Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ IR JŲ REGISTRAVIMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                        d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Civilinės būklės aktų ir jų registravimo įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato santuokos sudarymo tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, civilinės būklės aktų duomenų pateikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui (toliau – Gyventojų registras) tvarką ir terminus, civilinės būklės aktų duomenų Gyventojų registrui teikėjus, jų teises ir pareigas, taip pat institucijas ir asmenis, privalančius pranešti apie civilinės būklės aktus duomenų teikėjams.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas veiksmas ar įvykis, dėl kurio keičiasi fizinio asmens teisinė padėtis.

2. Civilinės būklės akto įrašas – civilinės būklės akto duomenų rinkinys Gyventojų registre.

3. Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta vykdyti santuokos sudarymo, civilinės būklės aktų duomenų pateikimo Gyventojų registrui ir kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatyme.

3 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo ir jų duomenų pateikimo tvarka, registro išrašai apie civilinę būklę

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnyje nustatyti civilinės būklės aktai registruojami Gyventojų registre Gyventojų registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Civilinės būklės aktų duomenis Gyventojų registrui teikia šiame įstatyme nustatyti Gyventojų registro duomenų teikėjai (toliau – duomenų teikėjai), sudarydami, pakeisdami, atkurdami ar anuliuodami šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus civilinės būklės akto įrašus. Civilinės būklės aktų duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis.

3. Įregistravus civilinės būklės aktą, duomenų teikėjai asmeniui, kuriam ar kurio prašymu sudarytas, pakeistas, atkurtas ar anuliuotas civilinės būklės akto įrašas, išduoda Gyventojų registro išrašą apie civilinę būklę Gyventojų registro nuostatų nustatyta tvarka.

4. Įregistravus mirtį, Gyventojų registro išrašą apie civilinę būklę be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų duomenų teikėjų, perdavusių asmens mirties duomenis Gyventojų registrui, turi teisę išduoti civilinės metrikacijos įstaigos, notarai arba seniūnijų, kurių aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų ir notarų, seniūnai.

4 straipsnis. Civilinės būklės aktų duomenų pateikimo terminai

1. Civilinės būklės aktų duomenis duomenų teikėjai Gyventojų registrui turi pateikti nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo ar atitinkamų dokumentų patvirtinimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

2. Teismai pateikia civilinės būklės aktų duomenis Gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių sprendimų ar nutarčių įsiteisėjimo dienos:

1) teismo sprendimo įvaikinti;

2) teismo nutarties, kuria patvirtinamas tėvystės pripažinimo pareiškimas;

3) teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ar nuginčyta tėvystė (motinystė);

4) teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukta ar pripažinta negaliojančia;

5) teismo sprendimo, kuriuo asmuo paskelbiamas mirusiu ar nustatomas asmens mirties faktas;

6) teismo sprendimo pakeisti, atkurti, anuliuoti civilinės būklės akto įrašą;

7) teismo sprendimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl civilinės būklės akto.

5 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašai

1. Gyventojų registre sudaromi, pakeičiami, atkuriami ar anuliuojami šie civilinės būklės aktų įrašai:

1) gimimo;

2) santuokos sudarymo;

3) santuokos nutraukimo;

4) mirties.

2. Draudžiama sudaryti, pakeisti, atkurti ar anuliuoti įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.

3. Gyventojų registre įregistruoti civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka.

4. Civilinės būklės aktų įrašai saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Civilinės būklės aktų įrašų sudarymo, pakeitimo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, pranešimo apie civilinės būklės aktus, taip pat vaiko vardo, pavardės ir (ar) tautybės pranešimo tvarką nustato Civilinės būklės aktų taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (toliau – Civilinės būklės aktų taisyklės).

6. Už šiame įstatyme nustatytų civilinės būklės aktų duomenų Gyventojų registrui teikimą, santuokos sudarymo patvirtinimą, pažymų, patvirtinančių kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, išdavimą civilinės metrikacijos įstaigose imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

7. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

GIMIMAS

6 straipsnis. Vaiko gimimo duomenų teikėjai

Vaiko gimimo duomenis Gyventojų registrui teikia:

1) sveikatos priežiūros įstaigos;

2) civilinės metrikacijos įstaigos;

3) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (toliau – konsulinės įstaigos), jeigu gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybėje.

7 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų vaiko gimimo duomenų pateikimo terminai

1. Sveikatos priežiūros įstaiga pateikia vaiko gimimo duomenis Gyventojų registrui nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo:

1) vaiko gimimo;

2) vaiko ir motinos būklės po gimdymo patikrinimo, jei vaikas gimė ne sveikatos priežiūros įstaigoje (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139 straipsnio 2 dalimi);

3) gydytojų konsultacinės komisijos išvados surašymo (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139 straipsnio 3 dalimi).

8 straipsnis. Pranešimas apie vaiko gimimą užsienio valstybėje, laive ir apie rasto ar negyvo gimusio vaiko gimimą

1. Apie užsienio valstybėje ar laive gimusio vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą tėvai praneša civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą.

2. Apie rasto vaiko gimimą valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija praneša civilinės metrikacijos įstaigai per tris paras nuo vaiko radimo.

9 straipsnis. Gimimo įrašas

1. Gimimo įrašą sudaro šie vaiko gimimo duomenys:

1) vaiko vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas;

2) vaiko lytis;

3) gimimo data ir vieta;

4) vaiko tėvų vardai ir pavardės, gimimo datos, tautybės, pilietybės, asmens kodai.

2. Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, taip pat jo tėvų duomenys įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytais pagrindais.

3. Jeigu vaiko tėvai vaiko gimimo duomenų Gyventojų registrui pateikimo metu nėra apsisprendę dėl vaiko vardo, pavardės ir (ar) tautybės, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaiko gimimo įraše vardas, pavardė ir (ar) tautybė neįrašoma.

4. Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, duomenys apie tėvą neįrašomi.

5. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys neįrašomi. Vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.

10 straipsnis. Pranešimas apie vaiko vardą, pavardę ir tautybę

Jei pateikiant vaiko gimimo duomenis Gyventojų registrui vaikui nebuvo suteiktas vardas, pavardė (ir) ar tautybė, tėvai privalo per tris mėnesius nuo vaiko gimimo dienos apie vaikui suteikiamą vardą, pavardę ir (ar) tautybę pranešti civilinės metrikacijos įstaigai.

III SKYRIUS

TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO, TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUSTATYMO AR NUGINČIJIMO IR ĮVAIKINIMO DUOMENŲ PATEIKIMAS

11 straipsnis. Tėvystės pripažinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo ir įvaikinimo duomenų teikėjai

1. Tėvystės pripažinimo duomenis Gyventojų registrui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 ir 3.143 straipsnius teikia notarai ir konsulinės įstaigos.

2. Tėvystės pripažinimo duomenis Gyventojų registrui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 5 dalį ir 3.144 straipsnį, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo ir įvaikinimo duomenis teikia teismai.

3. Jeigu Gyventojų registre nėra vaiko gimimo įrašo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyti duomenų teikėjai tėvystės pripažinimo ir tėvystės (motinystės) nustatymo duomenis Gyventojų registrui teikia per civilinės metrikacijos įstaigą.

12 straipsnis. Tėvystės pripažinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo duomenys

1. Gyventojų registrui teikiami šie tėvystės pripažinimo ir tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo duomenys:

1) vaiko tėvo (motinos) vardas, pavardė;

2) vaiko tėvo (motinos) tautybė, pilietybė,

3) vaiko tėvo (motinos) gimimo data, asmens kodas.

2. Tėvystės pripažinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo duomenys pateikiami pakeičiant gimimo įrašą – papildant jį šiame straipsnyje nurodytais duomenimis ar juos išbraukiant.

13 straipsnis. Įvaikinimo duomenys

1. Gyventojų registrui teikiami šie įvaikinimo duomenys:

1) įvaikio vardas, pavardė;

2) įvaikio įtėvių vardai ir pavardės, gimimo datos, tautybės, pilietybės, asmens kodai.

2. Įvaikinimo duomenys pateikiami pakeičiant gimimo įrašą. Šiame dokumente tėvų duomenys pakeičiami duomenimis apie įtėvius. Jeigu teismo sprendimu įvaikiui suteiktas kitas vardas ar įtėvių pavardė, gimimo įraše nurodomi nauji duomenys. Jeigu vaiką įvaikino vienas vyras ar viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami ir nauji duomenys neįrašomi.

IV SKYRIUS

SANTUOKOS SUDARYMO PATVIRTINIMAS IR SUDARYTOS SANTUOKOS DUOMENŲ PATEIKIMAS

14 straipsnis. Santuokos sudarymo patvirtinimas

1. Santuokos sudarymą patvirtina civilinės metrikacijos įstaiga.

2. Santuoka laikoma sudaryta nuo jos patvirtinimo dienos. Santuokos sudarymas patvirtinamas, kai sutuoktiniai ir civilinės metrikacijos įstaigos įgaliotas asmuo pasirašo santuokos sudarymo dokumentą Civilinės būklės aktų taisyklių nustatyta tvarka. Šis dokumentas taip pat turi būti patvirtinamas civilinės metrikacijos įstaigos antspaudu.

3. Lietuvos Respublikos piliečių santuokos sudarymą turi teisę patvirtinti konsulinės įstaigos. Santuokos sudarymo patvirtinimui konsulinėse įstaigose mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.

15 straipsnis. Prašymas sudaryti santuoką

1. Norintys sudaryti santuoką asmeniškai paduoda Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą.

2. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nurodytos santuokos sudarymo sąlygos. Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą sudaryti santuoką, privalo pateikti savo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai sudaryti nėra kliūčių.

3. Prašymas sudaryti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku neatvyksta sudaryti santuokos arba prašymas atsiimamas.

16 straipsnis. Norinčių sudaryti santuoką asmenų sveikatos tikrinimas

1. Norintiems sudaryti santuoką asmenims, padavusiems prašymą sudaryti santuoką, pasiūloma pasitikrinti sveikatą ir iki santuokos sudarymo dienos pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos dokumentą.

2. Sveikatos dokumento nepateikimas nėra kliūtis sudaryti santuoką.

17 straipsnis. Prašymo sudaryti santuoką viešas skelbimas

1. Apie prašymą sudaryti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje (o esant poreikiui – ir kitais civilinės metrikacijos įstaigos pasirinktais būdais) ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki santuokos sudarymo dienos.

2. Skelbime nurodoma ketinančių sudaryti santuoką asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos sudarymo data.

18 straipsnis. Pareiškimas dėl kliūčių sudaryti santuoką

1. Bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą sudaryti santuoką, kad yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų kliūčių sudaryti santuoką.

2. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką, atideda santuokos sudarymą ir įpareigoja pareiškimą padavusį asmenį per tris dienas nuo pareiškimo padavimo dienos pateikti rašytinius pareiškime nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per nurodytą terminą tokių įrodymų nepateikia, santuoka sudaroma bendra tvarka. Sutuoktiniai per vienus metus nuo nurodyto termino pabaigos turi teisę reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai pareiškimą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras.

3. Jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos įstaiga sustabdo santuokos sudarymą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems sudaryti santuoką asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokio pareiškimo paneigimo. Tokiais atvejais santuoka sudaroma tik tada, kai norintys sudaryti santuoką asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas.

4. Jeigu teismas savo sprendimu pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, tai norintys sudaryti santuoką asmenys, o po santuokos sudarymo – sutuoktiniai turi teisę per vienus metus nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai pareiškimą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras.

19 straipsnis. Santuokos sudarymo laikas

Santuoka sudaroma praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo sudaryti santuoką padavimo dienos. Dėl norinčios sudaryti santuoką moters nėštumo, vieno iš norinčių sudaryti santuoką sunkios ligos, išvykimo į tolimojo plaukiojimo reisą ar atlikti karinės užduoties užsienio valstybėje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, išvykimo į diplomatinę tarnybą gali būti leidžiama sudaryti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, bet praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo padavimo dienos.

20 straipsnis. Santuokos sudarymo tvarka

1. Prieš santuokos sudarymą civilinės metrikacijos įstaiga privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.

2. Santuoka sudaroma, kai dalyvauja ketinantys sudaryti santuoką asmenys ir du liudytojai. Santuokos sudarymo ceremonija organizuojama Civilinės būklės aktų taisyklių nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Sudarytos santuokos duomenų teikėjai

Sudarytos santuokos duomenis Gyventojų registrui teikia:

1) civilinės metrikacijos įstaigos;

2) konsulinės įstaigos, jeigu santuoka nėra įregistruota užsienio valstybėje.

22 straipsnis. Pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ar užsienio valstybėje sudarytą santuoką

1. Atitinkamos bažnyčios ar kitos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pateikti civilinės metrikacijos įstaigai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos pilietis, sudaręs santuoką užsienio valstybėje, praneša apie ją civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas yra pagrindas pateikti sudarytos santuokos duomenis Gyventojų registrui, jeigu ji atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus reikalavimus.

23 straipsnis. Santuokos sudarymo įrašas

Santuokos sudarymo įrašą sudaro šie santuokos duomenys:

1) susituokusiųjų vardai, pavardės iki santuokos sudarymo ir pavardės po santuokos sudarymo;

2) susituokusiųjų gimimo datos, gimimo vietos, asmens kodai;

3) susituokusiųjų tautybės, pilietybės, šeiminės padėtys iki santuokos sudarymo;

4) santuokos sudarymo data ir vieta;

5) liudytojų vardai, pavardės.

V SKYRIUS

SANTUOKOS NUTRAUKIMO AR PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA DUOMENŲ PATEIKIMAS

24 straipsnis. Nutrauktos ar pripažintos negaliojančia santuokos duomenų teikėjai

Nutrauktos ar pripažintos negaliojančia santuokos duomenis Gyventojų registrui teikia:

1) teismai;

2) civilinės metrikacijos įstaigos.

25 straipsnis. Pranešimas apie užsienio valstybėje nutrauktą ar pripažintą negaliojančia santuoką

Lietuvos Respublikos pilietis, kurio santuoka užsienio valstybėje buvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia, praneša apie tai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą.

26 straipsnis. Santuokos nutraukimo įrašas

Santuokos nutraukimo įrašą sudaro šie nutrauktos santuokos duomenys:

1) buvusių sutuoktinių vardai, pavardės iki santuokos nutraukimo ir pavardės po santuokos nutraukimo;

2) buvusių sutuoktinių gimimo datos, gimimo vietos, asmens kodai;

3) buvusių sutuoktinių tautybės, pilietybės;

4) santuokos nutraukimo data;

5) santuokos sudarymo data ir vieta.

27 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia duomenys

1. Gyventojų registrui teikiami šie santuokos pripažinimo negaliojančia duomenys:

1) buvusių sutuoktinių vardai, pavardės;

2) buvusių sutuoktinių gimimo datos, gimimo vietos, asmens kodai;

3) buvusių sutuoktinių tautybės, pilietybės;

4) santuokos pripažinimo negaliojančia data.

2. Santuokos pripažinimo negaliojančia duomenys pateikiami anuliuojant santuokos sudarymo įrašą.

VI SKYRIUS

ASMENS MIRTIES DUOMENŲ PATEIKIMAS

28 straipsnis. Asmens mirties duomenų teikėjai

Asmens mirties duomenis Gyventojų registrui teikia:

1) sveikatos priežiūros įstaigos;

2) teismai;

3) civilinės metrikacijos įstaigos;

4) konsulinės įstaigos, jeigu mirtis nėra įregistruota užsienio valstybėje.

29 straipsnis. Pranešimas apie asmens mirtį užsienio valstybėje ar laive

1. Apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį užsienio valstybėje suinteresuoti asmenys praneša civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą.

2. Apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį laive laivo kapitonas praneša civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens mirties duomenų pateikimo terminai

Sveikatos priežiūros įstaiga pateikia asmens mirties duomenis Gyventojų registrui nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo dienos.

31 straipsnis. Mirties įrašas

Mirties įrašą sudaro šie asmens mirties duomenys:

1) mirusiojo vardas, pavardė, pilietybė;

2) mirusiojo lytis, gimimo data, asmens kodas;

3) mirusiojo mirties data ir vieta;

4) paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta.

VII SKYRIUS

VARDO, PAVARDĖS, TAUTYBĖS IR LYTIES PAKEITIMO DUOMENŲ PATEIKIMAS

32 straipsnis. Vardo, pavardės, tautybės ir lyties pakeitimo duomenų teikėjai

1. Vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo duomenis Gyventojų registrui teikia civilinės metrikacijos įstaigos, remdamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimu pakeisti vardą, pavardę ar tautybę.

2. Lyties pakeitimo duomenis Gyventojų registrui teikia sveikatos priežiūros įstaigos, patvirtinusios lyties pakeitimo faktą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų lyties pakeitimo duomenų pateikimo terminai

Sveikatos priežiūros įstaigos pateikia lyties pakeitimo duomenis Gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo dokumentų, patvirtinančių lyties pakeitimo faktą, išdavimo dienos.

34 straipsnis. Vardo, pavardės, tautybės ir lyties pakeitimo duomenų pateikimas

Vardo ar pavardės pakeitimo duomenys pateikiami paskutinius sudarytus asmens civilinės būklės aktų įrašus pakeičiant naujais vardo ar pavardės duomenimis, o tautybės pakeitimo duomenys – visus sudarytus asmens civilinės būklės aktų įrašus pakeičiant ar papildant naujais tautybės duomenimis. Lyties pakeitimo duomenys pateikiami pakeičiant asmens gimimo įrašą.

VIII SKYRIUS

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ PAKEITIMAS, ATKŪRIMAS, ANULIAVIMAS IR KLAIDINGŲ DUOMENŲ IŠTAISYMAS

35 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atkūrimo, anuliavimo duomenų teikėjai

Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atkūrimo, anuliavimo duomenis Gyventojų registrui teikia:

1) civilinės metrikacijos įstaigos;

2) teismai.

36 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atkūrimo, anuliavimo tvarka

Civilinės metrikacijos įstaigos keičia, atkuria, anuliuoja civilinės būklės aktų įrašus Civilinės būklės aktų taisyklių nustatytais pagrindais. Šių įstaigų atsisakymas pakeisti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Klaidingų duomenų civilinės būklės aktų įrašuose ištaisymo tvarka

1. Klaidingi duomenys civilinės būklės aktų įrašuose taisomi asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba duomenų teikėjų iniciatyva.

2. Klaidingus duomenis civilinės būklės akto įraše taiso šiuos duomenis Gyventojų registrui pateikę duomenų teikėjai.

3. Apie klaidingų duomenų ištaisymą pranešama Gyventojų registrui, prašymą pateikusiam asmeniui ir, jeigu galima, asmenims, kuriems buvo perduoti klaidingi duomenys.

IX SKYRIUS

PAŽYMOS, PAVIRTINANČIOS KLIŪČIŲ SUDARYTI SANTUOKĄ NEBUVIMĄ, IR GYVENTOJŲ REGISTRO IŠRAŠAI APIE CIVILINĘ BŪKLĘ

38 straipsnis. Pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą

Pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims be pilietybės, ketinantiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje, išduoda civilinės metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos. Šių pažymų išdavimo tvarką nustato Civilinės būklės aktų taisyklės.

39 straipsnis. Gyventojų registro išrašai apie civilinę būklę

Gyventojų registro išrašus apie civilinę būklę kitais nei šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais asmens prašymu išduoda civilinės metrikacijos įstaigos, konsulinės įstaigos ir notarai Civilinės būklės aktų taisyklių ir Gyventojų registro nuostatų nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 40 straipsnį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai, nepriklausomai nuo to, ar įrašai yra Gyventojų registre, turi įrodomąją galią.

3. Civilinės būklės aktų registravimo procedūroms, atliekamoms remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotais dokumentais, kurių pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo registruojami civilinės būklės aktai, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos.

42 straipsnis. Įstatymo taikymas

Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „gimimo liudijimas“, „santuokos liudijimas“, „ištuokos liudijimas“ ar „mirties liudijimas“ suprantamos kaip „Gyventojų registro išrašai apie civilinę būklę“ šiame įstatyme.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS