Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                       Nr.

Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187; 2004, Nr. 25-758; 2010, Nr. 1-24)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, kontrolę, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijos, jos narių ir bendraturčių, tačiau nesančių bendrijos nariais, teises ir pareigas.

2. Bendrijos steigimo tikslas – sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus bendrijos narių poreikiams tenkinti ir (arba) juos naudoti, valdyti ir prižiūrėti taip, kad tai atitiktų privalomuosius teisės aktų reikalavimus ir savininkų teisėtus interesus, taip pat naudoti, valdyti ir prižiūrėti esančius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus taip, kad tai atitiktų privalomuosius teisės aktų reikalavimus.

3. Šis įstatymas taikomas visų rūšių bendrijoms (daugiabučių namų savininkų, garažų, kitų patalpų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, individualių gyvenamųjų namų savininkų ir kitoms), kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendraturtis – fizinis arba juridinis asmuo, turintis nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

2. Bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais bendraturčių naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas bendraturčių valdomam objektui.

3. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastatai ir jų priklausiniai, pastato bendrojo naudojimo objektai, žemės sklypas, taip pat kitas turtas, priklausantis bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

4. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašas – dokumentas, kuriame nurodoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų  rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, bendraturčiai, jų teisės ir pareigos.

5. Ne bendrijos narys – bendraturtis, nesantis bendrijos nariu.

3 straipsnis. Bendrija ir jos statusas

1. Bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius išimtinai su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimu ir (arba) jų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

2. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

3. Juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

4. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, tarpusavio sutarimo bei pagalbos principais, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų.

5. Bendrijos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantis žodis „bendrija“.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS

4 straipsnis. Steigėjai ir steigimo sutartis

1. Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir (arba) juridiniai asmenys. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, steigėjais gali būti tik šių objektų bendraturčiai ir mažiausias steigėjų skaičius yra daugiau kaip 1/2 visų šių objektų bendraturčių. 

2. Bendrijos steigėjai pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia bendrijos įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

3. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens kodas ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės bei atstovavimo pagrindas; jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendraturčių teisę tapti steigėjais patvirtinanti informacija – informacija apie nuosavybės teise valdomą turtą (adresas, unikalus numeris), suteikianti teisę tapti konkrečios bendrijos nariu;

2) steigiamos bendrijos pavadinimas ir buveinė;

3) steigėjų teisės ir pareigos bei atsakomybė;

4) bendrijos steigimo tikslas ir esminės valdomo arba siekiamo sukurti objekto charakteristikos (esami arba planuojamo sukurti objekto duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas, planuojamo sukurti objekto paskirtis, preliminari jo vieta žemės sklype ir pan.);

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai ir balsavimo jame tvarka;

6) jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams tenkinti – steigėjų įnašų dydis, sumokėto pradinio įnašo dydis, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, įnašo grąžinimo tvarka, jeigu bendrija neįsteigiama;

7) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

9) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrijai, jų teisės ir įgaliojimai;

10) steigimo sutarties sudarymo data;

11) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tapatumas turi būti patvirtintas notaro.

5 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

1. Apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas arba pranešime nurodoma vieta (adresas, skelbimų lenta ar kita vieta), kur ir kokiu laiku galima susipažinti su šiais dokumentais.

2. Jeigu bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir iki šaukiamo susirinkimo dienos ar jo metu daugiau kaip 1/2 visų bendraturčių raštu išreiškia prieštaravimą dėl bendrijos steigimo, bendrijos steigimo procedūra negali būti tęsiama.

3.  Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 steigėjų.

4. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi po vieną balsą.

5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas su dalyvių parašais.

6. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas gali būti šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos.

7. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti valdymo organą.

8. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus, taip pat priimti sprendimus kitais darbotvarkėje numatytais klausimais.

9. Jeigu iki bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimų priėmimo kiti bendraturčiai pareiškia norą tapti bendrijos steigėjais, steigimo sutartis papildoma naujais steigėjais.

6 straipsnis. Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo ypatumai

1. Bendrijos steigėjais gali būti tik daugiabučio namo, kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti bei tvarkyti steigiama bendrija, patalpų savininkai.

2. Viename daugiabučiame name gali būti steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti.

3. Keliuose daugiabučiuose namuose viena bendrija gali būti steigiama tik tuo atveju, jei neįmanoma šių namų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudoti, valdyti ir prižiūrėti atskirai. Tais atvejais, kai keliuose daugiabučiuose namuose yra steigiama viena bendrija, bendrijos steigimo dokumentų neatsiejama dalimi yra steigimo iniciatorių pasirašytas ir su savivaldybe suderintas aiškinamasis raštas bei namų techninė dokumentacija, patvirtinantys aplinkybes ir apibūdinantys tuos namų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, kurių naudoti, valdyti ir prižiūrėti atskirai neįmanoma.

4. Bendrijos steigimo iniciatoriai ne vėliau kaip iki steigiamojo susirinkimo pradžios kreipiasi į Nekilnojamojo turto registrą, kad jiems būtų išduotas daugiabučio namo patalpų savininkų bei jiems priklausančių patalpų sąrašas. Šiame sąraše nurodoma informacija apie namą (unikalus numeris, žymėjimas plane, adresas, pastato paskirtis, bendras patalpų ir savininkų skaičius), buto (patalpos) unikalus numeris, paskirtis, numeris name, atitinkamos patalpos savininkų skaičius, namo patalpų savininkų vardas ir pavardė, jiems priklausančių patalpų naudingasis plotas.

5. Apie šaukiamą daugiabučio namo steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki susirinkimo dienos raštu turi būti pranešta savivaldybės administracijos direktoriui ir už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikiant steigiamojo susirinkimo darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą. Jei keliuose daugiabučiuose namuose steigiama viena bendrija, taip pat turi būti pateikiami ir suderinami šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai.

6. Už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija arba savivaldybės administracijos direktorius, jeigu nėra paskirtos už namo priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos, privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą į bendrijos steigiamąjį susirinkimą.

7. Bendrijos steigiamasis susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 namo patalpų savininkų. Tais atvejais, kai bendrija steigiama keliuose daugiabučiuose namuose, bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip po 1/2 kiekvieno namo patalpų savininkų.

8. Steigiamojo susirinkimo nutarimas įsteigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti ir laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 daugiabučio namo patalpų savininkų. Tais atvejais, kai bendrija steigiama keliuose daugiabučiuose namuose, nutarimas įsteigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti ir laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip po 1/2 kiekvieno steigime dalyvaujančio daugiabučio namo patalpų savininkų.

9. Kiekvienas daugiabučio namo savininkų bendrijos steigėjas steigiamajame susirinkime turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (nekilnojamojo turto objektų). Vienos patalpos bendrasavininkiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.

10. Steigiant daugiabučio namo savininkų bendriją steigimo sutartis gali būti ir nesudaroma, tačiau tokiu atveju protokolas ir dalyvavusių steigiamajame susirinkime asmenų sąraše pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas turi būti patvirtintas notaro. Protokolas ir dalyvavusių steigiamajame susirinkime asmenų sąraše pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas gali būti notaro netvirtinamas, jei steigiamajame susirinkime dalyvavo antstolis ir yra surašytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriuo patvirtinta, jog protokolą ir dalyvavusių steigiamajame susirinkime asmenų sąraše pasirašė juose nurodyti asmenys.

7 straipsnis. Bendrijos įstatai

1. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1)   bendrijos pavadinimas;

2)   teisinė forma – bendrija;

3)   bendrijos veiklos tikslai, išsamiai nurodant veiklos sritį ir rūšį, ir veiklos uždaviniai;

4)   esminės valdomo objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, unikalus ir (arba) kadastro numeris, jeigu jis suteiktas, žemės sklypo duomenys);

5)   bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

6)   įstojimo į bendriją ir išstojimo bei pašalinimo iš jos tvarka ir sąlygos;

7)   bendrijos narių teisės ir pareigos, atsakomybė;

8)   ne bendrijos narių teisės ir pareigos, atsakomybė;

9)   įnašų ir kitų įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka;

10) visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka, taip pat sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka;

11) valdymo, kontrolės ir kiti organai, jų kompetencija ir atsakomybė, kvalifikaciniai reikalavimai valdymo, kontrolės ir kitų organų nariams, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka;

12) bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir administravimo tvarka;

13) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;

14) bendrijos įstatų keitimo tvarka;

15) bendrijos ir jos organų veiklos tyrimo sąlygos ir tvarka;

16) bendrijos pranešimų paskelbimo tvarka;

17) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.

3. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo visi steigėjai arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo. Visuotiniam bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrijos įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina.

8 straipsnis. Bendrijos registravimas

1. Bendriją registruoti galima, jeigu sudaryta steigimo sutartis, įvyko bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai, išrinktas bendrijos valdymo organas, įvykdytos kitos šiame ir kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje nustatytos prievolės ir atsirado įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, taip pat juridinių asmenų registrui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

2. Bendrijai įregistruoti juridinių asmenų registre pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įregistruoti bendriją;

2) steigimo sutartis;

3) steigiamojo susirinkimo protokolas ir dalyvavusių steigiamajame susirinkime asmenų sąrašas;

4) jei bendrija steigiama keliuose daugiabučiuose namuose – šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai;

5) bendrijos įstatai;

6) duomenys apie išrinktus valdymo organo narius;

7) duomenys apie išrinktus kitų organų narius, jei jie buvo rinkti;

8) kiti įstatymuose nurodyti dokumentai.

3. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

4. Bendrijos steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis kalendorinius mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

9 straipsnis. Bendrijos organai

1. Bendrija įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

2. Bendrija turi turėti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir valdymo organą: kolegialų – valdybą ar vienasmenį – bendrijos pirmininką.

3. Bendrija taip pat turi turėti kontrolės organą: vienasmenį – revizorių arba kolegialų– revizijos komisiją.

4. Bendrijoje gali būti sudaromi ir kiti organai – ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo.

5. Bendrijos organų struktūra, kompetencija, kvalifikaciniai reikalavimai organų nariams, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

6. Visuotiniai bendrijos narių susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

10 straipsnis. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrijos įstatus;

2) keisti bendrijos buveinę;

3) rinkti ir atšaukti bendrijos valdybą, jos narius ar bendrijos pirmininką;

4) rinkti ir atšaukti revizijos komisiją, jos narius arba revizorių, tvirtinti komisijos darbo reglamentą arba revizoriaus darbo nuostatus;

5) rinkti ir atšaukti ginčų nagrinėjimo komisiją, jos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtinti komisijos darbo reglamentą ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo nuostatus;

6) priimti sprendimą dėl bendrijos audito ir išrinkti audito įmonę, nustatyti jos paslaugų apmokėjimo sąlygas;

7) nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams ar bendrijos pirmininkui, įgalioti bendrijos narį pasirašyti su jais darbo sutartis, taip pat nustatyti jų darbo sąlygas bei darbo užmokesčio dydį, kitų samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas;

8) priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros administravimo būdo ir šių objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymo ar organizavimo, nustatyti sutarčių su tokių objektų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiais asmenimis sudarymo sąlygas;

9) tvirtinti įmokų tarifus, skirtus bendrijos veiklos administravimo ir visoms kitoms išlaidoms apmokėti, taip pat įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam (investicijų) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo (modernizavimo) arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti, nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką;

10) tvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų remonto, rekonstrukcijos ar atnaujinimo (modernizavimo) metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems reikalavimams įgyvendinti kaupimo, naudojimo tvarką;

11) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

12) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką;

13) priimti sprendimus dėl lėšų skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų prisiėmimo;

14) vertinti bendrijos organų veiklą, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų dokumentus ir bendrijos veiklos ataskaitą;

15) tvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą;

16) priimti sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

17) priimti sprendimą reorganizuoti arba likviduoti bendriją;

18) rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatorių;

19) nustatyti ir patvirtinti vidaus tvarkos, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais ir žemės sklypo priežiūros taisykles;

20) priimti sprendimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

2. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

11 straipsnis. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo šaukimo tvarka

1. Visuotinius bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdymo organas bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas turi įvykti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate). Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, 1/4 bendrijos narių bent viename pastate).

3. Apie šaukiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šiame straipsnyje, turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos viešai pranešti bendrijos nariams paskelbdamas pranešimą skelbimų lentoje arba kitoje gerai matomoje vietoje, nurodyti susirinkimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

4. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu.

5. Jeigu numatyta priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendrasavininkių bendrųjų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo), šaukiamas visų bendraturčių (ir ne bendrijos narių) susirinkimas ir apie tokį susirinkimą viešai informuojami visi bendraturčiai.

6. Jeigu numatyta priimti sprendimus dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir lėšų tam skolinimosi, apie visų bendraturčių susirinkimą visi bendraturčiai informuojami raštu.

7. Bendraturčių susirinkimų šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio ir Civilinio kodekso nuostatos.    

12 straipsnis. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo kvorumas ir sprendimų priėmimas

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių.

2. Jeigu kvorumo sprendimams priimti nėra, visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir per dvi savaites turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris gali priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių. Į dalyvaujančių susirinkime bendrijos narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

3. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4. Kiekvienas visuotinis narių susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių.

5. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu, o jų balsavimo biuleteniai pridedami prie protokolo.

6. Balsavimas visuotiniame bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/5 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vykdomas bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

7. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos narys turi po vieną balsą. Bendrijos, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, narys visuotiniame bendrijos narių susirinkime turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų (patalpų).

8. Visuotinio bendrijos narių surinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau bendrijos narių balsų negu prieš, jeigu šis įstatymas ar bendrijos įstatai nenustato didesnės daugumos.

9. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi bendrijos nariai ir nė vienas bendrijos narys nebalsavo raštu.

10. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visuotinio bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti, dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą, iš anksto pareiškusių nuomonę raštu balsavimo biuleteniai.

11. Visi susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Sprendimai, priimami kvalifikuota balsų dauguma

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 1/2 visų bendrijos narių, o bendrijos, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus – 1/2 visų bendraturčių, esančių bendrijos nariais, priima sprendimus:

1) keisti bendrijos įstatus;

2) nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams ar bendrijos pirmininkui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką;

3) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūros administravimo būdo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymo ar organizavimo, sutarčių su priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis sudarymo sąlygų nustatymo;

4) tvirtinti įmokų tarifus, skirtus bendrijos veiklos administravimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti;                    

5) nustatyti ir patvirtinti vidaus tvarkos, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir bendrojo naudojimo žemės sklypo priežiūros taisykles.

2. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų bendrijos narių, priima sprendimus:

1) dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo;

2) dėl lėšų skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų prisiėmimo;

3) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką;

4) dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

3. Išimtinai visų bendraturčių susirinkimas savininkų balsų dauguma priima sprendimus:

1) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendrasavininkių bendrųjų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo); 

2) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir lėšų tam skolinimosi bei visų kitų su tuo susijusių klausimų;

3) nustatyti savininkų įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam (investicijų) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo (modernizavimo) fondui sudaryti, nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką; 

4) tvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų remonto, rekonstrukcijos ar atnaujinimo (modernizavimo) metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo, naudojimo tvarką.

4. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų bendraturčių, o tik dalies poreikius, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies bendrasavininkių balsų dauguma ir yra privalomi tos dalies bendrasavininkiams. Priimti sprendimai neturi pažeisti teisės aktų reikalavimų, kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų, bendrijos narių ir bendraturčių priimtų sprendimų.

14 straipsnis. Bendrijos valdymo organas

1. Bendrija įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą – bendrijos pirmininką ar bendrijos valdybą. Bendrijos pirmininku ir bendrijos valdybos nariais renkami fiziniai asmenys turi atitikti bendrijos įstatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir gali būti renkami tik iš bendrijos narių.

2. Bendrijos valdymo organas vadovauja bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų.

3. Valdybos narių skaičių nustato bendrijos įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Bendrijoje, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, vienas valdybos narys išrenkamas iš bendraturčių, nesančių bendrijos nariais, jeigu tokį reikalavimą pateikia ne mažiau kaip 1/5 bendraturčių. 

4. Bendrijos valdybą  ar bendrijos pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų, laikotarpiui. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

5. Bendrijos valdybos narys pradeda eiti pareigas jį išrinkus ir eina iki kadencijos pabaigos arba iki jo atšaukimo. Kai bendrijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus pakeitimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti bendrijos įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

6. Bendrijos valdybos narių ir bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

7. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.

8. Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę valdybos nariai. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles ir saugomi ne trumpiau kaip 10 metų.

9. Bendrijos valdymo organas yra tiesiogiai pavaldus visuotiniam bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas bei ne rečiau kaip vieną kartą per metus jam atsiskaito.

10. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali atšaukti bendrijos pirmininką arba visą valdybą ar pavienius jos narius nepasibaigus jų kadencijos laikui.

11. Bendrijos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus apie tai ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų įspėjęs bendriją.

12. Ne vėliau kaip iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdybą  ar bendrijos pirmininką. Tuo atveju, kai sprendimas dėl bendrijos, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, pirmininko ar valdybos išrinkimo nepriimamas per 3 mėnesius nuo jų kadencijos pabaigos, bet kurio bendraturčio kreipimusi į savivaldybę, bendraturčiams priėmus dėl to sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, o jeigu bendrija jungia kelis namus - ne mažiau kaip 1/2 bendraturčių bent viename name, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatomis skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį paskyrus laikoma, kad bendrijos valdymo organai netenka įgaliojimų ir bendrijos veikla yra sustabdyta. 

15 straipsnis. Bendrijos valdymo organo kompetencija

1. Bendrijos valdymo organo įgaliojimus nustato šis įstatymas, bendrijos įstatai, ir visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

2. Bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas:

1) organizuoja bendrijos veiklą ir įgyvendina bendrijos tikslus;

2) tvarko bendrijos narių ir bendraturčių registravimo knygą, techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą;

3) atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais sutartis;

4) rengia ir teikia visuotiniam bendrijos narių susirinkimui tvirtinti veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinių ataskaitų dokumentus ir veiklos ataskaitas kartu su revizijos komisijos (revizoriaus) išvadomis;

5) pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį, pasirašo su juo darbo sutartį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda kitai bendrovei;

6) atlieka kitus bendrijos įstatuose kompetencijai priskirtus veiksmus.

3. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas taip pat:

1) sudaro, keičia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir teikia jį tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui;

2) rengia sprendimų projektus dėl bendrijos ūkinės veiklos, administravimo būdo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), naudojimo organizavimo ir teikia tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui;

3) rengia ir teikia tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui įmokų dydžius, skirtus bendrijos veiklos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, įmokų dydžius arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam (investicijų) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo (modernizavimo) arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti, šių lėšų naudojimo tvarką. Lėšų pastato atnaujinimo (modernizavimo) kaupiamajam fondui apskaičiavimo pavyzdinę tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) rengia ir teikia tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui metinius ir ilgalaikius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo, remonto ar rekonstrukcijos planus;

5) sudaro sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymo, kontroliuoja sudarytų sutarčių vykdymą.

4. Bendrijos valdymo organas privalo laiku rengti visuotinius bendrijos narių susirinkimus, parengti jų darbotvarkę, pateikti informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais bei teikti viešam bendraturčių svarstymui kitus aktualius klausimus.

5. Bendrijos valdymo organas per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario, taip pat bendraturčio, kuris nėra bendrijos narys, kreipimosi dienos privalo suteikti jam išsamią informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla.

6. Bendrijos valdymo organas privalo užtikrinti, kad bendrijos narių priimti sprendimai bei jų įgyvendinimas nepažeistų bendraturčių, nesančių bendrijos nariais, teisių bei teisėtų interesų.

16 straipsnis. Bendrijos valdymo organo atsakomybė

1. Valdymo organui draudžiama riboti revizijos komisijos (revizoriaus) ir kitų bendrijos organų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą.

2. Bendrijos valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų atlikimą, bendrijos finansų būklę, taip pat kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų atlikimą.

3. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos valdymo organas yra atsakingas už teisės aktų reikalaujamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, priskirto žemės sklypo, tinkamą naudojimą ir priežiūrą, remontą ir atnaujinimą.

4. Bendrijos valdymo organas privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl jo nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus įstatymus. Jei bendrijoje sudarytas kolegialus bendrijos valdymo organas, bendrijos valdymo organo narių prievolė atlyginti bendrijai padarytus nuostolius yra solidari. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos pirmininkui rašytinį protestą.

5. Bendrijos valdymo organas gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo tų nuostolių, kuriuos jis padarė atlikdamas pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

17 straipsnis. Bendrijos veiklos kontrolė ir tyrimas

1. Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų dokumentų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrijos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei ne visi bendraturčiai yra bendrijos nariais ir ne mažiau kaip 3 bendrijos nariai to reikalauja, bendrijoje privalo būti sudaryta revizijos komisija, kurios bent vienas iš narių turi būti ne bendrijos narys (bendraturtis).

3. Revizijos komisijos narių skaičių nustato ir bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi atitikti bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių, jei tam pritaria visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos narių (revizoriaus) kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios komisijos kadencijos pabaigos.

4. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos valdybos nariais ar pirmininku sieja artimieji giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).

5. Revizijos komisija (revizorius):

1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

2) finansiniams metams pasibaigus atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, vertina finansinės atskaitomybės dokumentus ir veiklos ataskaitą bei teikia ataskaitą visuotiniam bendrijos narių susirinkimui apie bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

3) informuoja visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir valdymo organą apie bendrijoje nustatytus ūkinės finansinės veiklos pažeidimus bei nurodo pažeidimų pašalinimo terminus ir tvarką;

4) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jeigu to reikalauja daugiau kaip 1/10 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, daugiau kaip 1/10 bendrijos narių bent viename pastate) arba 1/10 visų bendraturčių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, daugiau kaip 1/10 bendraturčių bent viename pastate) ir per trisdešimt kalendorinių dienų nuo kreipimosi ir valdymo organo paaiškinimų bei dokumentacijos gavimo savo ataskaitą pateikti patikrinimą inicijavusiems bendrijos nariams ar bendraturčiams, bendrijos valdymo organui ir visuotiniam bendrijos narių susirinkimui.

6. Bendrijos valdymo organas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) išsamius paaiškinimus ir visus reikalingus dokumentus. Draudžiama trukdyti revizijos komisijai (revizoriui) atlikti pavestas funkcijas.

7. Bendrijos auditas atliekamas, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

8. Bendrijos narys ir bendraturtis taip pat turi teisę kreiptis į savivaldybę ir prašyti paskirti specialistus, kad šie ištirtų, ar bendrijos valdymo organas veikė tinkamai.

9. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis namus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename name) arba 1/4 visų bendraturčių (jeigu bendrija jungia kelis namus, ne mažiau kaip 1/4 bendraturčių bent viename name) Civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, ir (ar) jos valdymo organas veikė tinkamai.

10. Valstybės ar savivaldybės įgaliotiems pareigūnams nustačius, kad bendrija, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, nevykdo ar vykdo netinkamai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka gali būti skiriamos administracinės nuobaudos. Tais atvejais, kai nustatoma, jog nuolatinė techninė priežiūra nevykdoma ilgiau nei vienerius kalendorinius metus, savivaldybės įspėja bendriją ir nustato terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Bendrijai per savivaldybės nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį paskyrus laikoma, kad bendrijos valdymo organai netenka įgaliojimų ir bendrijos veikla yra sustabdyta.     

18 straipsnis. Bendrijos veiklos ataskaita

1. Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentus. Veiklos ataskaita yra vieša ir visuotiniam bendrijos narių susirinkimui pateikiama tvirtinti kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais ir revizoriaus komisijos (revizoriaus) išvadomis.

2. Bet kurio bendrijos nario ir bendraturčio reikalavimu bendrija turi sudaryti sąlygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nustatytais būdais su šia ataskaita susipažinti.

3. Bendrijos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto ar rekonstrukcijos planų įgyvendinimą, lėšų panaudojimą;

2) bendrijos narių sąrašas finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

3) bendrijos veiklos planai ir prognozės;

4) lėšų poreikis ir jų šaltiniai bendrijos tikslams įgyvendinti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS, JOS NARIŲ IR BENDRATURČIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

19 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos

1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

2. Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Taip pat bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo sprendimu bendrija gali sudaryti sandorius bendrijos narių (bendraturčių) vardu.

3. Bendrija turi teisę:

1) turėti sąskaitas bankuose;

2) pirkti ar kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

3) nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius;

4) skolintis lėšas bendrijos veiklai;

5) steigti bendrijų sąjungas (asociacijas) arba prie jų prisijungti;

6) pareikšti ieškinį teisme, kai siekiama apginti bendrijos ir ne bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla;

7) apskųsti bendrijos organų, taip pat bendraturčių priimtus sprendimus arba raštu atsisakyti juos vykdyti, kai jie akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia bendrijos ir ne bendrijos narių teises ir teisėtus interesus.

4. Bendrija, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, taip pat privalo:

1) organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ir priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą tokiu būdu, kad už tai būtų atsakingas kvalifikuotas bei tai veiklai atestuotas juridinis asmuo, apdraudęs savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, taip pat planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti taip, kad būtų užtikrinti statinių priežiūros ir naudojimo privalomieji reikalavimai. Informacija apie atliktas kasmetines privalomas apžiūras kartu su apžiūrų protokolais per 30 dienų nuo apžiūros atlikimo pateikiama bendraturčiams ir valstybinę statinių naudojimo priežiūrą atliekančiai institucijai;

2) laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų;

3) laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;

4) saugoti ir ginti bendrijos, jos narių, taip pat ir ne bendrijos narių (bendraturčių) teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu;

5) atsakyti pagal savo prievoles.

5. Bendrijai draudžiama:

1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai;

2) teikti paskolas, garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

5. Bendrija neatsako pagal jos narių ir ne narių (bendraturčių) prievoles.

6. Tais atvejais, kai bendrija, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, įgyvendindama savo veiklos tikslus ir uždavinius, su trečiaisiais asmenimis (tiesioginiais paslaugų teikėjais) sudaro sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ir priskirto žemės sklypo priežiūros, administravimo bei kitokio tvarkymo, ir faktiniais paslaugų (darbų) gavėjais yra bendraturčiai, įmokų ir kitų mokesčių (bendrojo naudojimo elektros, vandens ir pan.) nesumokėjimo rizika negali būti perkelta bendrijai, nebent bendrija ir tiesioginiai paslaugų teikėjai aiškiai raštu susitaria ir dėl bendraturčių nemokumo rizikos perkėlimo bendrijai. 

20 straipsnis. Narystė bendrijoje

1. Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre yra bendrijos nariais.

2. Jeigu bendrija įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti tik asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

3. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Bendrijos nario teises ir pareigas asmuo įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos.

4. Juridiniams asmenims ir valstybei bei savivaldybei bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jį bendrijos veikloje pateikdamas bendrijai įgaliojimą ir nurodydamas įgaliojimo terminą. Toks įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.

5. Bendrijos nariai registruojami bendrijos narių sąraše šio įstatymo ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

6. Bendrijos narių sąraše nurodoma:

1) bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė;

2) kiekvieno bendrijos nario duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);

3) kai nekilnojamas turtas priklauso keliems savininkams – kiekvieno savininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė) ir kuris iš savininkų yra atstovas bendrijoje;

4) bendrijos nario turimas balsų skaičius;

5) asmens įstojimo į bendrijos narius ir narystės pasibaigimo datos;

6) bendrijos narių sąrašo sudarymo ir įrašų jame atlikimo datos.

7. Bendrijos, kuri įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, narių sąraše taip pat nurodoma informacija apie bendrijos nario turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys apie jį – pavadinimas, plotas, adresas; ir nuosavybės teisės į ji įgijimo data bei pagrindai).

8. Bendrijos narių sąrašą pasirašo bendrijos pirmininkas ar valdybos pirmininkas.

9. Jeigu pasikeičia šio straipsnio 6-7 dalyje nurodyti duomenys, sudaromas naujas bendrijos narių sąrašas. Naujas sąrašas sudaromas nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai, gavimo.

10. Narystė bendrijoje pasibaigia:

1) nariui išstojus iš bendrijos;

2) narį pašalinus iš bendrijos narių teisės aktų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka;

3) nariui netekus nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus;

4) fiziniam asmeniui – bendrijos nariui mirus; juridinį asmenį – bendrijos narį likvidavus arba reorganizavus;

5) bendriją likvidavus;

6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

21 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos

1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai.

2. Bendrijos narys turi teisę:

1) dalyvauti ir balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdymo, kontrolės, kitų organų narius;

2) teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

4) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų teisės aktų reikalavimus, bendrijos ir ne bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

5) informuoti bendrijos valdymo organą ir imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams, ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas, proporcingas jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

6) gauti išsamią informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas, priimtus sprendimus, mokėtinus mokesčius;

7) bet kuriuo metu išstoti iš bendrijos;

8) apskųsti bendrijos organų, bendraturčių priimtus sprendimus;

9) įstatymų nustatyta tvarka perleisti teisę balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime;

10) kreiptis į savivaldybę ir prašyti paskirti specialistus, kad šie ištirtų, ar bendrijos valdymo organas veikė tinkamai;

11) kreiptis su skundu dėl netinkamos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų techninės būklės nustatymo ar įvertinimo į atsakingas institucijas jų kompetencijos ribose; 

12) įgyvendinti kitas įstatymų ir įstatų nustatytas teises.

3. Bendrijos narys privalo:

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos organų priimtus sprendimus;

2) dalyvauti bendrijos veikloje;

3) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir priskirtą žemės sklypą, taip pat kitą turtą;

4) įstatymų ir bendrijos nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

5) bendrijos nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas (atliktus darbus), mokėti nustatytas įmokas ir kitus mokesčius;

6) atsakyti pagal savo prievoles;

7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

4. Perleisdamas nuosavybės teise priklausančias patalpas bendrijos narys privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, informuoti bendrijos valdymo organą apie išstojimą iš bendrijos ir gautą bendrijos pažymą apie prievolių bendrijai įvykdymą prieš sudarydamas perleidimo sandorį pateikti notarui bei pirkėjui. Perleidimo sandoryje gali būti numatytas ir buvusio savininko turėtų prievolių perleidimas naujajam savininkui ar kitoks jų įvykdymo bendrijai išsprendimas, tačiau toks susitarimas negali pažeisti teisės aktų reikalavimų bei bendrijos teisių ir teisėtų interesų.

22 straipsnis. Narystės pasibaigimas bendrijoje, bendrijos narių skaičiui sumažėjus iki mažesnio, negu šio įstatymo nustatytas minimumas

1. Jeigu bendrijoje, įsteigtoje naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas steigėjų skaičiaus minimumas, t.y. bendrijos narių skaičius yra mažesnis nei 1/2 visų bendraturčių, bendrijos valdymo organas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų apie tokį narių skaičiaus sumažėjimą privalo informuoti savivaldybę ir ne vėliau kaip per tris mėnesius sušaukti bendraturčių susirinkimą, kad būtų priimtas sprendimas dėl tolimesnio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir priežiūros.

2. Jeigu valdymo organas per šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nesušaukia bendraturčių susirinkimo, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendraturčių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, 1/4 bendraturčių bent viename pastate).

3. Bendraturčiai Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pavesti bendrijai sudaryti sutartį su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančiu subjektu, taip pat gali priimti sprendimą pasirinkti konkretų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratorių ir kreiptis į savivaldybę dėl jo paskyrimo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka.

4. Apie priimtą sprendimą bendrijos valdymo organas ne vėliau kaip per 14 dienų privalo informuoti savivaldybę ir inicijuoti bendrijos veiklos sustabdymą arba jos likvidavimą.

5. Jei bendraturčiai šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais nepriima sprendimų, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį paskyrus laikoma, kad bendrijos valdymo organai netenka įgaliojimų ir šio įstatymo pagrindu bendrijos veikla yra laikinai sustabdyta iki bendraturčiai priims atitinkamus sprendimus dėl tolimesnio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir priežiūros.  

23 straipsnis. Narystės pasibaigimo ir atsiskaitymo jai pasibaigus tvarka

1. Bendrijos nario išstojimo arba pašalinimo iš bendrijos narių tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

2. Bendrijoje, kuri įsteigta sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams, asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatų nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus. Jeigu pašalintas asmuo nesutinka su tokiu bendrijos narių susirinkimo sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą.

3. Bendrija su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba jam išstojus iš bendrijos, turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti narį iš bendrijos narių priėmimo dienos arba pareiškimo išstoti iš bendrijos pateikimo dienos. Pašalintas ar išstojęs iš bendrijos narys privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles per 30 dienų nuo išstojimo ar pašalinimo dienos, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje.

24 straipsnis. Ne bendrijos narių (bendraturčių) teisės ir pareigos, kai bendrija įsteigta naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus

1. Ne bendrijos narys (bendraturtis) turi teisę:

1) įstoti į bendriją;

2) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

3) dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose be balsavimo teisės ir teikti pasiūlymus svarstomais klausimais, taip pat su balsavimo teise dalyvauti bendraturčių susirinkimuose, kai šiame įstatyme numatytus sprendimus priima bendraturčiai;

4) informuoti bendrijos valdymo organą ir imtis būtinų priemonių be kitų bendraturčių sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas, proporcingas jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

5) iš bendrijos valdymo organo gauti informaciją apie nustatytus mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, kaupiamąsias įmokas namui atnaujinti, remontuoti ar modernizuoti, taip pat apie kitus su namo priežiūra ir naudojimu susijusius mokesčius bei įmokas;

6) apskųsti bendrijos organų ir bendraturčių priimtus sprendimus;

7) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, bendraturčių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

8) kreiptis į savivaldybę ir prašyti paskirti specialistus, kad šie ištirtų, ar bendrijos valdymo organas veikė tinkamai;

9) kreiptis su skundu dėl netinkamos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų techninės būklės į atsakingas institucijas jų kompetencijos ribose;

10) šaukti bendraturčių susirinkimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendrasavininkių bendrųjų interesų tenkinimo, bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo bei disponavimo, dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir lėšų tam skolinimosi, juose dalyvauti bei balsuoti.

11) įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises.

2. Ne bendrijos narys (bendraturtis) privalo:

1) tausoti ir tinkamai naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės priskirtą žemės sklypą bei kitą turtą;

2) įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti bendrijos organų ir bendraturčių priimtus sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, priežiūros, remonto, modernizavimo ar kitokio tvarkymo.

3. Perleisdamas nuosavybės teise priklausančias patalpas bendraturtis privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, informuoti bendrijos valdymo organą apie nuosavybės teisės perleidimą ir gautą bendrijos pažymą apie prievolių bendrijai įvykdymą prieš sudarydamas perleidimo sandorį pateikti notarui bei pirkėjui. Perleidimo sandoryje gali būti numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perleidimas naujajam savininkui ar kitoks jų įvykdymo bendrijai išsprendimas, tačiau toks susitarimas negali pažeisti teisės aktų reikalavimų bei bendrijos teisių ir teisėtų interesų.

PENKTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS

25 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Ginčai tarp bendrijos narių, kitų bendraturčių ne bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) gali būti perduodami nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai arba asmeniui, nagrinėjančiam ginčus, jei toks ginčus nagrinėjantis organas yra numatytas pagal bendrijos įstatus ir yra išrinkti jo nariai.

2. Ginčų nagrinėjimo tvarka, komisijos sudarymo tvarka ir jos darbo reglamentas nustatomi bendrijos įstatuose.

3. Nepavykus išspręsti ginčo ar ginčo šalims nevykdant ginčų nagrinėjimo komisijos arba asmens, nagrinėjančio ginčus, pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS IR LĖŠOS

26 straipsnis. Bendrijos turtas

1. Bendrijos turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės vertybės.

2. Bendrijos turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

3. Bendrijos nariai gali prisidėti ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais, kurių įvertinimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

27 straipsnis. Bendrijos lėšos ir jų naudojimo tvarka

1. Bendrijos lėšas sudaro:

1) bendrijos narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai;

2) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu;

3) valstybės, savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų dovanos (aukos), parama.

2. Visos bendrijos lėšos gali būti naudojamos tik visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka.

3. Bendraturčių kaupiamosios lėšos, skirtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams atnaujinti, laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrijos lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendraturčių prievoles.

4. Bendrijos ūkiniai finansiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BENDRIJŲ REORGANIZAVIMO IR PABAIGOS YPATUMAI

28 straipsnis. Bendrijos reorganizavimo ypatumai

1. Bendrijos reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais būdais ir tvarka, išskyrus šio įstatymo numatytus ypatumus.

2. Atskiro pastato, pastato bloko ar sekcijos ir (ar) atitinkamos teritorijos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčiai turi teisę nesirinkti reorganizavimo, bet Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įkurti naują bendriją, sudaryti notarinės formos jungtinės veiklos sutartį arba priimti sprendimą, kad Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka būtų paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

3. Bendrijos, kurios įsteigtos keliuose pastatuose ir (ar) teritorijose naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, gali tik skaidytis į mažesnes bendrijas (atsiskirti nuo veikiančios bendrijos). Tokios bendrijos turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

4. Daugiabučių namų savininkų bendrijos, kai jos įsteigtos keliuose namuose, gali skaidytis į bendrijas, atskiras viename pastate, pastato bloke ar sekcijoje.

5. Atskiro pastato, pastato bloko ar sekcijos ir (ar) atitinkamos teritorijos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčiai Civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimą atsiskirti nuo veikiančios bendrijos ir savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti pasirinkti jungtinės veiklos sutarties sudarymą arba konkretų bendrojo naudojimo objektų administratorių. Priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo būdo mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 6 straipsnyje numatyti reikalavimai. 

6. Sprendimą dėl atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos ir kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo būdo pasirinkimo priima atitinkamo pastato, pastato bloko ar sekcijos ir (ar) atitinkamos teritorijos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčiai balsų dauguma. Sprendimas dėl atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos priimamas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pranešimo veikiančios bendrijos valdymo organui apie parengtas atsiskyrimo sąlygas įteikimo dienos. Sprendimu dėl atsiskyrimo turi būti patvirtintos atsiskyrimo sąlygos ir priimti po atsiskyrimo valdymui reikalingi dokumentai (naujos bendrijos įstatai, jungtinės veiklos sutartis, sprendimas dėl konkretaus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo).

7. Dokumentas, patvirtinantis pastato, pastato bloko ar sekcijos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčių sprendimą atsiskirti nuo veikiančios bendrijos ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas savivaldybei.

8. Atsiskyrimo sąlygas ruošia ir su veikiančios bendrijos valdymo organu bei savivaldybe suderina bendraturčių susirinkimo įgaliotas asmuo. Jei bendraturčiai, atsiskirdami nuo veikiančios bendrijos, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti renkasi bendrojo naudojimo objektų administratorių, atsiskyrimo sąlygos turi būti suderintos ir su pasirinktu administratoriumi. Atsiskyrimo sąlygose, be kitų sąlygų, mutatis mutandis turi būti numatyta Civilinio kodekso 2.99 straipsnyje nurodyta informacija.

9. Pasiūlymus dėl atsiskyrimo sąlygų gali teikti veikiančios bendrijos valdymo organas, bendraturčiai ir savivaldybės administracija. Draudžiama riboti bendraturčių atsiskyrimą nuo veikiančių bendrijų ir patiems pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo būdą. 

10. Nuo veikiančios bendrijos atsiskiriančių atitinkamo pastato, pastato bloko ar sekcijos ir (ar) atitinkamos teritorijos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčių, taip pat buvusių narių prievolės išlieka veikiančiai bendrijai, taip pat ir kitiems kreditoriams, ir jas įvykdyti bendraturčiai privalo teisės aktų nustatyta tvarka. Bendraturčių (ir bendrijos narių) prievolės veikiančiai bendrijai, taip pat kitiems kreditoriams, turi būti aptartos atsiskyrimo sąlygose.

11. Atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos laikomas baigtu, kai įregistruojama po reorganizavimo sukurta nauja bendrija, įregistruojama notarinės formos jungtinės veiklos sutartis arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

12. Įregistravus bendriją, paskyrus bendrojo naudojimo objektų administratorių arba įregistravus notarinės formos jungtinės veiklos sutartį veikiančios bendrijos valdymo organas per vieną mėnesį pasirašant perdavimo – priėmimo aktą perduoda:

1) valdyti ir prižiūrėti atitinkamo pastato, pastato bloko ar sekcijos ir (ar) atitinkamos teritorijos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus;

2) nepanaudotas bendraturčių lėšas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti (pervedamos į nurodytą sąskaitą banke);

3) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, metinius ir ilgalaikius planus (išrašus iš jų) ar jų tinkamai patvirtintas kopijas.

29 straipsnis. Bendrijų likvidavimo ypatumai

1. Bendrijos likvidavimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Jeigu bendrijos narių skaičius sumažėja iki mažesnio, negu šio įstatymo nustatytas steigėjų skaičiaus minimumas, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrijos valdymo organas privalo pranešti juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Likęs bendrijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos turto dalies, neviršijančios nario įnašų iki bendrijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro, paskirstomas bendraturčiams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas nenustato kitaip.

4. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidatorius privalo:

1) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka viešai paskelbti apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, ir savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

3) perduoti likusį bendrijos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrijos likvidavimo aktą ir kitus įstatymuose numatytus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių santykiai su bendrijomis, kurių steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, ir su bendrijų asociacijomis

1. Valstybė ir savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti ir plėtoti nacionalinį turtą – šalies būsto fondą, remia daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimą, daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčius, siekiančius tinkamai prižiūrėti ir modernizuoti gyvenamuosius namus, taip pat bendraturčių mokymą, švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Valstybės ar savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintos specialiosios programos.

2. Vykdomosios institucijos organizuoja ir užtikrina bendrijų nemokamą konsultavimą jų steigimo ir veiklos klausimais.

3. Būsto valdymo, naudojimo, priežiūros veikloje taip pat būsto modernizavimo organizavimo veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų savivaldą realizuoja ir vieningą būsto valdymo ir priežiūros sistemos veiklą koordinuoja įsteigti Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai).

4. Būsto rūmai vienija daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijas, individualių namų savininkų bendrijų asociacijas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių daugiabučių namų valdytojų susivienijimus, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių asociacijas.

5.  Būsto rūmai vykdo viešojo administravimo ir kitas funkcijas:

1) skatina būsto savininkų savivaldą, savivaldos organizacijų steigimąsi ir plėtrą;

2) koordinuoja visų būsto valdymo organizacijų veiklą, atstovauja būsto savininkų interesus  valstybės ir savivaldybių institucijose, santykiuose su visų energijos rūšių tiekėjų ir paslaugų teikėjų asociacijomis;     

3) rengia, dalyvauja rengiant su būstu susijusias programas, įstatymus, kitus teisės aktus, rengia būsto valdytojų veiklos metodinę medžiagą;

4) dalyvauja įgyvendinant bei įgyvendina valstybės ir savivaldybių daugiabučių namų       modernizavimo programas;

5) organizuoja būsto savininkų bendros nuosavybės valdymo organizacijų darbuotojų ir asmenų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, būsto savininkų švietimą;

6) Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja būsto             savininkų skundus dėl bendrosios nuosavybės valdytojų veiklos ar neveikimo, sprendžia ginčus ir nagrinėja skundus tarp bendrijos (jos nario) ir valdymo organo, gina pažeistas būsto savininkų teises bei interesus;

7) atestuoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratorius.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Šiuo metu veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra bendrija ir savo įstatus suderina su šio įstatymo reikalavimais.

2. Daugiabučių namų savininkų bendrijos, valdančios daugiau kaip vieno daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, išskyrus tas, kuriose neįmanoma daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų naudoti, valdyti ir prižiūrėti atskirai, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo reorganizuotis taip, kad atitiktų šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus ir pakeistus dokumentus įregistruoti juridinių asmenų registre. Tokių daugiabučių namų savininkai taip pat turi teisę nesirinkti reorganizavimo, bet įkurti naują bendriją, sudaryti notarinės formos jungtinės veiklos sutartį arba priimti sprendimą, kad Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka būtų paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Per nurodytą terminą nepriėmus sprendimų dėl šio straipsnio dalies reikalavimų įgyvendinimo, tokių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimui ir priežiūrai Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį paskyrus laikoma, kad bendrijos valdymo organai netenka įgaliojimų ir šio įstatymo pagrindu bendrijos veikla yra laikinai sustabdyta iki daugiabučių namų savininkai įgyvendins šio straipsnio dalies reikalavimus. 

3. Šio įstatymo nuostatos aiškinamos kartu su Būsto valdymo ir priežiūros įstatymo nuostatomis.

4 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia:

Seimo narys

Audrius Endzinas