Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO
1, 2, 3, 6, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 36, 38, 40 IR 53 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR DEVINTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151, 351 IR 411 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2010 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 1 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Šis įstatymas netaikomas mirusių asmenų asmens duomenų apsaugai.“

2. Buvusią 1 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.

3. Papildyti 1 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Taikant šio įstatymo nuostatas negalima asmenims drausti, riboti ar kitaip trukdyti teisėtai tvarkyti asmens duomenis.“

4. Buvusias 1 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis.

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Vieša duomenų rinkmena – valstybės registras, informacinė sistema ar kita duomenų rinkmena, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus skirta duomenims, informacijai, dokumentams ir (ar) jų kopijoms teikti asmenims ir kuria asmenys gali teisėtai naudotis.“

 

3 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies papildymas 6 punktu

Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.“

 

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Asmens duomenų teikimas

Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Jeigu asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumo priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytas asmens duomenų teikimo sutartis, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymus, – duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 151straipsniu

Papildyti įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, numatyto Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje, srityje

Asmens duomenys policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, numatyto Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje, srityje tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu.“

 

6 straipsnis. 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

20 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „rekvizitai“ įrašyti žodžius „pavadinimas, juridinio asmens kodas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) duomenų valdytojo pavadinimas, juridinio asmens kodas ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).“

 

7 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

ASMENS DUOMENŲ APIE MOKUMO IR FINANSINĖS RIZIKOS VERTINIMĄ
BEI ĮSISKOLINIMO VALDYMĄ TVARKYMAS“

 

8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti

1. Duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.

2. Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (toliau – jungtinės skolininkų rinkmenos). Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą, tik šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pranešęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą.

3. Duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą, kuris pateikiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, ir per 18 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą:

1) įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba

2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo.

4. Duomenų valdytojas mokumui vertinti ir įsiskolinimui valdyti negali jungtinėse skolininkų rinkmenose tvarkyti ypatingų asmens duomenų.

5. Jungtinės skolininkų rinkmenos negali būti jungiamos su asmens duomenimis iš kitų asmens duomenų rinkmenų, kurios buvo sudarytos ir yra tvarkomos kitais negu mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais.

6. Duomenų valdytojas, tvarkantis jungtines skolininkų rinkmenas, gavęs iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto duomenų valdytojo skolininkų duomenis, privalo kiekvienam duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi):

1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, pavadinimą, kodą ir buveinę;

2) kokiais tikslais tvarkomi duomenų subjekto asmens duomenys;

3) iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto duomenys surinkti, kam ir kokiais tikslais teikiami, apie duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti neteisingus, netikslius, neišsamius savo asmens duomenis buvimą.

7. Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos. Kai duomenų subjektas įsiskolinimą padengia, duomenų valdytojai privalo užtikrinti, kad tvarkant duomenis apie duomenų subjekto tinkamai ir laiku neįvykdytus finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus būtų nurodoma:

1) kad duomenų subjektas įsiskolinimą padengė;

2) įsiskolinimo padengimo data.“

 

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Asmens duomenų apie suteiktas finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, tvarkymas asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais

1. Kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu (toliau – finansinės paslaugos), (toliau – finansų įstaigos) turi teisę tvarkyti ir gauti viena iš kitos duomenų subjektų, kuriems yra suteikusios ar ketina suteikti finansinių paslaugų, ir jų įsipareigojimus minėtoms įstaigoms užtikrinančių duomenų subjektų asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodas nesuteiktas, – asmens dokumento duomenis), adresą, telefono numerį, pageidautų finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, dėl kurių buvo priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas, rūšis ir sumas, esamų finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų rūšis, ir sumas, vykdymo terminus, duomenis apie šių įsipareigojimų vykdymą, duomenis apie buvusius finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, įskaitant jungtinėse skolininkų rinkmenose esančius duomenų subjektų duomenis, taip pat duomenis apie duomenų subjektų pajamas, pajamų rūšis ir jų šaltinius, duomenis apie duomenų subjektų turtą, šeiminę padėtį, užimamas pareigas (darbą) ir išsilavinimą) asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais, jei šie duomenų subjektai duoda sutikimą.

2. Jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys finansinės rizikos ir mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais gali būti tvarkomi ir nuolat atnaujinami jungtinėse finansinės rizikos duomenų rinkmenose (toliau – jungtinės finansinės rizikos rinkmenos), kuriose šie duomenys tvarkomi pagal su finansų įstaigomis sudarytas duomenų teikimo sutartis. Jungtinių finansinės rizikos rinkmenų valdytojais gali būti finansų įstaigos, šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pranešusios Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą.

3. Finansų įstaigos, gavusios duomenų subjekto sutikimą, turi teisę asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais gauti ypatingus asmens duomenis apie neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimus finansų sistemai, nusikaltimus, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, taip pat kitų rūšių tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau šie asmens duomenys negali būti tvarkomi jungtinėse finansinės rizikos rinkmenose.

4. Finansų įstaigos gali gauti asmens duomenis šio straipsnio 1 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi tik tais atvejais, kai duomenų subjektas:

1) kreipiasi į šias įstaigas dėl finansinių paslaugų gavimo ar dėl finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų užtikrinimo ir (arba);

2) yra gavęs iš šių įstaigų finansinių paslaugų ar yra užtikrinęs finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus ir yra būtina nustatyti, ar nekyla grėsmė tinkamam prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

5. Finansų įstaigos užtikrina, kad gauti duomenų subjektų duomenys nebūtų:

1) tvarkomi tikslais, kurie nėra suderinami su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis;

2) saugomi ilgiau negu 12 mėnesių, jeigu buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti paslaugą.

6. Finansų įstaigos užtikrina, kad duomenys apie jų suteiktas finansines paslaugas nebūtų saugomi ilgiau negu 10 metų nuo šių paslaugų suteikimo ir įsipareigojimų įvykdymo dienos, jeigu įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai nenustato kitaip. Jungtinėse finansinės rizikos rinkmenose asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų nuo jų paskutinio pateikimo finansų įstaigoms ar kitiems teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą, įskaitant ir teisėtą interesą, turintiems asmenims.

7. Visi asmens duomenys iš jungtinių finansinės rizikos rinkmenų gali būti teikiami tik finansų įstaigoms. Kitiems teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą, įskaitant ir teisėtą interesą, turintiems asmenims asmens finansinės rizikos ir mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais iš jungtinių finansinės rizikos rinkmenų teikiami tik šie apibendrinti duomenys: asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodas nesuteiktas – asmens dokumento duomenys) ir asmens kreditingumo reitingas.

8. Draudžiama iš jungtinių finansinės rizikos rinkmenų teikti asmens duomenis ir asmens kredito reitingą kitais negu asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais.

9. Duomenų subjektas jo prašymu yra neatlygintinai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuojamas apie jo asmens duomenų iš jungtinių finansinės rizikos rinkmenų teikimą tretiesiems asmenims, nurodant, kokie asmens duomenys ir iš kokių šaltinių buvo surinkti, kokiems duomenų gavėjams ir kokiu tikslu buvo pateikti, kokia buvo papildomai pateikta kita informacija.

10. Duomenų subjektas turi teisę pareikšti jungtinės finansinės rizikos rinkmenos valdytojui savo nuomonę dėl kreditingumo reitingo nustatymo šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 1 punkto pakeitimas

1. 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „rekvizitus“ įrašyti žodžius „pavadinimą, juridinio asmens kodą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinę (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);“.

2. 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „rekvizitus“ įrašyti žodžius „pavadinimą, juridinio asmens kodą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) apie savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) ar pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinę (jei duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);“.

 

11 straipsnis. 25 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus.“

 

12 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto rašytiniu prašymu, kuris pateikiamas asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.“

 

13 straipsnis. 27 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas rašytinį pranešimą apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikia duomenų valdytojui asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.“

 

14 straipsnis. 29 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Duomenų subjektas, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikęs rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba pateikęs prašymą elektroninių ryšių priemonėmis ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę duomenų priežiūros instituciją prašyti surinkti iš registruotų duomenų valdytojų jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jį supažindinti su surinktais duomenimis ar informacija. Atsakymas į tokį prašymą asmeniui turi būti pateikiamas asmeniškai, paštu automatiniu būdu arba elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.“

 

15 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje,
22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.“

 

16 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS POLITIKOS ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SRITYJE FORMAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO VYKDYMO PRIEŽIŪRA“

 

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 351 straipsniu

Papildyti įstatymą 351 straipsniu:

„351 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos

Teisingumo ministerija:

1) formuoja valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje;

2) formuoja Lietuvos politiką Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos srityje;

3) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, projektus;

4) atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas asmens duomenų apsaugos srityje.“

 

18 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 ir 351 straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Jos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus, tvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“

 

19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus statusas

1. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai vadovauja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius. Jis yra savarankiškas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

2. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės pareigūnas – įstaigos vadovas, kurį į pareigas 5 metų kadencijai priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir teisingumo ministrui. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriumi asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

3. Į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pareigas gali būti priimamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) arba jam prilygintą vientisųjų studijų aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo arba darbo duomenų apsaugos srityje stažą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius savo kadencijos laikotarpiu turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.“

 

20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 40 straipsnio 7 punkte po žodžių „duomenų valdytojams“ įrašyti žodžius „ir duomenų subjektams“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„7) teikia konsultacijas duomenų valdytojams ir duomenų subjektams, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia internete;“.

2. 40 straipsnio 10 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašyti žodžius „ir kitų įstatymų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„10) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais atlieka išankstinę patikrą ir teikia išvadas duomenų valdytojui apie numatomą duomenų tvarkymą;“.

3. Pakeisti 40 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje, taip pat Lietuvos politiką Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos srityje ir Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS
Nr. 108) nuostatas;“.

4. 40 straipsnio 13 punkte prieš žodžius „teikia pasiūlymus Seimui“ įrašyti žodžius „derina įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„13) derina įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įstatymų ar kitų teisės aktų rengimo, keitimo, pripažinimo netekusiais galios, jeigu įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos yra susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais;“.

5. Papildyti 40 straipsnį nauju 14 punktu:

„14) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl valstybės politikos asmens duomenų apsaugos srityje formavimo ir dėl Lietuvos politikos Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos srityje formavimo;“.

6. Buvusį 40 straipsnio 14 punktą laikyti 15 punktu.

7. Buvusį 40 straipsnio 15 punktą laikyti 16 punktu, jame vietoj žodžių „ir kituose įstatymuose“ įrašyti žodžius „įstatyme ir kituose teisės aktuose“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„16) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

 

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 411 straipsniu

Papildyti įstatymą 411 straipsniu:

„411 straipsnis. Teismo leidimų dėl įėjimo į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka

1. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai priėmus nutarimą dėl patikrinimo atlikimo fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (iš jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas.

2. Prašyme turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų vietos adresas, įtariamų pažeidimų pobūdis. 

3. Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

4. Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

5. Jeigu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“

 

22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

53 straipsnyje išbraukti žodžius „Duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“

 

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2010 m. lapkričio 26 d.

3. Vyriausybė ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iki 2010 m. liepos 1 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius eina šias pareigas ir įsigaliojus šiam įstatymui iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS