Projektas

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO

CENTRO

 

 

 

 

Į S T A T Y M A S

 

1997 m.                       Nr.

Vilnius

 

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

 

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklą, nustato jo uždavinius, funkcijas, teisinę padėtį, struktūrą ir darbo organizavimą.

2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

1.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą.

2.Centras turi teisę programų vykdymui sudaryti tarpžinybines darbo grupes, kuriose sutarčių pagrindu dirbtų kitų žinybų ir organizacijų atstovai.

3.Centras yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu “Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras”.

3 straipsnis. Centro veiklos teisiniai pagrindai

1.Centras veikia, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taip pat šiuo įstatymu.

2.Centro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

ANTRASIS SKIRSNIS

 

 

CENTRO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

 

4 straipsnis. Centro uždaviniai

Centro uždaviniai - istorinės tiesos ir teisingumo atstatymas bei okupacinių režimų 1940 - 1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas ir okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas.

5 straipsnis. Centro funkcijos

Centras, spręsdamas jam pavestus uždavinius:

1) formuoja šios srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas realizuoja, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;

2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę ir genocido nusikaltimų vykdymo mechanizmą, nustato genocido organizatorius ir vykdytojus;

3) renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimą okupaciniams režimams, pogrindinių organizacijų veiklą, partizaninį judėjimą ir laisvės kovų dalyvius;

4) skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą bei leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas ir dalyvauja kitų institucijų ir valstybių organizuojamose programose;

5) sudaro genocido aukų ir laisvės kovotojų vardynus;

6) dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos paskaičiavimu;

7) bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo, Kultūros, Krašto apsaugos ministerijomis ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą, vykdant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;

8) su Lietuvos archyvų departamentu sudaro bendrą Valdymo - metodinę tarybą ir kartu sprendžia strateginius Lietuvos valstybinių archyvų fondo ypatingosios dalies (buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) LSSR padalinio, buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos komunistų partijos, buvusių LSSR institucijų pirmųjų skyrių) archyvų saugojimo, tvarkymo ir naudojimo klausimus, sukuria bendras darbo grupes informacinės paieškos sistemos kūrimui;

9) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus piliečius ir laisvės kovų dalyvius;

10) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kinofilmų, monografijų sukūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;

11) dalyvauja, steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso - buvusių KGB rūmų autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Genocido aukų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugojimui sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai - buvusiems KGB archyvams;

12) koordinuoja valstybinių ir visuomeninių organizacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro jų sąvadus, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą, įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, mokymo įstaigoms ar kitiems objektams);

13) rengia siūlymus dėl valstybės mastu pažymimų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių atmintinų datų šventimo, konsultuoja valstybines įstaigas ir visuomenines organizacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;

14) rengia ir dalyvauja Lietuvos bei kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas, renka kraštotyrinę medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;

15) rengia nuolatines ekspozicijas Genocido aukų muziejuje, panaudojant Centro padalinių tyrimo rezultatus bei sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir vykdo edukacines programas studentams ir moksleiviams;

16) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų susigrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, foto, fono, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;

17) inicijuoja visapusišką genocido ir okupacijos padarinių teisinį įvertinimą bei genocidą ir Lietuvos gyventojų persekiojimą vykdžiusių organizacijų bei žinybų pripažinimą nusikalstamomis;

18) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, sudarydamas bendras darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias kvotos teisę; stebi, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas; gali būti pareiškėju teismuose dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

19) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir išaiškintus faktus;

20) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų bei kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių, nukentėjusių teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kt. klausimais) bei stebi jų vykdymą, pripažįsta laisvės kovotojų ir nukentėjusių teisinį statusą;

21) inicijuoja asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymą;

22) rengia siūlymus dėl laisvės kovotojų apdovanojimo, turėtų laipsnių ir apdovanojimo atstatymo;

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

 

 

CENTRO STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI

 

 

6 straipsnis. Centro struktūra ir darbuotojai

1.Centrą sudaro:

1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;

2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų muziejumi);

3) Specialiųjų tyrimų skyrius.

2. Centro padaliniai vykdo funkcijas, nurodytas šiame įstatyme ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi visa kituose padaliniuose sukaupta medžiaga.

3. Centre dirba etatiniai darbuotojai ir ilgalaikių bei trumpalaikių programų vykdymui laikinai sukurtų darbo grupių specialistai (pagal terminuotas sutartis).

4. Centrui vadovauja generalinis direktorius, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

5. Generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų formavimo ir jų vykdymo klausimais gali sudaryti laikinas konsultacines grupes iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų valstybinių institucijų ar visuomeninių organizacijų atstovų.

6. Centras steigia Genocido ir rezistencijos tyrimo ir atminimo įamžinimo fondą, kuris veikia pagal Centro parengtus ir patvirtintus nuostatus.

7. Už savo veiklą Centras atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

 

 

CENTRO FINANSAVIMAS

 

 

7 straipsnis. Centro finansavimas

1. Centras finansuojamas iš:

1) valstybės biudžeto;

2) genocido ir rezistencijos tyrimo ir atminimo įamžinimo fondo, kurį sudaro aukos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų labdara, palikimai, dovanos ir kiti šaltiniai.

2. Papildomos valstybės biudžeto lėšos skiriamos atskiroms valstybinėms programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

 

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

8 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams

1. Lietuvos gyventojų genocidas ir persekiojimas tiriamas, renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę medžiagą bei dokumentus, liudininkų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus. Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi.

2. Už Lietuvos gyventojų genocido tyrimo trukdymą, vilkinimą, turimos medžiagos bei informacijos nuslėpimą, naikinimą, atsisakymą liudyti fiziniai ir juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

9 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas (Žin., 1993, Nr. 32 - 735);

2) Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. I - 243

“Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo tvarkos” (Žin., 1993, Nr. 32 - 736);

3) Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr.

I - 344 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo” (Žin., 1993, Nr. 73 - 1372);

4) Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo papildymo” (Žin., 1995, Nr. 57 - 1420).

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS