Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS                                                                                                 ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 8, 9, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO                                                                                                                   ĮSTATYMAS

 

 

20      m.                       d.  Nr.                                                                                                                          Vilnius                                                                                                                                                                                       

 

(Žin., 2002, Nr. 72-3009; 2008, Nr. 81-3174)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai.

2. Alternatyviosios veiklos subjektas – alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

 

3. Eksporto skatinimas – visuma priemonių, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir ekonomines neperdirbtų žemės ūkio produktų, maisto produktų ir kitų perdirbtų žemės ūkio produktų eksporto plėtros ir užsienio prekybos balanso gerinimo prielaidas.

 

4. Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai – parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti.

 

5. Investicinė parama – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama žemės ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms.

6. Kaimo bendruomenė – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

7. Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygų kokybės gerinimas, kaimo vietovių ekonominės ir socialinės struktūros tobulinimas, bendruomeninių ryšių stiprinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas, skatinti alternatyviąją veiklą kaime, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį ir gamtinę aplinką.

8. Lietuvos kaimo plėtros tinklasorganizacinė struktūra, vienijanti kaimo plėtros procesuose dalyvaujančias su žemės, maisto, miškų ūkiais ir kaimo plėtra susijusias valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir viešuosius juridinius asmenis.

9. Kaimo vietovė – gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.

10. Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.

11. Maisto ūkis – ūkio šaka, apimanti maisto produktų gamybą ir jų pateikimą rinkai.

12. Miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą.

13. Paslaugos žemės ūkiui – Žemės ūkio ministerijos patvirtintame sąraše išvardytos su žemės ūkiu susijusios paslaugos.

14. Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą.

15. Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas.

16. Rinkos reguliavimo priemonės – teisės aktų nustatytos rinkos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą ir paklausą rinkoje.

17. Tiesioginė išmoka – žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

18. Valstybės pagalba žemės ūkiui – bet kokia priemonė, atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos rūšims.

19. Žemės ūkio produktaiaugalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto ar ne maisto produktų gamybai.

 

20. Žemės ūkio produktų gamybaveikla, kurios tikslas – gauti žemės ūkio produktus.

 

21. Žemės ūkio produktų perdirbimas – žemės ūkio produktų paruošimas pakeičiant jų pirminę fizinę ir (ar) cheminę sudėtį.

22. Žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.

23. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, pirminį perdirbimą, savo pagamintų  žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą.

24. Žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

25. Žemės ūkis – ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą.

 

2 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės  ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendina Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos valstybės institucijos, įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Savivaldybių  institucijos Žemės ūkio ministerijai teikia informaciją apie įstatymais priskirtų funkcijų įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Lietuvos kaimo plėtros tinklas

1. Svarbiausiems žemės, maisto, miškų ūkių ir kaimo plėtros klausimams nagrinėti, informacijai apie kaimo plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti ir analizuoti, jai viešinti, keitimuisi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizuoti, pasiūlymams valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais teikti, mokymo programoms vietos veiklos grupėms rengti, techninei pagalbai teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui teikti iš su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, taip pat kitų su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių viešųjų juridinių asmenų sudaromas Lietuvos kaimo plėtros tinklas.

2. Už Lietuvos kaimo plėtros tinklo sudarymą atsakinga Žemės ūkio ministerija.

3. Lietuvos kaimo plėtros tinklo veiklai koordinuoti ir tinklo tikslams įgyvendinti Žemės ūkio ministerija iš Lietuvos kaimo plėtros tinkle dalyvaujančių su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų atstovų sudaro visuomeniniais pagrindais veikiančią instituciją – Lietuvos kaimo plėtros tinklo tarybą, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus.“                    

 

4    straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) rinkos reguliavimo priemonės;“

 

5 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas

8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „institucijos ir įstaigos“ įrašyti žodžius „institucijos, įstaigos, VĮ Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliotos institucijos, įstaigos, VĮ Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.“

 

6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pripažinimas netekusia galios      

9 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios.

 

7 straipsnis. 12 straipsnio papildymas

Papildyti 12 straipsnį nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip:

12 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros informacinės sistemos

1. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšos administruojamos, žemės ūkio ir maisto produktų rinka reguliuojama, žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti reikiama informacija kaupiama informacinėse sistemose, kurias steigia Žemės ūkio ministerija.

2. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra atlieka Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos tvarkytojų funkcijas“.

 

8 straipsnis. 13 straipsnio papildymas

1. Papildyti 13 straipsnį nauja 2 dalimi:

2. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kaupia ir apdoroja žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatus Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, taip pat teikti duomenis Europos Komisijai, kaip to reikalauja Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai.“

 

2. Buvusią 13 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi.

 

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. gruodžio 31 d.

 

10 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė  ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės

aktus.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS