Projektas (2)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2012 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2017 METAIS NUSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ RIBINIŲ SKAIČIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2012 METAIS IR 2017 METAIS PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

2011 m.              d. Nr.
Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato  2012 metų:

1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus;

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;

6) ribinius kariūnų skaičius;

7) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

8) ribinį civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau  – statutiniai valstybės tarnautojai) skaičių.

2. Šis įstatymas nustato 2012 metų:

1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus;

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;

6) ribinius pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius;

7) ribinius kariūnų skaičius;

8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

9) ribinį civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau  – statutiniai valstybės tarnautojai) skaičių.

3. Šis įstatymas nustato principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, tai yra planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, planuojamus ribinius tarnaujančių karių skaičius ir statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių 2017 metais.

 

2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2012 metais

1. Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2012 metais:

1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius 2012 metais nustatomas nuo 13 380 iki 15 935. Iš to skaičiaus:

1) profesinės karo tarnybos karių – nuo 7 700 iki 8 400, iš jų generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 127, majorų ir komandorų leitenantų – iki 375;

2) privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose, – nuo 700 iki 1 000 per metus;

3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 4 800 iki 6 300;

4) kariūnų – nuo 180 iki 235.

3. Bendras ribinis karių skaičius 2012 metais nustatomas nuo 13 700 iki 16 425. Iš to skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių – nuo 7 700 iki 8 400, iš jų generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 127, majorų ir komandorų leitenantų – iki 375.

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių – nuo 720 iki 1080 per metus, iš to skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 iki 1 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 4 800 iki 6 300;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių – nuo 300 iki 410;

5) ribinis kariūnų – nuo 180 iki 235.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2012 metais nustatomas nuo 150 iki 180.

 

3 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2017 metais

1. Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2017 metais:

1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7)  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8)  Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius 2017 metais nustatomas nuo 17 730 iki 18 990. Iš to skaičiaus:

1) profesinės karo tarnybos karių – nuo 9 000 iki 9 500, iš jų generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 117, majorų ir komandorų leitenantų – iki 349;

2) privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose, – nuo 1 000 iki 1 200 per metus;

3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 7 500 iki 8 000;

4) kariūnų – nuo 230 iki 290.

3. Bendras ribinis karių skaičius 2017 metais nustatomas nuo 18 340 iki 19 720. Iš to skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių – nuo 9 000 iki 9 500 iš jų generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 117, majorų ir komandorų leitenantų – iki 349;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių – nuo 1 020 iki 1 280 per metus iš to skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 1 000 iki 1 200, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 7 500 iki 8 000;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių – nuo 590 iki 650;

5) ribinis kariūnų – nuo 230 iki 290.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2017 metais nustatomas nuo 150 iki 180.

 

4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis galioja iki   2011 m. rugpjūčio 31 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 3 dalis įsigalioja    2011 m. rugsėjo 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS