Projektas Nr. XIP-1177(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MAISTO  ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                d. Nr.  

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574; 2003, Nr. 92-4139; 2004, Nr. 93-3397; 2005, Nr. 142-5107)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos maisto įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MAISTO ĮSTATYMAS      

Pirmasis skirsnis

BENDRosios NUOSTatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato tiekiamo rinkai maisto tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų ir mokslo komitetų kompetenciją užtikrinant maisto saugą ir kokybę, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų, įskaitant paslaugos teikėjus, pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad:

1) rinkai būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus;

2) maistas atitiktų laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos maisto tvarkymo subjektai galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje;

3) būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos Respublikos gyventojų mityba, gerinama žmonių sveikata.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Galutinis maisto vartotojas (toliau – vartotojas) – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 18 punkte.

2. Laikina maisto tvarkymo paslauga – maisto tvarkymo paslauga, teikiama ribotą laiką (mugių, švenčių, įvairių sportinių ir kitų masinių renginių metu).

3. Maistas – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnyje.

4. Maisto higiena – sąlygos ir priemonės, užtikrinančios maisto saugą ir tvarkant maistą padedančios išsaugoti jo tinkamumą žmonių mitybai.

5. Maisto kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius pagrįstus vartotojo poreikius, atitinkanti maisto saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

6. Maisto priedai – kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų 3 straipsnio 2 dalies a punkte.

7. Maisto sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų visuma, kuri užtikrina, kad vartojant maistą įprastomis, maisto tvarkymo subjekto nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.

8. Maisto teršalas (toliau – teršalas) –  atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminė ar biologinė ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto priedus, atsiradę maisto  tvarkymo metu arba dėl aplinkos užterštumo, galintys pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.

9. Maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant gaminimą, ruošimą, perdirbimą, fasavimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.

10. Maisto tvarkymo subjektas (maisto verslo operatorius) – maisto tvarkymo veiklą Lietuvoje vykdantis Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė)   pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padaliniai, atsakingi už maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

11. Pirminė gamyba – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 17 punkte.

12. Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema (RVASVT) – rizikos veiksnių nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.

13. Specialios mitybinės paskirties maistas – produktai, kurie dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso aiškiai skiriasi nuo įprastiniam vartotojui skirtų maisto produktų ir kurie tinka vartoti jų charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais ir tiekiant rinkai nurodomas  jų tinkamumas.

14. Sudedamoji dalis – kaip apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių, maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 6 straipsnio 4 dalies a  ir b  punktuose.

15.  Tiekimas  rinkai – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 8 punkte.

16. Valstybinė maisto kontrolė – kompetentingos institucijos atliekama kontrolė, kurios tikslas – įvertinti rinkai tiekti skirto maisto, taip pat maisto priedų, vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir kitų maisto sudedamųjų dalių bei žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, atitiktį nuostatoms, skirtoms užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, užtikrinant sąžiningus verslo sandorius ar saugant vartotojų interesus, įskaitant ir vartotojų informavimo nuostatas.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas maisto tvarkymo subjektams, įskaitant paslaugos teikėjus, tvarkantiems maistą, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms ir kontroliuojančioms maisto saugą, kokybę ir tvarkymą. Šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto tiekimo rinkai, jeigu tas maistas yra pagamintas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tiekiamas rinkai vienoje iš valstybių narių ir atitinka jų lygiaverčius saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus.

2. Šis įstatymas netaikomas:

1) tranzitu per Lietuvos Respubliką gabenamam maistui, išskyrus atvejus, kai dėl tranzitinių krovinių pervežimo gali būti padaroma žala žmonių sveikatai ar iškyla gyvūnų užkrečiamųjų ligų pavojus;

2) asmeninio naudojimo ar paruošimo pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje vartojamam maistui arba su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam maistui tvarkyti.

Antrasis skirsnis

maisto ir jo tvarkymo reikalavimai

4 straipsnis. Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai

1. Rinkai turi būti tiekiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas.

2. Maistas, žaliavos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

2) į maistą gali būti dedama tik teisės aktų leidžiami ir jų reikalavimus atitinkantys maisto priedai ir kitos sudedamosios dalys;

3) kompetentinga valstybės institucija tam tikrai maisto grupei gali nustatyti konkrečios sudėties ar kokybės reikalavimus, neprieštaraujančius tarptautinėms nuostatoms, jeigu tai reikalinga visuomenės sveikatos ar mitybos požiūriu;

4) maistui fasuoti, pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias žaliavas ir gaminius;

5) maistas, žaliavos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus.

3. Maistas visais jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapais („nuo lauko iki stalo“) turi būti tvarkomas laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų:

1) maisto tvarkymas leidžiamas tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą;

2) maisto tvarkymo subjektai turi teisės aktų nustatyta tvarka taikyti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą ir atlikti būtinus laboratorinius tyrimus maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti;

3)  konkretūs fiziniai asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įgyti privalomųjų higienos žinių.

4. Maisto tvarkymo subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka laikomi nedarančiais tiesioginės įtakos maisto saugai ir kokybei, registruojami Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje teisės aktų nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Reikalavimai maisto tvarkymo subjektui

1. Tvarkyti maistą leidžiama maisto tvarkymo subjektams, turintiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai maisto tvarkymo subjektai registruojami Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

2. Kitos valstybės narės maisto tvarkymo subjektas gali laikinai teikti maisto tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiai veiklai turi valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį teisę teikti  maisto tvarkymo paslaugas, ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomos laikinų maisto tvarkymo paslaugų teikimo pradžios raštu informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6 straipsnis.  Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimas

1. Asmuo, norintis gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau šiame straipsnyje – pareiškėjas), turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir kitus nurodytus dokumentus.

2.  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą arba motyvuotai atsisakyti jį išduoti per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas šalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus trūkumus, neįskaitomas į šį terminą.

3. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą atsisakoma išduoti šiais atvejais:

1)  pareiškėjas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) pareiškėjas pateikia ne visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus arba netaisyklingai užpildytus dokumentus arba dokumentus, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, arba pateikia klaidingus  duomenis ir nepašalina trūkumų per nustatytą terminą;

3) pareiškėjui buvo panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas ir nuo jo galiojimo panaikinimo nepraėjo 12 mėnesių.

4. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo dublikatas išduodamas ir kiti pakeitimai, kai pasikeičia bent vienas iš pažymėjime nurodytų maisto tvarkymo subjekto duomenų: buveinė, teisinė forma, pavadinimas ar kodas, daromi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka ir terminais.

5. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas sustabdomas šiais atvejais:

1) maisto tvarkymo subjekto prašymu;

2) nustačius, kad maisto tvarkymo subjekto vykdoma veikla neatitinka maisto tvarkymą, saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to, kai pažymėjimo turėtojas pašalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus veiklos pažeidimus. Kol pažymėjimo  galiojimo sustabdymas nepanaikintas, pažymėjimo turėtojas neturi teisės teikti maisto tvarkymo paslaugų;

3) maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas subjektui pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas.

6.  Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas panaikinamas šiais atvejais:

1) jeigu maisto tvarkymo subjekto prašymu;

2) jeigu maisto tvarkymo subjektas likviduojamas ar reorganizuojamas;

3) maisto tvarkymo subjektas per nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų, kurie turi įtakos tvarkomo maisto saugai, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas;

4) nustačius, kad maisto tvarkymo subjektas pažymėjimui gauti pateikė klaidingus duomenis;

5) nustačius, kad maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu maisto tvarkymo subjektas teikia maisto tvarkymo paslaugas;

6) jeigu nustatomi pažeidimai, keliantys grėsmę žmonių ar gyvūnų sveikatai, aplinkai.

7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie priimtą sprendimą sustabdyti ar panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimą raštu praneša maisto tvarkymo subjektui, nurodydama sprendimo priėmimo priežastis.

8. Maisto tvarkymo subjektas privalo sustabdyti arba nutraukti maisto tvarkymą nuo pranešimo apie maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba panaikinimą gavimo (įteikimo pagal pašto žymas) dienos.

9. Maisto tvarkymo subjektai, kuriems buvo panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimų galiojimas, dėl naujo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas panaikintas maisto tvarkymo subjekto prašymu.

10. Už maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo ir jo dublikato išdavimą imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

7 straipsnis. Vartotojų informavimo reikalavimai

Vartotojams turi būti teikiama tiksli, aiški ir lengvai suprantama informacija apie maistą. Draudžiama:

1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas;

2) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes; 

3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;

4) kitaip klaidinti vartotojus.

8 straipsnis. Maisto ir kitų į maistą panašių gaminių tiekimo rinkai ribojimai

1. Draudžiama tiekti rinkai maistą, kai jame arba jo pakuotėje yra maistui nepriskiriamų daiktų (išskyrus atvejus, kai šie daiktai reikalingi maistui tvarkyti ar vartoti), jeigu dėl šių daiktų galėtų kilti pavojus vartotojų, ypač vaikų, sveikatai ar gyvybei.

2. Draudžiama tiekti rinkai gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus jų sveikatai ar gyvybei.

9 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų ir paslaugų teikėjų pareigos ir atsakomybė

1. Maisto tvarkymo subjektai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymus ir reikalavimus.

2. Maisto tvarkymo subjektai ir paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3. Maisto tvarkymo subjektai ir paslaugų teikėjai Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar paslaugų kokybės atsiradusią žalą vartotojams.

trečiasis skirsnis

Valstybės institucijų Kompetencija

10 straipsnis. Vyriausybės kompetencija

Vyriausybė formuoja visuomenės sveikatai palankią maisto saugos ir gyventojų mitybos valstybės politiką:

1) tvirtina Valstybinę maisto ir mitybos strategiją;

2) atlieka kitas su maisto sauga, kontrole ir gyventojų mitybos gerinimu susijusias funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

11 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija

1. Valstybės institucijos, atlikdamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Maisto kodekso komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

2. Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją:

1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis, specialios mitybinės paskirties, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų, žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu;

2) formuoja valstybės politiką maisto saugos, gyventojų mitybos gerinimo ir su maistu susijusio sergamumo mažinimo srityse;

3) rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėseną (monitoringą), ugdo sveikos mitybos įgūdžius ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas;

4) nustato fizinių asmenų, tvarkančių maistą, sveikatos ir sveikatos tikrinimo, privalomų higienos žinių ir privalomiuosius informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikatingumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus.  

3. Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją:

1) formuoja maisto kokybės, maistui skirtų augalų auginimo, ekologiškų žemės ūkio produktų, Lietuvos Respublikos produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;

2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos ir tiekimo rinkai priemones;

3) nustato maisto sudėties, kokybės ir specialiuosius ženklinimo reikalavimus, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo, maisto tvarkymo, tiekimo rinkai, higienos ir valstybinės maisto kontrolės privalomuosius reikalavimus;

4) atlieka žemės ūkio ir maisto kokybės politikos įgyvendinimo kontrolės funkciją;

5) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Ūkio ministerija pagal kompetenciją:

1) formuoja maisto prekybos politiką;

2) nustato Lietuvos Respublikos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus;

3) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją:

1) įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkymo priežiūros ir maistui auginamų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką, atsako už skubų pranešimą Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie maisto kenksmingumą;

2) rengia ir tvirtina specialius maisto tvarkymo ir tiekimo rinkai higienos ir kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos privalomuosius reikalavimus;

3) atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo teršalais, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną (monitoringą);

4) priima sprendimus dėl konfiskuotų kontrabandos būdu ir be kilmės, kokybės ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;

5) atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą;

6) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

6. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atlieka šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų kontrolę.

ketvirtasis skirsnis

valstybinĖ maisto kontrolė

12 straipsnis. Valstybinė maisto kontrolė

1. Valstybinę maisto kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo ir  kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas.

3. Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo etapus – nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams, įskaitant rinką.

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama valstybinę maisto kontrolę, turi teisę:

1) tikrinti maisto tvarkymo subjekto higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus;

2) tikrinti, kaip asmenys, kurie, vykdydami savo pareigas, tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų;

3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, žaliavas ir gaminius, skirtus liestis su maistu, patalpoms bei įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius;

4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus ir maisto tvarkymo subjekto savikontrolės sistemos dokumentaciją;

5) teisės aktų nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 4 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją, taip pat lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo subjektuose įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis.

5. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko rinkos ribojimo priemones ir (ar) kitas teisės aktų nustatytas poveikio priemones.

6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie uždraustą tiekti rinkai nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar kitų valstybių tiekiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas.

7. Maisto tvarkymo subjektai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti iš maisto tvarkymo subjektų ir paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir vykdyti kitas įstatymų ir  kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

13 straipsnis. Valstybinės maisto kontrolės laboratorijos

1. Valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos.

2. Mėginiai valstybinei maisto kontrolei paimami nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais.

3. Mėginių paėmimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos

maisto įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).

2. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).

3. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1162/2009 (OL 2009 L 314, p. 10).

4. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).

5. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16).“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS