Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

(Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532; 2006, Nr. 66-2429, Nr. 82-3256; 2007, Nr. 39-1437, Nr. 37-1437; 2008, Nr. 10-337, Nr. 50-1847, Nr. 135-5232; 2009, Nr. 144-6351, Nr.159-7205; 2010; Nr. 65-3195, Nr. 84-4404)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO

                                                                    ĮSTATYMAS                                                                   

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

Šis įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, jos teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Įstatymo tikslas – nustatyti teritorijų planavimo procesui reikalavimus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistemiškumą, skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį, darnų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės, jos gyvenimo ir veiklos sąlygų vystymąsi išsaugant biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, vertingą kraštovaizdį.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintomis kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas pagal prioritetinę naudojimo paskirtį ir (ar) galimas joje veiklos rūšis.

2. Inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ir kiti teikti paslaugas gyventojams ar aplinkos kokybei gerinti reikalingai objektai).

3. Inžinerinės infrastruktūros vystymo planas – specialiojo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame numatomas infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

4. Kompleksinis teritorijų planavimas – teritorijų planavimo procesas, skirtas erdvinio vystymo planavimui ir teritorijų naudojimo ir apsaugos prioritetams, visuomenės poreikiams rezervuotinoms teritorijoms nustatyti.

5. Kompleksinio teritorijos planavimo dokumentas – teritorijos planavimo dokumentas, kuris pagal teritorijos planavimo lygmenį ir uždavinius nustato planuojamos teritorijos erdvinį vystymą ir svarbiausius jos naudojimo ir apsaugos reikalavimus.

6. Kompleksinis planas – savivaldybės, jos dalies, valstybinio parko, biosferos rezervato kompleksinio teritorijos planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius, nustatomi planuojamos teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai ir teritorijos apsaugos priemonės.

7. Inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta inžinerinės infrastruktūros objektų statybai ir eksploatacijai.

8. Kraštovaizdžio planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma savivaldybės ar jos dalies teritorijos kraštovaizdžio kūrimo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos principai, jų įgyvendinimo priemonės ir teritorijos darnaus vystymo reikalavimai.

9. Kraštovaizdžio schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma valstybės ar jos dalies kraštovaizdžio kūrimo strategija siekiant teritorijos darnaus vystymo.

10. Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos struktūros elementas, mažiausiai iš 3 pusių ribojamas inžinerinių komunikacijų koridoriais ar aplinkos elementais (žemės paviršiaus, vandens, augalų, antropogeninių komponentų ir kt.).

11. Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 3 ha užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų.

12. Pastatų aukštis – aukštis, skaičiuojamas metrais nuo užstatymo zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo ar konstrukcijos aukščiausio taško.

13. Planų rengėjai – fiziniai ar juridiniai asmenys ir juridinio statuso neturinčios organizacijos (toliau – Juridiniai asmenys), taip pat Juridinių asmenų, įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – Valstybė narė) padaliniai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, kitų įstatymų numatytos valstybės institucijos, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti.

15. Planuojama teritorija – teritorija, kuriai rengiamas teritorijos planavimo dokumentas.

16. Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) statinių, išskyrus kelius (gatves) ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija.

17. Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) statinių statyba negalima, išskyrus kelių (gatvių) ir inžinerinių tinklų tiesybą.

18. Specialusis teritorijos planavimas – atskiroms veiklos sritims ir (ar) saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti reikalingų teritorijų planavimas.

19. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – dokumentas, kuriuo pagal teritorijos planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos atskiros planuojamos veiklos teritorijos ir (ar) saugomos teritorijos (išskyrus valstybinius parkus ir biosferos rezervatus ir ekologinės apsaugos prioriteto zonas) naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones.

20. Socialinė infrastruktūra – infrastruktūra, kurią sudaro kultūros, švietimo, ikimokyklinio ugdymo, sveikatos apsaugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kiti viešojo naudojimo objektai.

21. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas teritorijų planavimo srityje arba kuri yra suinteresuota teritorijų planavimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

22. Strateginio planavimo dokumentai – ilgos, vidutinės ir trumpos trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatyti atitinkamos trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės (trumpos trukmės planavimo dokumentuose) ir planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį planuojami pasiekti rezultatai.

23. Teritorija – tam tikras žemės paviršiaus sausumos ir (ar) vandens plotas.

24. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti reikalavimai, apribojimai ir kiti teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų, teritorijų naudojimo, apsaugos krypčių ir priemonių sprendiniai.

25. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena – yra sisteminis aplinkos, susietos su patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, kokybinių ir kiekybinių pokyčių stebėjimo, vertinimo ir pasiūlymų dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo procesas, kurio metu parengiama vieša ataskaita.

26. Teritorijos naudojimo tipas – pagal teritorijų planavimo normas teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas teritorijos naudojimo apibūdinimas, numatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus (prireikus ir pobūdžius), maksimalius užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklius.

27. Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.

28. Teritorijų planavimo sprendinių įgyvendinimo programa – planavimo organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriuo nustatomi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo būdai.

29. Teritorijų planavimas – pagal Įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus ir darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos apsaugos, paveldosaugos ir kitų sąlygų nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų formavimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti, veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės informavimą apie aplinką ir jos pokyčius, visuomenės interesų suderinimą ir sąlygų visuomenei dalyvauti priimant sprendimus sudarymą.

30. Teritorijos planavimo dokumento sprendinys – raštu ir grafiškai išreikštas teritorijos planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

31. Teritorijų planavimo normos – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktai, kuriuose nustatomi teritorijų planavimo kiekybiniai, kokybiniai reikalavimai ir rodikliai, taikomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

32. Teritorijų planavimo vadovas – reikiamą aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba jam prilygintą išsilavinimą įgijęs specialistas, turintis teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Teritorijos vystymas – procesas, kurio metu siekiama kokybiškai plėtoti planuojamos teritorijos ekonominę, socialinę, aplinkos, visuomenės sveikatos būklę.

34. Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir intensyviam naudojimui pritaikytais želdynais.

35. Užstatymo aukštis – vietovės lygmens savivaldybės dalies kompleksinio plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, nustatantis planuojamos teritorijos leistiną vyraujantį pastatų aukštį metrais.

36. Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpų, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

37. Užstatymo planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijos planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).

38. Užstatymo tankis – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal pirmo aukšto išorinių sienų projekciją, santykis su visu žemės sklypo plotu.

39. Užstatymo tipas – teritorijų planavimo normose nustatytas teritorijos tipas pagal užstatymą, kuris nustatomas rengiant vietovės lygmens kompleksinius planus ir užstatymo planus, reglamentuojant konkrečiai teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą.

40. Užstatymo tūrio tankis – pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose nustatomas statinio tūrio santykis su sklypo plotu.

41. Užstatymo zona – teritorijos dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, išskyrus kelius (gatves) ir inžinerinius tinklus.

42. Valstybei svarbūs projektai – Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės sprendimu svarbiu pripažintas projektas.

43. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schema – valstybės lygmens kompleksinio teritorijos planavimo dokumentas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytas teritorijų vystymo politikos kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetais nustatomos planuojamos teritorijos naudojimo ir apsaugos gairės ir nuostatos.

44. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

45. Viešoji erdvė – visuomenės bendriesiems interesams skirta erdvė.

46. Viešas svarstymas – teritorijos planavimo viešinimo procedūra, kurios metu visuomenė nustatyta tvarka supažindinama su parengtu teritorijos planavimo dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas teritorijos planavimo dokumento sprendiniams, pateiktoms alternatyvoms ir pasiūlymams aptarti.

47. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose įstatymuose.

3 straipsnis. Teritorijų planavimo tikslai

1. Teritorijų planavimo tikslai:

1) sudaryti sąlygas harmoningai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės funkcinės integracijos politikai vykdyti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius;

2) numatyti vieningą, nuoseklų, tarpusavyje darniai susietą šalies teritorijos planavimą ir veiklos plėtojimą;

3) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, rezervuoti jų plėtrai reikalingas teritorijas;

4) sąlygoti racionalų šalies gamtinių, teritorinių, žemės gelmių, investicinių ir energetinių išteklių naudojimą ir atkūrimą;

5) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą;

6) formuoti sveiką, saugią, harmoningą gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas visose gyvenamosiose vietovėse;

7) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinį ir ekonominį gerbūvį, kokybiškas gyvenimo sąlygas.

2. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės saugumo, gynybos ir kitus poreikius.

3. Kitais teisės aktais nenustatomi kompleksinio teritorijų planavimo tikslai.

4 straipsnis. Teritorijų planavimo lygmenys

1. Teritorijų planavimo lygmenys:

1) valstybės – planuojama visa valstybės teritorija (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių erdvinės raidos schemos ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000);

2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami kompleksiniai planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000);

3) vietovės – planuojami miestai, miesteliai, jų dalys ir kaimai (rengiami atskirų urbanizuotų teritorijų kompleksiniai planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), užstatymo planai (masteliu               M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000).

2. Teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais, subsidiarumo ir tarpusavio suderinamumo principais. Kiekviename teritorijų planavimo lygmenyje privaloma vadovautis aukštesniojo teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.

5 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų rūšys

1. Teritorijų planavimo dokumentų rūšys:

1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai;

2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

2. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami:

1) valstybės teritorijos erdvinės raidos schema (rengiama valstybės lygmeniu);

2) valstybės teritorijos dalių erdvinės raidos schemos (rengiamos valstybės lygmeniu);

3) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniai planai (rengiami savivaldybės lygmeniu);

4) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) kompleksiniai planai;

5) užstatymo planai (rengiami vietovės lygmeniu).

3. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės ir vietovės lygmenimis. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai teisine galia prilyginami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams ir rengiami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai taikomi tiesiogiai.

4. Kiti įstatymai ar teisės aktai nenustato kitų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriamų dokumentų.

5. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami:

1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, žemės konsolidacijos projektai;

2) miškų tvarkymo schemos;

3) kraštovaizdžio schemos ir planai;

4) gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo schemos ir planai;

5) želdynų sistemos ir atskirųjų želdynų schemos ir planai;

6) vandentvarkos schemos ir planai;

7) saugomų teritorijų sistemos ir jos dalių schemos, atskirų saugomų teritorijų (išskyrus valstybinius parkus, biosferos rezervatus ir ekologinės apsaugos prioriteto zonas) ribų ir tvarkymo planai;

8) paveldotvarkos planai;

9) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai;

10) Lietuvos Respublikos ir vienos ar kelių užsienio valstybių tarpvalstybiniai pasienio teritorijų plėtros planai;

11) urbanizuotų teritorijų atskirų funkcinių ar erdvinių sistemų – viešųjų erdvių, prekybos centrų, aukštybinių pastatų išdėstymo planai;

12) žemės gelmių naudojimo ir rekultyvacijos planai.

6. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio straipsnio 5 dalyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

7. Įvairios raidos programos, mokslinės ar galimybių studijos, tyrimai, projektiniai pasiūlymai, išreiškiantys veiklos plėtojimo ar tam tikros veiklos apribojimų konkrečioje teritorijoje pasiūlymus, jų pagrindimą arba detalizuojantys ar pagrindžiantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nėra teritorijų planavimo dokumentai.

6 straipsnis. Teritorijų planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė

1. Valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Vyriausybės įgaliotos institucijos taip pat organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą:

1) valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų;

2) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų;

3) valstybės saugomų teritorijų (išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytų ir ekologinės apsaugos prioriteto zonų), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir specialiuosiuose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų.

2. Savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentų rengimą (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus) organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.

3. Kiti įstatymai gali nustatyti kitus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, sprendiniai, turi aukštesnę teisinę galią už kitų savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus. Kol savivaldybės ar vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, sprendiniai taikomi tiesiogiai.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka teikti savivaldybei ir kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą rengti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės institucija sudaro planavimo proceso finansavimo sutartį, kuri skelbiama viešai. Sutartyje numatomos šios pagrindinės sąlygos:

1) sutarties dalykas;

2) sutarties kaina;

3) sutarties įgyvendinimo finansavimo šaltiniai;

4) sutarties terminas ir jo pratęsimo sąlygos, jei dėl jų susitariama. Sutarties terminas turi būti toks, kad užtikrintų teritorijų planavimo proceso įgyvendinimą;

5) sutarties šalių rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, pasidalijimas;

6) terminas (ar terminai), per kurį (kuriuos) turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas;

7) šalių teisė perleisti savo teises pagal sutartį prievolių įvykdymo užtikrinimui ar kitokiu tikslu ir tokio perleidimo sąlygos;

8) reikalavimas, kad planavimo iniciatorius pateiktų savo prievolių įvykdymo užtikrinimą;

9) nuostatos dėl nenugalimos jėgos poveikio, įstatymų pasikeitimo ar kitų sutartyje numatytų pokyčių pasekmių, įskaitant šalių teises reikalauti sutarties pakeitimo ar nutraukimo, ar nuostolių, atsiradusių dėl tokių pokyčių, atlyginimo, jei dėl tokio atlyginimo yra susitarta;

10) sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka;

11) sąryšis tarp sutarties (ar jos šalių) ir bet kokių su ja susijusių ar papildomų sutarčių (ar jų šalių);

12) sutarties šalių atsakomybė;

13) kitos Vyriausybės nustatytos sutarties sąlygos.

6. Jei teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, konsolidavimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės institucija sudaro teritorijų planavimo dokumento įgyvendinimo sutartį, kuri įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir skelbiama viešai. Sutartyje numatomos šios pagrindinės sąlygos:

1) sutarties dalykas;

2) sutarties terminas ir jo pratęsimo sąlygos, jei dėl jų susitariama. Sutarties terminas turi būti toks, kad užtikrintų planavimo dokumento įgyvendinimą;

3) sutarties šalių rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, pasidalijimas;

4) šalių teisė perleisti savo teises pagal sutartį prievolių įvykdymo užtikrinimui ar kitokiu tikslu ir tokio perleidimo sąlygos;

5) reikalavimas, kad planavimo iniciatorius pateiktų savo prievolių įvykdymo užtikrinimą;

6) nuostatos dėl nenugalimos jėgos poveikio, įstatymų pasikeitimo ar kitų sutartyje numatytų pokyčių pasekmių, įskaitant šalių teises reikalauti sutarties pakeitimo ar nutraukimo, ar nuostolių, atsiradusių dėl tokių pokyčių, atlyginimo, jei dėl tokio atlyginimo yra susitarta;

7) sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka;

8) sąryšis tarp sutarties (ar jos šalių) ir bet kokių su ja susijusių ar papildomų sutarčių (ar jų šalių);

9) planavimo uždaviniams įgyvendinti reikalingos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektų statyba;

10) kompensavimo nekilnojamojo turto savininkams dėl teritorijų planavimo dokumente numatomų apribojimų sąlygos;

11) sutarties šalių atsakomybė;

12) kitos Vyriausybės nustatytos sutarties sąlygos.

7 straipsnis. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir įgyvendinimas

1. Šalies teritorijų vystymo politikos kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas.

2. Vyriausybė, įgyvendindama šalies politiką teritorijų planavimo srityje pagal Seimo nustatytas teritorijų vystymo politikos kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus:

1) tvirtina valstybės teritorijos ar jos dalies erdvinės raidos schemas ir numato biudžeto lėšas joms įgyvendinti;

2) tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus;

3) tvirtina valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinius planus;

4) nustato visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo tvarką;

5) tvirtina Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus;

6) nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarką;

7) atlieka kitas Įstatymo ir kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos pagal kompetenciją:

1) įgyvendina valstybės teritorijų vystymo politiką, organizuoja valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, taip pat kitų 6 straipsnio 1 dalyje numatytų teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

2) rengia Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, koordinuoja visų teritorijų planavimą reglamentuojančių norminių teisės aktų rengimą;

3) atlieka teritorijų darnaus vystymosi, valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, taip pat kitų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną;

4) pagal kompetenciją informuoja Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka visuomenę apie teritorijų planavimo procesą ir priimamus sprendimus, sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese;

5) atlieka kitas Įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas.

4. Savivaldybės institucijos:

1) įgyvendina valstybės teritorijų vystymo politiką rengiant savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus;

2) atlieka savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, sprendinių įgyvendinimo stebėseną;

3) pagal kompetenciją informuoja Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka visuomenę apie teritorijų planavimo procesą ir jo metu priimamus sprendimus, sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese;

4) atlieka kitas Įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas.

8 straipsnis. Visuomenės (viešasis) interesas teritorijų planavime

1. Visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime sudaro:

1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų, statybos, visuomenės sveikatos saugos, insoliacijos, gaisrinės saugos ir kitais normatyvais;

2) gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ir teritorijų funkcionavimui reikalinga socialine ir inžinerine infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas;

4) valstybei svarbūs projektai;

5) visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus.

2. Visuomenės (viešasis) interesas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, ir yra nurodomas teritorijų planavimo dokumentuose – nustatant teritorijoje privalomas ar galimas veiklas ir jų apribojimus.

3. Suinteresuotos visuomenės atstovai (kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys) turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą ir kreiptis į teismą. Suinteresuotais laikomi suinteresuotos visuomenės atstovai, turintys pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOMPLEKSINIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS

9 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti įstatymai ar teisės aktai nenustato reikalavimų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesui.

10 straipsnis. Erdvinės raidos schemos, objektai ir uždaviniai

1. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schema pagal Seimo nustatytas teritorijų vystymo politikos kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus privalo būti parengta visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir apimti Lietuvos teritorinę jūrą, jos kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje.

2. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schema rengiama valstybės lygmenyje ir galioja neterminuotai.

3. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos objektas yra valstybės teritorija (įskaitant Lietuvos teritorinę jūrą, jos kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje). Prireikus detalizuoti valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos sprendinius, rengiama valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schema, kurios objektas yra valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu (metropolinių, pajūrio juostos, pasienio regionai ir kt.). Valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schema galioja neterminuotai. Valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemoje planuojant žemyninėje dalyje esančią teritoriją, į ją, jei tai numatyta planavimo darbų programoje, įtraukiama su planuojama teritorija susijusi Lietuvos teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis. Sprendimą dėl poreikio detalizuoti valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos sprendinius priima Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais kriterijais.

4. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos uždaviniai:

1) nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų vystymo politikos įgyvendinimo gaires, valstybės teritorijos erdvinę struktūrą ir jos elementus;

2) nustatyti valstybės teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas;

3) optimizuoti valstybinę urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras;

4) nustatyti principus racionaliam žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimui ir ekologinei pusiausvyrai palaikyti, gamtiniam karkasui formuoti, nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti.

5. Valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemos uždaviniai:

1) detalizuoti valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos sprendinius;

2) nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų vystymo politikos įgyvendinimo gaires atskirose valstybės teritorijos dalyse ir šių teritorijų erdvines struktūras, jų elementus;

3) nustatyti valstybės teritorijos dalies naudojimo privalomąsias nuostatas;

4) detalizuoti valstybės teritorijos erdvinės raidos schemoje numatytą valstybinę urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras;

5) konkretizuoti racionalaus žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimo ekologinės pusiausvyros palaikymo, gamtinio karkaso formavimo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo principus;

6) numatyti valstybei svarbius projektus.

6. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, į rengiamos erdvinės raidos schemos mastelį, planavimo darbų programoje gali nustatyti papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius.

11 straipsnis. Erdvinės raidos schemose nustatomos teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos

1. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schemoje nustatomos valstybės ir savivaldybių institucijoms privalomosios teritorijos naudojimo nuostatos:

1) valstybės teritorijos naudojimo kryptys ir funkciniai prioritetai;

2) valstybės teritorijos gyvenamųjų vietovių sistemos hierarchija – urbanistinių centrų, įvardintų planavimo darbų programoje, sistema ir jų funkciniai ryšiai, urbanistinių centrų plėtojimo perspektyva;

3) nacionalinės reikšmės gamtinio karkaso dalys;

4) valstybiniai parkai, valstybiniai rezervatai ir valstybiniai draustiniai, kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo objektų arealai;

5) valstybinės reikšmės magistraliniai keliai, valstybinės svarbos energetikos objektai, magistraliniai dujotiekiai;

6) valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos ir kurortų infrastruktūra.

2. Valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemose nustatomos valstybės ir savivaldybių institucijoms privalomosios teritorijos naudojimo nuostatos pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojančios Valstybės teritorijos erdvinės raidos schemą:

1) valstybės teritorijos dalies naudojimo kryptys ir funkciniai prioritetai;

2) valstybės teritorijos dalies gyvenamųjų vietovių sistemos hierarchija – regioninių urbanistinių centrų, įvardintų planavimo darbų programoje, sistema ir jų funkciniai ryšiai, regioninių urbanistinių centrų plėtojimo perspektyva;

3) regioninės reikšmės gamtinio karkaso dalys;

4) kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo objektų kompleksai;

5) valstybinės reikšmės krašto keliai, konkretizuoti valstybinės svarbos energetikos objektai, magistraliniai dujotiekiai;

6) valstybei svarbių projektų teritorijos.

3. Atsižvelgiant į rengiamos erdvinės raidos schemos mastelį, planuojamą teritoriją, jos vertingumą ir planavimo darbų programoje suformuluotus atitinkamus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad erdvinės raidos schemoje gali būti nustatomos teisės aktais pagrįstos papildomos aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugos, urbanistinės, architektūrinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo privalomosios nuostatos.

12 straipsnis. Erdvinės raidos schemų sprendinių įgyvendinimas

Valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių erdvinės raidos schemų sprendiniai įgyvendinami:

1) konkretizuojant sprendinius žemesnių lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose;

2) rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios derinamos su vidutinės ir trumpos trukmės strateginio planavimo dokumentais, numatančiais investicinių projektų įgyvendinimo planuojamose teritorijose galimybes ir sudarančiais sąlygas pritraukti privačias investicijas.

13 straipsnis. Kompleksiniai planai, objektai ir uždaviniai

1. Kompleksiniai planai rengiami savivaldybės ir vietovės lygmenyse.

2. Kompleksiniai planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai, kiekvienam valstybiniam parkui ir biosferos rezervatui. Valstybei svarbiam projektui įgyvendinti rengiami valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai.

3. Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Neringos savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės Smiltynės teritorijai rengiamas vienas kompleksinis planas (toliau – Kuršių nerijos kompleksinis planas).

4. Savivaldybės lygmens kompleksiniai planai galioja neterminuotai.

5. Vietovės lygmens kompleksiniai planai rengiami savivaldybės lygmens kompleksiniuose planuose nurodytiems numatomiems plėtoti objektams – miestams, jų dalims, miesteliams, kompaktiškai užstatytoms kaimų teritorijoms ir kt. arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės teritorijos dalyje rengti savivaldybės teritorijos dalies kompleksinį planą. Sprendimą atitinkamoje savivaldybės teritorijos dalyje rengti savivaldybės teritorijos dalies kompleksinį planą savivaldybės taryba priima vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose kompleksinių planų rengimo taisyklėse nustatytais kriterijais.

6. Vietovės lymens kompleksiniai planai galioja, kol parengiami ir patvirtinami jų sprendinius keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

7. Kompleksiniai planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įgalioja jas veikti planuojant investicijas ir rengiant užstatymo planus. Jie privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jei užstatymo planai neparengti.

8. Kompleksinių planų uždaviniai:

1) suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos erdvinio vystymo kryptis, funkcinio zonavimo sistemas;

2) optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą ir socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą;

3) numatyti priemones racionaliam žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimui ir naudojimui, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimui, gamtos ir kultūros paveldo objektų, vietovių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui;

4) numatyti objektus, kuriems būtina rezervuoti teritorijas;

5) detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

9. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, rengiamo kompleksinio plano lygmenį ir mastelį planavimo darbų programoje gali nustatyti teisės aktais pagrįstus papildomus planavimo uždavinius.

14 straipsnis. Kompleksiniuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai

1. Savivaldybės lygmens kompleksiniuose planuose, atsižvelgiant į kompleksinio plano rengimo mastelį ir pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles konkretizuojant atitinkamų erdvinės raidos schemų nuostatas, nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:

1) teritorijos funkcinis zonavimas;

2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistemos hierarchija – savivaldybės urbanistinių centrų, įvardintų planavimo darbų programoje, įskaitant vietinius, sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir prioritetinės urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys;

3) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalimis su atskiraisiais želdynais ir į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu;

4) saugomos teritorijos (išskyrus ekologines apsaugos zonas), kultūros paveldo objektai, vietovės ir jų apsaugos zonos, paveldosauginiai reikalavimai;

5) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektai (ar jų išdėstymo reikalavimai);

6) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai;

7) teritorijos, pagal rengiamo plano mastelį išskiriant urbanizuotas, numatomas urbanizuoti ir neurbanizuojamas teritorijas (arba nurodant urbanizuotų teritorijų plėtros kryptis), nustatant prioritetines ir kitas galimas veiklas, galimą plėtros mastą;

8) prekybinių įstaigų išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje) nurodant didžiausią galimą vieno prekybos centro plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

9) miestai, jų dalys, miesteliai ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens kompleksinius planus masteliu M 1:2 000–10 000;

10) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;

11) žemės gelmių išteklių telkiniai.

2. Vietovės lygmens kompleksiniuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens kompleksinius planus:

1) detalizuojami aukštesnio lygmens kompleksinio plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės struktūros elementai (įskaitant gamtinį karkasą ir želdynų sistemą);

2) konkretizuojami aukštesnio lygmens kompleksinio plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį, principinius urbanistinius reikalavimus, nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos ir kt.

3. Valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniuose planuose papildomai nustatomi šie privalomieji reikalavimai:

1) valstybinio parko ar biosferos rezervato teritorijos ribos;

2) kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo tvarkymo principai, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo kryptys, priemonės ir reglamentai;

3) saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai ir kultūros paveldo objektai bei vietovės ir jų buferinės apsaugos zonos;

4) architektūrinio ir urbanistinio vystymo principinės nuostatos.

4. Jei miestų ir miestelių ir jų dalių, kompaktiškai užstatytų kaimų kompleksiniai planai rengiami masteliu M 1:2000, planavimo darbų programoje gali būti numatyta, kad juose turi būti nustatomi visi užstatymo planų teritorijos naudojimo reglamentai.

5. Kompleksiniais planais planuojant žemyninėje dalyje esančią teritoriją, į ją, jei tai numatyta planavimo darbų programoje, įtraukiama su planuojama teritorija susijusi Lietuvos teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis. Prieš priimant sprendimą planuoti šias teritorijas, turi būti gautas Vyriausybės pritarimas.

6. Atsižvelgiant į rengiamo kompleksinio plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad kompleksiniame plane  gali būti nustatomi teisės aktais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kt. privalomieji reikalavimai.

15 straipsnis. Kompleksinių planų sprendinių įgyvendinimas

1. Kompleksinių planų sprendiniai įgyvendinami:

1) konkretizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose;

2) rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios, priklausomai nuo sprendinių įgyvendinimo lygmens (valstybės, savivaldybės) derinamos su atitinkamo lygmens strateginio planavimo dokumentais, numatančiais valstybės investicijų panaudojimo galimybes planuojamose teritorijose;

3) pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste pritraukiant privačias lėšas.

2. Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento organizatorius gali numatyti, kad rengiant valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą būtina nustatyti servitutą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti reikalingo objekto (statinio, jo dalies ar įrenginio) statybai, šio objekto eksploatavimui, aptarnavimui, remontui ir naudojimui užtikrinti. Šis servitutas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje ar joje esantiems nekilnojamiesiems daiktams nustatomas administraciniu aktu tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą. Priėmus sprendimą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo išsiunčia (įteikia) tarnaujančiojo daikto savininkams sprendimą, kuriuo žemės sklypui ar kitam nekilnojam daiktui nustatomas servitutas. Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja planavimo organizatorius.

3. Nustačius servitutą, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, nugriautų statinių rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami planavimo organizatoriaus lėšomis. Žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į planavimo organizatorių per vienerius metus nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Nuostolių dydis nustatomas planavimo organizatoriaus ir tarnaujančiojo daikto savininko raštišku susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

4. Už naudojimąsi nustatytu servitutu viešpataujančiojo daikto savininkas privalo mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

5. Nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

6. Jei nustačius žemės servitutus valstybei svarbaus projekto objektams statyti, eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti ar naudoti būtų iš esmės apribojamas naudojimasis tarnaujančiuoju žemės sklypu ar nekilnojamuoju daiktu, valstybei svarbaus projekto objektų savininkai žemės sklypo savininko reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka išpirkti šį žemės sklypą kartu su jame esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ginčų, kilusių dėl žemės sklypo kartu su jame esančiu nekilnojamuoju daiktu išpirkimo, nagrinėjimas nesustabdo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo procedūrų.

16 straipsnis. Užstatymo planai, objektai ir uždaviniai

1. Užstatymo planai rengiami kompleksiniuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas urbanizuotų teritorijų esamas teritorijos naudojimo reglamentas arba planuojamos naujos urbanizuojamos teritorijos (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose  nurodytus atvejus). Užstatymo planų sprendiniai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami jų sprendinius keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

2. Užstatymo planai nerengiami:

1) nenumatytose urbanizuoti teritorijose. Tokiose teritorijose, vadovaujantis kompleksiniais planais, rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, miškotvarkos projektai, žemės gelmių naudojimo ir rekultyvacijos planai, gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo, želdynų sistemos, atskirųjų želdynų ir kiti planai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes;

2) urbanizuotoje teritorijoje, jei statybai numatyto sklypo teritorijos naudojimo reglamentai gali būti nustatyti pagal kompleksinio plano teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus ir atsižvelgiant į besiribojančių sklypų užstatymo tipą, statinių parametrus ir į planavimo, statybos, visuomenės sveikatos saugos, insoliacijos, gaisrinės saugos, želdynų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kitas normas. Tokiu atveju sprendimą nerengti užstatymo plano priima savivaldybės administracijos direktorius ir pagal statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto sklypo teritorijos naudojimo reglamentą. Apie numatomą statyti statinį ir jo projektavimo pradžią visuomenė informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) jei miestų ir miestelių ar jų dalių, kompaktiškai užstatytų kaimų kompleksiniai planai parengti masteliu M 1:2 000 ir juose nustatyti visi užstatymo planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai;

4) teritorijose, kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai;

5) inžinerinės infrastruktūros objektams.

3. Užstatymo planų objektai yra:

1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, kvartalai;

2) esami arba planuojami kompaktiškai užstatyti kaimai, jų kvartalai.

4. Užstatymo planų uždaviniai yra:

1) konkretizuoti ir detalizuoti kompleksiniuose planuose nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus;

2) nustatyti užstatytų ir užstatymui numatomų teritorijų naudojimo reglamentus;

3) suformuoti optimalų planuojamos teritorijos komunikacinių koridorių tinklą;

4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai;

5) nustatyti vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas;

6) numatyti priemones gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui;

7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai ir priemones atkūrimui, apsaugai, naudojimui ir tvarkymui.

5. Planavimo organizatorius atsižvelgdamas į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, rengiamo užstatymo plano mastelį planavimo darbų programoje gali nustatyti papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius.

17 straipsnis. Užstatymo planuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas

1. Užstatymo planuose pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens kompleksinius planus ir (ar) vietovės lygmens kompleksinius planus, jei jie parengti, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas:

1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens kompleksinį planą, jei jis parengtas;

2) leistinas pastatų aukštis;

3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis;

4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose);

5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens kompleksinį planą, jei jis parengtas, užstatymo zona, statybos riba ir linija;

6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

7) sklypų ribos ar sklypų formavimo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi sklypų dydžiai);

8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalis procentais.

2. Atsižvelgiant į rengiamo užstatymo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad užstatymo plane  gali būti nustatomi teisės aktais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugos, urbanistiniai, architektūriniai ir inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos apsaugos ir kt. teritorijos naudojimo reglamentai:

1) urbanistiniai ir architektūriniai – pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kt.;

2) gamtos ir kultūros paveldo objektų, vietovių, jų teritorijų apsaugos priemonės, apsaugos zonos ir apribojimai;

3) kiti šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodyti reglamentai.

3. Užstatymo planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai ir jų funkcionavimui reikalingų servitutų poreikis. Kai rengiamas užstatymo planas statinių statybai inžineriškai neparengtose teritorijose ir nėra parengtų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų, tačiau šiose teritorijose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, inžinerinės infrastruktūros vystymo būdų sprendiniai yra užstatymo plano sudėtinė dalis.

4. Rengiant užstatymo planą, privaloma vadovautis patvirtintomis gamtinio karkaso ir ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais.

5. Konkretūs žemės sklypui ar jo daliai taikomi galimi žemės naudojimo būdai (prireikus ir pobūdžiai) pagal patvirtintą užstatymo planą nustatomi ar keičiami kitais galimais žemės naudojimo būdais (prireikus ir pobūdžiais), nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, informavus apie tai visuomenę Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir pritarus Teritorijų planavimo komisijai.

6. Užstatymo planuose nustatyta užstatymo zona, statybos riba ir linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, sklypų ribos (jei neviršijami leistini sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo teritorijos naudojimo reglamentai), pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, jų funkcionavimui reikalingų servitutų poreikis gali būti keičiami, jei tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, motyvuotu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Šiam keitimui turi raštu pritarti visi teritorijoje, kurioje galioja keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas, esančio nekilnojamojo turto savininkai ir Teritorijų planavimo komisija, taip pat apie tai raštu turi būti informuojami besiribojančių sklypų savininkai ir naudotojai.

18 straipsnis. Užstatymo planų įgyvendinimas

1. Užstatymo planų sprendiniai įgyvendinami valstybės, savivaldybių institucijų, fizinių, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, pasinaudojusių teritorijos planavimo iniciavimo teise ir pasirašiusių Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutartį lėšomis.

2. Užstatymo plano sprendiniams įgyvendinti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rengiami žemės valdos projektai, kuriuose suformuojamos naujos arba pertvarkomos esamos žemės sklypų ribos.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS

19 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

1. Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra, funkciniu bendrumu pasižyminčios teritorijos:

1) žemės ūkiui, miškų ūkiui, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui, vandens ūkiui, rekreacijai ar kitai veiklai skirtos teritorijos;

2) inžinerinės infrastruktūros sistemos ar šių sistemų dalys;

3) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys, atskiros saugomos teritorijos, kultūros paveldo vietovės, išskyrus valstybinius parkus, biosferos rezervatus ir ekologinės apsaugos zonas.

2. Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai:

1) sudaryti sąlygas racionaliam žemės, miškų, žemės gelmių išteklių ir ertmių, vandens išteklių naudojimui;

2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas ir kitą visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinę infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai;

3) nustatyti kraštovaizdžio (įskaitant želdynus) formavimo kryptis ir teritorijų naudojimo ir apsaugos reikalavimus;

4) numatyti priemones kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo objektų, vietovių, jų teritorijų apsaugai ir apsaugos zonas;

5) nustatyti urbanizuotų teritorijų atskiras funkcines ir erdvines sistemas – viešųjų erdvių, želdynų, prekybos centrų, aukštybinių pastatų išdėstymas;

6) nustatyti sprendinius pagal lygmenis, kurie turi būti įtraukiami į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus.

3. Kitus konkrečius planavimo uždavinius planavimo organizatorius nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu ir kitais įstatymais.

20 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinė galia

1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai privalomi juos patvirtinusiems subjektams ir netaikomi žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytus atvejus.

2. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs subjektas (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus) privalo kreiptis į kompleksinio teritorijų planavimo dokumento organizatorių dėl patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar atskirų jo sprendinių įtraukimo į atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento organizatorius, įvertinęs pateiktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, priima sprendimą įtraukti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar atskirus jo sprendinius į kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą arba motyvuotai atsisako tai daryti. Kai įtraukimui pateikiami Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuos patvirtina Vyriausybė, ar atskiri jų sprendiniai, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento organizatorius šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius privalo įtraukti į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Kol Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuos patvirtina Vyriausybė,  ar atskiri jų sprendiniai neįtraukiami į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina Vyriausybė, sprendiniai taikomi tiesiogiai.

3. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar jo sprendiniai į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą įtraukiami vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

4. Įtraukiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar atskirus jo sprendinius į galiojantį užstatymo planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusi institucija atlygina nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams nuostolius, atsiradusius dėl užstatymo planų keitimo ar koregavimo, įtraukiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar atskirus jo sprendinius. Nuostolių atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Kilusius ginčus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo sprendinių įtraukimo,  ar neįtraukimo į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus sprendžia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar atskirų jo sprendinių įtraukimo yra privalomas ir gali būti skundžiamas teismui.

6. Urbanizuoti nenumatytose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentaiprivalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams ir į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus neįtraukiami.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESAS

21 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimas

1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato Įstatymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

2. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schema pradedama rengti priėmus Vyriausybės nutarimą dėl valstybės teritorijos erdvinės raidos schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Jos rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schema pradedama rengti Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu dėl valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Jos rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Savivaldybės teritorijos arba jos dalių kompleksiniai planai, pradedami rengti savivaldybės tarybos sprendimu dėl savivaldybės teritorijos arba jos dalių kompleksinių planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

5. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniai planai, Kuršių nerijos kompleksinis planas pradedami rengti Vyriausybės įgaliotų institucijų sprendimu dėl šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų, Kuršių nerijos kompleksinio plano rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

6. Užstatymo planai, pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu dėl užstatymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

22 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo procesas

1. Kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

1) parengiamasis;

2) rengimo;

3) baigiamasis.

2. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šios tvarkos apraše nurodytas institucijas, kad jos teiktų pasiūlymus dėl jų kompetencijai priklausančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar atskirų jo sprendinių įtraukimo per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Planavimo organizatorius priima sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar atskirų jo sprendinių įtraukimo į kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jei per nustatytą terminą pasiūlymai dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar atskirų jo sprendinių įtraukimo nepateikti, laikoma, kad institucija neturi pasiūlymų dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar atskirų jo sprendinių.

3. Parengiamojo etapo metu planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Jei planavimo darbų programoje numatyta, atliekami tyrimai, galimybių studijos. Planavimo darbų programoje nurodoma, ar rengimo etape bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – Koncepcija). Sprendimą dėl Koncepcijos rengimo priima planavimo organizatorius. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Koncepcijos turinį ir jos rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šiame etape planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamojo etapo metu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV).

4. Rengimo etapą sudaro šios stadijos:

1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kultūrinės, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, inžinerinės, ekonominės būklės ir kraštovaizdžio vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, įtraukimui pateiktų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas;

2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama Koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jei parengiamojo etapo metu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į derinančias institucijas dėl įtraukimui pateiktų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar jų sprendinių, o derinančios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas dėl pateiktų įtraukimui specialiojo teritorijų planavimo dokumentų;      

3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumento konkretizuoti sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai. Šiame etape Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiami rengiamo teritorijų planavimo dokumento lygmenį atitinkantys įtraukimui pateiktų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;

4) sprendinių poveikio vertinimas – Vyriausybės nustatyta tvarka parengiama teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kurios sudėtinė dalis yra SPAV ataskaita, jei ji rengiama.

5. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento kartu su sprendinių poveikio vertinimo ataskaita viešas pristatymas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas;

2) kompleksinio teritorijos planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;

3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

6. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją.

7. Jei rengiant savivaldybės dalies kompleksinį planą atliekamas SPAV, rengiant užstatymo planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas.

8. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas iki statinio projekto rengimo arba statinio projekto rengimo metu konkrečiai ūkinei veiklai.

23 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimas ir tikrinimas

1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

2. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama šio dokumento sprendinius pateikus derinti institucijoms, pateikusiomis pasiūlymus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar atskirų jų sprendinių įtraukimo, ir kitoms derinančioms institucijoms, nurodytoms kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (toliau – derinančios institucijos). Teritorijų planavimo dokumentai šiose institucijose turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos.

3. Derinančios institucijos, gavusios derinti valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, pagal kompetenciją patikrina:

1) valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento atitiktį ūkio šakų plėtros programoms ir strateginių dokumentų nuostatoms;

2) ar į pateiktą derinti valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą įtraukti įtraukimui pateikti specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendiniai, kai vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi priimamas sprendimas įtraukti specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendinius;

3) ar valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų turinys neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms.

4. Savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinius planus, Kuršių nerijos kompleksinį planą) derinimą atlieka savivaldybės administracijos sudaryta Teritorijų planavimo komisija. Derinimą privaloma baigti per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Teritorijų planavimo komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas atstovas (vykdo šios komisijos pirmininko funkcijas), savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas vykdantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovo, atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo. Į Teritorijų planavimo komisiją komisijos pirmininkas komisijos narių teisėmis kviečia dalyvauti derinamam teritorijų planavimo dokumentui institucijų, teikusių pasiūlymus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo sprendinių įtraukimo, atstovus, saugomos teritorijos direkcijos, kai planuojama teritorija patenka į saugomą teritoriją, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atstovą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovą, kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo vietovės ar kultūros paveldo objektai su jiems priskirtomis teritorijomis.

5. Teritorijų planavimo komisija, gavusi derinti savivaldybės ar vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, patikrina, ar pateikti derinti dokumentai:

1) atitinka galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

2) atitinka ūkio šakų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas;

3) įtraukia įtraukimui pateiktus specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendinius, kai vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi priimamas sprendimas įtraukti specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendinius;

4) atitinka specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus;

5) atitinka besiribojančių savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose nurodytus sprendinius;

6) atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus teritorijų planavimo dokumentus;

7) neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms.

6. Teritorijų planavimo komisijos nariai posėdžio metu negali siūlyti įtraukti specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, kurie per Įstatyme nustatytą terminą nebuvo pateikti įtraukimui.

7. Teritorijų planavimo komisijos posėdyje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas, atitinkamo teritorijų planavimo dokumento rengėjas ar jo įgaliotas atstovas, planavimo iniciatorius ar jo įgaliotas atstovas, jei derinamas teritorijų planavimo dokumentas parengtas įgyvendinant planavimo iniciatyvos teisę. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio rezultatai įforminami protokolu. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei pagal kompetenciją jam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu pritarimą pateikę Teritorijų planavimo komisijos nariai, įskaitant komisijos nario teisėmis kviestus dalyvauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus institucijų atstovus. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako asmeniškai įstatymų nustatyta tvarka.

8. Valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų derinimo procedūra atliekama šių dokumentų sprendinius pateikus derinti derinančioms institucijoms. Teritorijų planavimo dokumentai šiose institucijose turi būti išnagrinėti ir išvada dėl šių dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti pateikta per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos.

9. Derinančios institucijos, gavusios derinti valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinius planus, pagal kompetenciją patikrina:

1) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų atitiktį ūkio šakų plėtros programoms ir strateginių dokumentų nuostatoms;

2) ar į pateiktą derinti valstybinio parko ir biosferos rezervato kompleksinį planą įtraukti įtraukimui pateikti specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendiniai, kai vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi priimamas sprendimas įtraukti specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar jo dalies sprendinius;

3) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų atitiktį galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;

4) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinių planų turinys neprieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, o jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms.

10. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinius planus derinančių institucijų sąrašas, kompetencija ir derinimo tvarka nustatoma kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.

11. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, Kuršių nerijos kompleksinis planas derinami tokia pačia tvarka kaip ir valstybinio parko ir biosferos rezervato kompleksiniai planai. Kuršių nerijos kompleksinio plano sprendiniai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka taip pat turi būti suderinti su Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių tarybomis.

12. Jei per šio straipsnio nustatytus terminus planavimo organizatoriui nepateikiama išvada ar Teritorijų planavimo komisijos protokolas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo ar atsisakymo jį derinti, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas negali būti teikiamas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai.

13. Suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia jam teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą.

14. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai:

1) parengtas teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui;

2) prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

15. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tvirtinti tik, kai ištaisomi valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pritaria teritorijų planavimo dokumento pateikimui tvirtinti. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas ir įsigaliojimas

1. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pritarus kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti.

2. Vyriausybės įgaliota institucija parengtą valstybės teritorijos erdvinės raidos schemą, valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemą teikia tvirtinti Vyriausybei. Valstybės teritorijos erdvinės raidos schema, valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schema patvirtinama ar nepatvirtinama per 3 mėnesius nuo jos pateikimo tvirtinti dienos.

3. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės kompleksinį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės kompleksinis planas patvirtinamas ar nepatvirtinamas per 30 darbo dienų nuo jo pateikimo tvirtinti dienos.

4. Savivaldybės dalies kompleksinius planus ir užstatymo planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės dalies kompleksinis planas ir užstatymo planas patvirtinamas ar nepatvirtinamas per 10 darbo dienų nuo Teritorijų planavimo komisijos protokolo gavimo dienos.

5. Valstybei svarbių projektų planus, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksinius planus Vyriausybės įgaliotos institucijos teikia tvirtinti Vyriausybei. Valstybei svarbių projektų planai, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniai planai patvirtinami ar nepatvirtinami per 30 darbo dienų nuo jų pateikimo tvirtinti dienos.

6. Kuršių nerijos kompleksinis planas, suderintas su Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių tarybomis, teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Kuršių nerijos kompleksinis planas patvirtinamas ar nepatvirtinamas per 30 darbo dienų nuo pateikimo tvirtinti kompleksinį planą dienos.

7. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais:

1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutartį, kai šią sutartį privaloma pasirašyti;

2) kai teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas apskųstas teismui;

3) kai fizinių ir juridinių asmenų inicijuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai prieštarauja įstatymų ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams.

8. Patvirtintos valstybės teritorijos, valstybės teritorijos dalies erdvinės raidos schemos, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniai planai, Kuršių nerijos kompleksinis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas juos tvirtinančios institucijos sprendimas dėl šių teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo ir visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

9. Patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos kompleksinis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

10. Patvirtintas užstatymo planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

11. Jei savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina savivaldybės dalies kompleksinio plano ar užstatymo plano per Įstatyme nustatytus terminus ir nepraneša apie savivaldybės dalies kompleksinio plano ar užstatymo plano netvirtinimo motyvus arba atsisako patvirtinti savivaldybės dalies kompleksinį planą ar užstatymo planą, savivaldybės dalies kompleksinio plano ar užstatymo plano iniciatorius turi teisę, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka be ikiteisminio ginčo nagrinėjimo kreiptis į teismą, kuris turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, jei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo aktu pritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti.

25 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas

1. Planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatoriumi yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti teritorijų planavimo dokumento organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Norimo keisti ar koreguoti teritorijų planavimo dokumento organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą:

1) priima sprendimą dėl galiojančio teritorijų planavimo dokumento keitimo ar koregavimo arba

2) motyvuotai atmeta pasiūlymą.

2. Tais atvejais, kai savivaldybės lygmens kompleksinis planas neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, savivaldybės lygmens kompleksinio plano planavimo organizatorius negali atmesti pasiūlymo keisti ar koreguoti savivaldybės lygmens kompleksinį planą ir turi priimti sprendimą šį planą keisti ar koreguoti.

3. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami ar koreguojami teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu.

4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai numatomas keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais planuojama apriboti fizinių ar juridinių asmenų ar kitų organizacijų teises, nustatyti jiems naujas pareigas ar kitaip suvaržyti jų teises ar veiklą, ar, kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.

5. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai ir kiti šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti pakeitimai.

6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami ar koreguojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Urbanizuotose ar numatomose urbanizuoti teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama keičiant ar tvirtinant naują užstatymo planą ar savivaldybės dalies kompleksinį planą, jei galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį numatyta savivaldybės kompleksiniame plane.

26 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena

1. Sprendinių įgyvendinimo stebėsena vykdoma valstybės teritorijos erdvinės raidos schemai, valstybės teritorijos dalių erdvinės raidos schemoms, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų kompleksiniams planams, savivaldybių ir jų dalių kompleksiniams planams.

2. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriai sprendinių įgyvendinimo stebėseną vykdo nuolat.

3. Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų organizatorius vykdydamas stebėseną nuolat kaupia ir analizuoja informaciją, rengia programas sprendinių įgyvendinimui, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas bei jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams bei parengia stebėsenos atsakaitos projektą.

4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 10 metų. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metus. Savivaldybės dalies kompleksinio plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti integruota į savivaldybės kompleksinio plano stebėsenos ataskaitą.

5. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje paskelbia informaciją apie:

1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra rengiama;

2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios ir pabaigos terminus;

3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos organizatorių ir stebėsenos ataskaitos rengėją;

4) tai, kaip visuomenė gali pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo.

6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą parengęs planavimo organizatorius, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje, paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti ar koreguoti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą.

7. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį, atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

27 straipsnis. Bendrieji reikalavimai specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti

1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami:

1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus;

2) kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nereglamentuoja planuojamos veiklos ar už konkrečios veiklos reglamentavimą atsakingos institucijos sprendimu būtina detalizuoti ir konkretizuoti;

3) kai už konkrečią veiklos sritį atsakinga institucija planuoja įvesti naują žemės ir nekilnojamojo turto savininkams privalomą veiklos reglamentavimą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus atvejus, kai veiklos reglamentavimas nustatomas kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentais pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

2. Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

1) parengiamasis;

2) rengimo;

3) baigiamasis.

3. Parengiamasis etapas – planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Jei planavimo darbų programoje numatyta, atliekami tyrimai, galimybių studijos. Planavimo darbų programoje nurodoma ar teritorijos planavimo dokumento rengimo etape bus rengiama Koncepcija. Sprendimą dėl Koncepcijos rengimo priima planavimo organizatorius vadovaudamasis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose specialiojo teritorijos planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais kriterijais. Šiame etape planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programą. Parengiamojo etapo metu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.

4. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos:

1) esamos būklės įvertinimas – tam tikros srities planuojamos veiklos vystymo galimybių teritorijoje vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas;

2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo  lygmenis ir veiklos pobūdį nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, parengiama Koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jei parengiamojo etapo metu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti;

3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis parengiami konkretūs sprendiniai tam tikros srities planuojamai veiklai plėtoti ir jai skirtoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti;

4) sprendinių poveikio vertinimas – Vyriausybės nustatyta tvarka parengiama teritorijų planavimo dokumento sprendinių  poveikio vertinimo ataskaita, kurios sudėtinė dalis yra SPAV ataskaita, jei ji rengiama.

5. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

1) specialiojo teritorijos planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijos planavimo dokumento kartu su sprendinių poveikio vertinimo ataskaita viešas pristatymas;

2) specialiojo teritorijos planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;

3) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

4) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

6. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir atitinkamų Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką.

7. Neurbanizuotose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, jei pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės kompleksiniam planui.

PENKTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO VIEŠUMAS

28 straipsnis. Teritorijų planavimo viešinimas

1. Teritorijų planavimas yra viešas.

2. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius.

3. Visuomenės dalyvavimo kompleksiniame teritorijų planavime bendrąją tvarką ir visuomenės dalyvavimo specialiajame teritorijų planavime supaprastintą tvarką nustato Vyriausybės tvirtinama visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo tvarka.

4. Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas spaudoje ir sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje, informuojant iki kada ir kokiu adresu galima siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

29 straipsnis. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros

1. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra:

1) informacijos teikimas apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus;

2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais;

3) konsultavimasis;

4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas;

5) viešas svarstymas.

2. Viešinimo procedūros reglamentuojamos visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo tvarkoje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir lygmenis.

30 straipsnis. Informacijos teikimo būdai

1. Informacija teikiama šiais būdais:

1) elektroninėje erdvėje – informuojama apie siūlymus (iniciavimą) vykdyti teritorijų planavimą, sprendimas dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų, SPAV rengimo, planavimo darbų programa, jei rengiama – SPAV ataskaita ir teritorijų planavimo dokumento Koncepcija, informacija apie susipažinimo su parengtų teritorijų planavimo dokumentų tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;

2) spaudoje – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie susipažinimo su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir SPAV ataskaita tvarką, jų viešo svarstymo vietą ir laiką;

3) planavimo organizatoriaus buveinėje – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo organizatorius ir rengėjus, apie susipažinimo su teritorijų planavimo dokumentu, SPAV ataskaita tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką;

4) registruotais laiškais – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;

5) informacijos teikimas pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir raštiškus paklausimus.

2. Informacijos teikimo būdas Vyriausybės patvirtintoje visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo tvarkoje diferencijuojamas atsižvelgiant į teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis.

31 straipsnis. Informavimas apie teritorijų planavimo pradžią

1. Valstybės institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus) rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiami „Valstybės žiniose“ ir šių institucijų interneto tinklalapiuose.

2. Valstybės institucijų sprendimai dėl vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija dėl SPAV numatomo rengimo skelbiami šių institucijų interneto tinklalapiuose.

3. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų, sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas.

32 straipsnis. Susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita).

2. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo:

1) susipažinti su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;

2) susipažinti su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;

3) susipažinti su parengtais vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 10 darbo dienų – viešai ekspozicijai.

3. Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto tinklalapyje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje.

4. Kai pagal savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius žemės sklypas rezervuojamas valstybei svarbiam projektui plėtoti arba rengiamas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas, planavimo organizatorius apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą privalo raštu pranešti suinteresuotiems žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

5. Rengiant užstatymo planus planavimo organizatorius apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą privalo paskelbti spaudoje du kartus ne mažesniu kaip dešimties dienų intervalu arba paskelbti spaudoje vieną kartą ir pranešti visiems suinteresuotiems žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams raštu.

33 straipsnis. Konsultavimasis

Konsultavimosi metu vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo tvarka planavimo organizatoriai ir planų rengėjai tariasi su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis ar suinteresuota visuomene dėl rengiamų ir parengtų valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

34 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas

1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir iš esmės pagal pasiūlymus pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje.

2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Planavimo organizatoriaus atsakymas per mėnesį gali būti apskųstas atitinkamai ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai.

35 straipsnis. Viešas svarstymas

1. Viešas svarstymas yra organizuojamas parengus savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentus, praėjus Įstatymo 34 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.

2. Planavimo organizatoriai turi pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą su sprendiniais susijusią medžiagą. Viešo svarstymo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus, gautus iki viešo svarstymo, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ Teritorijų planavimo PRIEŽIŪRA

36 straipsnis. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra

1. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teritorijų planavimo viešinimo, derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas ar šių dokumentų sprendiniai atitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

2. Teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, miškų tvarkymo schemas, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

4. Miškų tvarkymo schemų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė miškų tarnyba.

5. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija:

1) atrankos būdu atlieka teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo procedūrų ir sprendimų kontrolę;

2) tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas gali būti pateiktas tvirtinti, t. y. tikrina, ar teritorijų planavimo proceso etapų procedūros, sprendimai ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;

3) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir perduoda šias bylas nagrinėti teismui;

4) Įstatymo nustatytais atvejais surašo Įstatyme nustatytų pažeidimų protokolus ir nagrinėja pažeidimus;

5) dėl neteisėtai priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą;

6) nustačiusi galimą visuomenės (viešojo) intereso pažeidimą, kreipiasi į prokuratūrą dėl visuomenės (viešojo) intereso gynimo;

7) atlieka kitas Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ikiteisminis ginčų nagrinėjimas

37 straipsnis. Ikiteisminis ginčų nagrinėjimas

1. Skundams ar pranešimams dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar šių subjektų neveikimo iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja skundą ar pranešimą pateikusio asmens teisės po ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo kreiptis į teismą.

2. Skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar šių subjektų neveikimo nagrinėja pagal kompetenciją valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos:

1) Valstybinė miškų tarnyba dėl miškų tvarkymo schemų;

2) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų;

3) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl visų, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų, teritorijų planavimo dokumentų.

3. Jei skundas ar pranešimas pateiktas iki teritorijų planavimo dokumento pateikimo tikrinti, valstybinę teritorijų priežiūrą atliekanti institucija nagrinėja atlikto teritorijų planavimo proceso etapo procedūrų, priimtų sprendimų, o kai skundas ar pranešimas pateiktas dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus pateikusiems asmenims – ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Esant ginčui tarp derinančių institucijų ir planavimo organizatoriaus tikrinama atlikto teritorijų planavimo proceso etapo procedūrų, priimtų sprendimų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktis Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

4. Jei skundas ar pranešimas pateiktas po teritorijų planavimo dokumento patikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija tikrina teritorijų planavimo procedūrų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

5. Skundą ar pranešimą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar šių subjektų neveikimo atitinkamai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai gali pateikti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti. Skundas ar pranešimas gali būti pateiktas per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos, o tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų ar per Įstatyme nustatytus terminus nepriima sprendimo, toks neveikimas gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi Įstatyme nustatytas laikas sprendimui priimti.

6. Skundus ir pranešimus nagrinėjanti institucija gali atnaujinti skundo ir pranešimo pateikimo terminą, jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus nuo skunde ar pranešime nurodytų pažeidimų padarymo dienos. Kartu su prašymu atnaujinti skundo ar pranešimo pateikimo terminą turi būti pateikiamas skundas ar pranešimas, kurio pateikimo terminas praleistas.

38 straipsnis. Skundo forma ir turinys

1. Skundai ar pranešimai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai pateikiami raštu.

2. Skunde ar pranešime nurodoma:

1) ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, kuriai skundas ar pranešimas paduodamas, pavadinimas;

2) asmens vardas, pavardė (pavadinimas), adresas (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;

3) tarnautojo, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, vardas, pavardė, pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jei žinoma;

4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), adresas (buveinė);

5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

6) aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai;

7) skundžiamu veiksmu (neveikimu), sprendimu pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai;

8) asmens reikalavimas;

9) pridedamų dokumentų sąrašas;

10) skundo ar pranešimo surašymo vieta ir data.

3. Skundą ar pranešimą pasirašo asmuo ar jo įgaliotas atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

39 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

1. Gavusi skundą ar pranešimą, ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas ar pranešimas atitinka Įstatymo 38 straipsnyje nurodytus reikalavimus skundui.

2. Nustačiusi, kad skundas ar pranešimas neatitinka Įstatymo 38 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą ar pranešimą padavusiam asmeniui dešimties dienų terminą trūkumams pašalinti.

3. Jeigu asmuo per ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos sprendime nustatytą dešimties dienų terminą pašalina šiame sprendime nurodytus trūkumus, skundas ar pranešimas nagrinėjamas ir laikomas pateiktu tą dieną, kai buvo gautas raštiškas pranešimas apie trūkumų pašalinimą. Skundo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas raštiško pranešimo apie trūkumų pašalinimą gavimo dienos.

4. Ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti asmens skundą ar pranešimą, jeigu:

1) skundas ar pranešimas pateiktas elektroniniu paštu ir nepasirašytas elektroniniu parašu;

2) valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde ar pranešime išdėstyto klausimo. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą ar pranešimą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus;

3) paaiškėja, kad, pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą skundą ar pranešimą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ar nagrinėja teismas;

4) teismas ar ta pati valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą;

5) nuo skunde ar pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai;

6) praleistas skundo ar pranešimo padavimo terminas ir asmuo neprašo šio termino atnaujinti, arba terminas neatnaujinamas;

7) per Įstatymo nustatytą terminą nepašalinami ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos sprendime nurodyti skundo ar pranešimo trūkumai.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija, priėmusi sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar pranešimą, grąžina asmeniui skundą ar pranešimą ir sprendime atsisakyti nagrinėti skundą ar pranešimą nurodo skundo ar pranešimo grąžinimo priežastis.

8. Ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, nustačiusi, kad nėra pagrindų atsisakyti nagrinėti skundą ar pranešimą, per trisdešimt dienų nuo visų Įstatymo 38 straipsnyje nurodytų dokumentų ir duomenų, reikalingų skundui ar pranešimui išnagrinėti gavimo dienos išnagrinėja skundą ar pranešimą ir raštu pateikia sprendimą asmeniui. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškėjo skundas ar pranešimas negali būti išnagrinėtas, ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dvidešimt dienų, apie tai raštu informuodama asmenį ir nurodydama skundo ar pranešimo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis.

9. Ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėdama skundą ar pranešimą turi teisę:

1) kreiptis į asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, reikalingą skundui ar pranešimui išnagrinėti ir sprendimui priimti;

3) pareikalauti iš subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, per nurodytą terminą pateikti įrodymus, reikalingus asmens skundui ar pranešimui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;

4) sudaryti komisijas ar darbo grupes skundams ar pranešimas nagrinėti;

5) vykdyti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

10. Ikiteisminės ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime privalo būti nurodyta:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusios ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos pavadinimas;

3) ginčo dalykas;

4) skundą ar pranešimą pateikusio asmens reikalavimas;

5) subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, paaiškinimas;

6) įrodymų vertinimas;

7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;

8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi nagrinėjant ginčą ir priimant sprendimą;

9) sprendimas skundą ar pranešimą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba skundą ar pranešimą atmesti;

10) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

11. Ikiteisminės ginčus nagrinėjančios institucijos priimti sprendimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, dėl kurių priimtų sprendimų ar neveikimo buvo pradėta skundo ar pranešimo nagrinėjimo procedūra.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO REGISTRAS

40 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras

1. Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų duomenys ir šių dokumentų sprendiniai.

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras yra valstybės registras. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą steigia ir registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Planavimo organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas registruoja patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą tik tuo atveju, jeigu yra pateikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų nustatyta tvarka, ir per 15 darbo dienų perduoda suderintos struktūros registruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo įstaigai, pranešdamas apie registre įregistruotą teritorijų planavimo dokumentą, ir informuoja registro duomenų teikėją.

4. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija. Centrinė registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Registro tvarkymo įstaigos:

1) savivaldybių administracijos;

2) Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, registro duomenys teikiami už atlyginimą, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Registro duomenys neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms jų tiesioginėms funkcijoms atlikti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

DEVINTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESO DALYVIAI

41 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, jų atestavimo tvarka ir kvalifikaciniai reikalavimai

1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjai ir vadovai:

1) rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai, Juridiniai asmenys, taip pat Juridinių asmenų, įsteigtų Valstybėje narėje padaliniai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių rengimui turi teisę aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis specialistas gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis. Šis reikalavimas netaikomas Valstybių narių piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.

2. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengėjai ir vadovai:

1) rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat juridinių asmenų, įsteigtų Valstybėje narėje padaliniai Lietuvos Respublikoje, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui turi teisę reikiamą aukštąjį (universitetinį ar koleginį) išsilavinimą turintis specialistas, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar teisės aktai nenustato privalomo tokių specialistų atestavimo. Šis reikalavimas netaikomas Valstybių narių piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.

3. Atestatų išdavimo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų atestatui gauti pateikimo dienos.

4. Atestatas pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis išduodamas neterminuotam laikui šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) asmenys, vadovaujantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę 20 val. paskaitų teritorijų planavimo srities reguliavimo tema, išlaikę teisinių ir profesinių žinių teritorijų planavimo srityje patikrinimo testus;

2) asmenys, vadovaujantys specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo turėti reikiamą aukštąjį (universitetinį ar koleginį) išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 metų darbo patirtį šių dokumentų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę 20 val. paskaitų teritorijų planavimo srities reguliavimo tema, išlaikę teisinių ir profesinių žinių teritorijų planavimo srityje patikrinimo testus.

5. Profesinių ir teisinių žinių, susijusių su teritorijų planavimo sritimi, patikrinimo testas organizuojamas Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

6. Už atestatų ar jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

7. Asmenys, gavę atestatus, kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją teritorijų planavimo dokumentų rengime, teisinių ir profesinių žinių srityje pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus reikalavimus.

8. Kai valstybinę teritorijų planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, rengdami teritorijų planavimo dokumentus, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus ar atestato turėtojas netobulino kvalifikacijos šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, atestatų galiojimas gali būti sustabdomas iki bus pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestatų galiojimas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

9. Atestato turėtojui pateikus dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, pašalinti, atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas per 14 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos.

10. Atestatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

11. Atestatų galiojimas panaikinamas, kai:

1) asmenys, rengdami teritorijų planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala tretiesiems asmenims, gamtos ir kultūros paveldo objektams ir vietovėms;

2) sustabdžius atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

3) atestato turėtojas po atestato galiojimo sustabdymo per nustatytą terminą nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių atestato galiojimas buvo sustabdytas;

4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

5) paaiškėja, kad atestato turėtojas pateikė neteisingus duomenis atestatui gauti;

6) atestato turėtojo prašymu;

7) asmuo, turintis atestatą, mirė.

12. Panaikinus atestato galiojimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys dėl naujo atestato išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 6 punkte nurodytą atvejį.

42 straipsnis. Savivaldybių vyriausieji architektai

Savivaldybių administracijos valstybės tarnautojais, vykdančiais savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi teisę būti atestuoti teritorijų planavimo ir ypatingo statinio projekto vadovai, turintys aukštąjį universitetinį meno studijų srities ar jam prilyginamą aukštąjį universitetinį architektūrinį išsilavinimą, 3 metų darbo stažą teritorijų planavimo arba statinių projektavimo arba teritorijų planavimo priežiūros srityse ir išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas.

43 straipsnis. Vyriausiųjų architektų atestavimo tvarka

Savivaldybių administracijos valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atestavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ

44 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teritorijų planavimo dokumento rengimą neturint teisės verstis šia veikla

1. Už teritorijų planavimo dokumento rengimą neturint teisės verstis šia veikla, skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

2. Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus juridiniam asmeniui, skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

45 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimų pažeidimas

1. Už teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, pateikimą teritorijų planavimo organizatoriui skiriama bauda teritorijų planavimo dokumento rengėjui nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

2. Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus planavimo dokumento rengėjui skiriama bauda nuo šešių tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

46 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nustatytų teritorijų planavimo viešinimo procedūrų ir (arba) teritorijų planavimo dokumentų derinimo organizavimo tvarkos pažeidimus

1. Už Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo viešinimo procedūrų ir (arba) teritorijų planavimo dokumentų derinimo organizavimo tvarkos pažeidimus, planavimo organizatoriams skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

2. Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus planavimo organizatoriui skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų.

47 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą, kai pažeidžiama teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių

1. Už sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą, kai pažeidžiama teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, sprendimą priėmusiai institucijai skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

2. Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus sprendimą priėmusiai institucijai skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

48 straipsnis. Juridinių asmenų, derinančių, tikrinančių ir tvirtinančių teritorijų planavimo dokumentus, atsakomybė už nepagrįstą atsisakymą derinti, pateikti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą ar nepagrįstą atsisakymą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ir už išvados dėl teritorijų dokumentų derinimo nepateikimą, teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto nepateikimą ar teritorijų planavimo dokumento nepatvirtinimą per Įstatymo nustatytus terminus

1. Už nepagrįstą atsisakymą derinti, pateikti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą ar nepagrįstą atsisakymą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, taip pat už išvados dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo nepateikimą, teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto nepateikimą ar teritorijų planavimo dokumento nepatvirtinimą per Įstatymo nustatytus terminus, juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

2. Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

49 straipsnis. Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka

1. Atsakomybė už Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms. Nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai priimami, skundžiami ir vykdomi taikant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procedūrą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Dėl Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytų pažeidimų protokolą surašo šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pareigūnai.

3. Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose pažeidimus, susijusius su miškotvarkos schemomis ir planais, nagrinėja Valstybinė miškų tarnyba.

4. Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus pažeidimus, susijusius su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais, nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

5. Įstatymo 44, 45, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus pažeidimus, išskyrus pažeidimus, kuriuos nagrinėja šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos įstaigos, nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

6. Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vardu nagrinėti  Įstatyme nurodytus pažeidimus ir skirti nuobaudas turi teisę nurodytų įstaigų vadovas, vadovo pavaduotojas ir vadovo įgalioti administracijos padalinių vadovai.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis. Kompensavimas ir žalos atlyginimas

Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų ir Įstatymo reikalavimų nevykdymo, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę Įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Administracinių sprendimų, neatitinkančių Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų panaikinimas

1. Teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės dalis (kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys), gindama visuomenės (viešąjį) interesą.

2. Neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teismas gali priimti sprendimą panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį.

3. Kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę visi asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai.

53 straipsnis. Teritorijų planavimo proceso tęstinumas

1. Iki Įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus.

2. Iki Įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti bendrieji ir detalieji planai galioja iki bus parengti ir patvirtinti nauji Įstatyme nurodyti atitinkami jų sprendinius keičiantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai.

3. Iki Įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai prilyginami:

1) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės teritorijos erdvinės raidos schemai;

2) apskričių teritorijų bendrieji planai – valstybės teritorijos dalių erdvinės raidos schemoms;

3) savivaldybių bendrieji planai – savivaldybių lygmens kompleksiniams planams;

4) savivaldybių dalių bendrieji planai – vietovės lygmens kompleksiniams planams;

5) valstybinių parkų ir biosferos rezervatų specialieji planai – savivaldybių lygmens kompleksiniams planams;

6) detalieji planai – užstatymo planams;

7) valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių specialieji planai ir kiti specialieji planai – specialiesiems planams.

4. Pagal Įstatymo reikalavimus rengiami nauji kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Jei galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal Įstatymo reikalavimus parengto naujo aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas ar koreguojamas.

5. Iki Įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomais. Pagal Įstatymo reikalavimus rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus į juos privalomai įtraukiami iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusių specialiųjų planų sprendiniai, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo turėjo privalomąją teisinę galią. Įsigaliojus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui, apimančiam tik dalį specialiuoju planu suplanuotos teritorijos, specialiojo plano sprendiniai teritorijoje, kuriai neparengtas kompleksinio planavimo dokumentas, turi privalomąją teisinę galią.

6. Iki Įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu nerengiami ar nebaigiami rengti, jei juos atitinkančių užstatymo planų rengimas pagal Įstatymą neprivalomas.

7. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.

8. Įsigaliojus šiam Įstatymui kituose įstatymuose ir teisės aktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentų pavadinimai nekeičiami ir prilyginami šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems teritorijų planavimo dokumentams.“

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki Įstatymo įsigaliojimo priima Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS