LIETUVOS RESPUBLIKOS

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROBACIJOS

ĮSTATYMAS

2010 m. d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Probacijos įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato probacijos tikslą ir principus, probacijos valdymo sistemą, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą.

2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos

1. Individualus probuojamojo priežiūros planas – dokumentas, kuriame nustatoma konkretaus probuojamojo priežiūros vykdymo tvarka, priemonės ir terminai.

2. Kriminogeniniai veiksniai – veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį.

3. Nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.

4. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (toliau – rizika) vertinimas – standartizuotas kaltinamojo ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės ir galimybių ją sumažinti tyrimas.

5. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

6. Probacijos sąlygos – teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma.

7. Probuojamasis – asmuo, kuriam paskirta probacija.

8. Probuojamojo elgesio kontrolė – visuma priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi.

9. Probuojamojo priežiūra – visuma tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių.

10. Probuojamojo resocializacija – visuma priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

11. Probuotojas – valstybės tarnautojas, dirbantis Lietuvos probacijos tarnyboje.

3 straipsnis. Probacijos įstatymų taikymas

1. Probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Probacijos vykdymą reguliuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma.

3. Esant probacijos vykdymą reguliuojančių įstatymų spragų, probaciją vykdančios institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame įstatyme nustatytus probacijos vykdymo principus.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu išdėstytosios šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

4 straipsnis. Probacijos tikslas ir principai

1. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

2. Probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais:

1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra (šis principas reiškia, kad probuojamojo priežiūra turi būti vykdoma remiantis racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių);

2) probacijos priemonių individualizavimas (šis principas reiškia, kad probuojamojo priežiūra vykdoma atsižvelgiant į probuojamojo asmenybę, jo elgesį probacijos vykdymo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes);

3) pagarba žmogaus teisėms, minimali intervencija ir proporcingumas (šis principas reiškia, kad probacijos vykdymo metu taikomos tik būtinos, proporcingos ir efektyvios priemonės, probuojamojo teisės ir laisvės neturi būti apribotos daugiau nei tai yra būtina ir pagrįsta probacijos tikslui pasiekti);

4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimas (šis principas reiškia, kad probacijos sistemoje skatinamas bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei organizacijomis, kurių veikla susijusi su probacijos tikslais, remiamasi esamomis iniciatyvomis, pasitelkiama patikimų savanorių pagalba);

5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimas (šis principas reiškia, kad probacijos vykdymo metu turi būti taikomos restitucinio pobūdžio priemonės, užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo taikinimas, tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą).

3. Probacijos vykdymas taip pat grindžiamas principais, nustatytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.

II SKYRIUS

PROBACIJOS VALDYMAS

5 straipsnis. Probacijos valdymo institucijos

Probacijos valdymo institucijos yra:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);

2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija);

3) Lietuvos probacijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Lietuvos probacijos tarnyba).

6. Vyriausybės įgaliojimai probacijos srityje

Vyriausybė:

1) rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, reguliuojančių probaciją, projektus;

2) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą vykdant probaciją;

3) steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos probacijos tarnybą Teisingumo ministerijos teikimu ir paveda Teisingumo ministerijai vykdyti dalį Lietuvos probacijos tarnybos steigėjo funkcijų.

7 straipsnis. Teisingumo ministerijos įgaliojimai probacijos srityje

Teisingumo ministerija:

1) formuoja valstybės politiką probacijos srityje;

2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių probaciją, projektus;

3) koordinuoja Lietuvos probacijos tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendradarbiavimą rengiant nuteistuosius lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų;

4) Vyriausybės pavedimu tvirtina Lietuvos probacijos tarnybos nuostatus ir administracijos struktūrą;

5) turi kitų įstatymų nustatytų įgaliojimų.

8 straipsnis. Lietuvos probacijos tarnybos statusas ir įgaliojimai

1. Lietuvos probacijos tarnyba yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos. Lietuvos probacijos tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

2. Lietuvos probacijos tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politiką probacijos srityje;

2) teikia Teisingumo ministerijai siūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių probacijos vykdymą, tobulinimo;

3) teikia Teisingumo ministerijai siūlymus dėl Lietuvos probacijos tarnybos reorganizavimo ar pertvarkymo;

4) vykdo teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, organizuoja ir pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją vykdo probuojamųjų priežiūrą;

5) rengia ir teikia teismui socialinio tyrimo išvadas;

6) atlieka kaltinamųjų ir nuteistųjų rizikos vertinimą;

7) steigia ir tvarko probuojamųjų asmens duomenų registrą;

8) turi kitų įstatymų nustatytų įgaliojimų.

3. Lietuvos probacijos tarnyba kiekvienais metais pateikia Teisingumo ministerijai savo veiklos ataskaitas.

III SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ InstitucijoMIS, įstaigoMIS, organizacijoMIS, ASOCIACIJOMIS ir savanoriais

9 straipsnis. Institucinis bendradarbiavimas vykdant probaciją

1. Lietuvos probacijos tarnyba bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis bei įstaigomis.

2. Policijos įstaigos vykdo probuojamųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką, informuoja Lietuvos probacijos tarnybą apie probuojamųjų padarytus administracinės teisės pažeidimus ir pradėtus ikiteisminius tyrimus.

3. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos probacijos tarnyba kartu planuoja ir organizuoja rizikos vertinimų ir resocializacijos priemonių nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, diegimą laisvės atėmimo vietose, įdiegtų rizikos vertinimų ir resocializacijos priemonių veiksmingumo vertinimą.

4. Laisvės atėmimo vietos, rengdamos nuteistuosius lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, savarankiškai ar kartu su Lietuvos probacijos tarnyba vykdo resocializacijos priemones, padedančias užtikrinti sėkmingą nuteistųjų resocializaciją, teikia probuotojui informaciją apie rengiamus lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistuosius, jiems vykdytas resocializacijos priemones, atliktus rizikos vertinimus ir kitą informaciją, būtiną socialinio tyrimo išvadai parengti.

5. Darbo biržos probuojamiesiems sudaro individualius užimtumo veiklos planus, numato priemones, sudarančias palankias jų integracijos į darbo rinką sąlygas.

6. Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, Lietuvos probacijos tarnybos prašymu teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus.

7. Vaiko teisių apsaugos tarnybos Lietuvos probacijos tarnybos prašymu teikia informaciją apie nepilnamečius probuojamuosius ir jų socialinę aplinką bei nuteistųjų, lygtinai atleistų nuo bausmės prieš terminą ir lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų, nes turi nepilnamečių vaikų, tėvų pareigų vykdymą.

8. Savivaldybės organizuoja Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų socialinių paslaugų teikimą. Savivaldybių institucijos sudaro sąlygas nemokamiems darbams atlikti, informuoja Lietuvos probacijos tarnybą apie šių darbų eigą ir rezultatus.

10 straipsnis. Bendradarbiavimas su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis bei savanoriais

1. Lietuvos probacijos tarnyba, siekdama probacijos tikslo, sutarčių (susitarimų) pagrindu bendradarbiauja su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis ir savanoriais, koordinuoja jų vykdomą darbą su probuojamaisiais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys turi teisę vykdyti šio įstatymo 21–23 straipsniuose nurodytas ir kitas probuojamojo resocializacijos priemones.

3. Sutartyse (susitarimuose) nustatomos šios straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų teisės ir pareigos, patirtų nuostolių vykdant probuojamųjų resocializaciją, kompensavimas, Lietuvos probacijos tarnybos įsipareigojimai ir kitos bendradarbiavimo sąlygos.

4. Sudarant sutartį (susitarimą) su savanoriu, turi būti atsižvelgiama į jo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką probuojamajam. Savanoriais gali būti 18 metų amžiaus sulaukę ir Lietuvos probacijos tarnybos pasitikėjimo verti asmenys.

5. Nuteistasis turi teisę pats pasirinkti savanorį, atsakingą už jo resocializaciją. Jis turi atitikti reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 dalyje.

6. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant probaciją. Jų kompensavimo tvarkos aprašą ir maksimalų kompensavimo dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

IV SKYRIUS

SOCIALINIO TYRIMO IŠVADŲ RENGIMAS. RIZIKOS VERTINIMAS

11 straipsnis. Socialinio tyrimo išvadų rengimo pagrindai

1. Lietuvos probacijos tarnyba rengia socialinio tyrimo išvadą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytais pagrindais.

2. Socialinio tyrimo išvados formą nustato teisingumo ministras.

12 straipsnis. Socialinio tyrimo išvados turinys

1. Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinama:

1) kaltinamasis (nuteistasis) ir jo socialinė aplinka;

2) rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai;

3) nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir jo rezultatai, tėvų asmeniniu pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vykdymas (tais atvejais, kai nuteistasis teikiamas lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, nes turi nepilnametį (-čių) vaiką (-ų) (jei jiems neapribota tėvų valdžia) arba bausmės atlikimo metu įstatymų nustatyta tvarka pripažino vaiko tėvystę arba jį įvaikino), kai socialinė išvada rengiama dėl asmens, teikiam lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų;

3) kiti reikšmingi duomenys;

4) motyvuota nuomonė dėl probacijos sąlygų individualizavimo.

2. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodines rekomendacijas tvirtina teisingumo ministras.

13 straipsnis. Rizikos vertinimas

1. Rizikos vertinimo metu nustatomas kaltinamojo arba nuteistojo rizikos lygis ir kriminogeniniai veiksniai. Ji vertinama rengiant socialinio tyrimo išvadą ar kitais būtinais atvejais.

2. Rizikos vertinimo rezultatai gali būti naudojami sprendžiant dėl probacijos skyrimo tikslingumo, nustatant arba keičiant probacijos sąlygas ar sudarant arba keičiant individualų probuojamojo priežiūros planą ar kitais būtinais atvejais.

3. Rizika vertinama remiantis Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis. Vertinant riziką, gali būti naudojamos specialios automatinės programos.

V SKYRIUS

PROBACIJOS VYKDYMO PAGRINDAI. PROBUOJAMŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS. PROBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14 straipsnis. Probacijos vykdymo pagrindai

1. Probacijos vykdymo pagrindai yra:

1) įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį;

2) įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį.

2. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dieną. Lietuvos probacijos tarnyba, gavusi šiuos dokumentus, įtraukia probuojamąjį į probuojamųjų asmens duomenų registrą, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir priežiūros vykdymą.

15 straipsnis. Probuojamųjų teisinė padėtis

1. Probuojamieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, teismo nuosprendžiai ar nutartys.

2. Probuojamųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys.

16 straipsnis. Probuojamųjų bendrosios teisės

Probuojamieji turi teisę:

1) gauti žodinę ir rašytinę informaciją apie teismo paskirto nuosprendžio ar nutarties vykdymo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Šią informaciją Lietuvos probacijos tarnyba pateikia lietuvių kalba arba probuojamojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta;

2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitą valstybės ir savivaldybės instituciją, įstaigą ar pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas;

3) gauti asmeninę ir socialinę pagalbą.

17 straipsnis. Probuojamųjų bendrosios pareigos

Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo. Nepilnamečiai probuojamieji turi atvykti į probacijos tarnybą kartu su atstovu pagal įstatymą;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

18 straipsnis. Nepilnamečio probuojamojo atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos

1. Nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti žodinę ar rašytinę informaciją apie nepilnamečiui probuojamajam teismo paskirto nuosprendžio ar nutarties vykdymo tvarką ir sąlygas, jo ir savo teises ir pareigas. Šią informaciją probuotojas pateikia lietuvių kalba arba nepilnamečio probuojamojo atstovo pagal įstatymą gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta;

2) gauti informaciją apie nepilnamečiui probuojamajam paskirtos probacijos vykdymo eigą;

3) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į Lietuvos probacijos tarnybą ar kitą valstybės ir savivaldybės instituciją, įstaigą ar pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas;

4) dalyvauti nepilnamečio probuojamojo resocializacijos procese;

5) kitų įstatymų ir kitų teisės aktų numatytų teisių.

2. Nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą privalo:

1) teikti probuotojui informaciją, būtiną nepilnamečio probuojamojo rizikos vertinimui atlikti;

2) rūpintis, kad nepilnametis probuojamasis vykdytų jam nustatytas probacijos sąlygas ir dalyvautų probuojamojo resocializacijoje;

3) teikti informaciją probuotojui apie nepilnamečiui probuojamajam paskirtų probacijos sąlygų vykdymą;

4) bendradarbiauti su probuotoju sprendžiant nepilnamečio probuojamojo resocializacijos klausimus.

19 straipsnis. Probuotojo teisės ir pareigos vykdant probaciją

1. Probuotojas turi teisę:

1) kviesti probuojamąjį atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą;

2) tikrinti, kaip probuojamasis vykdo probacijos sąlygas;

3) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą socialinio tyrimo išvadai parengti ir (ar) nuosprendžiui (nutarčiai) įvykdyti, ar susipažinti su šia informacija;

4) tvarkyti asmenų, dėl kurių rengiama socialinio tyrimo išvada, ir probuojamųjų asmens duomenis;

5) lankytis asmenų, dėl kurių rengiama socialinio tyrimo išvada, ir probuojamųjų gyvenamojoje vietoje.

2. Probuotojas privalo:

1) užtikrinti probuojamųjų priežiūrą;

2) teikti informaciją probuojamiesiems apie probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas;

3) užtikrinti informacijos apie kaltinamąjį ir probuojamąjį konfidencialumą;

4) vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

3. Nepilnamečiai probuojamieji turi būti šaukiami atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą kartu su atstovu pagal įstatymą.

4. Pradėjus priežiūrą, probuojamasis informuojamas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą vykdyti nustatytas pareigas.

VI SKYRIUS

PROBUOJAMOJO PRIEŽIŪROS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

20 straipsnis. Probuojamojo priežiūros planavimas

1. Probuotojas sudaro individualų probuojamojo priežiūros planą. Sudarant šį planą turi dalyvauti probuojamasis, o jei planas sudaromas nepilnamečiui probuojamajam, – turi dalyvauti ir jo atstovas pagal įstatymą. Į plano sudarymo procesą gali būti įtraukiamos suinteresuotos institucijos.

2. Individualus probuojamojo priežiūros planas sudaromas, atsižvelgiant į paskirtas probacijos sąlygas, probuojamojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius. Nepilnamečiams probuojamiesiems planas sudaromas taip pat atsižvelgiant į jų socialinę brandą, asmenybės ugdymo poreikius.

3. Plane turi būti nustatoma:

1) probuojamojo resocializacijos ilgalaikiai tikslai, formos ir įgyvendinimo terminai;

2) priemonės, padėsiančios probuojamajam laikytis ar įvykdyti teismo nustatytas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, ir jų įgyvendinimo terminai;

3) probuojamojo elgesio kontrolės priemonės ir jų vykdymo intensyvumas;

4) valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos ar kiti juridiniai asmenys, taip pat savanoriai, vykdantys probuojamojo resocializaciją;

5) nepilnamečio probuojamojo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo vykdant probaciją formos;

6) probuojamojo atsiskaitymo apie įvykdytas probacijos sąlygas periodiškumas

7) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis.

4. Individualus probuojamojo priežiūros planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo probuojamojo įtraukimo į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Individualus probuojamojo priežiūros planas gali būti nesudaromas, jei probacijos terminas yra ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, o nepilnamečiams probuojamiesiems – 1 mėnuo. Planas gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

5. Probuojamasis su individualiu probuojamojo priežiūros planu supažindinamas pasirašytinai. Taip pat su nepilnamečio probuojamojo individualiu probuojamojo priežiūros planu pasirašytinai supažindinami jo atstovai pagal įstatymą.

6. Individualaus probuojamojo priežiūros plano formą ir rengimo metodiką nustato Probacijos vykdymo tvarkos aprašas. Jį tvirtina teisingumo ministras.

21 straipsnis. Probuojamojo resocializacijos formos

Pagrindinės probuojamojo resocializacijos formos yra šios:

1) rizikos lygio mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymas;

2) individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju, kuriuo siekiama motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstamai ir socialinę integraciją;

3) probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimas;

4) socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas;

5) socialinių įgūdžių lavinimas;

6) elgesio pataisos programų vykdymas;

7) individuali psichoterapija;

8) psichologinė pagalba;

9) restitucinio pobūdžio priemonių vykdymas, siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

22 straipsnis. Probuotojų socialinė pagalba probuojamajam

Probuotojas padeda probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas:

1) konsultuoja ir tarpininkauja asmens ar kitų dokumentų tvarkymo, gyvenamojo būsto paieškos klausimais;

2) nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, informuoja apie socialines lengvatas paleistiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims;

3) nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis;

4) padeda įsidarbinti probuojamiesiems, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, informuoja apie darbo biržų teikiamas paslaugas;

5) motyvuoja ir skatina probuojamuosius įgyti išsilavinimą ar aukštesnę profesinę ar aukštojo mokslo kvalifikaciją;

6) motyvuoja ir skatina dalyvauti elgesio pataisos programose;

7) teikia informaciją ir konsultuoja kitais probuojamųjų socialinės integracijos klausimais ir teikia kitą reikalingą asmeninę ar socialinę pagalbą.

23 straipsnis. Elgesio pataisos programų vykdymas

1. Probuotojas, atsižvelgdamas į probuojamojo kriminogeninius veiksnius ir rizikos lygį, nustato individualias socialinės pagalbos kryptis ir vykdo Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotas elgesio pataisos programas.

2. Nepilnamečiams probuojamiesiems turi būti taikomos specialios elgesio pataisos programos, atitinkančios jų amžių, socialinę brandą, ugdymo poreikius.

24 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė

1. Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro:

1) individualus prevencinis darbas;

2) probuojamiesiems nustatytų pareigų vykdymo tikrinimas;

3) dokumentų ir informacijos, reikalingos užtikrinti nuosprendžio (nutarties) įvykdymą, rinkimas;

4) probuojamiesiems teismo paskirtų pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktuose, ir baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos šio kodekso 72¹ straipsnyje, vykdymo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis;

5) probuojamiesiems teismo paskirtos pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 9 dalyje, vykdymo tikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis;

6) kitos įstatymuose nustatytos priemonės.

2. Elektroninio stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos vykdymo tvarkos aprašas.

3. Probuojamieji, kurių teismo paskirtų pareigų vykdymas stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis, turi laikytis pareigų, nustatytų šio įstatymo 29 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose, ir draudimų, nustatytų šio įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

25 straipsnis. Probuojamojo priežiūros vykdymo sustabdymas

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas gali būti laikinai sustabdomas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam vykdoma kardomoji priemonė – suėmimas arba administracinė nuobauda – administracinis areštas. Šis laikas įskaitomas į probacijos laikotarpį, jeigu probuojamasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

26 straipsnis. Probuojamojo priežiūros nutraukimas prieš terminą

1. Lietuvos probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinės teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas padarius naujų nusikalstamų veikų.

2. Jeigu teismas nenutraukia probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą, pakartotinis teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teismo nutarties atsisakyti nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą priėmimo dienos.

VII SKYRIUS

INTENSYVI PROBUOJAMOJO PRIEŽIŪRA

27 straipsnis. Intensyvi probuojamojo priežiūra

Intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

28 straipsnis. Probuojamojo dienotvarkė

1. Probuojamojo dienotvarkėje nustatomos galimos probuojamojo buvimo vietos ir vykimo iki jų bei buvimo jose laikas. Laikas nustatomas ne didesniu kaip 30 minučių tikslumu. Sudarant probuojamojo dienotvarkę turi dalyvauti probuojamasis, o jei planas sudaromas nepilnamečiui probuojamajam – turi dalyvauti ir jo atstovas pagal įstatymą.

2. Atsižvelgiant į teismo probuojamajam paskirtas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, probuojamojo pateiktą informaciją apie galimas jo buvimo vietas ir buvimo jose laiką, probuojamojo dienotvarkę sudaro probuotojas, tvirtina tiesioginis probuotojo vadovas. Su dienotvarke probuojamasis supažindinamas pasirašytinai. Jei dienotvarkė sudaroma nepilnamečiui probuojamajam, su ja pasirašytinai supažindinami nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą.

3. Probuojamojo dienotvarkė gali būti keičiama, jei probuojamasis pakeitė gyvenamąją mokslo ar darbo vietą, ar dėl kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tolesnis probuojamojo stebėjimas pagal patvirtintą dienotvarkę būtų neįmanomas.

29 straipsnis. Probuojamojo, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, specialiosios pareigos

Probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) laikytis nustatytos dienotvarkės;

3) dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4) informuoti probuotoją apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5) informuoti probuotoją apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įrenginio techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įrenginį;

7) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įrenginio techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

30 straipsnis. Draudimai probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra

Probuojamiesiems draudžiama:

1) nurodyti galimas buvimo vietas, kuriose stebėjimas elektroninėmis priemonėmis būtų neįmanomas;

2) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įrenginį;

3) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

31 straipsnis. Intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymo terminas

Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius. Atsižvelgiant į probuojamojo rizikos lygį, Lietuvos probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros vykdymas negali trukti ilgiau kaip vienus metus, o nepilnamečiui probuojamajam – ilgiau kaip devynis mėnesius.

VIII SKYRIUS

PROBACIJOS SĄLYGŲ KEITIMAS. TEISINĖS PROBACIJOS VYKDYMO IR VENGIMO VYKDYTI PASEKMĖS. PROBACIJOS VYKDYMO PABAIGA

32 straipsnis. Probacijos sąlygų keitimas

1. Lietuvos probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jei kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

2. Lietuvos probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytomis pareigomis.

33 straipsnis. Teisinės probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti pasekmės

1. Jeigu probuojamasis probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminas, jis laikomas atlikusiu bausmę.

2. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar neatliktos (likusios) bausmės laiką;

2) vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymo nustatytų pareigų, teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymo nustatytų pareigų, teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę ar panaikinti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

34 straipsnis. Probacijos vykdymo pabaiga

1. Probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jei probuojamasis yra lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar neatliktą (likusią) laisvės atėmimo bausmės dalį.

2. Probacijos vykdymo nutraukimo pagrindai:

1) teismo nutartis nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą;

2) teismo nutartis vykdyti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar neatliktą (likusią) jos dalį;

3) teismo nutartis atleisti nuo bausmės atlikimo;

4) teismo nuosprendis ar nutartis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme padarius naują nusikalstamą veiką;

5) aukštesnės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendį (nutartį) dėl probacijos;

6) Lietuvos Respublikos Seimo priimtas amnestijos aktas;

7) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas suteikti malonę;

8) kiti įstatymų nustatyti pagrindai.

3. Esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems pagrindams, probuojamasis išregistruojamas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.

IX SKYRIUS

PROBACIJOS VYKDYMO TEISĖTUMO PRIEŽIŪRA

35 straipsnis. Probacijos vykdymo teisėtumo priežiūra

Lietuvos probacijos tarnybos ir probuotojų veiklos vykdant probaciją priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Lietuvos Respublikos Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

36 straipsnis. Lietuvos probacijos tarnybos ir probuotojų veiksmų ir sprendimų apskundimas

1. Probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos, o jei dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per 10 darbo dienų nuo tarnybinio tyrimo baigimo dienos.

2. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per 20 darbo dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui.

4. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos probacijos tarnybos ir probuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo skiriamiems kontrolieriams ir (ar) kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms.

X SKYRIUS

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Teisingumo ministerija organizuoja sistemingą probacijos vykdymo ir efektyvumo mokslinę stebėseną, kurios rezultatai skelbiami viešai.

38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 37 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS