Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO

ĮSTATYMAS

2011 m.                           d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo taikymas, tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą.

2. Šis įstatymas nustato:

1) valstybės informacinių išteklių rūšis;

2) valstybės informacinių išteklių politikos formavimą ir jos įgyvendinimą;

3) Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos, duomenų valdymo įgaliotinių veiklą;

4) registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių, teikiančių registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir gaunančių iš jų duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teises, pareigas ir atsakomybę;

5) pagrindinius valstybės informacinių išteklių kūrimo ir tvarkymo principus;

6) valstybės informacinių išteklių kūrimo ir tvarkymo planavimą;

7) valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą ir paslaugas;

8) informacinių technologijų priemonių, apdorojančių informaciją, kurią institucija valdo, vykdydama teisės aktų nustatytas funkcijas, valdymo ir saugos vertinimą;

9) išlaidų, patirtų kuriant, tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimą.

3. Šis įstatymas taikomas valstybės institucijoms, valstybės įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, steigiančioms, kuriančioms ir (arba) tvarkančioms valstybės registrus (kadastrus) (toliau – valstybės registras), žinybinius registrus, valstybės informacines sistemas ir kitas informacines sistemas, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą. Šio įstatymo 8, 10, 11 (išskyrus 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus) straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 13, 14, 30–37, 39–44 straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir viešosioms įstaigoms, kuriančioms kitas informacinių technologijų priemones, kuriomis apdorojama informacija, valdoma valstybės ir savivaldybių įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir viešosioms įstaigoms vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas, jeigu išlaidos, patirtos kuriant tokias informacinių technologijų priemones, finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų arba informacinių technologijų priemonėmis apdorojant informaciją per sąveiką reikalinga gauti duomenis iš valstybės informacinių sistemų ir (arba) registrų. Šioje dalyje minimos institucijos, įstaigos ir įmonės toliau šio įstatymo tekste bendrai vadinamos sutrumpintu pavadinimu – institucija.

4. Institucijoms, kuriančioms ir tvarkančioms informacines sistemas, skirtas institucijų vidaus administravimui, taikomi šio įstatymo 3 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis ir 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktai, 41 straipsnis.

5. Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms, teikiantiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir gaunantiems iš jų duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, šis įstatymas taikomas ta pačia tvarka, kaip ir Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.

6. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

7. Valstybės informaciniams ištekliams, reguliuojamiems specialiaisiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Europos Sąjungos teisės aktais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek to nenustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.

8. Šis įstatymas netaikomas, kai valstybės informaciniai ištekliai tvarkomi valstybės saugumo ir gynybos tikslais, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus.

9. Šio įstatymo nustatytas susitarimų draudimas dėl išimtinių teisių suteikimo suderintas su Europos Sąjungos direktyva, nurodyta šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Informacijos, duomenų, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas – bet kurie su informacija, duomenimis, dokumentais ir (arba) jų kopijomis atliekami veiksmai: rinkimas, įrašymas, kaupimas, laikymas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (pildymas ar taisymas), teikimas, skelbimas, loginės ir kitos operacijos, paieška, naikinimas ir (arba) kiti veiksmai.

2. Integrali registrų sistema (toliau – registrų sistema) – tarpusavyje susijusių registrų visuma.

3. Klasifikatorius – registro ar valstybės informacinės sistemos duomenims grupuoti skirtas susistemintas registro ar valstybės informacinės sistemos objektų ar jų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių objektų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.

4. Pakartotinis panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

5. Registras – teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, skirta registro objektui registruoti ir registro duomenims, registro informacijai, registrui pateiktiems dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti ir naudoti.

6. Registro duomenys – registro objekto duomenys, surinkti iš objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusio registro perduotais ir registravimo procedūrų duomenimis.

7. Registro informacija – su registro objektu susijusi informacija, surinkta iš registrui pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų (išskyrus registro duomenis).

8. Registro objektas – registre registruojamas asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė (pramoninė) nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (arba) kitas objektas.

9. Registro objekto įregistravimas – registro objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų įvertinimas, sprendimo registruoti registro objektą priėmimas, identifikavimo kodo registro objektui suteikimas, registro duomenų ir registro informacijos sudarymas ir įrašymas į registro duomenų bazę, papildymas registravimo procedūrų ir susijusio registro perduotais duomenimis ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dokumento, kuriuo patvirtinamas registro objekto registravimo registre faktas, išdavimas, jeigu toks dokumentas yra išduodamas.

10. Registro tvarkytojas – juridinis asmuo, pagal registro nuostatus įgaliotas registruoti registro objektą, tvarkyti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir atsakyti už registro duomenų ir registro informacijos saugą.

11. Registro valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kurios valdymo sričiai priskirtas registras, ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui ir koordinuoja registro funkcionavimą.

12. Valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (valstybės institucijoms) ar valstybės įstaigai (valstybės įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, vykdyti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma.

13. Valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą.

14. Valstybės informacinės sistemos tvarkytojas – juridinis asmuo, pagal valstybės informacinės sistemos nuostatus įgaliotas tvarkyti duomenis ir atsakyti už jų saugą.

15. Valstybės informaciniai ištekliai – informacijos, kurią valdo institucijos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, apdorojamos informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių visuma.

16. Valstybės informacinių išteklių valdymas – valstybės informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo, plėtros tikslų nustatymas, jų tvarkymo ir priežiūros organizavimas ir kontrolė, valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų, dirbančių pagal darbo ar karo tarnybos sutartis, informacinių technologijų priemonėmis apdorojančių informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, veiklos organizavimas ir priežiūra.

17. Valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika – abipusis valstybės informacinių sistemų ar registrų veikimas – duomenų perdavimas ir jų naudojimas. 

3 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių rūšys

Valstybės informaciniai ištekliai yra:

1) ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro visai valstybei svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis ir pagrindiniais valstybės registrais, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir pagrindiniai valstybės registrai;

2) svarbūs valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis ir valstybės registrais, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir valstybės registrai;

3) žinybinės svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro vienai institucijai svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis ir žinybiniais registrais, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir žinybiniai registrai;

4) kiti valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro informacija, kurią vykdydama vidaus administravimą valdo institucija, apdorojamas kitomis informacinėmis sistemomis ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos. Šiame punkte minimų informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) nustato valstybės informacinių išteklių veiklos prioritetus, plėtros kryptis, siektinus rezultatus ir jų pasiekimo būdus;

2) nustato taikomų informacinių ir ryšių technologijų tobulinimo ir plėtros kryptis, rekomenduojamus taikyti techninius reikalavimus (standartus);

3) tvirtina informacijos saugos reikalavimus, saugos dokumentų turinio gaires;

4) tvirtina informacijos svarbos įvertinimo, valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų, klasifikavimo pagal jose apdorojamos informacijos svarbą kriterijus ir jų priskyrimo atitinkamai kategorijai tvarką;

5) priima sprendimus dėl centralizuoto informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jų teikiamų paslaugų įsigijimo ir taikymo, teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas institucijai suteikimo

5 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių politikos formavimas

1. Valstybės informacinių išteklių politiką pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės informacinių išteklių plėtros politiką ir pagal kompetenciją:

1) rengia ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valstybės informacinių išteklių veiklos prioritetų, plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų pasiekimo būdų, taikomų informacinių ir ryšių technologijų tobulinimo ir plėtros krypčių, rekomenduojamų taikyti techninių reikalavimų (standartų);

2) koordinuoja valstybės informacinių išteklių politikos formavimą;

3) koordinuoja ir derina institucijų tarpžinybinius veiksmus, joms įgyvendinant valstybės informacinių išteklių politiką;

4) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsako už registrų politikos formavimą ir pagal kompetenciją:

1) derina registrų steigimo teisinius pagrindus nustatančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

2) derina registrų nuostatų projektuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su registro objektu, registro objekto registravimu, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu;

3) konsultuoja registrų valdytojus, registrų tvarkytojus ir kitas institucijas registrų steigimo klausimais;

4) teikia pasiūlymus dėl registrų steigimo tikslingumo;

5) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija formuoja politiką valstybės informacinių išteklių saugos ir informacinių technologijų taikymo viešojo administravimo srityse ir pagal kompetenciją:

1) organizuoja informacinių technologijų priemonių valdymo ir saugos vertinimą;

2) renka ir analizuoja informaciją apie institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių saugą ir tam naudojamas lėšas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir institucijoms pasiūlymus dėl valstybės informacinių išteklių saugos ir lėšų valstybės informacinių išteklių saugai poreikio ir efektyvesnio jų naudojimo;

3) rengia informacijos saugos reikalavimus, saugos dokumentų turinio gaires;

4) atlieka saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;

5) derina su valstybės informacinių sistemų, registro duomenų ir registro informacijos sauga susijusių teisės aktų, saugos dokumentų projektus;

6) derina valstybės informacinių sistemų ir registrų nuostatų projektuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su duomenų ir informacijos sauga;

7) konsultuoja valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojus, valstybės informacinių sistemų ir registrų tvarkytojus, kitas institucijas valstybės informacinių išteklių saugos klausimais;

8) rengia informacijos svarbos įvertinimo, valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų, klasifikavimo pagal jose apdorojamos informacijos svarbą kriterijus ir jų priskyrimo atitinkamai kategorijai tvarką;

9) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

6 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimas

1. Valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija atsako už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, kūrimą, tvarkymą ir plėtrą ir pagal kompetenciją:

1) derina teisės aktų, nustatančių valstybės informacinių sistemų steigimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų kūrimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų funkcionavimą, projektus;

2) derina registrų ir valstybės informacinių sistemų nuostatų projektus, registrų sukūrimo kalendorinius darbų grafikus, techninių aprašymų (specifikacijų) atitiktį nuostatams, registrų techninių ir programinių priemonių kūrimo ir plėtros investicinius projektus;

3) planuoja lėšų paskirstymą valstybės informacinių išteklių plėtrai;

4) vykdo registrų ir valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo ir funkcionavimo stebėseną;

5) koordinuoja registrų ir valstybės informacinių sistemų kūrimo ir funkcionavimo procesus, teikia pasiūlymus dėl registrų, valstybės informacinių sistemų funkcionalumo ir sąveikos tobulinimo;

6) derina informacinių technologijų plėtros planų projektus, renka ir analizuoja informaciją apie planų įgyvendinimo eigą, institucijų valdomų informacinių išteklių kūrimą, plėtrą ir tvarkymą ir tam panaudotas lėšas;

7) nagrinėja šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalies ir 31 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka pateiktas ataskaitas, apibendrintą informaciją teikia valstybės informacinių išteklių plėtros politiką formuojančiai institucijai;

8) koordinuoja priemonių, leidžiančių naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kūrimą;

9) analizuoja valstybės informacinių išteklių panaudojimą valstybės valdymui ir viešųjų ir administracinių paslaugų teikimui, rengia ir teikia su tuo susijusius pasiūlymus;

10) konsultuoja institucijas valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kūrimo ir tvarkymo klausimais, registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, kitas institucijas valstybės informacinių sistemų steigimo, registrų ir valstybės informacinių sistemų kūrimo ir funkcionavimo ir registrų sistemos plėtros, techninės ir programinės įrangos priežiūros ir duomenų tvarkymo funkcijų perdavimo klausimais;

11) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsako už asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą ir jų laikymosi priežiūrą ir pagal kompetenciją:

1) derina registrų, jeigu juose numatoma tvarkyti asmens duomenis, steigimo teisinius pagrindus nustatančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

2) derina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybės informacinių sistemų, jeigu jose numatoma tvarkyti asmens duomenis, steigimą, projektus;

3) derina registrų ir valstybės informacinių sistemų, jeigu juose tvarkomi asmens duomenys, nuostatų projektus;

4) Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, tikrina asmens duomenų, tvarkomų registruose ir valstybės informacinėse sistemose, tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų;

5) konsultuoja registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, kitus juridinius ir fizinius asmenis asmens duomenų apsaugos klausimais;

6) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO FUNKCIJOS

7 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba

1. Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą sudaro valstybės informacinių išteklių politiką formuojančių institucijų, Ministro Pirmininko tarnybos, Seimo kanceliarijos, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kiti atstovai, kompetentingi informacinių ir ryšių technologijų srityje. Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos narių skaičių, personalinę sudėtį ir jos veiklos reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba:

1) rengia pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valstybės informacinių išteklių politiką formuojančių institucijų pateiktų siūlymų dėl valstybės informacinių išteklių veiklos prioritetų, plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų pasiekimo būdų, taikomų informacinių ir ryšių technologijų tobulinimo ir plėtros krypčių, rekomenduojamų taikyti techninių reikalavimų (standartų), parengtų saugos reikalavimų, saugos dokumentų turinio gairių, informacijos svarbos įvertinimo, valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų, klasifikavimo pagal jose apdorojamos informacijos svarbą kriterijus ir jų priskyrimo atitinkamai kategorijai tvarkos, centralizuoto informacinių technologijų priemonių, centralizuoto informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jų teikiamų paslaugų įsigijimo ir taikymo, teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas institucijai suteikimo, kitais valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros klausimais;

2) vykdo kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas.

3. Atstovas į Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą skiriamas ketveriems metams, tačiau gali būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gavus jį paskyrusios institucijos vadovo motyvuotą teikimą.

4. Tarybos darbą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Taryba savo veikloje bendradarbiauja su informacinių ir ryšių technologijų srities socialiniais partneriais ir ekspertais.

8 straipsnis. Duomenų valdymo įgaliotinis

1. Duomenų valdymo įgaliotinis yra valstybės informacinės sistemos ar registro valdytojo arba valstybės informacinės sistemos ar registro tvarkytojo struktūrinio padalinio, atsakingo už institucijai teisės aktų nustatytų funkcijų informacinių technologijų priemonėmis vykdymą, vadovas, o jeigu tokio struktūrinio padalinio nėra – darbuotojas, atsakingas už institucijai teisės aktų nustatytų funkcijų informacinių technologijų priemonėmis vykdymą.

2. Duomenų valdymo įgaliotinis, vadovaudamasis informacinių technologijų plėtros planu, kitais institucijos planavimo dokumentais:

1) įgyvendina valstybės informacinės sistemos, funkciškai savarankiškos jos sudedamosios dalies (toliau – posistemis), registro ar funkciškai savarankiškos jo sudedamosios dalies, plėtrą;

2) tiesiogiai prižiūri, kaip kuriama ir tvarkoma valstybės informacinė sistema, posistemis, registras ar funkciškai savarankiška jo sudedamoji dalis, diegiama programinė įranga, panaudojamos investicijos;

3) rengia valstybės informacinės sistemos ar registro biudžetų projektus;

4) tiesiogiai prižiūri, kad informacija, duomenys, dokumentai ir (arba) jų kopijos būtų teikiami, skelbiami ir (arba) perduodami pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus;

5) teikia pasiūlymus dėl darbuotojų, kuriems pavesta tvarkyti duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teisių ir pareigų;

6) vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3. Duomenų valdymo įgaliotinis skiriamas kiekvienam registrui, valstybės informacinei sistemai ar jos posistemiui. Duomenų valdymo įgaliotinis gali būti skirimas keliems registrams, valstybės informacinėms sistemoms ar posistemiams.

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ KŪRIMAS IR TVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis. Planavimas

1.    Institucija, valdanti ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius, rengia informacinių technologijų plėtros plano projektą, kuriame, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus planavimo dokumentus, už valstybės informacinių išteklių plėtros politikos formavimą atsakingos institucijos numatytas taikomų informacinių ir ryšių technologijų tobulinimo ir plėtros kryptis ir rekomenduojamus taikyti techninius reikalavimus (standartus) ir suderinus su kitais institucijos planavimo dokumentais, nustatomi informacinių technologijų priemonių, skirtų informacijai, duomenims, dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti, kūrimo ir naudojimo tikslai, uždaviniai, nurodomos planuojamos kurti ar modernizuoti valstybės informacinės sistemos ir registrai, jų steigimo, modernizavimo prioritetai, planuojamos diegti elektroninės paslaugos, reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, organizacinės ir teisinės priemonės, kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojams, darbuotojų mokymų poreikis, jų veiklos organizavimas ir kontrolė. 

2.    Informacinių technologijų plėtros planas yra iki 3 metų trukmės planavimo dokumentas. Informacinių technologijų plėtros plano projektas derinamas su institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, šios institucijos nustatyta tvarka. Informacinių technologijų plėtros planą tvirtina institucijos vadovas.

3.    Institucijos, valdančios valstybės informacinius išteklius, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įtraukia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka rengiamus strateginio veiklos plano ir metinio veiklos plano projektus.

4. Informacinių technologijų planų įgyvendinimo, institucijų valdomų informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo, plėtros ir tam panaudotų lėšų stebėseną vykdo institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą.

10 straipsnis. Principai

Institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais principais:

1) informacijos išsamumo, kuris reiškia, kad institucijos disponuoja pakankama informacija, kuri leidžia atlikti joms nustatytą misiją;

2) keitimosi informacija, kuris reiškia, kad kuriami efektyvūs informaciniai ryšiai tarp institucijų, leidžiantys institucijai disponuoti visais valstybės informaciniais ištekliais, sprendžiant valdymo uždavinius ir gerinant asmenų aptarnavimą;

3) informacijos teisingumo, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;

4) planavimo, kuris reiškia, kad planuojami informacinių technologijų priemonių steigimo, kūrimo ir tvarkymo eiliškumas, terminai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir reikalingos teisinės, organizacinės, programinės ir techninės priemonės;

5) informacijos saugumo, kuris reiškia, kad užtikrinama, jog informacija, taip pat vidaus administravimo informacija, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, nebūtų neteisėtai sunaikinta ar pakeista, sugadinta, neteisėtai pasisavinta, paskelbta, pateikta ar kitaip panaudota;

6) technologinio neutralumo, kuris reiškia, kad neskatinamos ir nediskriminuojamos konkrečios informacinės technologijos ir jos vertinamos vadovaujantis funkcionalumo, saugumo, patikimumo, pagrįstumo ir naudingumo kriterijais;

7) valstybės informacinių išteklių prieinamumo, kuris reiškia, kad valstybės informacinius išteklius siekiama kurti taip, kad jais prireikus galėtų naudotis visi fiziniai asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos;

8) valstybės informacinių išteklių atvirumo, kuris reiškia, kad sudaromos palankios sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims pakartotinai panaudoti informaciją, kurią valdo institucijos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, nepaisant fizinių ir juridinių asmenų teisėtos veiklos tikslų ir teisinės formos.

9) valstybės išteklių funkcinio suderinamumo, kuris reiškia, kad informacinių technologijų priemonės kuriamos taip, kad tenkintų institucijos funkcijų vykdymo poreikius ir būtų tinkamos teikti paslaugas kitų institucijų vykdomų funkcijų poreikiams tenkinti;

10) patogaus naudojimo, kuris reiškia, kad fiziniams ir juridiniams asmenims užtikrinama galimybė patogiai naudotis teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, teikti nuomonę ir siūlymus dėl jų tobulinimo ir gauti atsakymus.

11 straipsnis. Institucijos teisės ir pareigos kuriant ir tvarkant valstybės informacinius išteklius

1.    Institucija, kurdama ir tvarkydama valstybės informacinius išteklius, turi:

1)   teisę naudotis kitų institucijų valdoma informacija ir sukurtomis informacinių technologijų priemonėmis tiek, kiek reikalinga vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas;

2)   kituose teisės aktuose nurodytų teisių.

2.   Institucija, kurdama ir tvarkydama valstybės informacinius išteklius, privalo:

1)   planuoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, technines, organizacines, programines ir teisines priemones;

2)   siekti informaciją, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdoroti valstybės informacinėmis sistemomis, kitomis informacinėmis sistemomis ir registrais;

3)   planuoti valstybės informacinių išteklių kūrimą ir tvarkymą šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka;

4)   informaciją, apdorojamą informacinių technologijų priemonėmis, aprašyti valstybės informacinių sistemų ir registrų nuostatuose;

5)   siekti valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo;

6)   rinkti iš kitų šaltinių ir apdoroti tik tokią informaciją, kurios reikia vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas;

7)   reikalingus duomenis pirmiausia gauti iš kitų valstybės informacinių sistemų ir registrų ir tik tuos duomenis, kurie nėra tvarkomi kitose valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl negali būti gaunami per sąveiką, rinkti iš kitų šaltinių;

8)   užtikrinti darbuotojų, tvarkančių informaciją, duomenis, dokumentus ir (arba) jų kopijas, reikiamą kvalifikaciją;

9)   siekti, kad kuriant valstybės informacines sistemas, kitas informacines sistemas ir registrus pakartotinai būtų panaudoti kitų institucijų turimi informacinių technologijų sprendimai;

10) sudaryti galimybę institucijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims pasinaudoti jos valdoma informacija teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir institucijoje taikomais informacijos teikimo būdais ir turimais informacinių technologijų sprendimais;

11) diegti tik tas technines, programines, teisines ir organizacines priemones, kurios nenustato išimtinių duomenų teikimo sąlygų ar nepagrįstų apribojimų, siaurinančių duomenų panaudojimo galimybes;

12) nuolat fiksuoti informacijos gavėjų ar elektroninių paslaugų naudotojų nuomones ir jomis remiantis tobulinti tvarkomas valstybės informacines sistemas ir (arba) registrus.

13) atlikti kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

12 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas ir nuosavybės teisė

1. Visos autorių turtinės teisės į pagal institucijos užsakymą sukurtą programinę įrangą, projektinius dokumentus perduodamos šiai institucijai.

2. Visa pagal institucijos užsakymą sukurta programinė įranga, pagal institucijos užsakymą sukurti duomenys, informacija, institucijai pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, taip pat pagal institucijos užsakymą parengti projektiniai dokumentai nuosavybės teise priklauso valstybei.

13 straipsnis. Informacinių technologijų paslaugų valdymas

Informacinių technologijų paslaugų valdymo procesams (konfigūracijoms, incidentams, pakeitimams, problemoms, veiklos tęstinumui užtikrinti, kitiems procesams) rekomenduojama taikyti patvirtintus visuotinai pripažintus nacionalinius ir tarptautinius informacinių technologijų standartus ar kitus jiems prilygintus dokumentus ir atsižvelgti į institucijos, atsakingos už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, patvirtintus nacionalinių ir tarptautinių informacinių technologijų standartų ar kitų jiems prilygintų dokumentų ir informacinių technologijų paslaugų valdymo metodinius dokumentus.

14 straipsnis. Informacinių technologijų priemonių valdymo ir saugos vertinimas

1. Vertinant valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi institucijos valdoma informacija, ir pagrindinių valstybės registrų, taip pat valstybės informacinių sistemų ir registrų, kuriems kurti ar modernizuoti viršytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas lėšų dydis, valdymą ir saugą ne rečiau kaip kartą per trejus metus atliekamas informacinių technologijų auditas.

2. Informacinių technologijų auditą atlieka sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai.

ANTRASIS SKIRSNIS

REGISTRAI

15 straipsnis. Registrų sistema ir bendrieji registrų sąveikos principai

1. Registrų sistemos pagrindą sudaro pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose. Į registrų sistemą sujungti registrai gali naudoti ne tik pagrindiniuose valstybės registruose tvarkomus registro duomenis. Registrai ir iš jų gaunami registro duomenys nurodomi registro nuostatuose. Registro nuostatuose įtvirtinant registrų sąveiką, būtinas susijusio registro valdytojo suderinimas, išskyrus atvejus, kai registro valdytojas yra ta pati ministerija, valstybės institucija arba valstybės įstaiga.

2. Registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis elektroninių ryšių tinklais perduodant ir atnaujinant registro duomenis, susijusio registro perduotiems registro duomenims koduoti naudojant to registro suteiktą registro objekto identifikavimo kodą.

3. Registro duomenys turi būti tinkami naudoti kituose registruose ir valstybės informacinėse sistemose, įskaitant registrus ir informacines sistemas, tvarkomus Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės mastu.

4. Registro tvarkytojui susijusio registro perduotus registro duomenis draudžiama rinkti ir įrašyti į registrą iš pirminių šaltinių ar juos tikslinti kitokiu būdu. Registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kituose registruose neregistruojamas.

5. Registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Registro tvarkytojas atsako už tai, kad susijusiam registrui pateikti registro duomenys atitiktų jo tvarkomus registro duomenis.

7. Registro tvarkytojas, iš susijusio registro gautuose registro duomenyse pastebėjęs klaidą, nedelsdamas turi pranešti šiuos registro duomenis pateikusiam registro tvarkytojui, o šis, išnagrinėjęs nurodytus trūkumus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi ištaisyti klaidingus registro duomenis ir nedelsdamas ištaisytus registro duomenis perduoti susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir pranešti asmenims, kuriems buvo pateikti klaidingi registro duomenys. Šis terminas gali būti pratęstas registro, ištaisiusio klaidingus registro duomenis, nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka.

8. Registrai privalo naudoti teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius. Jeigu registrui veikti reikalingų pripažintų klasifikatorių nėra, kuriami tam registrui būdingi klasifikatoriai. Sukurti registrų klasifikatoriai yra neatskiriama registro duomenų dalis, todėl perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikiami asmenims kartu su registro duomenimis. Klasifikatoriai tvarkomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

9. Kai registre registruojamas gamtinis ar antropogeninis objektas, turintis stabilią padėtį žemės paviršiuje, registre turi būti kaupiami ir tvarkomi registro objekto erdviniai duomenys. Erdviniai duomenys sudaromi ir į registrą įrašomi naudojant georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.

16 straipsnis. Pagrindiniai registrai

Pagrindiniai registrai yra šie valstybės registrai:

1) juridinius asmenis registruojantis registras;

2) gyventojus registruojantis registras;

3) nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registruojantis registras;

4) objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresus registruojantis registras;

5) teisės aktus registruojantis registras;

6) daiktų ir turtinių teisių įkeitimą registruojantis registras.

17 straipsnis. Pagrindas steigti registrą

1. Registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes.

2. Kai yra bent vienas iš šių pagrindų, steigiamas valstybės registras:

1) registro objekto įregistravimo faktas yra reikalingas reguliuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius valstybiniu mastu;

2) registras yra sudedamoji Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės mastu tvarkomo registro arba informacinės sistemos dalis;

3) registro duomenys reikalingi kelių valdymo sričių valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

3. Kai registro objekto įregistravimo faktas reikalingas vienos valdymo srities valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti, steigiamas žinybinis registras.

18 straipsnis. Registrų steigimas

1. Valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomas steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija, arba Europos Sąjungos teisės aktas. Valstybės registro steigimo teisinius pagrindus gali nustatyti atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas, kai šio registro veiklai reguliuoti reikia nustatyti specialų teisinį reguliavimą arba priimti specialias teisės normas, susijusias su duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų objektui registruoti teikimu, šio registro objekto registravimu, asmenų, teikiančių šiam registrui teisės aktų nustatytus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas (toliau – teikėjas), asmenų, iš šio registro gaunančių registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas (toliau – gavėjas), šio registro valdytojo ir šio registro tvarkytojo teisių ir pareigų, šio registro duomenų, registro informacijos, šiam registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu, jų perdavimo susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir teikimo gavėjams tvarka ir (arba) apribojimais.

2. Registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga institucija ar įstaiga). Kai žinybinį registrą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga institucija ar įstaiga, ji tvirtina žinybinio registro nuostatus ir nustato žinybinio registro veiklos pradžią.

3. Registro nuostatuose nurodomi registro paskirtis, jo objektas (objektai), registro valdytojas, registro tvarkytojas (tvarkytojai), jų teisės ir pareigos, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, registro sąveika su susijusiu registru (susijusiais registrais), registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas ir kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta informacija. Registro nuostatai rengiami ir derinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Valstybės registro nuostatai patvirtinami per 1 metus nuo Lietuvos Respublikos įstatymo arba Europos Sąjungos teisės akto, nustatančio registro steigimo teisinius pagrindus, įsigaliojimo, jeigu šiuose teisės aktuose nėra nurodytas kitas terminas. Registras laikomas įsteigtu nuo registro nuostatų patvirtinimo.

5. Registro valdytojas privalo pranešti Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro tvarkytojui apie patvirtintus registro nuostatus Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Registrų kūrimas

1. Registras pradedamas kurti patvirtinus registro nuostatus ir nustačius registro veiklos pradžią.

2. Registro kūrimą organizuoja, kūrimo procesą prižiūri, vykdo ir atliktus registro kūrimo darbus vertina registro valdytojas. Registrą kuria ir programinę įrangą diegia registro tvarkytojas ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka parinktas (paskirtas) tiekėjas, kuriam registro valdytojas gali suteikti teisę tvarkyti duomenis registro kūrimo laikotarpiu. Registro kūrėjas privalo užtikrinti tvarkomų duomenų saugą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Vadovaujantis registro nuostatais, parengiamas registro techninis aprašymas (specifikacija). Registro techninis aprašymas (specifikacija) ir kiti projektiniai dokumentai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir institucijos, atsakingos už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, patvirtinta metodika. Registro diegimo dokumentacija ir kiti projektiniai dokumentai, išskyrus registro techninį aprašymą (specifikaciją), yra konfidencialūs ir atskleidžiami tik jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai reikalauja juose pateiktą informaciją atskleisti.

4. Registras kuriamas vadovaujantis registro techniniu aprašymu (specifikacija), kitais projektiniais ir saugos dokumentais. Registras gali turėti funkciškai savarankiškų sudedamųjų dalių, teikiančių elektronines paslaugas, ir skirtų tik plėtoti registro veiklą.

5. Registras ar funkciškai savarankiška jo sudedamoji dalis, atitinkantys registro nuostatuose, projektiniuose dokumentuose ir saugos dokumentuose nustatytus reikalavimus, yra įteisinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Registras ar funkciškai savarankiška jo sudedamoji dalis laikomi sukurtais registro valdytojui patvirtinus registro ar funkciškai savarankiškos jo sudedamosios dalies priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą.

6. Registro valdytojas rengia valstybės registro kūrimo eigos ataskaitas ir teikia jas institucijai, atsakingai už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą.

7. Registras turi būti sukurtas ir priimtas eksploatuoti iki nustatytos registro veiklos pradžios datos.

8. Registro valdytojas privalo pranešti Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro tvarkytojui apie patvirtintą registro techninį aprašymą (specifikaciją) ir registro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

9. Eksploatuojamas tik įteisintas registras ar funkciškai savarankiška jo sudedamoji dalis.

20 straipsnis. Registrų reorganizavimas

1. Registras reorganizuojamas sujungiant, išskaidant registrus, keičiantis registro valdytojui ir (arba) registro tvarkytojui, valstybės registrą keičiant į žinybinį registrą arba žinybinį registrą – į valstybės registrą.

2. Registras reorganizuojamas, kai, atsižvelgiant į registro reorganizavimo pagrindus, atitinkamai pakeičiamos registro steigimo teisinius pagrindus nustačiusiame Lietuvos Respublikos įstatyme ar Europos Sąjungos teisės akte įtvirtintos su reorganizuojamu registru susijusios nuostatos.

3. Registro reorganizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga institucija.

4. Reorganizuojant registrą turi būti nustatyta registro reorganizavimo pabaiga, registro valdytojo ir registro tvarkytojo teisės ir pareigos registro reorganizavimo laikotarpiu, keistini teisės aktai, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimo tvarka, terminai, registro išduotų dokumentų ir (arba) jų kopijų galiojimas, teikėjų ir gavėjų informavimo tvarka, registro objekto registravimo registre tęstinumo užtikrinimo priemonės ir (arba) kitos registro reorganizavimo sąlygos.

5. Jei reorganizuojant registrą keičiasi registro valdytojas ar registro tvarkytojas, registro reorganizavimą vykdo naujai paskirtas registro valdytojas ir registro tvarkytojas.

6. Registro valdytojas arba jo įgaliotas registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teisės akto, patvirtinančio registro reorganizavimo tvarką, įsigaliojimo privalo pranešti Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro tvarkytojui apie priimtą teisės aktą Registro ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Registrų likvidavimas

1. Registras likviduojamas nelikus registro steigimo pagrindo.

2. Atitinkamai pakeitus registro steigimo teisinius pagrindus nustačiusį Lietuvos Respublikos įstatymą ar Europos Sąjungos teisės aktą, registro likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga institucija.

3. Likviduojant registrą turi būti nustatyta registro likvidavimo pabaiga, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimo valstybės archyvui ar kitam registrui tvarka arba šių duomenų, informacijos ir dokumentų ir (arba) jų kopijų saugojimo ir (arba) sunaikinimo priemonės ir terminai, keistini teisės aktai, teikėjų ir gavėjų informavimo tvarka ir (arba) kitos registro likvidavimo priemonės. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimo valstybės archyvui tvarka arba jų sunaikinimo priemonės ir terminai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.

4. Informacija apie likviduojamą registrą skelbiama registro valdytojo ir registro tvarkytojo interneto svetainėje.

5. Registras turi būti likviduotas iki nustatytos registro likvidavimo datos. Registro valdytojas arba jo įgaliotas registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teisės akto, nustatančio registro likvidavimo tvarką, įsigaliojimo dienos privalo pranešti Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro tvarkytojui apie priimtą teisės aktą Registro ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Registrų ir valstybės informacinių sistemų registras

1. Registrų ir valstybės informacinių sistemų registras yra valstybės registras.

2. Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre registruojami registrai ir valstybės informacinės sistemos, tvarkomi duomenys apie jų steigimą, kūrimą, reorganizavimą arba modernizavimą, likvidavimą ir funkcionavimą.

3. Registro duomenys tvarkomi Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

4. Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro valdytojas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

23 straipsnis. Registro valdytojo ir registro tvarkytojo skyrimas

1. Registro valdytojas paskiriamas Lietuvos Respublikos įstatymu, nustatančiu valstybės registro steigimo teisinius pagrindus, o registro tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės registro nuostatai. Registro valdytojas paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės registro nuostatai, kai valstybės registro steigimą nustato Europos Sąjungos teisės aktas. Žinybinio registro valdytojas ir registro tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriami teisės aktu, kuriuo tvirtinami žinybinio registro nuostatai.

2. Valstybės registro valdytoju skiriama ministerija arba ministerijai nepavaldi valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kitas juridinis asmuo, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas. Kai valstybės registro valdytoju skiriama ministerija, valstybės registro tvarkytoju gali būti ministerijai pavaldi valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kitas juridinis asmuo, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija. Kai valstybės registro valdytoju skiriama ministerijai nepavaldi valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kitas juridinis asmuo, ji gali būti skiriama ir valstybės registro tvarkytoju. Žinybinio registro valdytoju skiriama ministerija, kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Žinybinio registro tvarkytoju gali būti kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga ar kitas juridinis asmuo, pavaldus registro valdytojui. Ministerija valstybės ar žinybinio registro tvarkytoju gali būti skiriama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.

24 straipsnis. Registro valdytojo ir registro tvarkytojo teisės ir pareigos

1. Registro valdytojas metodiškai vadovauja registro tvarkytojui ir koordinuoja registro funkcionavimą.

2. Registro valdytojas turi:

1) teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu, registro duomenų ir registro informacijos sauga;

2) teisę spręsti registro plėtros klausimus;

3) teisę perduoti 41 straipsnyje numatytam tiekėjui atlikti registro techninės ir programinės įrangos priežiūrą ir (arba) registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymo funkcijas, išskyrus tas, kurios susijusios su sprendimais dėl registro objekto registravimo, sprendimo dėl registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo ir perdavimo priėmimu ir asmenų, tvarkančių registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, teisių ir pareigų nustatymo;

4) kitas registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

3. Registro valdytojas privalo:

1) koordinuoti registro tvarkytojo ir 41 straipsnyje numatyto tiekėjo darbą, nustatyta tvarka atlikti jų priežiūrą;

2) atlikti registro duomenų ir registro informacijos saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;

3) planuoti metinį registro biudžetą, kontroliuoti jo vykdymą;

4) nagrinėti registro tvarkytojo pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir priimti dėl jų sprendimus;

5) užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis šiuo įstatymu, registro nuostatais ir kitais teisės aktais;

6) teikti informaciją apie registro veiklą;

7) atlikti kitus registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

4. Registro tvarkytojas registruoja registro objektą (objektus), tvarko registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir atsako už registro duomenų ir registro informacijos saugą

5. Registro tvarkytojas turi:

1) teisę reikalauti iš teikėjų, kad jų teikiami duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusio registro duomenis;

2) teisę rengti ir įgyvendinti registrų techninių ir programinių priemonių kūrimo ir plėtros planus, investicinius projektus;

3) kitas registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

6. Registro tvarkytojas privalo:

1) skirti teikėjui terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad registrui pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos yra netikslūs ar neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyti registro darbo organizavimo principus ir tvarką;

3) užtikrinti, kad registras veiktų nepertraukiamai;

4) užtikrinti, kad registro duomenys ir registro informacija atitiktų registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis;

5) užtikrinti, kad registro duomenys būtų nuolat atnaujinami;

6) užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys ir registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti;

7) užtikrinti, kad gavėjai, kuriems buvo pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, būtų informuoti apie ištaisytus netikslumus;

8) užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis registro nuostatais ir kitais teisės aktais;

9) atlikti kitus registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

7. Jeigu registre tvarkomi asmens duomenys, registro valdytojas yra ir asmens duomenų valdytojas, o registro tvarkytojas yra ir asmens duomenų tvarkytojas.

25 straipsnis. Registro objekto registravimas

1. Registro objektas yra įregistruotas, kai registro duomenys ir registro informacija įrašomi į registro duomenų bazę ir suteikiamas registro objekto identifikavimo kodas.

2. Registro duomenys ir registro informacija įrašomi, keičiami ar išbraukiami iš registro remiantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais registro objektui registruoti, registro duomenims ir (arba) registro informacijai pakeisti ar registro objektui išregistruoti. Išregistravus registro objektą iš registro, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos registre saugomi registro nuostatų nustatytą laiką.

3. Už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas.

26 straipsnis. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų naudojimas

1. Gavėjas privalo naudoti gautus registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams.

2. Fizinių asmenų asmens duomenys naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

3. Gavėjai, gavę registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, gali naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo nurodyti juos gaunant. Gauti registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos tretiesiems asmenims teikiami registro nuostatų nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma, kai fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja iš registro gautus duomenis apie save.

4. Gavėjų naudojami registro duomenys ir registro informacija turi atitikti registro, kuriame šis registro objektas registruotas, duomenis ir informaciją.

5. Gavėjas negali keisti iš registro gautų duomenų ir registro informacijos ir juos naudodamas privalo nurodyti duomenų šaltinį.

6. Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, registrų tvarkytojai ir 41 straipsnyje numatyti tiekėjai, teisės aktų nustatyta tvarka užsiimantys komercine veikla, kuriai vykdyti teisėtai naudojami registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, tvarkomo ir susijusio registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas gauna tokiomis pačiomis sąlygoms kaip ir kiti gavėjai.

27 straipsnis. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimas ir perdavimas

1. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir, atsižvelgiant į registro steigimo tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) registro nuostatų nustatyta tvarka per sąveiką perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms perduodami ir gavėjams teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

2. Registro tvarkytojas gali:

1) perduoti registro išrašus ir registro duomenų bazės išrašus, apimančius visus duomenų bazėje saugomus registro duomenis ir (ar) registro informaciją arba jų dalį, registro duomenų ir (arba) registro informacijos pasikeitimus;

2) teikti pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtas pažymas, patvirtinančias juridinius faktus, pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtus išrašus ir kitus dokumentus;

3) teikti pagal registro duomenis ir registro informaciją parengtą apibendrintą, susistemintą ar kitaip apdorotą informaciją;

4) teikti registrui teikėjo pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.

3. Išrašai, pažymos, kiti dokumentai ir (arba) dokumentų kopijos, informacija gali būti:

1) pateikiami peržiūrai leidžiamosios kreipties būdu internetu arba kitais elektroninių ryšių tinklais;

2) perduodami automatiniu būdu elektroninių ryšių tinklais;

3) pateikiami raštu, žodžiu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis;

4) teikiami kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir (arba) registro nuostatuose nustatytais būdais.

4. Išrašus, pažymas, kitus dokumentus ir dokumentų kopijas turi teisę teikti tik registro tvarkytojas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys.

5. Registro duomenys ir registro informacija, išskyrus asmens duomenis, kurie teikiami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis, asmenims, naudojantiems registro duomenis ir registro informaciją, kad galėtų teikti informacines paslaugas tretiesiems asmenims, gavėjo pageidavimu teikiami registro duomenų bazės ir (arba) registro išrašu. Šis išrašas turi atitikti sutartį. Šioje sutartyje turi būti aptartas registro duomenų bazės ir (arba) registro išrašo formatas, turinys ir atsiskaitymo tvarka.

6. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir jų kopijų perdavimą susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikimą gavėjams gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimas susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikimas gavėjams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti apribotas, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:

1) valstybės saugumui ar gynybai;

2) nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinių teisės pažeidimų tyrimui;

3) viešajai tvarkai;

4) valstybės kontrolei ir priežiūrai;

5) valstybės ekonominiams, socialiniams, teisėsaugos ar kitiems interesams;

6) duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai.

7. Sudaryti susitarimus su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, juridinio asmens statuso neturinčiais subjektais, jų filialais ir atstovybėmis dėl išimtinių teisių suteikimo teikti registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir (arba) juos naudoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sudaryti susitarimus yra būtina dėl viešųjų ir (arba) administracinių paslaugų teikimo. Išimtinės teisės suteikimas turi būti periodiškai peržiūrimas ne rečiau kaip kas treji metai. Susitarimai dėl išimtinių teisių suteikimo ir šių susitarimų peržiūra turi būti skaidrūs ir informacija apie juos turi būti viešai skelbiama registro tvarkytojo interneto svetainėje.

8. Susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys perduodami pagal registro tvarkytojų arba registro tvarkytojo ir valstybės informacinės sistemos valdytojo sudarytas sutartis, išskyrus atvejus, kai registro tvarkytojai arba registro tvarkytojas ir valstybės informacinės sistemos valdytojas yra tas pats juridinis asmuo. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos gavėjams, Lietuvos Respublikos įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę juos gauti, teikiami pagal registro tvarkytojo ir gavėjo sudarytas sutartis (daugkartinio teikimo atveju) arba prašymus (vienkartinio teikimo atveju).

9. Registras susijusio registro perduotus registro duomenis gali teikti tik kartu su savo duomenimis registro nuostatų nustatyta tvarka.

28 straipsnis. Registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimas į kitas valstybes

1. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.

2. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos trečiųjų šalių fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams.

29 straipsnis. Atlyginimas už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą

1. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir registrų nuostatų nustatytas išimtis.

2. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai:

1) teikiami fiziniams asmenims – registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą;

2) perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms – registro duomenys pagal sutartis, išskyrus 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį;

3) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams – registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.

3. Išlaidos, registro tvarkytojo patirtos dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.

4. Atlyginimo dydžių nustatymo, mokėjimo tvarką ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus registro administravimo išlaidų ir investicijų grąžos įvertinimo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tais atvejais, kai registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, turintiems teisę juos gauti ir turintiems tikslą pagal registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas teikti informacines paslaugas tretiesiems asmenims, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kitą atlyginimo dydžių nustatymo tvarką.

5. Atlyginimas už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą neturi viršyti registro administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atlyginimo dydis turi būti pagrįstas registro tvarkytojo nuolatinėmis sąnaudomis ir diferencijuotas atsižvelgiant į teikiamų registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų kiekį ir naudojamus informacinių technologijų sprendimus.

6. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitinga institucija. Atlyginimo dydis viešai skelbiamas registro tvarkytojo interneto svetainėje.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS INFORMACINĖS SISTEMOS

30 straipsnis. Valstybės informacinių sistemų steigimas

1. Institucija steigia valstybės informacinę sistemą, siekdama teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, vykdyti reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. Tais atvejais, kai steigiama valstybės informacinė sistema, kuria planuojama apdoroti visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, arba jei prieš steigiant valstybės informacinę sistemą nėra visiškai aišku, kokias institucijai teisės aktų nustatytas funkcijas bus galima kompiuterizuoti, arba kuriant ar modernizuojant valstybės informacinę sistemą planuojama viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą lėšų dydį, institucija rengia galimybių studiją, kurioje nustatomi valstybės informacinės sistemos tikslai ir pagrindžiamas jos reikalingumas, apibūdinamos numatomos kompiuterizuoti institucijai teisės aktų nustatytos funkcijos ir įvertinamos investicijos, finansavimo šaltiniai, apibūdinama galima valstybės informacinės sistemos nauda, pasirinktas valstybės informacinės sistemos kūrimo būdas, valstybės informacinės sistemos kūrimo kontrolės etapai ir kita steigiamą valstybės informacinę sistemą apibūdinanti informacija. Galimybių studija rengiama vadovaujantis institucijos, atsakingos už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, patvirtinta metodika. 

2. Steigdama valstybės informacinę sistemą institucija rengia valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektus. Valstybės informacinės sistemos nuostatų projektas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Valstybės informacinės sistemos nuostatų projekte nurodomi steigiamos valstybės informacinės sistemos tikslai, uždaviniai, valstybės informacinės sistemos valdytojas, valstybės informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai), sąveika su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais, iš jų numatomi gauti duomenys ir kita steigiamą valstybės informacinę sistemą apibūdinanti informacija. Valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projekte nurodoma valstybės informacinės sistemos kategorija, informacijos saugumo tikslai, saugumo užtikrinimo prioritetinės kryptys ir kita su steigiama valstybės informacine sistema susijusi informacija.

4. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo.

31 straipsnis. Valstybės informacinių sistemų kūrimas

1. Valstybės informacinė sistema pradedama kurti patvirtinus valstybės informacinės sistemos nuostatus. Valstybės informacinės sistemos kūrimą organizuoja ir prižiūri valstybės informacinės sistemos valdytojas. Valstybės informacinę sistemą kuria ir programinę įrangą diegia valstybės informacinės sistemos tvarkytojas ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka parinktas (paskirtas) tiekėjas, kuriam valstybės informacinės sistemos valdytojas gali suteikti teisę tvarkyti duomenis valstybės informacinės sistemos kūrimo laikotarpiu. Valstybės informacinės sistemos kūrėjas privalo užtikrinti tvarkomų duomenų saugą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.    Valstybės informacinė sistema kuriama pagal valstybės informacinės sistemos techniniame aprašyme (specifikacijoje) nurodytą kūrimo būdą. Valstybės informacinės sistemos kūrimo būdas pasirenkamas vadovaujantis institucijos, atsakingos už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, patvirtinta metodika. Valstybės informacinės sistemos techninis aprašymas (specifikacija) ir kiti projektiniai dokumentai rengiami, derinami ir tvirtinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir institucijos, atsakingos už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, patvirtinta metodika. Valstybės informacinės sistemos diegimo dokumentacija ir kiti projektiniai dokumentai, išskyrus valstybės informacinės sistemos techninį aprašymą (specifikaciją), yra konfidencialūs ir atskleidžiami tik tada, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai reikalauja juose pateiktą informaciją atskleisti.

3.    Valstybės informacinės sistemos valdytojas rengia valstybės informacinės sistemos, kuria planuojama apdoroti visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, kūrimo eigos ataskaitas ir teikia jas institucijai, atsakingai už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą.

4.    Valstybės informacinės sistemos kūrimo metu informacinės sistemos valdytojas turi teisę per sąveiką gauti duomenis iš valstybės informacinės sistemos nuostatuose nurodytų kitų valstybės informacinių sistemų ir registrų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Valstybės informacinė sistema ar jos posistemis, atitinkantys valstybės informacinės sistemos nuostatuose, projektiniuose dokumentuose ir saugos dokumentuose nustatytus reikalavimus, yra įteisinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Eksploatuojama tik įteisinta valstybės informacinė sistema ar jos posistemis.

32 straipsnis. Valstybės informacinių sistemų modernizavimas ir likvidavimas

1. Valstybės informacinė sistema modernizuojama keičiant valstybės informacinės sistemos valdytoją, sujungiant arba išskaidant valstybės informacines sistemas. Valstybės informacinė sistema likviduojama, jeigu yra panaikinamos teisės aktų nustatytos funkcijos, kurioms vykdyti buvo įsteigta valstybės informacinė sistema.

2. Sprendimą modernizuoti ar likviduoti valstybės informacinę sistemą priima valstybės informacinės sistemos valdytojas. Modernizuojant ar likviduojant valstybės informacinę sistemą nustatomos valstybės informacinės sistemos valdytojo ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo teisės ir pareigos valstybės informacinės sistemos modernizavimo ar likvidavimo laikotarpiu, keistini teisės aktai, duomenų perdavimo kitoms valstybės informacinėms sistemoms arba valstybės archyvams tvarka, duomenų sunaikinimo priemonės ir terminai, institucijų, nuolat teikiančių duomenis iš kitų valstybės informacinių sistemų, registrų (toliau – duomenų teikėjai) ir institucijų, kitų asmenų, gaunančių valstybės informacinės sistemos duomenis (toliau – duomenų gavėjai), informavimo tvarka ir kitos modernizavimo ar likvidavimo sąlygos.

3. Likviduojant valstybės informacinę sistemą, kuria apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, joje sukaupti duomenys negali būti sunaikinami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, o privalo būti perduoti kitai valstybės informacinei sistemai arba valstybės archyvams Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Valstybės informacinės sistemos valdytojo ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo skyrimas

1. Valstybės informacinės sistemos valdytojas ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai.

2. Valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja.

34 straipsnis. Valstybės informacinės sistemos valdytojo ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo teisės ir pareigos

1. Valstybės informacinės sistemos valdytojas metodiškai vadovauja valstybės informacinės sistemos tvarkytojui ir koordinuoja valstybės informacinės sistemos funkcionavimą.

2. Valstybės informacinės sistemos valdytojas turi:

1) teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su duomenų tvarkymu ir duomenų sauga;

2) spręsti valstybės informacinės sistemos plėtros klausimus;

3) teisę perduoti šio įstatymo 41 straipsnyje numatytam tiekėjui atlikti valstybės informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos priežiūrą ir (arba) informacijos tvarkymo funkcijas, išskyrus tas, kurios susijusios su sprendimų dėl informacijos teikimo ir skelbimo priėmimu ir asmenų, tvarkančių informaciją, teisių ir pareigų nustatymo priėmimu;

4) kitas valstybės informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

3. Valstybės informacinės sistemos valdytojas privalo:

1) koordinuoti valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir 41 straipsnyje numatyto paslaugos teikėjo darbą, nustatyta tvarka atlikti jų priežiūrą;

2) atlikti duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;

3) nagrinėti valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl valstybės informacinės sistemos veiklos tobulinimo ir priimti dėl jų sprendimus;

4) užtikrinti, kad valstybės informacinė sistema būtų tvarkoma vadovaujantis šiuo įstatymu, valstybės informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais;

5) atlikti kitus valstybės informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

4. Valstybės informacinės sistemos tvarkytojas tvarko duomenis ir atsako už jų saugą.

5. Valstybės informacinės sistemos tvarkytojas turi:

1) teisę reikalauti iš duomenų teikėjų, kad jų pateikti duomenys būtų tinkami ir pateikti laiku;

2) teisę rengti ir įgyvendinti techninių ir programinių priemonių kūrimo ir plėtros planus, investicinius projektus;

3) kitas valstybės informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

6. Valstybės informacinės sistemos tvarkytojas privalo:

1)                           užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti;

2)                           užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti;

3)                           apsaugoti duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;

4)                           numatyti ir įgyvendinti priemones, mažinančias duomenų atskleidimo ir praradimo riziką ir užtikrinančias prarastų duomenų atkūrimą ir apsaugą nuo klastojimo;

5)                           užtikrinti, kad tvarkomi duomenys būtų tinkami naudoti registruose ir valstybės informacinėse sistemose, įskaitant registrus ir informacines sistemas, tvarkomus Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės mastu;

6)                           užtikrinti, kad valstybės informacinė sistema veiktų nepertraukiamai;

7)                           užtikrinti, kad duomenų gavėjams pateikti duomenys atitiktų jo tvarkomus duomenis;

8)                           užtikrinti, kad duomenų gavėjai, kuriems buvo pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, būtų nedelsiant informuoti apie ištaisytus netikslumus;

9)                           skirti duomenų teikėjui terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad pateikti duomenys yra netikslūs ar neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų;

10)                         nustatyti duomenų tvarkymo organizavimo principus ir tvarką;

11)                         teisės aktų nustatyta tvarka užsiimant komercine veikla, kuriai vykdyti teisėtai naudojami valstybės informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, šiuos duomenis gauti tokiomis pačiomis sąlygoms kaip ir kiti duomenų gavėjai;

12)                         užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis valstybės informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais;

13)                         atlikti kitus valstybės informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

5. Susijusio registro perduotus registro duomenis valstybės informacinės sistemos tvarkytojui draudžiama rinkti ir į valstybės informacinę sistemą įrašyti iš pirminių šaltinių ar juos tikslinti kitokiu būdu.

6. Jeigu valstybės informacinėje sistemoje tvarkomi asmens duomenys, valstybės informacinės sistemos valdytojas yra asmens duomenų valdytojas, o valstybės informacinės sistemos tvarkytojas yra asmens duomenų tvarkytojas.

35 straipsnis. Informacijos teikimas institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims

1. Institucijos valdoma informacija yra vieša ir Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

2. Vienkartinio teikimo atveju informacija prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teikiama pagal prašymą, kuriame nurodomas prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslas, teikimo būdas, apimtis, gavimo būdai, teikiamų duomenų formatas.

3. Daugkartinio teikimo atveju informacija prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teikiama pagal sutartį, kurioje nustatoma teiktinos informacijos apimtis, prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, naudojimo tikslas, informacijos teikimo būdas, teikiamų duomenų formatas, teikimo terminai, informavimo apie klaidų ištaisymą tvarka ir terminai, sutarties keitimo tvarka.

4. Informacija prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui paprastai teikiama tokio turinio ir formos, kuri jau yra institucijoje naudojama ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo. Tais atvejais, kai paprastai teikiamos informacijos turinys ar forma neatitinka prašančios institucijos poreikių arba prašanti institucija neturi techninių galimybių reikiamai apdoroti gaunamus duomenis, informaciją teikianti institucija sukuria reikalingas papildomas priemones.

5. Iš institucijos gauti duomenys negali būti keičiami ir juos naudojant privaloma nurodyti jų šaltinį. Tretiesiems asmenims, turintiems teisę gauti duomenis, iš institucijos gauti duomenys gali būti teikiami tik tokiu tikslu, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie buvo numatyti juos gaunant, ir tik tada, jeigu dėl tokio duomenų teikimo tretiesiems asmenims buvo nurodyta pateiktame prašyme arba sutartyje. 

6. Informacijos teikimą institucijoms ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai. Informacijos teikimas gali būti apribotas, jeigu yra bent vienas šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodytų pagrindų.

7. Sudaryti susitarimus su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, juridinio asmens statuso neturinčiais subjektais, jų filialais ir atstovybėmis dėl išimtinių teisių suteikimo teikti duomenis ir (arba) juos naudoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sudaryti susitarimus yra būtina dėl viešųjų ir (arba) administracinių paslaugų teikimo. Išimtinės teisės suteikimas turi būti periodiškai peržiūrimas ne rečiau kaip kas treji metai. Susitarimai dėl išimtinių teisių suteikimo ir šių susitarimų peržiūra turi būti skaidrūs ir informacija apie juos turi būti viešai skelbiama institucijos interneto svetainėje.

8. Institucijos valdoma informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiama ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims. Trečiųjų šalių fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms institucijos valdoma informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis, teikiama ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams.

36 straipsnis. Informacijos teikimo būdai

1. Atsižvelgdama į pateiktą prašymą, institucija sudaro galimybę jos valdomą informaciją peržiūrėti leidžiamosios kreipties būdu internetu ar kitais elektroninių ryšių tinklais, perduoda duomenis automatiniu būdu elektroninių ryšių tinklais, taip pat institucijos valdomą informaciją teikia raštu, žodžiu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis.

2. Teikiant duomenis institucijai draudžiama reikalauti įsigyti specialią mokamą programinę įrangą. Rekomenduojamus duomenų teikimo formatus ir standartus, užtikrinančius sąveiką, ir jų taikymą nustato institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą.

37 straipsnis. Informacijos skelbimas

1.   Institucija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie jos valdomą informaciją, šios informacijos panaudojimo galimybes ir sąlygas. Tais atvejais, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais institucijos valdoma informacija toliau nebus apdorojama, atnaujinama, teikiama arba skelbiama, institucija apie tai paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.

2.   Informacijos rinkmenos, kuriose pateikiama informacija, reikalinga užtikrinant institucijos veiklos viešumą, taip pat informacijos rinkmenos, dėl kurių dažniausiai kreipiasi asmenys ir kuriose pateikiama informacija pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus yra vieša, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiamos institucijos interneto svetainėje.

3.   Kai informacijos rinkmenos, kuriose pateikiama institucijos valdoma informacija, svarbi visai valstybei arba kelioms institucijoms, skelbiamos interneto svetainėje ir kai Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) kiti teisės aktai nustato specialias tokios informacijos naudojimo sąlygas, institucija rengia elektroninius leidimus, kuriuose nurodomos tokių informacijos rinkmenų panaudojimo sąlygos, kurių privaloma laikytis. Tokios informacijos rinkmenos pateikiamos tik sutikus su elektroninio leidimo sąlygomis.

38 straipsnis. Informacijos teikimo neatlygintinumas

1. Informacija, apdorojama valstybės informacinėmis sistemomis, prašančioms institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims teikiama neatlygintinai, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

2. Visos išlaidos, patiriamos dėl informacijos parengimo ir duomenų pateikimo, finansuojamos iš tokią informaciją teikiančiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir kitų valstybės pinigų fondų.

3. Apskaičiuojant atlyginimą už informacijos teikimą mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta atlyginimo dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka.

4. Atlyginimo už informacijos, apdorojamos valstybės informacinėmis sistemomis, dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas. Atlyginimo dydis viešai skelbiamas valstybės informacinės sistemos tvarkytojo interneto svetainėje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ SĄVEIKUMO PLATFORMA IR PASLAUGOS

39 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma

1. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma yra valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – užtikrinti galimybę asmenims „vieno langelio“ principu gauti institucijų teikiamas viešąsias ir administracines elektroninės paslaugas ir institucijoms teikti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą steigia, ją valdo ir jos tvarkytoją skiria institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą.

2. Prieiga prie valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos teikiamų paslaugų institucijoms ir asmenims suteikiama per vieną prieigos tašką – valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugų portalą (toliau – portalas).

3. Portale prieiga asmenims prie institucijų teikiamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų organizuojama pagal viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų paskirtį gyventojams, verslui ir institucijoms, nepriklausomai nuo to, kokios institucijos teikia šias paslaugas.

4. Institucijos, teikiančios viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, privalo užtikrinti šių paslaugų prieinamumą per portalą valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis.

5. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas privalo užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos teikiamų paslaugų teikimo režimą ir platformos veiklos nepertraukiamumą.

40 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojo teikiamos paslaugos

1. Siekdamas valstybės informacinių išteklių funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas, naudodamas valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, institucijoms teikia šias paslaugas:

1) saugaus duomenų keitimosi tarp institucijų;

2) asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje;

3) valstybės rinkliavų ar kito atlyginimo už suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas apmokėjimo;

4) kitas valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos nuostatuose nurodytas paslaugas.

2. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojas, naudodamas kitas bendro naudojimo informacinių ir ryšių technologijų priemones, teikia rezervinio informacinių technologijų priemonių veiklos atkūrimo, darbo stočių dėjimo, duomenų rezervinio kopijavimo, testavimo aplinkos suteikimo ir kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas bendro naudojimo informacinių technologijų priemonių paslaugas. Paslaugų naudojimo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paslaugų sąrašas skelbiamas valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojo interneto svetainėje.

3. Institucijos, tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, privalo naudoti šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos abipusiu institucijos ir valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojo ar jo įgalioto valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojo sutarimu. Institucijoms draudžiama už valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti informacinių technologijų priemones arba įsigyti informacinių technologijų sprendimus paslaugoms ar įsigyti pačias paslaugas, jei jos teikiamos pagal šio straipsnio 1–2 dalis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia su institucija suderintą išvadą, kad negali suteikti paslaugų prašoma apimtimi ir sąlygomis. 

PENKTASIS SKIRSNIS

TECHNINĖS IR PROGRAMINĖS ĮRANGOS PRIEŽIŪROS IR DUOMENŲ, INFORMACIJOS, DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ TVARKYMO FUNKCIJŲ PERDAVIMAS

41 straipsnis. Techninės ir programinės įrangos priežiūros ir duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymo funkcijų perdavimas

1.   Registro ar valstybės informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos priežiūros ir (arba) duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymo funkcijos, išskyrus tas, kurios susijusios su sprendimais dėl informacijos teikimo ir jos skelbimo, registro objekto registravimo, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo ir perdavimo priėmimu ir asmenų, tvarkančių duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teisių ir pareigų nustatymo gali būti perduotos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktam (paskirtam) asmeniui ar asmenų grupei (toliau – paslaugos teikėjas). Jeigu valstybės informacinėje sistemoje ar registre tvarkomi asmens duomenys, paslaugos teikėjas yra asmens duomenų tvarkytojas.

2.   Su paslaugos teikėju registro ar valstybės informacinės sistemos valdytojas arba jo įgaliotas registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas sudaro rašytinę paslaugos pirkimo sutartį, kurioje, ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų, nustato šiuos reikalavimus, susijusius su:

1) papildomų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su teikiama priežiūros paslauga, teikimu;

2) institucijos valdomos informacijos sauga ir konfidencialumu;

3) sutartį sudariusių institucijos ir paslaugos teikėjo atsakomybe;

4) sutartį sudariusių institucijos ir paslaugos teikėjo tarpusavio bendravimu;

5) auditu ir kita priežiūros paslaugos tiekimo kontrole;

6) nenumatytų atvejų nagrinėjimu.

3. Nustatant reikalavimus, rekomenduojama vadovautis standartais.

4. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir perduodant kitų informacinių sistemų techninės ir programinės įrangos priežiūros ir (arba) duomenų tvarkymo funkcijas.

42 straipsnis. Reikalavimai atliekant techninės ir programinės įrangos priežiūros ir duomenų tvarkymo funkcijas

1. Asmuo, atliekantis registro ar valstybės informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos priežiūros ir duomenų, informacijos ir dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymo funkcijas, negali turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikaltimą elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, taip pat negali turėti paskirtos administracinės nuobaudos už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, privatumo apsaugos pažeidimą elektroninių ryšių srityje, elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių pažeidimą, elektroninių ryšių tinklo gadinimą ar savavališką prisijungimą prie tinklo arba galinių įrenginių, kurie trukdo elektroninių  ryšių tinklo darbui, savavališką prisijungimą arba elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, naudojimo ir apsaugos sąlygų ir taisyklių pažeidimą, jeigu nuo jos paskyrimo yra praėję mažiau kaip 1 metai.

2. Šie reikalavimai taip pat taikomi šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatytam paslaugos teikėjui ir 44 straipsnyje numatytam saugos įgaliotiniui.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGA

43 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių sauga

1. Tvarkant valstybės informacinius išteklius privaloma įgyvendinti saugos priemones, skirtas užtikrinti duomenų ir informacijos tikslumą ir apsaugoti juos ir registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, sugadinimo, atskleidimo, neteisėto pasisavinimo, paskelbimo, pateikimo ar kitokio panaudojimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

2. Siekiant užtikrinti valstybės informacinių išteklių saugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais bendraisiais elektroninės informacijos saugos reikalavimais, rengiami, derinami ir tvirtinami valstybės informacinės sistemos ar registro saugos dokumentai. Registro ar valstybės informacinės sistemos valdytojas gali tvirtinti visų jo valdymo sričiai priskirtų registrų ar valstybės informacinių sistemų bendrus saugos dokumentus. Organizuojant saugą, rekomenduojama vadovautis pripažintų standartizacijos organizacijų ir standartizacijos institucijų priimtais ir paskelbtais standartais.

3. Už informacijos saugą pagal kompetenciją atsako valstybės informacinės sistemos valdytojas ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojas. Už registro duomenų ir registro informacijos saugą pagal kompetenciją atsako registro valdytojas ir registro tvarkytojas. Registro ar valstybės informacinių sistemų tvarkytojai privalo saugos nuostatų ir kitų saugos dokumentų nustatyta tvarka užtikrinti reikiamas administracines, technines ir organizacines duomenų saugos priemones ir tokių priemonių laikymąsi.

4. Darbuotojai, tvarkantys duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, privalo įsipareigoti saugoti duomenų ir informacijos paslaptį. Įsipareigojimas saugoti paslaptį galioja ir nutraukus su duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu susijusią veiklą.

5. Fizinių asmenų asmens duomenų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

44 straipsnis. Saugos įgaliotinis

1. Saugos įgaliotiniu skiriamas darbuotojas, kuris įgyvendina duomenų ir saugą ir atsako už saugos reikalavimų vykdymą.

2. Saugos įgaliotinį skiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami registro ar valstybės informacinės sistemos saugos nuostatai, arba registro ar valstybės informacinės sistemos valdytojas paveda registro arba valstybės informacinės sistemos tvarkytojui paskirti saugos įgaliotinį. Saugos įgaliotinis gali būti paskiriamas keliems registrams, valstybės informacinėms sistemoms ar posistemiams. Saugos įgaliotinis ir šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas duomenų valdymo įgaliotinis gali būti tas pats asmuo.

3. Saugos įgaliotinis vykdo registro ar valstybės informacinės sistemos saugos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

VI SKYRIUS

IŠLAIDŲ, PATIRTŲ KURIANT, TVARKANT IR PRIŽIŪRINT VALSTYBĖS INFORMACINIUS IŠTEKLIUS, FINANSAVIMAS

45 straipsnis. Finansavimo šaltiniai

Išlaidos, patirtos rengiantis kurti registrus ir valstybės informacines sistemas, kuriant, tvarkant ir prižiūrint registrus ir valstybės informacines sistemas, vykdant kitą su valstybės informaciniais ištekliais susijusią veiklą, gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, lėšų už teikiamas paslaugas. Tais atvejais, kai išlaidos finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų lėšų, institucija apie tokių lėšų panaudojimą nedelsdama informuoja instituciją, atsakingą už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą. Nustatant konkrečius finansavimo šaltinius ir tvarką, atsižvelgiama į registro ir valstybės informacinės sistemos paskirtį, jų naudojimo galimybes, pasirenkamas tinkamiausias ir ekonomiškai naudingiausias finansavimo būdas.

46 straipsnis. Išlaidų, patirtų kuriant, tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimas

1. Lėšomis, skirtomis pasirengimui kurti registrą ir valstybės informacinę sistemą, finansuojama:

1) galimybių studijos parengimas;

2) registro ir valstybės informacinės sistemos nuostatų projekto parengimas.

2. Lėšomis, skirtomis registrui ir valstybės informacinei sistemai kurti, finansuojama:

1) specifikacijos ir kitų projektinių dokumentų parengimas;

2) projektavimas;

3) taikomosios programinės įrangos įsigijimas, testavimas, diegimas ir modernizavimas;

4) funkcionavimui reikalingos techninės ir jos valdymui skirtos programinės įrangos įsigijimas;

5) darbuotojų, kuriems pavesta tvarkyti duomenis, mokymas.

3. Lėšomis, skirtomis registrui ir valstybės informacinei sistemai tvarkyti ir prižiūrėti, finansuojama:

1) duomenų tvarkymas;

2) registro ir valstybės informacinės sistemos administravimas;

3) techninės ir programinės įrangos priežiūra ir modifikavimas;

4) valdymo ir saugos priemonių vertinimas;

5) darbuotojų, informacinių technologijų priemonėmis apdorojančių informaciją, kvalifikacijos kėlimas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 13 straipsnis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2011 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą, nacionalinių ir tarptautinių informacinių technologijų standartų ar kitų jiems prilygintų metodinių dokumentų ir informacinių technologijų taikymo metodinius dokumentus parengia ir patvirtina iki 2012 m. gruodžio 31 d.

49 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043);

2) Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 124-4488);

3) Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 141-6204).

50 straipsnis. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio, 40 straipsnio 3 dalies įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis, 18 straipsnio 1 ir 2 dalys, 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnis taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamiems registrams.

2. Šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalis taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo kuriamoms informacinių technologijų priemonėms ar įsigyjamiems informacinių technologijų sprendimams arba paslaugoms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS       

Lietuvos Respublikos

valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 701).

____________________________________