Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMAS
1997 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Normatyvas - apmokestinamuoju laikotarpiu nustatyta tvarka įteisintas tam tikros teršiančios medžiagos kiekis, leidžiamas išmesti į aplinką.
Didžiausios leidžiamos taršos normatyvas - didžiausias leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą teršiančios medžiagos kiekis.
Laikinai leidžiamos taršos normatyvas - laikinai leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą teršiančios medžiagos kiekis, nustatomas konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą.
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką, kontrolę bei atsakomybę.
Įstatymo paskirtis - ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršiančioms medžiagoms nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų bei kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
3 straipsnis. Mokesčių objektas
4 straipsnis. Mokesčių mokėtojai
1. Mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie išmeta į aplinką teršiančias medžiagas ir Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo gauti Gamtos išteklių naudojimo leidimą.
5 straipsnis. Teršiančių medžiagų apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka
1. Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai nustatomi atsižvelgiant į teršiančių medžiagų kenksmingumą, bei:
1) nustatytus normatyvus (didžiausios leidžiamos taršos ar laikinai leidžiamos taršos), teršiant iš stacionarių taršos šaltinių.
2. Mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai.
3. Mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) tarifai nustatomi 1 tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams - pakilimo-nusileidimo ciklui. 1)
4. Stacionarių taršos šaltinių išmetamoms į aplinką teršiančioms medžiagoms, kurioms nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčių už aplinkos teršimą tarifas didinamas 20 procentų.
5. Mobilių taršos šaltinių mokesčių tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami), taikant jiems atitinkamus koeficientus.
6. Už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką viršnormatyvinį teršiančių medžiagų kiekį mokama bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas, viršnormatyvinį teršiančios medžiagos kiekį padauginus iš mokesčių už aplinkos teršimą tarifo ir šiai teršiančiai medžiagai nustatyto koeficiento.
7. Mokesčių už aplinkos teršimą tarifus ir koeficientus Aplinkos apsaugos ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, įgyvendinantys priemones sumažinančias teršiančių medžiagų išmetimą ne mažiau 25 procentais, atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 25 procentais, bet ne didesnei sumai, kuri buvo investuota šiai priemonei įgyvendinti. Šis atleidimas taikomas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
10. Kai nustatomas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, šis atleidimas nuo mokesčių taikomas tik tuomet, kai, sumažinus konkrečios teršiančios medžiagos išmetimą 25 procentais ar daugiau, bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą.
11. Jei priemonė neįgyvendinama nustatytu laiku arba nepasiekiamas planuotas efektas, mokesčiai už visą nesumokėtą laikotarpį sumokami arba išieškomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Mokesčių už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarka
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokesčius už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka vykdo teršalų išmetimo į aplinką apskaitą.
2. Mokesčius už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčių mokėtojai pagal Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijų nustatytą tvarką.
3. Mokesčiai už aplinkos teršimą, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, mokami kas ketvirtį arba kas pusę metų.
4. Mokesčiai už taršą iš stacionarių taršos šaltinių mokami pagal planuojamą per ataskaitinį laikotarpį išmesti į aplinką teršiančių medžiagų kiekį, už taršą iš mobilių taršos šaltinių - pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį.
5. Mokant mokesčius kas ketvirtį, mokesčiai sumokami iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos, o mokant kas pusę metų - iki liepos 15 dienos. Metų pabaigoje mokesčių suma, apskaičiuota pagal faktinį per metus išmestą teršalų kiekį, ir baudos už metinio normatyvo viršijimą sumokamos iki vasario 1 dienos.
7. Naujiems taršos objektams ar šaltiniams mokestis skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pradėta vykdyti teršianti aplinką ūkinė veikla.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kontroliuoja teršiančių medžiagų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą bei įstatymų nustatyta tvarka skiria baudas, numatytas šiame įstatyme.
9. Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka sumokamas mokestis ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį padauginus iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo ir iš šiai teršiančiai medžiagai nustatyto koeficiento.
10. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka neatliekantys teršiančių medžiagų išmetimo į aplinką apskaitos, mokestį moka pagal valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nustatytą išmetamų teršiančių medžiagų kiekį.
11. Mokestis už aplinkos teršimą įskaitomas į gamybos kaštus. 50 procentų šių mokesčių mokama į Valstybės biudžetą ir 50 procentų - į savivaldybių gamtos apsaugos fondus.
Per metus sukaupti valstybės biudžete mokesčiai už aplinkos teršimą skiriami Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui tiksline paskirtimi aplinkos apsaugai.
13. Nesumokėti mokesčiai ir baudos išieškomi, skaičiuojami delspinigiai, grąžinamos permokėtos mokesčių sumos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Mokesčių tarifų galiojimo terminas ir jų peržiūrėjimo tvarka
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. I-2746 pakeitimas
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-2746 “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų tarifų ir 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr. CI-3746 “Dėl valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo” patvirtintų nuostolių indeksavimo” (Žin., 1992, Nr. 22-638, 1995, Nr. 31-705):
1) 1 punktą išdėstyti taip:
“1. Indeksuoti 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr. XI-3746 “Dėl Lietuvos valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo” patvirtintus nuostolius kartą per tris mėnesius, jeigu suvestinis vartojimo kainų indeksas per laikotarpį, už kurį nuostoliai nebuvo indeksuoti, yra didesnis kaip 1,2.”
9 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. I-1205 “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” (Žin., 1991, Nr. 12-310);
3) Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo” (Žin., 1994, Nr. 30 - 528);
4) Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. I-428 “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1994, Nr. 30 -529);
5) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. I-1124 ”Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1995, Nr.102-2286; 1996, Nr. 15);
6) Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1110).