projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
KREIPIMASIS
Į EUROPOS SĄJUNGOS TARYBĄ, EUROPOS PARLAMENTĄ IR EUROPOS KOMISIJĄ
DĖL POLITIKŲ ETIKOS STANDARTŲ EUROPOS SĄJUNGOJE IR VALSTYBĖSE NARĖSE
2011 m. balandžio d.
Vilnius
remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutarties “Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje”, o taip pat “Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo” nuostatomis,
vadovaudamasis Europos Sąjungos sutarties 14 str. 2d. nuostatomis, kad Europos Parlamentą sudaro Europos Sąjungos piliečių atstovai, ir bendruoju principu, kad Europos Parlamento nariai atstovauja visų Europos Sąjungos piliečių interesus, o ne tik išskirtinai savo rinkėjų, kurios nors Europos Sąjungos tautos ar tautinės mažumos interesus, o taip pat 9 str., kuris nustato, kad “kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis”, tačiau “Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo”,
ir pabrėždamas, kad kiekvienas Europos Parlamento narys, vykdantis Europos Parlamento įgaliojimus valstybėje narėje, kurioje jis buvo išrinktas, turi tokį patį statusą, kaip ir atitinkamos valstybės narės parlamento nariai (Europos Parlamento narių statuto preambulės 19p.), todėl jo teisės bei pareigos Europos Parlamente nepakeičia ir nepaneigia jo teisių bei pareigų valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, o tik jas papildo,
konstatuodamas, kad Europos Parlamento narių elgesį reglamentuoja Europos Parlamento statutas ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės, kurių 9 straipsnis nurodo, kad narių elgesys turi būti paremtas tarpusavio pagarba ir pagarba pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtoms vertybėms, kad Europos Parlamento nariai turi išlaikyti pagarbą Parlamentui ir neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui bei trikdyti ramybės visose parlamentinėse patalpose,
ir pastebėdamas, kad nei Europos Parlamento narių statutas, nei jo darbo tvarkos taisyklės, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai niekaip nereglamentuoja politikų etikos principų ir Europos Parlamento narių, taip pat, kaip ir kitokio rango politikų Europos Sąjungos valstybėse narėse, viešojo elgesio atitikties etikos standartams ir tarnavimo žmonėms principui, bei nenumato tvarkos, kaip ši atitiktis turėtų būti kontroliuojama,
nurodydamas, kad politikų korupcijos prevencija yra susijusi ne tik su Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų veikla, bet ir su jose įsteigtomis politikų etiką kontroliuojančiomis institucijomis, kurios turi išimtinę kompetenciją vertinti politikų veiksmus etikos požiūriu, kai jie dar neperžengia teisės pažeidimo ribos ir kai tokie vertinimai dar neturi teisinių pasekmių pačiam etikos principus pažeidusiam politikui,
ir kartu būdamas įsitikinęs, kad Europos Parlamento narių, kaip ir kitų politikų, turinčių Europos Sąjungos ir(ar) jos valstybių narių teisinį imunitetą, etikos kontrolė yra nemažiau būtina,
atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje veikia įstatymu patvirtintas Valstybės politikų etikos kodeksas (2006m. rugsėjo 19d. Nr.X-816), kuriuo siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir jų atskaitomybę visuomenei,
ir kartu pažymėdamas, kad šiame Kodekse (3str. 1 ir 2 dalis) etikos kontrolė numatyta ir Europos Parlamento nariams, kaip specialų statusą Lietuvos Respublikoje turintiems politikams, tiek kiek šitokio pobūdžio kontrolė nereglamentuojama Europos Sąjungos teisės aktuose,
atsižvelgdamas į 2010m. liepos 6d. Europos Parlamento sprendimą dėl prašymo ginti Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas (2010/2047(IMM), kuriuo Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir prireikus pradėti Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje, ir paveda Europos Parlamento Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas Komisijai ir atitinkamoms Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, nes šiam Europos Parlamento nariui nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija - Lietuvos Respublikos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - savo 2010m. sausio 22d. sprendimu Nr. KS-4 pritaikė Valstybės politikų etikos kodekso nuostatas, konstatuodama, kad jo, kaip Lietuvos parlamentinės partijos pirmininko, “viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijoms”,
ir nepritardamas aukščiau paminėto Europos Parlamento sprendimo motyvams, kad Europos Parlamento narių, kaip valstybės politikų, etikos vertinimas Europos Sąjungos valstybėje narėje kaip nors apriboja Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnyje nustatytą “jų laisvę ir nepriklausomybę” ir kad taip esą pažeidžiama Europos Sąjungos teisė ir galimai paneigiamas jos viršenybės principas,
remdamasis subsidiarumo principu, kuris Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos valstybių narių pasidalimosios kompetencijos srityse palieka teisę nacionaliniams parlamentams priimti teisės aktus tiek, kiek savo kompetencija nepasinaudoja Europos Sąjungos institucijos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4str. 2d. j) punktas nurodo “laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę” kaip tokią pasidalijamosios kompetencijos sritį),
bei kartu pareikšdamas, kad tas faktas, jog Europos Sąjungoje iki šiol nėra priimtas ar rengiamas ES imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etikos kodeksas bei jo kontrolės tvarka, niekaip negali būti pagrindu neigti šių politikų pareigą gerbti Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinę tvarką, įstatymus ir bent minimaliai laikytis valstybės narės, kurioje jie buvo išrinkti ar kurios jie buvo deleguoti, teisės aktais patvirtintų politikų etikos kodeksų,
siūlo Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad jų veikla kiekvienoje šalyje yra konstituciškai apibrėžtos viešojo administravimo ir teisingumo sistemos dalis,
ir kartu pastebi, kad taip, kaip kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės, taip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie tampa Europos Sąjungos institucijų politikais ir(arba) pareigūnais, nėra niekaip nušalinti nei nuo jų statuso įgyvendinimo valstybėje narėje, nei tuo pačiu ir nuo toje šalyje galiojančių politinės etikos standartų.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKĖ IRENA DEGUTIENĖ
Teikia: Seimo nariai
Gintaras Songaila,
Rytas Kupčinskas,
Aurelija Stancikienė,
Stasys Šedbaras,
Algis Kazulėnas,
Vida Marija Čigriejienė