gautų leidimą laikinai gyventi;

6) jo veikla neatitinka šio įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisėtos veiklos reikalavimų;

7) jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti;

8) jis nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, kurios naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra ne mažesnis nei minimalus dydis, nustatytas šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje ir 53 straipsnio 3 dalyje nurodytų tvarkų aprašuose, ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tokią gyvenamąją patalpą leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu;

9) jis neturi galiojančio sveikatos draudimo patvirtinimo dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi notarine tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, turinčio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įsipareigojimo sumokėti už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;

11) jis per nustatytą laiką pakartotinai neįvykdė šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto įpareigojimo;

12) užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.

2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9, 10 ir 13 punktus, taip pat leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

4. Šio straipsnio 1 dalies 7–9 punktų nuostatos netaikomos išduodant ar keičiant leidimą laikinai ar nuolat gyventi užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės.

29 straipsnis. Duomenų pranešimas

1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, jei jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus.

2. Valstybės institucija ar įstaiga arba darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijai:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi, nutraukimą;

2) švietimo įstaiga – apie mokinio (studento) užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi, išbraukimą iš mokinių (studentų) sąrašo;

3) teisėsaugos institucija – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;

4) teismas – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ar nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę.

30 straipsnis. Užsieniečio pasas

1. Užsienio valstybės piliečiui, kuris turi dokumentą, patvirtinantį teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

2. Užsieniečio pase elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. Užsieniečio paso formą nustato vidaus reikalų ministras.

31 straipsnis. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas

1. Jokios valstybės pilietybės neturinčiam asmeniui, kuris turi dokumentą, patvirtinantį teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso numatytas asmens be pilietybės kelionės dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

2. Asmens be pilietybės kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami asmens be pilietybės biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. Asmens be pilietybės kelionės dokumento formą pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas nustato vidaus reikalų ministras.

32 straipsnis. Neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi;

2) gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui;

3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas;

4) turi suklastotą leidimą gyventi;

5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

TREČIASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ LAIKINAS GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

33 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:

1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) jis yra lietuvių kilmės;

3) yra šeimos susijungimo atvejis;

4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas;

5) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio įstatymo 38 straipsnio nuostatas;

6) jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas;

7) jis priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į aukštąją mokyklą pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuotis, kelti kvalifikacijos;

8) jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);

9) jo negalima grąžinti į užsienio valstybę arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo nustatyta tvarka arba jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo 139 straipsnyje numatytu atveju yra sustabdytas;

10) sustabdomas jo apskųsto sprendimo vykdymas šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;

11) jam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

12) jam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

13) jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis arba buvo nustatyta, kad jis dirbo nelegaliai, ir jis bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta vergovės ar kitokiomis ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis;

14) jis ketina dirbti kaip dėstytojas ir (arba) atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;

15) jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi.

2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu taip pat gali būti pakeistas, jeigu:

1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;

2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;

3) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų;

4) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.

3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir kituose šio įstatymo straipsniuose nustatytas sąlygas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką, o kai yra pagrįstų priežasčių – kelionės dokumento galiojimo terminas turi būti ne mažiau nei vienu mėnesiu ilgesnis už išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo terminą.

5. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

6. Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, gavusiu leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 1–6, 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais, leidimai laikinai gyventi gali būti išduoti ar pakeisti tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui.

34 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę

1. Užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia dokumentus, patvirtinančius jo teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

2. Užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 5 metams.

35 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas lietuvių kilmės užsieniečiui

1. Lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytus lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus.

2. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 5 metams.

36 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai jį su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu Lietuvos Respublikos piliečiu, nepasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise, sieja tokie ryšiai:

1) jis yra Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis;

2) jis yra Lietuvos Respublikos piliečio pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaitis arba 21 metų nesulaukęs ar išlaikomas kito laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaitis;

3) jis yra Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesiosios žemutinės linijos giminaitis, kuriam nesukakę 21 metai ar kuris yra išlaikytinis;

4) jis yra Lietuvos Respublikos piliečio pirmojo laipsnio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis arba išlaikomas kito laipsnio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;

5) jis yra Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomas tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;

6) jis buvo Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tačiau dėl santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimo arba Lietuvos Respublikos piliečio mirties atsirado itin sunkių aplinkybių, numatytų šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos apraše. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nutraukimo arba Lietuvos Respublikos piliečio mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nutraukimo arba Lietuvos Respublikos piliečio mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nutraukimo arba Lietuvos Respublikos piliečio mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieniems metams.

2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai jį su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu užsieniečiu sieja tokie ryšiai:

1) jis yra leidimą gyventi turinčio užsieniečio nepilnametis vaikas, nesudaręs santuokos ir priklausomas nuo šio užsieniečio;

2) jis yra vienas iš nepilnamečio užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi, tėvų;

3) jis yra leidimą gyventi turinčio užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis. Su užsieniečiu gali į Lietuvos Respubliką atvykti gyventi ir jo nepilnametis vaikas, jeigu jis nesudaręs santuokos ir yra priklausomas nuo šio užsieniečio. Tokiam nepilnamečiam užsieniečiui tapus pilnamečiui, leidimas laikinai gyventi keičiamas tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo išduotas;

4) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, ne mažiau nei vienus metus išlaikomas pirmojo laipsnio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, kuris negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama;

5) jis yra leidimą nuolat gyventi turinčio užsieniečio, kuris yra nedarbingas dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo, pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaitis;

6) jis buvo leidimą gyventi turinčio užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tačiau dėl santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimo arba užsieniečio mirties atsirado itin sunkių aplinkybių, numatytų šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos apraše. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieniems metams.

3. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose ir 2 dalies 1–5 punktuose numatytais atvejais šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.

5. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą arba 2 dalies 3 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis nebuvo fiktyvi.

6. Šeimos susijungimo atveju užsieniečiui, kurio šeimos narys yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą nuolat gyventi, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas vieniems metams, o užsieniečiui, kurio šeimos narys turi leidimą laikinai gyventi, – tokiam pat laikotarpiui, kurį galioja užsieniečio, pas kurį atvykstama gyventi, leidimas laikinai gyventi.

7. Užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti galiojantį leidimą laikinai gyventi ir pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:

1) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktuose, 39 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;

2) kuris turi leidimą laikinai gyventi ir yra atvykęs stažuoti ar studijuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;

3) kuris turi leidimą laikinai gyventi ir tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą ne mažesnės kaip 50 tūkstančių litų vertės turtą;

4) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ir yra savininkas, bendraturtis arba vadovas ne mažesnės nei vidutinė įmonės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

5) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jei šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą.

8. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, išskyrus atvejus, kai užsienietis, pas kurį atvyksta sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu.

9. Teisės į šeimos susijungimą neturi:

1) prieglobsčio prašytojai;

2) užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

3) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, kurie Lietuvos Respublikoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, išskyrus leidimo laikinai gyventi keitimo atvejus.

37 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) turi leidimą dirbti; arba

2) šio įstatymo 56 straipsnyje numatytais atvejais yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

2. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas tam laikotarpiui, kurį galioja leidimas dirbti, arba sudarytos darbo sutarties laikotarpiui, bet ne ilgiau nei vieniems metams.

3. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti.

38 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai:

1) užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kurioje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 1/6 paskutinio paskelbto Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio metinio bruto darbo užmokesčio;

2) užsienietis pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jei profesinė veikla nereglamentuojama – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba jo darbdavys.

3. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas vieniems metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

4.                              Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį, tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos turi pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Patikrinusi, ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo.

39 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas arba bendraturtis ir jo turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė, įnašas arba turimo įstaigos ar organizacijos turto, tiesiogiai skirto vykdyti veiklą, dalis sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, arba yra paskirtas tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant realią veiklą, kuria prisidedama prie Lietuvos Respublikos ūkio augimo.

2. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas  arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti kita teisėta visuomenine ar ekonomine veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis turi reikiamą profesinį pasirengimą. Tokių profesijų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Reikalavimas turėti reikiamą profesinį pasirengimą netaikomas užsieniečiui, kuris dalyvauja Lietuvos Respublikoje vykdomose Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamose savanoriškos veiklos programose ar tarptautinėse savanoriškos veiklos programose.

3. Užsienietis, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimui laikinai gyventi išduoti arba pakeisti turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nurodytus šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos apraše, įskaitant ir rašytinį įsipareigojimą, kad užsieniečio veikla bus vykdoma teisėtai ir jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gaunamos pajamos iš šios veiklos sudarys pagrindinę užsieniečio Lietuvos Respublikoje gaunamų lėšų, kurių turi pakakti užsieniečiui pragyventi, dalį.

4. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas vieniems metams.

5. Įvertinimo, ar įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba užsienietis, vykdo realią veiklą ir ja prisideda prie Lietuvos Respublikos ūkio augimo, metodai nustatomi šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos apraše.

40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis švietimo įstaigoje, studijuoti, stažuotis, kelti kvalifikaciją

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis švietimo įstaigoje, studijuoti, stažuotis ar dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, jeigu jis:

1) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas);

2) priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;

3) pakviestas stažuotis;

4) pakviestas kelti kvalifikacijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos kėlimo kursų laikui, bet ne ilgiau kaip vieniems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad nėra išbrauktas iš mokinių, studentų, stažuotojų ar kvalifikacijos kėlimo kursų dalyvių sąrašų, taip pat kad studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje.

3. Užsienietis, studijuojantis pirmojoje studijų pakopoje ir studijų laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę ir tik nuo trečiojo studijų semestro.

4. Užsienietis, studijuojantis antrojoje arba trečiojoje studijų pakopoje, turi teisę dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje.

5. Paskutiniais studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo paskutinės studijų dienos. Užsieniečiui keičiant, o po to išduodant naują leidimą laikinai gyventi šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis netaikoma.

41 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui nustačius globą (rūpybą)  

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka:

1) jis yra paskirtas Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, turinčio leidimą nuolat gyventi, globėju (rūpintoju);

2) jo globėju (rūpintoju) yra paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi;

3) jam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje ar kitoje globos (rūpybos) institucijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

42 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui sustabdžius apskųsto sprendimo vykdymą

1. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo, kuriuo užsieniečiui atsisakoma pakeisti leidimą gyventi arba panaikinamas jau išduotas leidimas gyventi, vykdymas sustabdomas šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose arba 3 dalyje nustatytais pagrindais, pasibaigus užsieniečio turėto ar naikinamo leidimo gyventi galiojimo laikui, užsieniečiui išduodamas naujas leidimas laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o vėliau gali būti keičiamas.

2. Jeigu užsienietis atsisakymo pakeisti leidimą gyventi arba jau išduoto leidimo gyventi panaikinimo metu teisėtai dirbo ar užsiėmė kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo metu jam leidžiama ir toliau dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui suteikus papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą suteikti prieglobstį yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

2. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas suteiktos papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau nei vieniems metams.

44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas, jeigu jam šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo laikotarpiui.

45 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis ar nelegaliu darbu

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis arba buvo nustatyta, kad jis dirbo nelegaliai, ir jis bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis ar su nelegaliu darbu, kai dirbta vergovės ar kitokiomis ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, jeigu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas.

2. Užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 6 mėnesiams.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui išdavus arba pakeitus leidimą laikinai gyventi, tarpininkavusios ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo sprendimu užsieniečiui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje vietoje arba minėtos įstaigos nustatytoje vietoje.

4. Užsienietis, kuriam šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu išduotas arba pakeistas leidimas laikinai gyventi ir kuris neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, socialines paslaugas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas ir (arba) atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas ir (arba) atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija.

2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas vieniems metams, o jeigu jo darbo dėstytoju ir (arba) mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu vieni metai – šių darbų laikotarpiui.

4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų metu turi teisę dirbti kaip dėstytojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

47 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą ir turinčiam tos valstybės išduotą leidimą gyventi, jeigu jis:

1) ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;

2) ketina užsiimti ekonomine veikla Lietuvos Respublikoje;

3) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į aukštąją mokyklą pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuotis, kelti kvalifikacijos;

4) ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kitais tikslais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas ne ilgiau kaip vieniems metams.

48 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimas gautas apgaulės būdu;

2) paaiškėja, kad yra šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų;

3) nutraukiama santuoka arba registruotos partnerystės sutartis;

4) užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;

5) nutraukiama ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje;

6) nesudaroma arba nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu;

7) užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurios buvo deklaruotos leidimui laikinai gyventi gauti;

8) užsienietis neatitinka šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius dvejus darbo Lietuvos Respublikoje metus nesilaikė šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti apie pageidavimą pakeisti darbdavį, arba tapo bedarbiu ilgiau nei trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu 1 kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

9) užsienietis išbraukiamas iš studentų arba mokinių sąrašų, nutraukiama arba anksčiau laiko baigiasi stažuotė, jis išbraukiamas iš kvalifikacijos kėlimo kursų dalyvių sąrašų arba studijuodamas nesilaiko apribojimų, nustatytų šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje;

10) užsienietis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų arba pasibaigia globa (rūpyba);

11) atsirado galimybė grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punktą;

12) šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga;

13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės;

14) ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo teikimu konstatuojama, kad išnyko pagrindai, dėl kurių užsieniečiui, kuris pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis arba kuris dirbo nelegaliai ir kuris bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus arba nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis ar su nelegaliu darbu, kai dirbta vergovės ar kitokiomis ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi;

15) nutraukiami moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo arba autorinė sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija;

16) išnyko šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose arba 3 dalyje nustatyti apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo pagrindai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3–12, 14–16 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.

3. Jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu.

49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas

1. Užsienietis dokumentus leidimui laikinai gyventi išduoti arba pakeisti pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo, panaikinimo priima, leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, įvertinimą, ar santuoka, registruotos partnerystės sutartis ar įvaikinimas nebuvo fiktyvūs, ar teisėta veikla nebuvo užsiimta ir ar užsienietis nebuvo įdarbintas vien tuo tikslu, kad gautų leidimą laikinai gyventi, taip pat įvertinimą, ar įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba užsienietis, vykdo realią veiklą ir ja prisideda prie Lietuvos Respublikos ūkio augimo, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

50 straipsnis. Negaliojantis leidimas laikinai gyventi

Leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai:

1) leidimas laikinai gyventi per 3 mėnesius neatsiimamas;

2) pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas;

3) užsienietis miršta;

4) leidimas laikinai gyventi yra suklastotas;

5) leidimas laikinai gyventi yra panaikintas;

6) leidimas laikinai gyventi yra prarastas;

7) leidimas laikinai gyventi yra pakeistas šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;

8) užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;

9) užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ NUOLATINIS GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

51 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai

1. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas Lietuvos Respublikoje gyvenančiam ar į Lietuvos Respubliką gyventi persikeliančiam užsieniečiui, jeigu jis:

1) turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) yra lietuvių kilmės ir turi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytus lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus;

3) yra užsienietis, kurį su Lietuvos Respublikos piliečiu sieja šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodyti ryšiai, arba jis yra Lietuvos Respublikos piliečio globėjas (rūpintojas) ar globotinis (rūpintinis) ir jie ketina kartu persikelti ir kartu gyventi Lietuvos Respublikoje. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikia per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje dienos;

4) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau jos netekimo metu gyveno ir nuo to laiko gyvena Lietuvos Respublikoje. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikia per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dienos;

5) yra vaikas iki 18 metų, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;

6) gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

7) pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;

8) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

9) pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį nei nurodytą šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi;

10) pasinaudoja Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta galimybe.

2. Užsienietis turi kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, jeigu:

1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;

2) leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti;

3) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas;

4) leidime nuolat gyventi yra netikslių įrašų;

5) leidimas nuolat gyventi yra prarastas.

3. Užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos aprašu.

4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui keičiamas.

5. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 40 straipsnio nuostatomis.

6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto užsieniečio šeimos nariams, kartu su juo persikeliantiems gyventi į Lietuvos Respubliką ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Šia teise šeimos nariai gali pasinaudoti, jeigu prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikia per 3 mėnesius nuo leidimo nuolat gyventi išdavimo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam užsieniečiui dienos.

8. Šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi šiems užsieniečiams:

1) kurie yra nelydimi nepilnamečiai;

2) kuriems sukako 75 metai;

3) kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytais pagrindais;

4) kuriems jų pilietybės arba ankstesnės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra išdavusi dokumentą, patvirtinantį negalią, atitinkančią 0-25 procentų darbingumo lygį ar didelių specialiųjų poreikių lygį.

52 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai

1. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimas gautas apgaulės būdu;

2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;

4) užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau nei 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą.

2. Jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu.

3. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jam išduotas leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis šio įstatymo 54 straipsnio 1, 2, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.

53 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas

1. Užsienietis dokumentus leidimui nuolat gyventi išduoti arba pakeisti pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, panaikinimo priima, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti ar pakeisti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat įvertinimą, ar santuoka, registruotos partnerystės sutartis ar įvaikinimas nebuvo fiktyvūs, ir pragyvento laikotarpio apskaičiavimą, nustato vidaus reikalų ministras.

54 straipsnis. Negaliojantis leidimas nuolat gyventi

Leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai:

1) leidimas nuolat gyventi per 6 mėnesius neatsiimamas;

2) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas;

3) užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) užsienietis miršta;

5) leidimas nuolat gyventi yra suklastotas;

6) leidimas nuolat gyventi yra panaikintas;

7) leidimas nuolat gyventi yra prarastas;

8) užsienietis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;

9) leidimas nuolat gyventi yra pakeistas šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

PENKTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ DARBAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

55 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 56 straipsnyje, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

2. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką.

3. Leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

4. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

56 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti

Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis:

1) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8–12, 14 punktus;

2) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 15 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienus metus;

3) atvyksta į Lietuvos Respubliką tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir su šios sutarties vykdymu, personalo mokymu, komerciniu įsisteigimu, įrangos įdiegimu, ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus;

4) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau nei trejiems metams dirbti užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filiale, atstovybėje arba įmonėje, priklausančioje tai pačiai įmonių grupei, kaip specialistas, kurio dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia įmonės, filialo ar atstovybės veiklai, arba vadovas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos jis užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje yra dirbęs ne mažiau nei vienus metus;

5) yra nuolatinis Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir turi Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad užsienietis yra apdraustas socialiniu draudimu;

6) studijuoja ir ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje;

7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;

8) turi leidimą nuolat gyventi;

9) atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti kitais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Europos Sąjungos teisės aktuose.

57 straipsnis. Leidimo dirbti išdavimo pagrįstumas

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

58 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos.

59 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas

1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, jame nurodomas darbas (pareigos) ir darbdavys, pas kurį užsienietis dirbs.

2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų, leidimas dirbti išduodamas ne ilgesniam kaip 8 mėnesių laikotarpiui per vienus metus, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

3. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieniems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieni metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.

60 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas

1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.

2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos.

3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.

4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.

61 straipsnis. Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai

Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;

2) darbo sutartis nutraukta;

3) nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką;

4) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;

5) per šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;

6) nustatoma, kad užsienietis neatitinka būtinų leidimo dirbti išdavimo sąlygų.

62 straipsnis. Nelegalus darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, jeigu jis:

1) dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti;

2) užsiima kita veikla, kuriai neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos;

3) studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuojasi, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose be leidimo laikinai gyventi ar vizos, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 69 straipsnio 2 dalyje.

IV SKYRIUS

PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS

63 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Prieglobsčio formos

Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiamo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos:

1) pabėgėlio statusas;

2) papildoma apsauga;

3) laikinoji apsauga.

65 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pateikimas

1. Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas suteikti prieglobstį) gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms.

2. Užsienietis turi teisę asmeniškai pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.

3. Nelydimam nepilnamečiam užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa.

4. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.

66 straipsnis. Informacijos neatskleidimas

1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje ir 89 straipsnyje nurodytus atvejus arba tokius atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista.

2. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija bei prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama.

67 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai

1. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:

1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;

2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;

3) atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4) apklausia prieglobsčio prašytoją;

5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;

6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją.

2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

3. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis, o paimtus pirštų atspaudus – paštu ar kitu saugiu būdu perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina duomenų apie pabėgėlio pirštų atspaudus apsaugą.

5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.

68 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

69 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu

1. Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:

1) gyventi Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;

2) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

3) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip;

4) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

5) naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;

6) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;

7) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti piniginę pašalpą;

8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti;

9) kitas teises, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose.

3. Prieglobsčio prašytojo pareigos:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir teismo sprendimuose jam nustatytas pareigas;

3) leisti gydytojui patikrinti jo sveikatos būklę;

4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, kitą informaciją, susijusią su jo asmeniu;

5) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, o prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu gaunamas lėšas – per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali padengti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.

5. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų sumokėti už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės patirtas išlaidas.

6. Valstybės išlaidų, patirtų užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojų teises, apskaičiavimo ir padengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

ANTRASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS

70 straipsnis. Sprendimo dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo priėmimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo.

2. Jei Europos Sąjungos valstybė narė paprašo ir jei prieglobsčio prašytojas to pageidauja, Lietuvos Respublika dėl humanitarinių priežasčių gali sutikti nagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą, net jei ji nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

3. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės.

71 straipsnis. Veiksmai, susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos Sąjungos valstybei narei

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tyrimą, siekdama nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdama šį tyrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikiamą informaciją.

2. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, šio įstatymo 76 straipsnyje nurodytu atveju išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal šio įstatymo 77 straipsnio nuostatas jis apgyvendinamas Lietuvos Respublikoje laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo laikotarpiu. Tokiam prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis suteikiamas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

3. Priėmusi sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija bendradarbiauja su šios valstybės kompetentingomis institucijomis, kad prieglobsčio prašytojas jai būtų perduotas.

72 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas

1. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

73 straipsnis. Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei

1. Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išduodamas kelionės dokumentas (Laissez-passer), skirtas vienai kelionei į Europos Sąjungos valstybę narę.

2. Sprendimą dėl kelionės dokumento išdavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO TVARKA

74 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustačiusi, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio įstatymo 75 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

2. Laikinas teritorinis prieglobstis taip pat gali būti suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris buvo grąžintas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai, kai Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

3. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento. Šis terminas gali būti pratęstas dar 24 valandoms, jeigu siekiama nustatyti priežastis, nurodytas šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu laikino teritorinio prieglobsčio laikas pratęsiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas per 48 valandas nuo to momento, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas nebus perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Tokio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka.

75 straipsnis. Priežastys, dėl kurių prieglobsčio prašytojas neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečiąją valstybę.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui. Šio straipsnio 1 dalis taip pat netaikoma, kai nustatoma Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

76 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija per 48 valandas išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą prieglobsčio prašytojui, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui.

77 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu. Tokiam prieglobsčio prašytojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.

3. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja.

4. Prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

5. Prieglobstį gavusių užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

78 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės

Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio įstatymo 84 ar 85 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio įstatymo 86 straipsnyje.

79 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai

1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu dėl objektyvių priežasčių neįmanoma per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šio prašymo nagrinėjimo iš esmės terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėjamas šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu nustatoma, kad prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis turi būti išnagrinėtas per 48 valandas. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 7 dienoms.

80 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais

1. Nagrinėjant iš esmės prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojo apklausa turi būti atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į vertėją. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar laikinas globėjas (rūpintojas) ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas.

81 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas

1. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį paaiškėja, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatoma prieštaravimų tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

82 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro arba negrįžta ilgiau kaip 24 valandas.

2. Prieglobsčio prašytojo, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei per 72 valandas nėra galimybės su juo susisiekti.

3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atnaujinamas, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Užsieniečių registracijos centrą ar Pabėgėlių priėmimo centrą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo vienas mėnuo.

4. Jei prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais pagrindais, prieglobsčio prašytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas po prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo atnaujinimo išsamiai raštu išdėsto tokių savo veiksmų ar neveikimo motyvus.

5. Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tiria prieglobsčio prašytojo veiksmus ar neveikimą bei jo rašytiniame paaiškinime, jei toks buvo gautas, nurodytų aplinkybių pagrįstumą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pasekmių atsiradimo. Šį tyrimą atlikusi įstaiga, nustačiusi, kad prieglobsčio prašytojas savo veiksmais ar neveikimu vilkina prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai ir siūlo pripažinti tokio prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstu.

6. Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

7. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, tai ir paslaugų, ir paramos įgyvendinant šio įstatymo 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises teikimas prieglobsčio prašytojui sustabdomas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas.

8. Sprendimai sustabdyti ir atnaujinti paslaugų ir paramos įgyvendinant šio įstatymo 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises teikimą prieglobsčio prašytojui priimami socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

83 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimas

1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:

1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;

2) praėjo vienas mėnuo nuo sprendimo sustabdyti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos;

3) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį nepilnamečių šeimos narių vardu.

2. Sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Jei prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, naujas pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamas, jei šiame prašyme nurodytos naujos esminės aplinkybės.

84 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas

1. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nurodytų šio įstatymo 86 straipsnyje.

2. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

85 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas

1. Papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos,  kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

2. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Papildoma apsauga prieglobsčio prašytojui suteikiama vieniems metams.

86 straipsnis. Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga

Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio įstatymo 84 ar 85 straipsnyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, jeigu:

1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, pagalba ir apsauga;

2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe;

3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;

5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;

6) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti papildomą apsaugą.

87 straipsnis. Dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu išduodamas leidimas nuolat gyventi.

2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu išduodamas leidimas laikinai gyventi.

3. Pabėgėliui, kuris turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas kelionės dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją dokumento galiojimo laikotarpiu. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. Pabėgėlio kelionės dokumento formą pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas nustato vidaus reikalų ministras.

88 straipsnis. Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas

1. Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas panaikinamas, jeigu jis:

1) savo noru pasinaudojo valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba;

2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;

3) įgijo užsienio valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba;

4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;

5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu Lietuvos Respublikoje;

6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu Lietuvos Respublikoje;

7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

8) gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;

9) gavo pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 86 straipsnyje.

2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:

1) gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

2) išvyksta gyventi į užsienio valstybę;

3) papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį;

4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;

5) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 86 straipsnyje.

3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

89 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikiamą informaciją ir statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio.

2. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi teisę gauti informaciją, susijusią su prašymais suteikti prieglobstį.

3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais, esančiais sulaikymo vietose bei oro uostų ir jūrų uostų tranzitinėse zonose.

4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms bei įstaigoms ir teismams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIKINOSIOS APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS

90 straipsnis. Sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo priėmimas

1. Jei Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje, neapribojant jų judėjimo laisvės.

3. Laikinoji apsauga suteikiama vieniems metams. Laikinosios apsaugos laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.

4. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tyrimą, kad nustatytų šias priežastis.

91 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje  nesuteikiama

1. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu:

1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;

2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;

3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;

5) jis yra nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

2. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

92 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisės ir pareigos

1. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turi šias teises:

1) pateikti prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje;

3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba kita jiems suprantama kalba;

4) dirbti Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu;

5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;

6) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas;

7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Nepilnamečiai užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.

4. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

5. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi šias pareigas:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;

3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją apie save;

4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, gavęs laikinąją apsaugą, negali jų padengti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.

7. Paaiškėjus, kad užsienietis, gavęs laikinąją apsaugą, turėjo lėšų apmokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės patirtas išlaidas.

8. Valstybės išlaidų, patirtų užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinąją apsaugą gavusio užsieniečio teises, apskaičiavimo ir padengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

93 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu.

2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda kelionės dokumentus atvykti į Lietuvos Respubliką.

94 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas

1. Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) užsienietis gali grįžti į kilmės valstybę;

2) užsienietis išvyksta gyventi į užsienio valstybę;

3) paaiškėja šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys.

2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

V SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIŲ IR JŲ ŠEIMOS NARIŲ

TEISINĖ PADĖTIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

95 straipsnis. Atvykimas į Lietuvos Respubliką

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.

96 straipsnis. Priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys neįleidžiami į Lietuvos Respubliką

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys neįleidžiami į Lietuvos Respubliką, jeigu:

1) neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti ar pristatyti per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip;

2) jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

3) jie serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai.

97 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, išduodamas vidaus reikalų ministro nustatytos formos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimas (toliau – laikino gyvenimo pažymėjimas). Šiame pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Sertifikatus pagal teisės aktų reikalavimus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu persikėlę gyventi į Lietuvos Respubliką arba atvykę gyventi pas jį ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, turi gauti vidaus reikalų ministro nustatytos formos Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Sertifikatus pagal teisės aktų reikalavimus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Sprendimus dėl laikino gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir laikino gyvenimo pažymėjimą bei Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

4. Tvarką, reglamentuojančią laikino gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.

98 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti laikino gyvenimo pažymėjimą nagrinėjimo ir dokumento išdavimo terminai

Prašymas išduoti ar pakeisti laikino gyvenimo pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

99 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo, priimto sprendimo galiojimo ir šio dokumento išdavimo terminai

1. Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

2. Sprendimas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

3. Sprendimo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę galiojimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl šio dokumento išdavimo.

100 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau nei vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje kaip bedarbis; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius dvylika darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje kaip bedarbis (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) ar veiklą, nustatyta tvarka įsiregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje kaip bedarbis ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);

2) turi sau ir savo šeimos nariams, jei jie kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvos Respubliką arba atvyksta gyventi pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimo patvirtinimo dokumentą;

3) yra studentas, mokinys, stažuotojas, kvalifikacijos kėlimo kursų dalyvis, turi sau ir savo šeimos nariams, jei jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimo patvirtinimo dokumentą;

4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, šeimos narys.

2. Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės persikėlę gyventi į Lietuvos Respubliką ar atvykę iš tokios valstybės gyventi pas jį ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę.

3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus šeimos narius, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, persikėlę gyventi į Lietuvos Respubliką arba atvykę gyventi pas jį, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę.

4. Šio straipsnio 2 arba 3 dalyse nurodytam Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip:

1) sutuoktiniui arba partneriui;

2) pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaičiui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba partnerio pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaitį;

3) kitam, nei nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, šeimos nariui.

5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju apsigyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę tik jo sutuoktinis, partneris, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar partnerio, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai.

101 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugojimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams

Teisė gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams šiais atvejais:

1) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos, kai šeimos nariai turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;

2) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kai šeimos nariai nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, jeigu jie, kaip šeimos nariai, gyveno Lietuvos Respublikoje bent vienus metus iki Europos Sąjungos valstybės narės piliečio mirties;

3) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;

4) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu santuoka arba registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienus metus – Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šeimos narys globoja ar rūpinasi Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaičiais, arba santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio (Europos Sąjungos valstybės narės piliečio) kaltės;

5) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos – jo pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, ir juos globojančiam vienam iš tėvų iki pirmojo laipsnio tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai baigs mokytis švietimo įstaigoje.

102 straipsnis. Laikino gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas

Laikino gyvenimo pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jei šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.

103 straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti

Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti.

104 straipsnis. Laikino gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas

Laikino gyvenimo pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:

1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;

2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;

3) dokumentas yra suklastotas;

4) dokumentas yra panaikintas;

5) dokumentas yra prarastas;

6) dokumentas yra pakeistas;

7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;

8) atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

9) atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

10) atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys miršta.

105 straipsnis. Nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindai

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės, arba kuris kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką ar atvyko gyventi pas jį ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai taip pat įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie teisėtai gyveno joje pastaruosius 5 metus su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba jie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba yra lietuvių kilmės šeimos nariai. Teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat įgyja šio įstatymo 101 straipsnyje nurodyti Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.

3. Šio įstatymo 101 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kreipdamiesi dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas vidaus reikalų ministro nustatytos formos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimas (toliau – nuolatinio gyvenimo pažymėjimas), kuris galioja 10 metų. Šiame pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Sertifikatus pagal teisės aktų reikalavimus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė, kuri galioja 10 metų. Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Sertifikatus pagal teisės aktų reikalavimus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

6. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo, paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar trečiąją valstybę arba kitais atvejais).

7. Sprendimus dėl nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir nuolatinio gyvenimo pažymėjimą ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

8. Tvarką, reglamentuojančią nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.

106 straipsnis. Teisės nuolat gyventi suteikimas nepraėjus 5 metų laikotarpiui

1. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:

1) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą;

2) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą;

3) be pertraukos 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę;

4) gyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 3 metus, paskutinius metus dirbo mokamą darbą ir pasinaudojo savo teise į išankstinę pensiją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje kaip bedarbis; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti reikalavimai būti pragyvenus ir išdirbus atitinkamą laikotarpį ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas būti pragyvenus ne mažiau kaip 2 metus netaikomi, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, kuris Lietuvos Respublikos pilietybės neteko dėl santuokos su tuo asmeniu.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui įgijus teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šią teisę įgyja ir kartu su juo Lietuvos Respublikoje gyvenantys šeimos nariai.

5. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui mirus tebedirbant ir nespėjus įgyti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalį, su juo kartu Lietuvos Respublikoje gyvenę šeimos nariai įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) jis iki mirties buvo išgyvenęs Lietuvos Respublikoje be pertraukos dvejus metus, arba

2) jis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, arba

3) likęs sutuoktinis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl santuokos su mirusiuoju.

107 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti nuolatinio gyvenimo pažymėjimą nagrinėjimo ir šio dokumento išdavimo terminai

Prašymas išduoti ar pakeisti nuolatinio gyvenimo pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

108 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo, priimto sprendimo galiojimo ir šio dokumento išdavimo terminai

1. Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

2. Sprendimas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę galioja 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

3. Sprendimo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę galiojimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl šio dokumento išdavimo.

109 straipsnis. Laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai

Laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiama, jeigu:

1) pasikeičia asmens duomenys;

2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;

3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;

4) dokumente yra netikslių įrašų;

5) dokumentas yra prarastas.

110 straipsnis. Laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui

1. Turintis laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimą Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepriklausomai nuo jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.

2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.

3. Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje teise, vaikui, jeigu jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, išduodamas nuolatinio gyvenimo pažymėjimas, jeigu vaikas yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė.

111 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

2) teisė gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;

3) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neatitinka šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Ši nuostata netaikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariams, jeigu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis buvo sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir pradės dirbti arba pateikia atitinkamus dokumentus, kad pradės veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, arba yra nustatyta tvarka įsiregistravęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoje institucijoje kaip bedarbis, ieško darbo ir turi realių galimybių įsidarbinti;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;

5) šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nutraukia šeiminius santykius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba šių santykių nebėra, išskyrus šio įstatymo 101 straipsnyje numatytus atvejus;

6) išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi).

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

2) teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;

3) išvykstama iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 metų iš eilės laikotarpiui.

3. Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tokiu atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

4. Jeigu panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, tokios teisės netenka ir jo šeimos nariai, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu.

5. Sprendimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

112 straipsnis. Nuolatinio gyvenimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas

Nuolatinio gyvenimo pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai:

1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;

2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;

3) dokumentas yra suklastotas;

4) dokumentas yra panaikintas;

5) dokumentas yra prarastas;

6) dokumentas yra pakeistas;

7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;

8) atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

9) atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys miršta.

VI SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJA

113 straipsnis. Užsieniečių integracija

1. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai ar nuolat gyventi kortelę, leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos.

114 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai

1. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

2. Kiti užsieniečiai, norintys gauti Lietuvos valstybės paramą integracijai, turi pateikti pajamų ir turto deklaraciją.

115 straipsnis. Užsieniečių integracijos organizavimas

1. Užsieniečių integraciją pagal kompetenciją įgyvendina valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti sudaroma komisija. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai koordinuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai.

4. Savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga, atsako už Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai administravimą.

116 straipsnis. Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys

Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys:

1) valstybinės kalbos mokymas;

2) švietimas;

3) užimtumas;

4) aprūpinimas gyvenamąja patalpa;

5) socialinė apsauga;

6) sveikatos apsauga;

7) visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.

117 straipsnis. Užsieniečių natūralizacija

Užsienietis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ JUDĖJIMO LAISVĖ LIETUVOS RESPUBLIKOJE

118 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas

Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

119 straipsnis. Užsieniečio sulaikymo pagrindai

1. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:

1) kad negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;

2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jam yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje;

3) kai siekiama jį grąžinti į užsienio valstybę, neįleidus į Lietuvos Respubliką;

4) kai įtariama, kad jis naudojasi suklastotais dokumentais;

5) kai priimamas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma Direktyva 2001/40/EB;

6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti.

2. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (ar) jo šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais:

1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai;

2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

3. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nurodymo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kai vykdomas kitos valstybės, kuriai taikoma Direktyva 2001/40/EB, sprendimas išsiųsti, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar įvykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

120 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas

1. Teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms.

2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre.

3. Pažeidžiami asmenys bei šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

4. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau nei 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (pvz., atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam laikotarpiui, neviršijančiam 12 mėnesių.

121 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės

1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios:

1) užsieniečio prievolė nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją;

2) užsieniečio prievolė ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie savo buvimo vietą;

3) patikėjimas atitinkamai socialinių paslaugų įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį;

4) patikėjimas prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;

5) užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.

4. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nurodytas jos taikymo terminas.

5. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams.

122 straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę

1. Jeigu yra šio įstatymo 118 straipsnyje nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi teisėsaugos institucijos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu užsienietis  turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši pagalba teikiama, jei užsienietis to pageidauja.

2. Teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą nagrinėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba,  turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo jo paskelbimo momento.

4. Teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, tiksli jo pabaigos data ir sulaikymo vieta.

123 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį apskundimas

1. Užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį ar pratęsti jo sulaikymo terminą arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečių registracijos centras užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja užsieniečio skundą ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundo priėmimo dienos.

124 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas

1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą iniciavusi arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

2. Teismas, gavęs užsieniečio arba jo sulaikymą iniciavusios ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;

2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;

3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.

3. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.

4. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

125 straipsnis. Sulaikymo pabaiga

1. Išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis pagal įsigaliojusį teismo sprendimą paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

2. Jeigu pasibaigė užsieniečio sulaikymo terminas, užsienietis turi būti paleistas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

VIII SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ ASMENS TAPATYBĖS NUSTATYMAS

126 straipsnis. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybės nustatymas

1. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybei nustatyti teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas.

2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti jo turimus daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Sulaikyto užsieniečio duomenys gali būti perduodami užsienio valstybei jo asmens tapatybės nustatymo tikslu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais.

127 straipsnis. Užsieniečio fotografavimas ir daktiloskopavimas

1. Asmens tapatybei nustatyti užsienietis nufotografuojamas ir paimami jo pirštų atspaudai, kai jis:

1) pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

2) yra sulaikytas už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, buvimą joje, gyvenimą, vykimą tranzitu ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos;

3) yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paimti užsieniečių pirštų atspaudai įrašomi į Užsieniečių registrą.

128 straipsnis. Dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testas

1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima arba gauti prieglobstį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.

2. Atlikti DNR testą gali būti prašoma tik tuo atveju, kai užsienietis negali įrodyti turimo giminystės ryšio kitaip.

3. DNR testo atlikimo išlaidas padengia užsienietis, išskyrus prieglobsčio prašytojus (jų DNR testo atlikimo išlaidas apmoka Lietuvos Respublika).

129 straipsnis. Amžiaus nustatymo tyrimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio amžiaus, gali įpareigoti užsienietį, kuris prašo išduoti leidimą gyventi arba prašo suteikti prieglobstį, atlikti amžiaus nustatymo tyrimą.

2. Amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliktas užsieniečio, kurio amžius nustatomas, sutikimu. Jeigu nustatomas nepilnamečio užsieniečio amžius, tyrimas atliekamas tik gavus jo tėvų, kitų teisėtų atstovų arba laikino globėjo (rūpintojo) sutikimą.

3. Jeigu užsienietis nesutinka atlikti amžiaus nustatymo tyrimo, jis laikomas neatitinkančiu šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

4. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5. Amžiaus nustatymo tyrimo išlaidas padengia užsienietis, išskyrus prieglobsčio prašytojus  (jų tyrimo išlaidas apmoka Lietuvos Respublika).

IX SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

130 straipsnis. Išvykimas iš Lietuvos Respublikos

1. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki dokumento, suteikiančio teisę būti valstybės teritorijoje ar gyventi joje, galiojimo laiko pabaigos.

2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 10 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo be vizos laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama įstatymų numatytais atvejais.

131 straipsnis. Nurodymas išvykti iš Lietuvos Respublikos

Išvykti iš Lietuvos Respublikos nurodoma:

1) užsieniečiui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką, neteisėtai joje esančiam ar neteisėtai gyvenančiam, kuris turi galiojantį kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę joje būti ar gyventi;

2) Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) šeimos nariams, netekusiems teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje.

132 straipsnis. Grąžinimas į užsienio valstybę

Sprendimas grąžinti užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, į užsienio valstybę priimamas, kai:

1) panaikinama jo viza;

2) panaikinamas jo leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi;

3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;

4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui;

5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau jo buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtas;

6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 10 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo be vizos laiką.

133 straipsnis. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos

1. Sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos priimamas, jeigu:

1) jis per nurodytą laiką neįvykdė nurodymo išvykti iš Lietuvos Respublikos;

2) jis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir nėra šio įstatymo 131 arba 132 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui nurodoma išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę;

3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

2. Jeigu sprendimą išsiųsti užsienietį jau yra priėmusi kita valstybė, kuriai taikoma Direktyva 2001/40/EB, naujas sprendimas nepriimamas, vykdomas priimtas kitos valstybės sprendimas, prieš tai pasikonsultavus su šia valstybe dėl jo vykdymo galimumo.

3. Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti sprendimų išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymą.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos taikomos ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsižvelgiant į šio Įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytą keliamos grėsmės rimtumą.

134 straipsnis. Nurodymo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimų grąžinti į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymo terminai ir tvarka

1. Sprendime grąžinti į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kai dėl nuo užsieniečio nepriklausančių objektyvių priežasčių jis per nustatytą terminą negali savanoriškai išvykti, šis terminas gali būti pratęstas.

2. Sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kai užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, arba sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos būtina įvykdyti nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas.

3. Nurodyme išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis nei 1 mėnesio terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

4. Nurodymą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir sprendimą grąžinti į užsienio valstybę priima ir sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

5. Sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl išsiuntimo vykdymo galimumo šio įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu priima ir vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdo tik tarpusavyje pasikonsultavusios.

7. Tvarką, reglamentuojančią nurodymo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimų grąžinti į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos priėmimą ir jų vykdymą, konsultacijas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimu, nustato vidaus reikalų ministras.

135 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant nurodymą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalies dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar sprendimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas

1. Priimant nurodymą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti į užsienio valstybę arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į užsieniečio:

1) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika;

4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

2. Sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalies dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba sprendimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu:

1) sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalis dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui;

2) šio įstatymo 137 straipsnyje nurodytais atvejais draudžiama užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba jį grąžinti į užsienio valstybę;

3) užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas;

4) užsieniečiui reikia suteikti medicinos pagalbą;

5) jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita);

6) gaunamas Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymas pagal Teismo Reglamento 39 taisyklę taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir užsieniečio neišsiųsti.

3. Išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos būtina įvykdyti nedelsiant.

136 straipsnis. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių grąžinimas į užsienio valstybę

1. Nelydimas nepilnametis užsienietis, kuris yra neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar neteisėtai joje gyvena, grąžinamas į užsienio valstybę, tačiau tik tuo atveju, jeigu toje valstybėje jis bus tinkamai prižiūrimas, atsižvelgiant į jo poreikius, amžių ir savarankiškumo lygį.

2. Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, jam turi būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

3. Sprendžiant nelydimo nepilnamečio užsieniečio grąžinimo klausimą, bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

137 straipsnis. Draudimas išsiųsti arba grąžinti užsienietį

1. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.

2. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui arba kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

4. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikas, per kurį jis, pripažintas nukentėjusiuoju dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu.

138 straipsnis. Išsiuntimo lėšos

1. Sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalis dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdomas:

1) išsiunčiamo užsieniečio lėšomis;

2) fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;

3) darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, lėšomis;

4) vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

2. Jei nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, arba iš vežėjų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą išsiųsti užsienietį priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma Direktyva 2001/40/EB, vadovaujantis Sprendimu 2004/191/EB.

139 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kurio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos yra sustabdytas

Jeigu užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos yra sustabdytas dėl šio įstatymo 135 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir šios aplinkybės per 18 mėnesių nuo sprendimo grąžinti į užsienio valstybę dalies dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko, jam išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

140 straipsnis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką

1. Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu:

1) jam buvo atsisakyta išduoti vizą arba ji buvo panaikinta;

2) jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba jis buvo panaikintas;

3) jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką;

4) jis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos;

5) jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

2. Užsieniečiui, kuris savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir turi neįvykdytų prievolių Lietuvos Respublikai arba kuris piktnaudžiauja savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimybe ar buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

3. Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tik šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

5. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

141 straipsnis. Užsieniečio perdavimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktą gali būti perduotas iš vienos užsienio valstybės per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu kitai užsienio valstybei, jeigu pateikiama įrodymų, kad jis turi teisę vykti į užsienio valstybę, ir duomenys dėl tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją būtinumo.

2. Perduoti užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama, jeigu:

1) valstybėje, į kurią perduodamas užsienietis, nustatomos šio įstatymo 137 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys;

2) užsienietis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis;

3) tranzitas per kitas valstybes arba įleidimas į paskirties valstybę yra neįmanomas;

4) Lietuvos Respublikoje būtina keisti oro uostą;

5) prašomos pagalbos tam tikru momentu dėl praktinių priežasčių neįmanoma suteikti;

6) jo perdavimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai arba Lietuvos Respublikos tarptautiniams santykiams.

142 straipsnis. Neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos

Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:

1) išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;

2) išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;

3) išvyksta iš Lietuvos Respublikos, nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;

4) bando išvykti iš Lietuvos Respublikos, neturėdamas galiojančio kelionės dokumento.

X SKYRIUS

SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS IR PRAŠYMŲ PRIIMTI SPRENDIMĄ PATEIKIMAS

143 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė

Sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

144 straipsnis. Skundo padavimas

1. Skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

2. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą šeimos vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.

145 straipsnis. Skundo padavimo terminas

Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

146 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas

1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:

1) naikinamas užsieniečio leidimas gyventi;

2) užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti prieglobstį, nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jis grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos;

3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos;

4) užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio leidimo gyventi panaikinimo arba išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jo šeimos nariui šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais priimto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai atitinkamas administracinis teismas priima nutartį.

147 straipsnis. Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas

1. Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos.

3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą arba prašymą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą arba prašymą.

4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.

148 straipsnis. Skundų dėl sprendimų panaikinti užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos nagrinėjimas

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant užsieniečių skundus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų, priimtų pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 2 dalies 4 punktą, 91 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 111 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 1 punktą, 3 dalį ir 133 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja Valstybės saugumo departamentas, kai sprendimai priimti dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai sprendimai priimti dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

2. Administracinės bylos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį. Šiems duomenims netaikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

149 straipsnis. Teisė gauti duomenis

Valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms pavesta įgyvendinti šio įstatymo nuostatas, turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat iš Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių gauti užsieniečių duomenis.

150 straipsnis. Atlyginimas už teikiamas pagal šį įstatymą paslaugas

Išskyrus Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatyme ir Vizų kodekse numatytas išimtis, Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava ar konsulinis mokestis imami už:

1) prašymo patvirtinti kvietimą svarstymą ir sprendimo dėl kvietimo patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimą;

2) prašymo išduoti vizą svarstymą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimą;

3) prašymo pratęsti Šengeno vizos galiojimą svarstymą ir sprendimo pratęsti arba atsisakyti pratęsti Šengeno vizos galiojimą priėmimą;

4) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, leidimą nuolat gyventi, Europos Sąjungos leidimo laikinai arba nuolat gyventi kortelę svarstymą ir sprendimų dėl minėtų dokumentų išdavimo, pakeitimo ar atsisakymo juos išduoti, pakeisti priėmimą;

5) prašymų išduoti leidimą dirbti svarstymą, leidimo dirbti išdavimą, leidimo dirbti galiojimo laiko pratęsimą ir dublikato išdavimą;

6) asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, užsieniečio paso, leidimo laikinai gyventi, leidimo nuolat gyventi išdavimą ir keitimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai arba nuolat gyventi kortelės išdavimą ir keitimą;

7) prašymų išduoti ar pakeisti laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimą svarstymą ir sprendimų dėl minėtų dokumentų išdavimo, keitimo ar atsisakymo juos išduoti priėmimą.

151 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų teikiamos mokamos paslaugos

1. Valstybės institucijos ir įstaigos gali teikti mokamas dokumentų paruošimo (prašymų formų pildymo, papildomų dokumentų gavimo), kopijavimo paslaugas, susijusias su kvietimų tvirtinimo, vizų, leidimų laikinai ar nuolat gyventi, leidimų dirbti, laikino ar nuolatinio gyvenimo pažymėjimų, Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelių, asmens be pilietybės kelionės dokumentų, pabėgėlio kelionės dokumentų, užsieniečio pasų išdavimo ar keitimo procedūromis, kurios neįtrauktos į paslaugų sąrašus, nustatytus Lietuvos Respublikos rinkliavų ir konsulinio mokesčio įstatymuose, ir kurioms neskiriama valstybės biudžeto asignavimų.

2. Detalius mokamų paslaugų sąrašus, jų įkainius ir teikimo tvarką šio įstatymo nuostatas įgyvendinančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms nustato ministrai pagal pavestas atitinkamas valdymo sritis, tarpusavyje suderinę paslaugų įkainius.

152 straipsnis. Užsieniečių registras

1. Užsieniečiai, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, registruojami Užsieniečių registre.

2. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.

153 straipsnis. Užsieniečių atsakomybė

Užsieniečiai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba šis įstatymas nenustato kitaip.

154 straipsnis. Teisė atsisakyti atlikti funkcijas

Valstybės tarnautojas, vykdydamas šio įstatymo nuostatas, vidaus reikalų ministro ar užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali atsisakyti atlikti funkcijas, kai kreipiasi asmuo, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba veiksmu, žodžiu ar raštu rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ar savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui.

155 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Lietuvos Respublikos                                                                           

užsieniečių teisinės padėties

įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 3).

2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1).

3. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 26).

4. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1244/2009 (OL 2009 L 336, p. 1).

5. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 107).

6. 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 162).

7. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis konkrečias teisės normas dėl Tarybos reglamento Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 192).

8. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008 (OL 2009 L 115, p. 1).

9. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 101).

10. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 224).

11. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272).

12. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 233).

13. 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 5 tomas, p. 25).

14. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).

15. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 69).

16. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 96).

17. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375, p. 12).

18. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1).

19. 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289, p. 15).

20. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13).

21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1).

22. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60).

23. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL 2008 L 348, p. 98).

24. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).

25. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).

26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1).”

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 5 dalį, 97 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 5 dalis įsigalioja nuo Europos Komisijos nustatytos Vizų informacinės sistemos veikimo pradžios datos.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje ir 105 straipsnio 4 dalyje nurodyti pažymėjimai išduodami nuo 2013 m. birželio 30 d. Iki šios datos Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamos vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažymos.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl biometrinių duomenų apie užsieniečius, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikato ir kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato fiksavimo ir įrašymo netaikomos iki šių nuostatų įsigaliojimo dienos išduotiems leidimams laikinai arba nuolat gyventi.

5. Prašymai, pateikti iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS