Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2010 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2005, Nr. 76-2741; 2006, Nr. 39-1380, Nr. 65-2384, Nr. 119-4549; 2008, Nr. 45-1681; 2009, Nr. 25-979, Nr. 154-6954)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas – pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), nuosavybės teise priklausantis finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra apibrėžtoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir tikslus, aiškinamos taip, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šiame įstatyme nurodytos nekilnojamojo turto paskirtys atitinka nekilnojamojo turto paskirtis, nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose bei statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus.
2. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
1) įgaliotų institucijų tinkamu naudoti nepripažintą nekilnojamąjį turtą, kuris nėra faktiškai naudojamas;
2) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančius gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;
3) valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal minėtoje sutartyje numatytą paskirtį.“
4 straipsnis. 6 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, atsižvelgiant į šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas nuo nauju nekilnojamojo turto masiniu vertinimu nustatytų verčių, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčių tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“
2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
5 straipsnis. 7 straipsnio 1, 2 dalių pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčiu neapmokestinamas šis nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:
1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai bei priežiūrai;
2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);
4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje;
2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokesčiu neapmokestinamas šis nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:
1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
7) nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;
8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas;
9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, nekilnojamasis turtas;
10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
12) mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;
14) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;
15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamas turtas;
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė
1. Nekilnojamojo turto mokestine verte yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui nustatyta pagal aktualius Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentus, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui – nustatyta ne anksčiau kaip prieš penkerius metus.
2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant nekilnojamajam turtui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų ir individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, su pridedama individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualiu vertinimu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios iki turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę arba, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto – ne ilgiau, negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.“
7 straipsnis. 9 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:
1) komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą. Nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu metodą, objektyviausiai atspindintį įvertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;
2) gyvenamosios, sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes) paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu, taikant masinio nekilnojamojo turto vertinimo būdą;
3) inžineriniai statiniai – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;
4) kitas šios dalies 1-3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.“
8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės (toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus turto vertintojas išnagrinėja per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos ir priima sprendimą. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 10 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Šiuos prašymus turto vertintojas išnagrinėja per tris mėnesius (tą mokestinį laikotarpį, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentai – keturis mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą. Turto vertintojo spendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
9 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų prašymu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.“
10 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas
1. Mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo.
2. Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.
3. Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinei vertei taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą. Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31 dienos, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinei vertei taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 1500 litų, juridinis asmuo avansinio mokesčio mokėti neprivalo. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas nuo praėjusiais kalendoriniais metais buvusios nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
4. Mokesčio mokėtojai vietos mokesčių administratoriui atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
5. Mokesčio mokėtojai mokestinio laikotarpio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį ir kuriam nėra taikomos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinei vertei taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą tarifą.
6. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas, naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise, buvo įsigyjamas, naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens, laikantis šių taisyklių:
1) juridiniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perima valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamasis turtas yra jiems perduodamas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju; fiziniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pradeda jį naudoti ekonominei ar individualiai veiklai, perima valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, arba, šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžina;
2) juridiniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleidžia, perleidžia teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar jų netenka arba, šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, nekilnojamąjį turtą grąžina; fiziniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleidžia, nustoja jį naudoti ekonominei ar individualiai veiklai, perleidžia teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar jų netenka arba, šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, nekilnojamąjį turtą perduoda juridiniam asmeniui.
7. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko.
8. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis, apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turi būti sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos. Mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos