Projektas-2

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APSAUGOS NUO SMURTO PRIVAČIOJE ERDVĖJE

ĮSTATYMAS

2010 m.                                  Nr.

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šiuo įstatymu siekiama, kad, ginant fizinius asmenis nuo smurto privačioje erdvėje, kuris dėl žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į atsiradusią grėsmę, taikyti prevencines poveikio priemones, teikti tinkamą pagalbą bei imtis kitų prevencinio pobūdžio priemonių.

2. Šis įstatymas apibrėžia veiksmus, laikomus smurtu privačioje erdvėje, smurto privačioje erdvėje subjektus, smurto privačioje erdvėje prevenciją ir jos vykdymą, nustato prevencines poveikio priemones ir jų taikymą smurto privačioje erdvėje subjektams, apibrėžia smurto privačioje erdvėje subjektų teises, pareigas ir atsakomybę už šiame įstatyme numatytų pareigų nesilaikymą, taip pat asmenis įgyvendinančius šį įstatymą, jų pareigas bei pagalbą ir jos vykdymą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Smurtas – veikimu ar neveikimu prieš fizinio asmens valią daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, kai tas asmuo patiria žalą.

2. Smurtas privačioje erdvėje – fizinio asmens bet kurioje vietoje patiriamas artimojo giminaičio, sutuoktinio, globėjo (rūpintojo), buvusio sutuoktinio, kartu gyvenančio svainystės santykiais susijusio asmens ar asmens, kartu gyvenančio ir tvarkančio bendrą namų ūkį, smurtas.

3. Fizinis smurtas – smurtas, kai pažeidžiamas fizinio asmens kūno neliečiamumas, kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos.

4. Psichinis smurtas – smurtas, kai fizinis asmuo verčiamas bijoti, kad dėl tolesnių smurtautojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.

5. Seksualinis smurtas – smurtas, kai pažeidžiama fizinio asmens seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas.

6. Smurto privačioje erdvėje subjektai – smurtautojas ir nukentėjęs asmuo.

7. Smurtautojas –fizinis asmuo, smurtaujantis privačioje erdvėje.

 

8. Nukentėjęs asmuo – fizinis asmuo, patyręs smurtą privačioje erdvėje, ir jo nepilnamečiai vaikai.

9. Kitos šio įstatymo sąvokos vartojamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PREVENCIJA IR JOS VYKDYMAS

 

3 straipsnis. Prevencijos kryptys

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją vykdydamos smurto privačioje erdvėje prevenciją:

1) organizuoja visuomenės švietimą ir informavimą, skirtą skatinti žmones gyventi santarvėje, netoleruoti smurto bei spręsti tarpasmeninių santykių problemas;

2) organizuoja specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto privačioje erdvėje prevencijos, prevencinio poveikio priemonių taikymo ir pagalbos srityje su smurto privačioje erdvėje subjektais, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus;

3) organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie veiksmus, kurie laikomi smurtu privačioje erdvėje, šių veiksmų sukeliamas teisines pasekmes ir jų neišvengiamumą;

4) organizuoja tyrimus, statistinių duomenų rinkimą bei analizę apie smurtą privačioje erdvėje;

5) organizuoja kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu, kuriuos smurtautojas turi lankyti teismui įpareigojus;

6) taiko prevencines poveikio priemones.

 

4 straipsnis. Prevencijos vykdymas

1. Prevencinės priemonės, išskyrus prevencines poveikio priemones, vykdomos pagal Vyriausybės, ministerijų ir savivaldybių programas.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos smurto privačioje erdvėje prevenciją, išskyrus prevencines poveikio priemones, gali vykdyti bendradarbiaudamos su asociacijomis, viešosiomis įstaigomis, labdaros ir paramos fondais, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, tarptautinėmis organizacijomis (toliau vadinama – nevyriausybinės organizacijos) bei savanoriais.

 

 

 

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PREVENCINĖS POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ TAIKYMAS

 

5 straipsnis. Prevencinės poveikio priemonės

1. Prevencinės poveikio priemonės yra oficialus įspėjimas ir įpareigojimas smurtautojui 14 dienų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu (toliau vadinama – įpareigojimas smurtautojui išsikelti).

2. Prevencinės poveikio priemonės taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, proporcingumo, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo.

3. Taikant prevencines poveikio priemones smurto privačioje erdvėje subjektams kyla šiame įstatyme numatytos teisės ir pareigos bei atsakomybė už pareigų nesilaikymą.

4. Prevencinės poveikio priemonės netaikomos pradėjus baudžiamąjį procesą.

5. Prevencinės poveikio priemonės netaikomos nepilnamečiams asmenims, smurtavusiems privačioje erdvėje. Tokiu atveju taikomas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas.

 

6 straipsnis. Oficialaus įspėjimo smurtautojui taikymas

1. Gavę pranešimą apie smurtą privačioje erdvėje arba patys būdami šio įvykio liudininkais, policijos pareigūnai, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens paaiškinimus, galimai smurtavusio asmens pasiaiškinimus, liudytojo parodymus ir objektyvias aplinkybes, įvertina realią grėsmę nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei.

2. Jeigu nekyla reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei arba teismas netaiko įpareigojimo smurtautojui išsikelti, policijos pareigūnai įvykio vietoje ar pristatę į policijos įstaigą raštu oficialiai įspėja smurtautoją dėl smurto privačioje erdvėje ir supažindina jį su galimomis teisinėmis pasekmėmis, jeigu jis nesilaikys oficialaus įspėjimo.

3. Per vienus metus pasikartojus smurtui privačioje erdvėje, įpareigojimų taikymas oficialiai įspėtam smurtautojui sprendžiamas šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Oficialus įspėjimas smurtautojui nėra taikomas, jeigu nukentėjęs asmuo yra nėščia moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis, rūpintinis (globotinis). Tokiu atveju iš karto taikomas įpareigojimas smurtautojui išsikelti, jeigu teismas nustato smurto privačioje erdvėje panaudojimo faktą.

 

7 straipsnis. Įpareigojimų smurtautojui taikymas

1. Gavę pranešimą apie smurtą privačioje erdvėje arba patys būdami šio įvykio liudininkais, policijos pareigūnai, įvertinę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir manydami, kad nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei kyla reali grėsmė, arba oficialiai įspėtas smurtautojas per vienerius metus smurtavo privačioje erdvėje, arba nuketėjęs asmuo yra nėščia moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis, rūpintinis (globotinis), įvykio vietoje ar smurtautoją pristatę į policijos įstaigą surašo protokolą dėl smurto privačioje erdvėje.

2. Policijos pareigūnai, surašę protokolą dėl smurto privačioje erdvėje, nedelsdami sulaiko smurtautoją, bet ne ilgiau nei 48 valandas ir kreipiasi į smurtautojo gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje įvyko smurtas privačioje erdvėje, apylinkės teismo teisėją, kartu pristatydami smurtautoją.

3. Smurtautojas turi teisę pats arba per pasirinktą atstovą duoti teisėjui paaiškinimus bei susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Teisme sprendžiant įpareigojimų skyrimo klausimą gali dalyvauti nukentėjęs asmuo arba jo atstovas. Nukentėjusio asmens arba jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jų dalyvavimas yra būtinas.

4. Teisėjas, išklausęs paaiškinimus ir išnagrinėjęs policijos pateiktą medžiagą, priima motyvuotą nutartį:

1) taikyti įpareigojimą smurtautojui išsikelti, jeigu nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei kyla reali grėsmė arba nuketėjęs asmuo yra nėščia moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis, rūpintinis (globotinis), jeigu teismas nustato smurto privačioje erdvėje panaudojimo faktą;

2) įpareigoti smurtautoją išklausyti kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu;

3) atsisakyti taikyti įpareigojimą smurtautojui išsikelti.

5. Įpareigojimas smurtautojui išklausyti kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu, gali būti skiriamas kartu su šio straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu įpareigojimu smurtautojui išsikelti, taip pat teismui atsisakius taikyti įpareigojimą smurtautojui išsikelti. Skirdamas šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, teismas nustato laiką, per kurį smurtautojas privalo jį įvykdyti.

6. Nutarties kopija smurtautojui įteikiama pasirašytinai.

7. Smurtautojas arba nukentėjęs asmuo, patys ar per savo atstovą, taip pat policijos pareigūnas, surašęs protokolą dėl smurto privačioje erdvėje, turi teisę apskųsti nutartį apygardos teismui. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą apygardos teismui. Skundas paduodamas per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Atstovas turi tas pačias teises, kaip ir jo atstovaujamas asmuo.

8. Paduotas skundas dėl priimtos nutarties nesustabdo šios nutarties vykdymo.

9. Apygardos teismo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

10. Taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo laikiną išsikėlimą iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu,  bei nukentėjusiam asmeniui įteikia nutarties kopiją pasirašytinai.

11. Policijos pareigūnai apie taikomą įpareigojimą smurtautojui išsikelti nedelsdami, bet ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po nutarties priėmimo, informuoja savivaldybę.

12. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip yra laikomasi taikomo įpareigojimo smurtautojui išsikelti.

13. Taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, jeigu nukentėjęs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinių ir psichinių trūkumų ar savybių negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūra sprendžiama kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

 

8 straipsnis. Protokolo dėl smurto privačioje erdvėje turinys

1. Protokole dėl smurto privačioje erdvėje nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio policijos pareigūno pareigybė, vardas, pavardė, teritorinė policijos įstaiga; smurtautojo asmens kodas, smurtautojo ir nukentėjusio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, tarpusavio giminystės, santuokos ar kiti ryšiai; smurto privačioje erdvėje padarymo vieta, laikas ir aplinkybės; duomenys, ar buvo skirtas oficialus įspėjimas; kitos aplinkybės, susijusios su smurtu privačioje erdvėje. Taip pat prie protokolo pridedami nukentėjusio asmens paaiškinimas, smurtautojo pasiaiškinimas, medikų išvados (jei buvo teikta pirmoji medicinos pagalba), jeigu yra, liudytojų pavardės, vardai, adresai ir jų parodymai bei kiti svarbūs duomenys.

2. Protokolą pasirašo jį surašęs policijos pareigūnas, smurtautojas ir nukentėjęs asmuo.

3. Jeigu smurtautojas ir (ar) nukentėjęs asmuo atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole.

 

9 straipsnis. Nutarties turinys

1. Nutartyje skirti smurtautojui įpareigojimą (įpareigojimus) turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta, nutartį priėmusio teismo pavadinimas, teisėjo, protokolą surašiusio policijos pareigūno ir nukentėjusio vardas ir pavardė;

2) smurtautojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

3) smurto privačioje erdvėje padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės;

4) duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad asmuo smurtavo privačioje erdvėje dėl ko nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei kilo reali grėsmė arba duomenys, kad nuketėjęs asmuo yra nėščia moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis, rūpintinis (globotinis), taip pat motyvai, kodėl teismas atmetė kitus duomenis;

5) skiriamo įpareigojimo (įpareigojimų) rūšis, trukmė bei sąlygos;

6) smurtautojo ir nukentėjusio asmens teisės, pareigos ir atsakomybė už pareigų nesilaikymą;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminai.

2. Teisėjo motyvuotoje nutartyje neskirti smurtautojui įpareigojimo išsikelti nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodyti duomenys, taip pat nustatytos aplinkybės ir duomenų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimo motyvai, sprendimas atsisakyti skirti įpareigojimą smurtautojui išsikelti, sprendimas skirti įpareigojimą smurtautojui išklausyti kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu, jeigu tai būtina, taip pat nutarties apskundimo tvarka ir terminai.

 

10 straipsnis. Nukentėjusio asmens teisės ir pareigos

1. Nukentėjęs asmuo turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą, taip pat informaciją dėl galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą;

2) teikti paaiškinimus, duomenis dėl smurto privačioje erdvėje;

3) kreiptis ir gauti pagalbą pagal šį įstatymą.

2. Nukentėjęs asmuo turi pareigą nesiartinti prie smurtautojo, su juo nebendrauti ir neieškoti ryšių per nutartyje nurodytą terminą. Ši pareiga netaikoma nepilnamečiams asmenims.

 

11 straipsnis. Smurtautojo teisės ir pareigos

1. Smurtautojas turi teisę:

1) taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą ir įstaigų, teikiančių apnakvindinimo paslaugas, sąrašą;

2) teikti pasiaiškinimus, duomenis dėl smurto privačioje erdvėje;

3) kreiptis ir gauti pagalbą pagal šį įstatymą;

2. Smurtautojas turi pareigą:

1) nedelsdamas laikinai išsikelti iš nutartyje nurodytos gyvenamosios vietos;

2) nesiartinti prie nutartyje nurodytos gyvenamosios vietos ir nukentėjusio asmens;

3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nutartyje nurodytu nukentėjusiu asmeniu;

4) išklausyti kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu per teismo nustatytą laiką.

 

12 straipsnis. Smurtautojo ir nukentėjusio asmens atsakomybė

1. Smurtautojui ir nukentėjusiam asmeniui, išskyrus nukentėjusius nepilnamečius, už šiame įstatyme numatytų pareigų nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė.

2. Administracinė atsakomybė netaikoma už pareigų nesilaikymą tarpininkavimo įgyvendinimo vietoje. Tarpininkavimas taikomas tik smurtautojo pageidavimu ir nukentėjusio asmens sutikimu.

 

13 straipsnis. Įpareigojimo smurtautojui išsikelti paskirtis

1. Teismo skirto įpareigojimo smurtautojui išsikelti laikotarpiu smurtautojas:

1) išklauso kursus, padedančius spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu, per teismo nustatytą laiką;

2) gali kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos, teikiamos pagal šį įstatymą, suteikimo.

2. Teismo skirto įpareigojimo smurtautojui išsikelti laikotarpiu nukentėjęs asmuo:

1) gauna savivaldybės organizuojamą pagalbą, teikiamą pagal šį įstatymą;

2) gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą;

3) jeigu jis yra susituokęs su smurtautoju, gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės;

3. Teismo skirto įpareigojimo smurtautojui išsikelti laikotarpiu smurtautojui pageidaujant ir nukentėjusiam asmeniui sutikus organizuojamas tarpininkavimo paslaugos teikimas abiems smurto privačioje erdvėje subjektams kartu.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAGALBA IR JOS VYKDYMAS

 

14 straipsnis. Pagalbos valdymo, skyrimo ir teikimo principai

Pagalba valdoma, skiriama ir teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) bendradarbiavimo. Pagalbos valdymas, skyrimas ir teikimas grindžiamas smurto privačioje erdvėje subjektų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių smurto privačioje erdvėje mažinimo srityje, socialinių paslaugų įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba;

2) dalyvavimo. Pagalbos valdymo, skyrimo ir teikimo klausimai sprendžiami kartu su smurto privačioje erdvėje subjektais ir (ar) jų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis smurto privačioje erdvėje mažinimo srityje;

3) kompleksiškumo. Pagalbos teikimas asmeniui yra derinamas su pagalbos teikimu jo šeimai, kartu gyvenantiems asmenims;

4) prieinamumo ir kokybės. Pagalba valdoma, skiriama ir teikiama taip, kad būtų užtikrintas kokybiškos pagalbos prieinamumas smurto privačioje erdvėje subjektams kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;

5) socialinio teisingumo ir solidarumo. Smurto privačioje erdvėje subjektams finansinės galimybės mokėti už pagalbą neturi įtakos galimybėms gauti pagalbą;

6) tinkamumo. Smurto privačioje erdvėje subjektams skiriama ir teikiama tokia pagalba, kuri atitinka asmens ir šeimos, kartu gyvenančių asmenų nustatytus poreikius;

7) koordinavimo ir veiksmingumo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, siekdamos geriausio rezultato smurto privačioje erdvėje subjektams, visada koordinuoja savo veiksmus ir racionaliai naudoja turimus išteklius, valdydamos, skirdamos ir teikdamos jiems pagalbą.

 

15 straipsnis. Pagalbos rūšys

Smurto privačioje erdvėje subjektams pagal poreikį teikiama pagalba:

1) socialinės paslaugos: konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, transporto ir maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, laikinas apnakvindinimas bei kitos paslaugos;

2) pirminė ir antrinė teisinė pagalba;

3) psichologinės paslaugos: psichologinės būsenos įvertinimas, krizės intervencija, individualus konsultavimas, individuali psichoterapija, grupinė psichoterapija, šeimos psichoterapija bei kitos paslaugos;

4) sveikatos priežiūros paslaugos: būtinoji medicinos pagalba, pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei specializuota medicinos pagalba;

5) švietimo pagalba: socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji;

6) kita būtina pagalba, nepriskiriama šio straipsnio 1-5 punktuose išvardintoms pagalbos rūšims.

 

16 straipsnis. Pagalbos valdymas, skyrimas ir teikimas

1. Savivaldybė, iš policijos gavusi informaciją apie taikomą įpareigojimą smurtautojui išsikelti, tą pačią darbo dieną susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir informuoja jį, kokios paslaugos ar kita pagalba ir kur gali būti suteikta.

2. Savivaldybė parengia informaciją apie tai, kur smurto privačioje erdvėje subjektai gali gauti pagalbą, o smurtautojas ir laikiną apnakvindimą, ir ją pateikia toje savivaldybėje esančioms teritorinėms policijos įstaigoms.

3. Savivaldybė, planuodama ir organizuodama socialines paslaugas:

1) organizuoja jų teikimą, nedelsdama, jeigu nukentėjęs asmuo pageidauja jas gauti;

2) kai socialinės paslaugos jau teikiamos, nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį pagal asmens (šeimos) individualius poreikius ir interesus;

3) siekdama padėti susitarti, smurtautojui pageidaujant ir nukentėjusiam asmeniui sutikimus, organizuoja tarpininkavimo paslaugų teikimą abiems smurto privačioje erdvėje subjektams kartu;

4) smurtautojo prašymu jas teikia įstatymų nustatyta tvarka.

4. Pirminė ir antrinė teisinė pagalba, psichologinės paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos, švietimo pagalba ir kita būtina pagalba valdoma, skiriama ir teikiama įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais.

5. Savivaldybės pagalbą gali įgyvendinti bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo įstatymo priėmimo dienos.

 

18 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo dienos pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimų projektus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           

 

__________________